Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Visagino savivaldybės tarybos skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi su skundu į Regionų administracinio teismo Kauno rūmus, prašydama panaikinti atsakovo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – ir Centras):

1) 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. PA-4 „Dėl pagrindo nebuvimo pašalinti arba pakeisti viešąjį objektą“ (toliau – ir sprendimas Nr. PA-4);

2) 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. P-14 „Dėl viešojo objekto pašalinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. PA-14);

3) 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. P-15 „Dėl pagrindo nebuvimo pašalinti arba pakeisti viešąjį objektą“ (toliau – ir sprendimas Nr. P-15).

Pareiškėja skunde nurodė, jog Centro skundžiamais sprendimais buvo nuspręsta pakeisti gatvių pavadinimus. Sprendimu Nr. PA-4 buvo nuspręsta, kad (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas (duomenys neskelbtini), turi būti pakeistas, nurodant: „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat Centras sprendimu Nr. P-14 nusprendė, kad (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas (duomenys neskelbtini), turi būti pašalintas, bei sprendimu Nr. P-15 nusprendė, jog (duomenys neskelbtini) pavadinimas (duomenys neskelbtini), turi būti pašalintas. Minėtuose sprendimuose nurodyta, kad sprendimai turi būti įgyvendinti iki 2024 m. vasario 11 d.

Pareiškėja mano, jog skundžiami Centro sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Nurodė, kad Centro sprendimas Nr. PA-4 neatitinka Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. lapkričio 3 d. išvados Nr. 38, kurioje nurodyta, jog nėra pagrindo teigti, kad Partizanų gatvės pavadinimas propaguoja totalitarinius, autoritarinius režimus ar jų ideologijas.

Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo (toliau – ir Draudimo propaguoti įstatymas) 4 straipsnio 8 dalies 1 punkte numatyta, kad Centro generalinis direktorius, gavęs Komisijos išvadą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas priima sprendimą pašalinti viešąjį objektą dėl neatitikties šio įstatymo 3 straipsnio nuostatoms arba pakeisti viešąjį objektą, jeigu jo sudedamąją dalį, savybes, pavadinimą ar kitą elementą, neatitinkančius šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų, galima pašalinti nepažeidžiant objekto paskirties ir naudojimo tikslo.

Centro generalinis direktorius nepagrindė sprendimo Nr. PA-4 savo argumentais ir nenurodė, kodėl nesivadovavo Komisijos išvada, kad (duomenys neskelbtini) pavadinimas nepropaguoja totalitarinių, autoritarinių režimų ar jų ideologijų, taip pat nesilaikė pareigos išaiškinti administracinio akto apskundimo tvarką.

Akcentavo, jog sprendimas Nr. PA-4 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įsakymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7 punktuose numatytų viešojo administravimo subjekto sprendimui keliamų reikalavimų motyvuoti administracinį sprendimą, nurodyti jo teisinius ir faktinius pagrindus ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes, nurodyti administracinio sprendimo apskundimo tvarką, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką.

Pažymėjo, jog, pagal Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57, 6 punkto nuostatas, teisė pakeisti konkretų gatvės pavadinimą suteikta savivaldybės vykdomajai institucijai, o ne Centrui. Be to, Draudimo propaguoti įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 1 punkte numatyta, kad Centro generalinis direktorius, gavęs Komisijos išvadą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas priima sprendimą pašalinti viešąjį objektą dėl neatitikties šio įstatymo 3 straipsnio nuostatoms arba pakeisti viešąjį objektą, jeigu jo sudedamąją dalį, savybes, pavadinimą ar kitą elementą, neatitinkančius šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų, galima pašalinti nepažeidžiant objekto paskirties ir naudojimo tikslo.

Atsakovas viršijo Draudimo propaguoti įstatyme nustatytą kompetenciją įpareigodamas (duomenys neskelbtini) gatvę pervadinti būtent „(duomenys neskelbtini)“.

Nurodė, jog kitu atsakovo sprendimu Nr. P-14 nepagrįstai buvo nuspręsta pašalinti (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą (duomenys neskelbtini). Skundžiamas sprendimas Nr. P-14 buvo paremtas Komisijos 2023 m. lapkričio 3 d. išvada Nr. 40, jog (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas propaguoja totalitarinius, autoritarinius režimus, jų ideologijas, kadangi Sovietų Sąjungos vidinė organizacija rėmėsi skirtinguose administracinio pavaldumo (valstybės, respublikų, sričių, miestų ir rajonų) lygmenyse sukurta sovietų (tarybų) sistema, kurią kontroliavo Visasąjunginės (nuo 1952 m. – Sovietų Sąjungos) komunistų partijos komitetai.

Pareiškėja mano, jog (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas nepropaguoja totalitarinių, autoritarinių režimų, jų ideologijų, nurodo, kad žodžiai „taryba“, „tarybų“ nėra sovietiniai naujadarai, iki šiol yra vartojami apibūdinti renkamiems valdymo organams. „Lietuvių kalbos žodyne“ numatyta, kad taryba – įstaigos ar organizacijos kolegijinis organas. Viena iš reikšmių – sovietinės okupacijos laikotarpiu renkamas valstybinės valdžios organas. Sovietinės okupacijos laikotarpiu veikiančios tarybos buvo tik demokratinio sprendimų priėmimo imitacija, todėl, pareiškėjos manymu, nepropaguoja totalitarinių, autoritarinių režimų ar jų ideologijų.

