- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-06-18
- Bylos Nr.
- I-1262-624/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Mefodija Povilaitienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės – Markovienės ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjo M. Š. atstovui Donatui Šulcui, atsakovės Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atstovui Egidijui Radzevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą, pareikštą jo atstovo pagal pavedimą Donato Šulco, atsakovei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. Š. 2009-02-20 skunde, kurį patikslino 2009-03-23, prašo panaikinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir Specialiųjų tyrimų tarnyba) 2009-01-30 raštą Nr. 4-01-328 ir įpareigoti Specialiųjų tyrimų tarnybą ištirti pareiškėjo 2009-01-19 pareiškimą „Dėl Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro A. M. manomai korupcinių veiksmų“, konkrečiai ir motyvuotai atsakant į kiekvieną pareiškimo punktą apie korupcines veikas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2009-01-19 pareiškimu „Dėl Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro A. M. manomai korupcinių veiksmų“ kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kuri 2009-01-30 raštu Nr. 4-01-328 informavo pareiškėją, kad pagal jo 2009-01-19 pareiškimą „Dėl Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro A. M. manomai korupcinių veiksmų“, pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetenciją, pagrindų pradėti ikiteisminį tyrimą nėra teisinio pagrindo. Iš naujai pateiktos procesinės medžiagos Radviliškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje akivaizdu, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi įsakmiais įstatymo leidėjo paliepimais (BPK 109 ir 110 str.) yra pripažinta civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-321-04, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyboje jau net penktus metus atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-321-04 (dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 1,2 d., 228 str. 2 d., 300 str. 1, 2 d., ir kitų padarymo), o tyrimo metu surinkti duomenys pagrįstai leidžia manyti, kad valstybės tarnautojai - Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai įgijo teises į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atstatymą bei įgytu teisės pagrindu užvaldė valstybei priklausantį turtą - žemę. Baudžiamojoje byloje tiriama daugiau nei penkiasdešimt nusikalstamų veikų, tame tarpe, dėl nusikalstamu būdu įgytos teisės į V. D. išlikusio nekilnojamojo turto - 5,67 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Radviliškio r., - nuosavybės teisės atstatymą bei šios teisės pagrindu pagrobto valstybei priklausančio turto (nusikalstamu būdu užvaldyto turto buvo perleista M. Š.). Civilinėje byloje teismui pateikta medžiaga dar kartą patvirtina aplinkybes, kad ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. M., sąmoningai, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str., 23 str., 27 str., 29 str., 31 str., 118 str., Tarptautinės teisės aktus, Lietuvos Respublikos įstatymus (Baudžiamąjį kodeksą, Baudžiamojo proceso kodeksą, Civilinį kodeksą, Civilinio proceso kodeksą, Prokuratūros įstatymą ir kitus) dėl asmeniškų ar suinteresuotų asmenų turtinių ambicijų vykdo žemės sklypų dalybas - prie Šiaulių - Radviliškio aplinkelio esantį pareiškėjui priklausantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą siekia atimti ir neteisėtai pasinaudodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymo suteiktais įgaliojimais aukščiausiojoje Konstitucinėje valdžios institucijoje – teisme – reikalauja duoti pareiškėjui žemės sklypą kitoje vietoje (toliau nuo aplinkelio), kad civilinėje byloje Nr. 2-127-156/2008 pripažindamas Šiaulių apskrities viršininko administraciją atsakovu (tačiau esant nepanaikintam ar nepakeistam Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. P. 2005-06-02 nutarimui pripažinti Šiaulių apskrities viršininko administraciją civiliniu ieškovu), apsimestinai civilinėje byloje iš atsakovo (šalies kuri manomai yra klaidingai įvardijama atsakovu) Šiaulių apskrities viršininko administracijos atima sąžiningai, už pinigus įgytus žemės sklypus priklausančius pareiškėjui, esančius prie Šiaulių – Radviliškio aplinkelio ir tuo pačiu nurodo atsakovui (ar civiliniam ieškovui baudžiamojoje byloje) - Šiaulių apskrities viršininko administracijai – suteikti M. Š. kitus žemės sklypus toliau nuo aplinkelio, t. y. piktnaudžiauja tarnybine padėtimi (nusikalstamos veikos numatytos BK 228 str. požymiai), „... piktnaudžiavimas tarnyba yra nusikaltimas valstybės tarnybai. Nusikaltimų valstybės tarnybai bendras objektas yra visuomeniniai santykiai, užtikrinantys efektyvų valstybės aparato, visų valstybės institucijų funkcionavimą t.y. valstybės prestižą visuomenėje. Pareiginiais nusikaltimais iškraipoma valstybės aparato esmė ir tuo padaroma politinė, ideologinė, moralinė