Skundžiamu sprendimu Nr. P-15 atsakovas nepagrįstai nusprendė, kad (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas (duomenys neskelbtini), turi būti pašalintas, nors Komisijos 2023 m. lapkričio 3 d. išvada Nr. 41 nesuteikė Centrui pagrindo pašalinti (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimo. Atsakovas sprendimo Nr. P-15 pašalinti (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą nepagrindė jokiais argumentais ir išvadomis.

Atkreipė dėmesį, jog „Visuotinėje Lietuvos enciklopedijoje“ sąvoka „veteranas“ apibrėžiama kaip karo veteranas, karys, ilgą laiką tarnavęs kariuomenėje. Šalia pirminės reikšmės sąvoka „veteranas“ vartojama apibūdinti asmenis, turinčius tam tikroje srityje (profesijoje, sporte) ilgametę patirtį. „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ nėra nurodoma į šios sąvokos sovietinį ar kitokį, totalitariniais režimais susijusį, traktavimą.

Nepagrįstas skundžiamas sprendimas Nr. P-15 neatitinka viešojo administravimo subjekto priimamam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl neteisėtas.

Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį, kad Centras sprendimuose neteisingai nurodė Visagino savivaldybės pavadinimą, nurodydamas pakeisti arba pašalinti atitinkamos gatvės pavadinimus (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4 straipsnio antros pastraipos 4 punkte nurodyta, kad Visagino miesto savivaldybės pavadinimas pakeičiamas į Visagino savivaldybės.

Teigė, jog Centro veiksmai priimant skundžiamus sprendimus pažeidžia teisėtumo principą, kuris viešojo administravimo srityje reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir kad jų priimti sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Pažymėjo, jog Draudimo propaguoti įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad Savivaldybių vykdomosios institucijos, konsultuodamosi su vietos bendruomenių, pilietinės visuomenės atstovais, renka informaciją apie šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus viešuosius objektus, esančius jų savivaldybės teritorijoje, ir ne rečiau kaip kartą per metus teikia ją Centrui. Tačiau Visagino savivaldybės vykdomoji institucija nurodytos informacijos Centrui neteikė ir nežinojo, kad Komisija ir Centras svarsto klausimus dėl viešųjų objektų Visagino savivaldybėje.

Atkreipė dėmesį, jog Centro generalinio direktoriaus 2023 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1VE-58 patvirtinto Sprendimų, įgyvendinant Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo nuostatas, priėmimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), 6 punkte numatyta, kad sprendimas išsiunčiamas vykdytojui registruotu laišku ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Centras skundžiamus sprendimus priėmė 2023 m. lapkričio 10 d., tačiau pareiškėja juos gavo tik 2023 m. gruodžio 12 d. ir ne registruotu laišku, kaip nurodyta Apraše, o elektroninėmis ryšių priemonėmis. Faktiškai sprendimai pareiškėjai buvo pateikti pavėluotai, todėl jai sutrumpėjo sprendimų įgyvendinimo terminas vienu mėnesiu, jei pareiškėja būtų nusprendusi juos įgyvendinti. Nurodytas Centro veikimas (neveikimas) pažeidžia gero valdymo principus viešajame administravime.

Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Draudimo propaguoti įstatymo 4 straipsnio, reglamentuojančio viešųjų objektų pripažinimo propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų objektų pripažinimą propaguojančiais totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas vykdo Centras ir savivaldybių institucijos. Šio straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad Centro generalinio direktoriaus sprendimas per šioje dalyje nurodytą terminą išsiunčiamas vykdyti valstybės ar savivaldybės institucijai, kitam asmeniui, kuriai (-iam) nuosavybės teise priklauso ar kurios (-io) yra valdomas, Draudimo propaguoti įstatymo 3 straipsnio nuostatų neatitinkantis viešasis objektas. Įstatymų leidėjas pareigą įgyvendinti Draudimo propaguoti įstatymą pavedė Centrui ir savivaldybės institucijoms, kurioms, be to, pavesta vykdyti ir Centro generalinio direktoriaus sprendimus, priimtus Draudimo propaguoti įstatyme nustatyta tvarka.

Duomenis, ar viešieji objektai atitinka Draudimo propaguoti įstatymo 3 straipsnio nuostatas, šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka įvertina Komisija, kurios funkcijos yra per aptariamame įstatyme nustatytą terminą atlikti vertinimą ir teikti Centrui išvadas Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. XIV-2029, nustatyta tvarka.

Draudimo propaguoti įstatymo 4 straipsnio 6 ir 8 dalyse nurodyta, kad Centro generalinis direktorius, gavęs Komisijos išvadą, priima vieną iš sprendimų: 1) pašalinti viešąjį objektą dėl neatitikties šio įstatymo 3 straipsnio nuostatoms arba pakeisti viešąjį objektą, jeigu jo sudedamąją dalį, savybes, pavadinimą ar kitą elementą, neatitinkančius šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų, galima pašalinti nepažeidžiant objekto paskirties ir naudojimo tikslo; 2) nėra pakankamo pagrindo pašalinti arba pakeisti viešąjį objektą. Draudimo propaguoti įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje nurodyta ir tai, kad Centro generalinio direktoriaus sprendimas dėl viešojo objekto pašalinimo arba pakeitimo gali būti asmenų, manančių, kad šiuo sprendimu pažeidžiamos jų teisės ir (ar) teisėti interesai, taip pat viešąjį interesą ginančio prokuroro skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pažymėjo, kad viena iš išimtinių savivaldybės tarybos kompetencijų yra sprendimų dėl siūlymų keisti savivaldybės teritorijos ribas, suteikti savivaldybei pavadinimą ir jį keisti, sudaryti gyvenamąsias vietoves, nustatyti ir keisti jų pavadinimus, teritorijų ribas teikimas Vyriausybei, taip pat dėl gatvių, aikščių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų suteikimo ir jų keitimo pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus priėmimas (Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 26 punktas).

Pavadinimų gatvėms keitimo tvarka reglamentuota Aprašo II ir III skyriuose. Keičiant gatvių pavadinimus, juos naikinant ar suteikiant naujoms gatvėms pavadinimus, Aprašo nuostatomis vadovaujasi būtent savivaldybės institucijos, įgyvendindamos Savivaldos įstatymą. Pagal Draudimo propaguoti įstatymo 4 straipsnio 9 dalies nuostatas, Centras priima sprendimus dėl Draudimo propaguoti įstatymo 3 straipsnio nuostatų neatitinkančių viešųjų objektų. Centro nuomone, nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad Centras priėmė skundžiamus sprendimus, kuriuos pagal Draudimo propaguoti įstatymo reikalavimus pateikė vykdyti būtent pareiškėjai. Be to, Draudimo propaguoti įstatyme pareiškėjai numatytos ne tik pareigos, bet ir suteikta teisė aktyviai dalyvauti Komisijos veikloje.

Pagal Draudimo propaguoti įstatymo 4 straipsnio 4, 6 dalių nuostatas, Centro generaliniam direktoriui suteikta diskrecijos teisė priimti sprendimus savarankiškai. Tai reiškia, kad pareiškėjos skunde nepagrįstai teigiama, jog Centras viršijo Draudimo propaguoti įstatyme numatytą Centro kompetenciją. Komisijos išvados yra patariamojo ir rekomendacinio pobūdžio, t. y. neprivalomos.

Centro nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, vadovaujantis VAĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gavus motyvuotą informaciją (teismo lydraščiu pateiktą pareiškėjos skundą), nedelsiant buvo imtasi priemonių ištaisyti skundžiamuose Centro sprendimuose esančius netikslumus ir rašymo apsirikimus.

Nurodė, jog buvo priimtas Centro generalinio direktoriaus 2024 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. 1VE-3 „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2023 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1VE-58 „Dėl Sprendimų, įgyvendinant Lietuvos respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo nuostatas, priėmimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Centro direktoriaus įsakymas Nr. 1VE-3), kuriuo buvo pakeisti Aprašo 3, 6 punktai, 8.3 papunktis ir 1, 2, 3 priedai, juose nurodant sprendimuose padarytų klaidų ištaisymo procedūrą, detalizuojant sprendimų išsiuntimo tvarką, atitinkančią ir Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio nuostatas, paaiškinant sprendimų apskundimo tvarką. Vadovaujantis nurodytais Aprašo pakeitimais, Centro generalinio direktoriaus 2024 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1VE-4 buvo patikslinti skundžiamų sprendimų vykdymo terminai, apskundimo tvarka, patikslinti jų pavadinimai, pareiškėjos pavadinimas. Sprendimų turinys iš esmės nebuvo pakeistas.

Centro generalinio direktoriaus 2024 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1VE-4 buvo patikslinti 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. PA-4 argumentai, papildomai nurodant visuotinai žinomus istorinius faktus apie Visagino miesto pastatymo aplinkybes bei šio krašto istoriją, kad (duomenys neskelbtini) gatvė dabartiniame Visagino mieste pavadinta po to, kai prie Ignalinos atominės elektrinės statomą naują miestą nuspręsta pavadinti Sniečkumi – Lietuvos Tarybų Sąjungos komunistų partijos funkcionieriaus, Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmojo sekretoriaus A. S. (1903–1974) garbei; aptarti šio asmens veiklos faktai; pažymėta jo vadovauto sovietinio Lietuvos partizaninio judėjimo štabo sovietinių partizanų būrių vykdyta antinacinė karinė ir sovietinė politinė veikla bei tikslai; kad buvusiame Sniečkaus mieste toks gatvės pavadinimas įtvirtino sovietinės propagandos skelbiamus teiginius ir tiesiogiai sietinas būtent su sovietinių partizanų, o ne Lietuvos partizanų, kovojusių už Lietuvos nepriklausomybę, įamžinimu.