žala. Nusikaltimais valstybės tarnybai neretai pažeidžiami nuosavybės santykiai, piliečiams padaroma fizinė žala ir kt. Vadinasi, nuosavybė, asmenybė gali būti papildomi šių nusikaltimų objektai. Kitaip tariant, nusikaltimais valstybės tarnybai visada padaroma žala valstybės interesams, pasireiškianti valstybės aparato prestižo menkinimu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 1999-09-28 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-521/1999). ,,Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, o įgaliojimų viršijimas - įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Paprastai tai būna veiksmai, priklausą kitų institucijų ar įstaigų kompetencijai; veiksmai, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar leidimas, veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte numatytais atvejais. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007-02-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243/2007). Civilinėje byloje Nr. 2-127-156/2009 esanti medžiaga pasitvirtina aplinkybės, kad ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. M. sąmoningai, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str., 23 str., 27 str., 29 str., 31 str., 118 str., Tarptautinės teisės aktus, Lietuvos Respublikos įstatymus, vykdydamas apsimestinį viešojo intereso gynimą civilinėje byloje Nr. 2-127-156/2009, tačiau nuslėpdamas nuo teismo faktą apie 5 metus vilkinamą baudžiamąją bylą Nr. 07-1-321-04 ir be teismo ar svarių motyvuotų argumentų apkaltindamas pareiškėją esant nesąžiningu žemės sklypų įgijėju, daro tyčinį žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą (nekaltumo prezumpcijos pažeidimas), sąmoningai daro nusikaltimą teisei, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, teise (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996-06-10 sprendimas, priimtas byloje B. prieš Jungtinę Karalystę, 2000-07-31 sprendimas, priimtas byloje J. prieš Lietuvą; 2000-10-10 sprendimas, priimtas byloje D. prieš Lietuvą; 2000-11-13 sprendimas, priimtas byloje Š. prieš Lietuvą; 2003-03-06 sprendimas, priimtas byloje J. prieš Lietuvą ir k. t.). „LR Konstitucijos 31 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 dalies nuostata, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą. Vienas pamatinių Baudžiamojo proceso principų yra nekaltumo prezumpcijos principas. Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio (Asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu) 6 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007-06-12 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2007). Taip pat iš civilinėje byloje Nr. 2-127-156/2009 esančios medžiagos ir A. B. pateiktos medžiagos akivaizdu, kad Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. M. net 5 metus vadovaudamas ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-321-04 atsisako ištirti ar yra A. B. veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, kai jis teises į V. D. išlikusį nekilnojamąjį turtą - 5,67 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Radviliškio rajone įsigijo pagal testamentą. Ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro atstovas minėtoje civilinėje byloje, pažeisdamas elementariausią logiką ir įstatymus, neteisėtai primetą civilinę pareigą atsakovams A. B. ir M. Š. įrodyti aplinkybes, kad nuosavybės teisė paveldėta ir notaro perleista teisėtai (neteisėtai reikalauja įrodinėti ikiteisminio tyrimo privalomai įrodinėjamas aplinkybes (Konstitucijos 31 str., BPK 44 str.), kurias net 5 metus atsisako ištirti STT Šiaulių valdyba, ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti Šiaulių apygardos prokuratūra). Pareiškėjas daro išvadą, kad Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. M., net 5 metus vadovaudamas vilkinamam ikiteisminiam tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-321-04 ir esant aplinkybėm (iš atsakovo A. B. įrodinėjimo dalyko - žemės sklypas perleistas M. Š. teisėtai, kadangi A. B. įgijo perleidimo teisę pagal įstatymą - testamentą), kad pareiškėjas įgijo žemės sklypus teisėtai, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi siekia apsimestiniu viešojo intereso gynimo būdu savo ar suinteresuotų asmenų naudai, nusikalstamai įsigyti būtent prie Šiaulių - Radviliškio aplinkelio esantį pareiškėjui priklausantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Tai akivaizdus aukščiausiojo lygio korupcijos faktas, absoliutus įrodymas, kad Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. M. nusikalstamai naudodamasis savo tarnybinėmis pareigomis, apsimestinio viešojo intereso būdu, sąmoningai tyčia pažeisdamas žmogaus teises ir laisves, Lietuvos Respublikos Konstituciją, Tarptautinės teisės aktus, įstatymus, neleisdamas A. B. įstatymu nustatyta tvarka ikiteisminiam tyrimui pateikti esminę reikšmę turinčių dokumentų ir neleisdamas šių prejudicinę reikšmę turinčių įrodymų patvirtinti teisme Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, sąmoningai