Taip pat Centro generalinio direktoriaus 2024 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1VE-4 buvo patikslinti 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. PA-15 argumentai, papildomai nurodant, jog taip pat visuotinai žinomos istorinės aplinkybės, kada Visaginas, kaip naujas miestas, buvo pradėtas statyti, kokiu tikslu jis buvo statomas, kokio asmens garbei buvo pavadintas, kad (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas sietinas su sovietinio darbo veterano sąvoka, kad sovietmečiu buvo intensyviai skleidžiama „darbo ideologija“, susijusi su „tarybinio gyvenimo“ pažanga, darbininkų socialinis sluoksnis, tuomet vadintas „darbininkijos klase“, „proletariatu“, pagal komunistinę ideologiją buvo vadovaujanti svarbiausia visuomenės jėga, proletariato atstovams suteikiami darbo veteranų vardai ir apdovanojimai.

Pažymėjo, kad priimant skundžiamą sprendimą Nr. P-14 buvo vadovautasi Komisijos 2023 m. lapkričio 3 d. išvada Nr. 40.

Nurodė, jog, Centro generalinio direktoriaus vertinimu, atsižvelgiant į sovietmečiu buvusią individualią Visagino miesto situaciją ir jo istorinį kontekstą, šie visi istoriniai faktai patvirtina, kad Visagino mieste esantys „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ gatvių pavadinimai iki šiol turi sovietinę, komunistinę ideologinę reikšmę, nėra susiję su Visagino krašto istoriniais, kultūriniais įvykiais, reikšmingais Lietuvos valstybei ir (ar) jos nepriklausomybės atkūrimo, laisvės kovų atminimo istorijai, t. y. jie neatitinka Draudimo propaguoti įstatymo 3 straipsnio reikalavimų.

Skundžiamų Centro sprendimų turinys nesukliudė Visagino savivaldybei, kaip šių administracinių aktų – Centro sprendimų, vykdytojai, suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti pasikeitusias jos teises, pareigas, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įvykdyti tiek šiais skundžiamais aktais, tiek ir kitais pirmiau aptartais teisės aktais nustatytas jai pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Pažymėjo, jog priimant skundžiamus Centro sprendimus buvo atsižvelgta į individualią Visagino miesto ir krašto istorinę situaciją ir ją atitinkamai įvertinus. Centro nuomone, nėra būtina ir (ar) privaloma visoje Lietuvoje visoms gatvėms suteikti visiškai vienodus, analogiškus gatvių ar kitų viešųjų objektų pavadinimus. Šiuo atveju Centro generalinis direktorius teisėtai ir tinkamai realizavo Draudimo propaguoti įstatyme jam nustatytą pareigą bei suteiktą diskrecijos teisę priimti sprendimus, t. y., vadovaudamasis minėtomis įstatymo nuostatomis, teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamus Centro sprendimus. Skundžiami Centro sprendimai yra teisėti, priimti vadovaujantis Draudimo propaguoti įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis. Be to, pareiškėjos skunde nurodyti Centro sprendimų netikslumai ir rašymo apsirikimai yra patikslinti bei ištaisyti Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Jie, Centro nuomone, negali būti pripažinti esminiais, dėl kurių reikėtų ar būtų tikslinga pripažinti šiuos Centro sprendimus neteisėtais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Centro 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimų Nr. PA-4, Nr. P-14 ir Nr. P-15, kuriais pareiškėja buvo įpareigota pakeisti (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą į „(duomenys neskelbtini)“ (sprendimas Nr. PA-4) ir pašalinti (duomenys neskelbtini) (sprendimas Nr. P-14), (duomenys neskelbtini) pavadinimus (sprendimas Nr. P-15) Visagine, Visagino savivaldybėje, pagrįstumo ir teisėtumo.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimą, viešųjų objektų pripažinimo tokiais, kuriais pažeidžiamas draudimas propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, tvarką, viešųjų objektų, pripažintų tokiais, kuriais pažeidžiamas draudimas propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, pašalinimo ar pakeitimo tvarką, totalitarinių, autoritarinių režimų ideologijų sklaidos prevencijos priemones reglamentuoja Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymas.

Autoritarinis režimas – politinio režimo forma, vieno asmens ar jam lojalios grupės asmenų valdžia, pagrįsta asmens kultu, konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimais, nusikaltimų žmoniškumui ir (ar) karo nusikaltimų vykdymu (Draudimo propaguoti įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Ideologija – idėjų, įsitikinimų, pažiūrų, vertybių sistema, būdinga konkrečiai politinei sistemai, socialinei grupei, meno srovei ir (ar) krypčiai, visuomenės sluoksniui (Draudimo propaguoti įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Propagavimas – idėjų, teorijų, vertybių, pažiūrų, prekių ženklų, simbolių skleidimas ir agitavimas už juos (-as) (Draudimo propaguoti įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Totalitarinis režimas – politinio režimo forma, pagrįsta neribota valstybės valdžia, totalia visuomenės kontrole, žmogaus individualumo paneigimu, cenzūra, politinėmis represijomis, masiniu teroru, konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimais, nusikaltimų žmoniškumui ir (ar) karo nusikaltimų vykdymu (Draudimo propaguoti įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Viešasis objektas – viešosios paskirties įrenginys, paminklas, skulptūra, obeliskas, memorialinė lenta, kitas atminimui įamžinti skirtas objektas ar kitoks valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis ar jų valdomas arba valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje esantis, bet savininko neturintis turtas, juridinių asmenų patikėjimo teise valdomas valstybės ar savivaldybės turtas, viešoji vieta – gatvė, aikštė, parkas, skveras ar kita visuomeninės paskirties erdvė, taip pat šių objektų pavadinimas, renginiai ir įvykiai – vardinės premijos, konkursai ir kiti šio įstatymo 3 straipsnyje numatytas nuostatas atitinkantys vieši veiksmai (Draudimo propaguoti įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

Draudžiama propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose (Draudimo propaguoti įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikomas bet kokia forma įamžinant ar atvaizduojant: 1) simbolius, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos ar pateikiant informaciją, kuria propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos; 2) asmenis (kai žinoma, kad šie asmenys veikė ar veikia okupacinėse politinėse, karinėse, represinėse struktūrose arba okupacinės valdžios centrinėse struktūrose ir aktyviai dalyvavo priimant sprendimus, turėjusius įtakos okupacinėms politinėms, karinėms, represinėms struktūroms), organizacijas, įvykius ar datas, simbolizuojančius (-ias) totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, tokių režimų vykdytą ar vykdomą karinę agresiją prieš kitą valstybę, Lietuvos 1940–1941 ir 1944–1990 metų sovietinę okupaciją bei 1939–1944 metų nacistinę okupaciją, šių okupacijų įtvirtinimą ir represijas.

Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog ginčo atveju svarbu nustatyti, ar buvo teisiniai pagrindai, numatyti Draudimo propaguoti įstatymo 3 straipsnyje, pakeiti (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą į „(duomenys neskelbtini)“ ir pašalinti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių pavadinimus Visagine, Visagino savivaldybėje.

Dėl Centro 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. PA-4

Centro sprendimu Nr. PA-4 buvo nuspręsta (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą Visagine, Visagino savivaldybėje, pakeisti, nurodant: „(duomenys neskelbtini)“. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Draudimo propaguoti įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 1 punktu, atsižvelgiant į Komisijos 2023 m. lapkričio 3 d. išvadą Nr. 38. Šioje Komisijos išvadoje buvo nurodyta, jog nėra pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas propaguoja totalitarinius, autoritarinius režimus ar jų ideologijas. Tačiau pažymėtina, jog skundžiamu sprendimu, priešingai, nei konstatuota minėtoje Komisijos išvadoje, nuspręsta pakeisti (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą į „ (duomenys neskelbtini)“.

Draudimo propaguoti įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vertinimą, ar viešieji objektai atitinka Draudimo propaguoti įstatymo 3 straipsnio nuostatas, atlieka Lietuvos Respublikos Seimo Centro teikimu sudaryta tarpinstitucinė Komisija. Ji sudaroma iš įvairių sričių institucijų: Centro, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos istorijos instituto, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovų (narių) (Draudimo propaguoti įstatymo 4 straipsnio 3 dalis).

Komisija, atlikdama vertinimą, ar viešieji objektai atitinka Draudimo propaguoti įstatymo 3 straipsnio nuostatas, turi teisę pasitelkti istorijos, meno, kalbos ir (ar) teisės sričių ekspertų. Komisija per 20 darbo dienų atlieka vertinimą ir pateikia Centro generaliniam direktoriui parengtą išvadą dėl viešojo objekto atitikties šio įstatymo 3 straipsnio nuostatoms. Centro generalinis direktorius, gavęs išvadą, priima vieną iš šio straipsnio 8 dalyje numatytų sprendimų (Draudimo propaguoti įstatymo 4 straipsnio 6 dalis). Būtent Draudimo propaguoti įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 1 punkte numatyta, jog Centro generalinis direktorius, gavęs Komisijos išvadą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas priima vieną iš šių sprendimų:1) pašalinti viešąjį objektą dėl neatitikties šio įstatymo 3 straipsnio nuostatoms arba pakeisti viešąjį objektą, jeigu jo sudedamąją dalį, savybes, pavadinimą ar kitą elementą, neatitinkančius šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų, galima pašalinti nepažeidžiant objekto paskirties ir naudojimo tikslo; 2) nėra pakankamo pagrindo pašalinti arba pakeisti viešąjį objektą.

Draudimo propaguoti įstatymą įgyvendinančio Dokumentų pateikimo viešųjų objektų atitikties Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo nuostatoms vertinimui tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus 2023 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1VE-57, 7 punkte numatyta, jog, pateikus dokumentus, Centras ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio aprašo 5 punkte nurodyto dokumentų įvertinimo pabaigos juos pateikia Komisijai vertinti.