tyčia, ypatingos skubos tvarka, reikalaudamas Radviliškio rajono apylinkės teisme nagrinėti civilinę bylą (CPK 163 str. 1 d. 4 p. pažeidimas) nenustačius prejudicinę reikšmę turinčių faktų (nenustačius baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-321-04 ar M. Š. yra nesąžiningas įgijėjas ir teisme nepatvirtinus šių esminių aplinkybių Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka), vykdo žemės sklypų, esančių prie Šiaulių - Radviliškio aplinkelio, dalybas. Pažymėjo, kad Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. M. 2008-07-03 ieškinyje „Dėl pripažinimo negaliojančiomis pažymų dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų, teisės atkurti į išlikusį nekilnojamąjį turtą perleidimo sutarties, išvados dėl žemės, miško, vandens perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, sprendimo, įsakymo dalyje ir restitucijos taikymo“ Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkę S. D. įvardindamas kaip asmenį, nusikalstamu būdu užvaldžiusį valstybei priklausantį turtą (tai patvirtina ir Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. P. 2005-06-02 nutarime pripažinti Šiaulių apskrities viršininko administraciją baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-321-04 civiliniu ieškovu, pateiktos išvados), ieškinyje S. D. tampa šalimi (trečiuoju asmeniu), nereiškiančiu reikalavimų atsakovo pusėje. Taigi ir šis faktas pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. M. nusikalstamai naudodamasis tarnybinėmis pareigomis, piktnaudžiaudamas pareigomis ir teise, akivaizdžiai kliudydamas vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ir nustatyti teisingumą (Jungtinių tautų Konvencijos prieš korupciją 19 str., 25 str., 30 str.), versdamas A. B. ir M. Š. įrodinėti ikiteisminio tyrimo privalomai įrodinėjamas aplinkybes, siekia atleisti S. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, manomai yra korumpuotas. Šias išvadas daryti skatina faktai, kad S. D. (STT Šiaulių valdybos ikiteisminio tyrimo duomenimis), kaltinama daugiau kaip 50 nusikalstamų veikų piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi apgaulės būdu savo ir kitų suinteresuotų asmenų naudai įgijusi teises į valstybei priklausantį turtą - žemę, pakilo valstybės karjeros laiptais ir šiuo metu dirba Šiaulių apskrities VMI. Faktas, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyboje net 5 metus vilkinamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-321-04 leidžia daryti prielaidas, kad Šiaulių apskrityje klesti korupcija, institucijos tiriančios valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi sąmoningai, tyčia vilkina tyrimus, laukia senaties terminų ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl senaties. Taip pat nurodo, kad 2009-01-19 pareiškime Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikė absoliučius Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. M. - Lietuvos Respublikos valstybės pareigūno Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro tyčinio piktnaudžiavimo pareigomis (Jungtinių tautų konvencija prieš korupciją 19 str. Ratifikuota nuo 2006-12-05) faktus, kai Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. M., manomai siekdamas padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės ir civilinių ieškinių Šiaulių apskrities viršininko administracijos specialistei S. D. (kuri baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-321-04 kaltinama pasisavinusi apie 250 ha žemės sklypų, daugiau kaip 1,1 mln Lt sumai) ir akivaizdžiai melagingai apkaltindamas pareiškėją M. Š. „nesąžiningu įgijėju“ (tyčia sąmoningai pažeidžiant nekaltumo prezumpciją įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje), siekia savo ar suinteresuotų asmenų naudai persirašyti pareiškėjui M. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį prie naujai suprojektuoto Šiaulių - Radviliškio aplinkelio. Pareiškėjas 2009-01-19 pareiškime išdėstydamas jo manymu atvirai korupcinius Lietuvos Respublikos valstybės pareigūno Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. M. veiksmus, nesikišo į Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdyboje ir ikiteisminio tyrimo eigą baudžiamojoje byloje Nr.07-1-321-04 kontroliuojančių Šiaulių apygardos prokurorų veiklą, neprašė nustatyti prokurorų galimo tarnybinio nusižengimo sunkumo ir atsakomybės laipsnio, o pareiškime konkrečiai nurodė, jo manymu korupcines vyriausiojo prokuroro A. M. veikas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių teisės aktų, įstatymų nuostatomis darė prielaidas, kad Specialiųjų tyrimo tarnybos Šiaulių valdyboje net 5 metus vilkinamas ikiteisminis tyrimas („kontroliuojant“ Šiaulių apygardos prokurorams) leidžia tvirtinti, kad Šiaulių apskrityje klesti korupcija, institucijos tiriančios valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi sąmoningai tyčia vilkina tyrimus, laukia senaties terminu ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl senaties (b. l. 2, 5-9).