Centro generalinio direktoriaus 2023 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1VE-58 patvirtintų Sprendimų, įgyvendinant Lietuvos respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo nuostatas, priėmimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 2 punkte numatyta, jog, Centre gavus Lietuvos Respublikos Seimo sudarytos komisijos, vertinančios, ar viešieji objektai atitinka Draudimo propaguoti įstatymo 3 straipsnio nuostatas, išvadą dėl viešojo objekto atitikties šio įstatymo 3 straipsnio nuostatoms, ji nukreipiama analizuoti Centro struktūriniam padaliniui pagal kompetenciją. Išvada turi būti išanalizuota per 3 darbo dienas ir pateiktas Centro generaliniam direktoriui vienas iš Sprendimo variantų: pašalinti viešąjį objektą dėl neatitikties Draudimo propaguoti įstatymo 3 straipsnio nuostatoms (2.1 papunktis); pakeisti viešąjį objektą, jeigu jo sudedamąją dalį, savybes, pavadinimą ar kitą elementą, neatitinkančius Draudimo propaguoti įstatymo 3 straipsnio nuostatų, galima pašalinti nepažeidžiant objekto paskirties ir naudojimo tikslo (2.2 papunktis); nėra pakankamo pagrindo pašalinti arba pakeisti viešąjį objektą (2.3 papunktis). Aprašo 3 punktas numato, jog Centro generalinis direktorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio aprašo 2 punkte nurodytos komisijos išvados gavimo priima vieną iš šio aprašo 2.1–2.3 papunkčiuose nurodytų sprendimų.

Pirmiau aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog teisė įvertinti, ar viešasis objektas atitinka Draudimo propaguoti įstatymo 3 straipsnio nuostatas, suteikta būtent Komisijai, todėl Centro generalinio direktoriaus galimų sprendimų, numatytų Draudimo propaguoti įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 1 punkte, variantai priklauso nuo Komisijos išvados pobūdžio. Centro direktoriui savarankiškai nesuteikta teisė vertinti viešojo objekto atitikties Draudimo propaguoti įstatymo 3 straipsnio nuostatoms. Teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu Centro generalinio direktoriaus nuomonė nesutaptų su Komisijos išvada ir būtų priimtas sprendimas, neatitinkantis Komisijos išvados, Centro generaliniam direktoriui, kaip viešojo administravimo subjektui, būtų privalu motyvuoti savo sprendimą, neatitinkantį Komisijos išvados. Pažymėtina, jog Centro direktorius savo sprendimą, neatitinkanti Komisijos išvados, turėtų pagrįsti teisiniais ir faktiniais argumentais. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose numatyta viešojo subjekto pareiga pagrįsti administracinį sprendimą teisiniais ir faktiniais pagrindais ar kitomis administraciniam sprendimui įtakos turėjusiomis aplinkybėmis, administracinį sprendimą motyvuoti.

Nagrinėjamo ginčo atveju Komisijos 2023 m. lapkričio 3 d. išvada Nr. 38 buvo pagrįsta vertinimu, jog nėra pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas propaguoja totalitarinius, autoritarinius režimus ar jų ideologijas, tačiau skundžiamame sprendime Nr. PA-4 nemotyvuotai, nenurodant jokių pagrįstų teisinių ir faktinių argumentų, nuspręsta pakeisti (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą, nurodant kitą gatvės pavadinimą – (duomenys neskelbtini).

Centro sprendimas Nr. PA-4 akivaizdžiai prieštaravo Komisijos 2023 m. lapkričio 3 d. išvadai Nr. 38 bei priimtas pažeidžiant ne tik pirmiau minėto Draudimo propaguoti įstatymo straipsnių nuostatas, tačiau ir nesilaikant Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57, numatytos pavadinimų gatvėms keitimo tvarkos, pagal kurią keisti gatvės pavadinimą į kitą (įteisinti gatvės kitokį pavadinimą) turi teisę savivaldybės taryba pagal jos vykdomosios institucijos pateiktą gatvės keitimo projektą (Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo 6.1 papunktis).

Skundžiamo sprendimo Nr. PA-4 naujų motyvų išdėstymas vėlesniame Centro direktoriaus 2024 m. vasario 2 d. įsakyme Nr. 1VE-4, kuriuo buvo patikslintas sprendimas Nr. PA-4 ištaisant šio sprendimo Nr. PA-4 klaidas, nesuderinamas su įstatymo viršenybės, gero administravimo principais, numatytais VAĮ ir šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatytais reikalavimais pagrįsti ir motyvuoti administracinį sprendimą, taip pat VAĮ 15 straipsnyje numatyta administracinių sprendimų klaidų ištaisymo procedūra.

Pažymėtina, jog, pagal VAĮ 15 straipsnio 1 dalį, administracinį sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs motyvuotą informaciją apie administraciniame sprendime esančius rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, imasi priemonių klaidoms ištaisyti. Jeigu klaida gali turėti esminės įtakos vykdyti administracinį sprendimą, viešojo administravimo subjektas, priėmęs administracinį sprendimą, sustabdo šio sprendimo vykdymą (VAĮ 15 straipsnio 2 dalis). Jeigu klaidos ištaisymas pakeistų administracinio sprendimo turinį iš esmės, klaidų ištaisymo procedūra negalima, o administracinis sprendimas gali būti pripažintas netekusiu galios vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsniu arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka (VAĮ 15 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina ir tai, kad administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1068/2014).

Įvertinus nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad skundžiamas Centro sprendimas Nr. PA-4 negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu dėl prieštaravimų pirmiau nurodytiems teisės aktams, todėl turi būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Dėl Centro 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. P-14

Centro sprendimu Nr. P-14 buvo nuspręsta (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą Visagine, Visagino savivaldybėje, pašalinti. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Draudimo propaguoti įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 1 punktu, atsižvelgiant į Komisijos 2023 m. lapkričio 3 d. išvadą Nr. 40. Šioje išvadoje buvo nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas propaguoja totalitarinius, autoritarinius režimus ar jų ideologijas. Sovietų Sąjungos vidinė organizacija rėmėsi skirtinguose administracinio pavaldumo (valstybės, respublikų, sričių, miestų ir rajonų) lygmenyse sukurta sovietų (tarybų) sistema, kurią kontroliavo Visąsąjunginės (nuo 1952 m. – Sovietų Sąjungos) komunistų partijos komitetai.

Pareiškėja šio sprendimo neteisėtumą argumentavo tuo, kad jis neatitinka viešojo administravimo subjekto priimamam administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir kad žodis „taryba“ nėra sovietinis naujadaras. Jis iki šiol yra vartojamas apibūdinti renkamiems valdymo organams, pati žodžio prasmė gali būti kildinama iš žodžio „tartis“. Sprendimo neteisėtumą taip pat argumentavo ir kitomis aplinkybėmis, anot pareiškėjos, paneigiančiomis, jog (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas nepropaguoja totalitarinių, autoritarinių režimų ar jų ideologijų.

Teisė vertinti, ar viešieji objektai atitinka Draudimo propaguoti įstatymo 3 straipsnio nuostatas, pagal Draudimo propaguoti įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, suteikta būtent Komisijai. Pažymėtina, jog Komisija sudaroma Lietuvos Respublikos Seimo Centro teikimu iš įvairių sričių institucijų: Centro, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos istorijos instituto, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovų (narių) (Draudimo propaguoti įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, jog Komisijos atstovai yra kompetentingi specialistai vertinti, ar viešieji objektai atitinka Draudimo propaguoti įstatymo 3 straipsnio nuostatas.

Teismas neturi teisėto pagrindo abejoti Komisijos kompetencija. Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimo atitikties Draudimo propaguoti įstatymo 3 straipsnio nuostatoms nepaneigia Komisijos išvados pagrįstumo ir teisėtumo.

Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo, pagrįsto Komisijos 2023 m. lapkričio 3 d. išvada Nr. 40, jog (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas propaguoja totalitarinius, autoritarinius režimus ar jų ideologijas, nes Sovietų Sąjungos vidinė organizacija rėmėsi skirtinguose administracinio pavaldumo (valstybės, respublikų, sričių, miestų ir rajonų) lygmenyse sukurta sovietų (tarybų) sistema, kurią kontroliavo Visąsąjunginės (nuo 1952 m. – Sovietų Sąjungos) komunistų partijos komitetai.

Tai, kad Komisijos 2023 m. lapkričio 3 d. išvados Nr. 40 turinys nebuvo žinomas pareiškėjai bei skundžiamam sprendime nebuvo išaiškinta administracinio akto apskundimo tvarka, nesukūrė šio sprendimo neteisėtumo pagrindų, nes šios aplinkybės netrukdė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, todėl nelaikytina esminiu pažeidimu, dėl kurio skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Pažymėtina ir tai, jog administraciniams teismams yra suteikiami įgaliojimai nagrinėti tik ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administraciniams teismams nėra suteikta galimybė vertinti ginčijamą aktą bei veiksmus (ar neveikimą) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu. Teismui suteikta teisė nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog Centro sprendimas Nr. P-14 neatitinka pirmiau minėtų teisės aktų reikalavimų ar priimtas pažeidžiant Centro kompetenciją, priskirtas funkcijas ir pagrindines procedūras, todėl naikinti jo nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl Centro 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. P-15

Centro sprendimu Nr. P-15 buvo nuspręsta (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą Visagine, Visagino savivaldybėje, pašalinti. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Draudimo propaguoti įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 1 punktu, atsižvelgiant į Komisijos 2023 m. lapkričio 3 d. išvadą Nr. 41. Šioje išvadoje Nr. 41 buvo nurodyta, jog nėra pagrindo teigti, kad (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas propaguoja totalitarinius, autoritarinius režimus ar jų ideologijas.

Kaip pirmiau buvo minėta, pasisakant dėl Centro sprendimo Nr. PA-4, skundžiamu sprendimu Nr. P-15, nepagrįstai buvo nuspręsta, priešingai, nei konstatuota minėtoje Komisijos išvadoje, jog (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas turi būti pašalintas.

Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą Nr. P-15, nepagrindė, kodėl nesivadovavo minėtos Komisijos 2023 m. lapkričio 3 d. išvada Nr. 41, bei priimdama kitokį sprendimą, nei buvo nurodytas Komisijos 2023 m. lapkričio 3 d. išvadoje Nr. 41, jo visiškai neargumentavo ir nemotyvavo.

Nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo Nr. P-15 klaidų ištaisymas, Centro direktoriaus 2024 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1VE-4 patikslinus sprendimą Nr. P-15 naujais argumentais, nelaikytinas rašymo apsirikimo, t. y. techninių klaidų, taisymu, nes patikslintame sprendime Nr. P-15 buvo nurodyti visai kiti argumentai, kurie apskritai nebuvo nurodyti pirminiame sprendime Nr. P-15.

Kaip pirmiau buvo minėta, skundžiamo sprendimo Nr. P-15 motyvų išdėstymas vėlesniame Centro direktoriaus 2024 m. vasario 2 d. įsakyme Nr. 1VE-4, kuriuo buvo patikslintas sprendimas Nr. P-15 ištaisant šio sprendimo klaidas, nesuderinamas su įstatymo viršenybės, gero administravimo principais, su VAĮ ir 10 straipsnio 5 dalyje numatytais reikalavimais pagrįsti administracinį aktą bei su VAĮ 15 straipsnyje numatyta administracinių sprendimų klaidų ištaisymo procedūra.

Skundžiamas Centro 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimas Nr. P-15 naikintinas kaip nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas.

Dėl kitų atsakovo argumentų

Administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu.

Nagrinėjamu atveju, priėmus pareiškėjos skundą nagrinėti teisme, Centro direktorius įsakymu Nr. 1VE-3 pakeitė Aprašo 3, 6, punktus ir 8.3 papunktį, reglamentuojančius Centro sprendimų klaidų taisymą, sprendimų išsiuntimo, apskundimo tvarką ir sprendimų formą, ir, vadovaudamasis Aprašo pakeitimu, 2024 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1VE-4 patikslino skundžiamus sprendimus Nr. PA-4, Nr. P-14 ir Nr. P-15. Pareiškėja nepasinaudojo teismo išaiškinta teise skųsti Centro direktoriaus 2024 m. vasario 2 d. įsakymą Nr. 1VE-4, kuriuo buvo patikslinti skundžiami sprendimai Nr. PA-4, Nr. P-14, Nr. P-15, todėl teismas dėl šio įsakymo teisėtumo iš esmės nepasisakys.

Tačiau pažymėtina tai, jog Centro direktoriaus įsakymas Nr. 1VE-3, kuriuo buvo pakeistas Aprašas, reglamentavęs Centro direktoriaus sprendimų priėmimo tvarką, nedarė įtakos skundžiamų administracinių sprendimų teisėtumui, taip pat nesukūrė Centro direktoriui teisinių prielaidų priimti 2024 m. vasario 2 d. įsakymą Nr. 1VE-4, patikslinusį naujais (kitais) argumentais skundžiamus šioje administracinėje byloje sprendimus.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamų sprendimų patikslinimas Centro direktoriaus 2024 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1VE-4 negali būti vertinamas kaip klaidų taisymas. Šiuo atveju būtina vadovautis klaidos sąvoka, apibrėžta bendrojoje teisės normoje, t. y. VAĮ 15 straipsniu, kuriame nurodoma, kad administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito asmens motyvuotą informaciją apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Remiantis minėtu administracinės procedūros taisytinos klaidos apibrėžimu, darytina išvada, jog klaida turėtų būti suprantama kaip techninės klaidos, nekeičiančios sprendimo argumentų naujais, anksčiau nenurodytais. Todėl Centro direktoriaus 2024 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1VE-4 atlikta skundžiamų sprendimų patikslinimo procedūra negali būti traktuojama kaip klaidų taisymas.

Nagrinėjamu ginčo atveju, teismo vertinimu, panaikinus skundžiamus Centro direktoriaus sprendimus Nr. PA-4 ir Nr. P-15, minėtas Centro direktoriaus 2024 m. vasario 2 d. įsakymas Nr. 1VE-4 savarankiškų pasekmių panaikintų sprendimų atžvilgiu nesukrus. Panaikinus Centro direktoriaus sprendimus Nr. PA-4 ir Nr. P-15, Centro direktoriaus 2024 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1VE-4 nurodytų sprendimų patikslinimai savaime neteks teisinės galios.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus ir teisinį reglamentavimą, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, skundžiami Centro direktoriaus 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimai Nr. PA-4 ir Nr. P-15 naikintini kaip nepagrįsti ir neteisėti. Kita pareiškėjos skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti Centro direktoriaus 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. P-14 atmestina kaip nepagrįsta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Visagino savivaldybės tarybos skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. PA-4 „Dėl pagrindo nebuvimo pašalinti arba pakeisti viešąjį objektą“.

Panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. P-15 „Dėl pagrindo nebuvimo pašalinti arba pakeisti viešąjį objektą“.

Kitą pareiškėjos Visagino savivaldybės tarybos skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.