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad pakankamai išsamiai, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, išdėstė argumentus, leidžiančius daryti išvadas, kad Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. M., gindamas apsimestinį viešojo intereso gynimą, siekia padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės ir virš 1 mln. Lt, civilinių ieškinių Šiaulių apskrities viršininko administracijos specialistei S. D. ir jos bendrams, siekia manipuliuoti žemės sklypais esančiais prie naujai suprojektuoto Šiaulių - Radviliškio aplinkelio. Atsakovė atsisakė konkrečiai ir aiškiai įvardinti ar Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. M. veiksmai atitinka teisinės demokratinės valstybės teisės ir teisingumo principus, jokio tyrimo pagal pareiškėjo skundus neatliko, siekė bet kokiais būdais ir priemonėm atmesti pareiškėjo argumentus, neišsireikalavo galbūt prokuroro A. M. kaltę patvirtinančių (arba paneigiančių) duomenų apie ikiteisminio tyrimo rezultatus iš STT Šiaulių valdybos, argumentuotai nepaneigė motyvų dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo (kol sueis baudžiamosios atsakomybės terminai). Specialiųjų tyrimų tarnyba turi konkrečiai ir motyvuotai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo pareiškimo punktą apie korupcines veikas. Taip pat prašė priteisti 474,72 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba atskleidžia ir tiria korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Specialiųjų tyrimų tarnyboje 2009-01-26 gautame M. Š. įgalioto asmens Donato Šulco pareiškime (reg. Nr. 6-01-S-2) dėl Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. M. veiksmų, nebuvo pateikta konkrečių duomenų, faktinių aplinkybių apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ar korupcijos apraiškas, todėl atlikti tyrimą pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetenciją nebuvo teisinio pagrindo. Viešasis interesas grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-05-06, 2005-05-13 nutarimai). Viešojo intereso gynimas reiškia valstybės, visuomenės teisėto intereso gynimą. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. viešojo intereso gynimas yra prokurorų kompetencija. Todėl prokuroro kreipimasis su ieškiniu į teismą, siekiant apginti viešąjį interesą, nėra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo veiksmų. Pažymėtina, kad sprendimą dėl prokuroro ieškinio priims teismas. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktos Šiaulių apygardos prokuratūros ieškinio kopijos, pareiškėjas yra patrauktas atsakovu civilinėje byloje, todėl turėdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 str. ir kituose straipsniuose nustatytas teises gali ginti savo interesus. Jei pareiškėjas mano, kad yra pagrindas sustabdyti civilinę bylą CPK 166 str. pagrindu, jis turi teisę pateikti atitinkamą prašymą civilinę bylą nagrinėjančiam teismui. Jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus (CPK 299 str.). Pagal CPK 300 str. 1 d., jeigu nagrinėjant civilinę bylą paaiškėja dalyvaujančio byloje arba kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Duomenų apie minėtų CPK straipsnių pagrindu priimtus atitinkamus teismo, nagrinėjančio civilinę bylą, sprendimus - nėra. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad pagal Prokuratūros įstatymo 4 str. 3 d. prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras ir teismas nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus ir panaikina neteisėtus sprendimus. Atsižvelgiant į Prokuratūros įstatymo 41 str. nuostatas Specialiųjų tyrimų tarnybai taip pat nesuteikta teisė nustatyti prokurorų galimo tarnybinio nusižengimo sunkumo ir atsakomybės laipsnio. Pagal Prokuratūros įstatymo 12 str. 3 d. pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 164 str. 1 d., ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Pagal Prokuratūros įstatymo 2 str. 2 d. 3 p., 16 str. 1 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese kontroliuoja prokuratūra ir prokurorai. Specialiųjų tyrimų tarnybai nesuteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl proceso dalyvių skundų, susijusių su ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo proceso veiksmais ir nutarimais. Pareiškėjo teiginiai apie vilkinamą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 07-1-321-04 yra nepagrįsti objektyviais duomenimis. Objektyvios aplinkybės, lemiančios ikiteisminio tyrimo trukmę, yra nurodytos pareiškėjo pateiktame Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. P. tarnybiniame pranešime. Kaip matyti iš prie pareiškimo pridėtos medžiagos, pareiškėjas, atstovaujamas įgalioto asmens Donato Šulco, 2008-08-11 skundu dėl Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro A. M. veiksmų, kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos generalines prokuratūros 2008-09-18 raštą Nr. 7.2-4005 pareiškėjo įgaliotam asmeniui, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. M. veiksmuose, taip pat dėl pareiškime nurodyto ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 07-1-321-04 jokių teisės aktų pažeidimų nenustatė (b. l. 23-25).
Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad prokuroras negali priimti sprendimų dėl žemės nuosavybės perskirstymo, tokius sprendimus įgaliotas priimti tik teismas. Prokuratūros įstatyme yra numatyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba negali kištis į prokuroro procesinę veiklą. Pareiškėjas kelia klausimus dėl procesinių sprendimų baudžiamojoje byloje, tačiau jie gali būti skundžiami civilinio arba baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, o ne administracine tvarka. Pareiškėjui į jo pareiškimą buvo atsakyta tinkamai.
Skundas netenkinamas.
Kaip nustatyta pareiškėjo ir atsakovo atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, 2009-01-26 Specialiųjų tyrimų tarnyboje buvo gautas pareiškėjo M. Š. pareiškimas, paduotas jo įgalioto atstovo Donato Šulco, kuriuo prašoma atlikti tyrimą dėl Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro A. M. galimai nusikalstamų veiksmų, susijusių su baudžiamosios bylos Nr. 07-1-321-04 tyrimo kontrole bei pareiškimu teisme ieškinio dėl su nuosavybės teisės atkūrimu susijusių aktų nuginčijimu, atsakyti, kodėl įtariamoji S. D. pakilo valstybės karjeros laiptais, taip pat ar nėra Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos ir Šiaulių apygardos prokuratūros pareigūnų veiksmuose, atliekant tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-321-04 ir kontroliuojant ikiteisminį tyrimą, korupcijos požymių (b. l. 28-32). Išnagrinėjusi šį pareiškimą, atsakovė 2009-01-30 raštu Nr. 4-01-328 „Dėl pareiškimo nagrinėjimo“ pareiškėjui atsakė, kad pareiškime nesant konkrečių duomenų ar faktinių aplinkybių apie korupcinio pobūdžio veikas, atlikti tyrimą pagal Specialiosios tyrimų tarnybos kompetenciją nėra teisinio pagrindo, taip pat paaiškino prokurorų procesinės ir tarnybinės veiklos kontrolės teisinį reglamentavimą (b. l. 26-27).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė netinkamai ištyrė M. Š. pareiškimą ir įpareigoti atlikti skunde įvardintus veiksmus: pareiškėjo M. Š. skundas išnagrinėtas ir atsakymas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje nustatytos administracinės procedūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2006-12-29 įsakymu Nr. 2-263 patvirtintos Asmenų pranešimų ir skundų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje tvarkos (toliau – ir Tvarka) reikalavimų, išvada, kad atlikti tyrimą pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetenciją nėra teisinio pagrindo, pagrįsta turimais objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Tvarkos 27 ir 28 p. numato, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojas, pranešimo ar skundo nagrinėjimo metu nustatęs nusikalstamos veikos požymių, surašo motyvuotą tarnybinį pranešimą ir jį pateikia Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnui, pagal kompetenciją įgaliotam pradėti ikiteisminį tyrimą, o nustatęs viešojo intereso pažeidimo, tarnybinio nusižengimo ar viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje konflikto požymių - pranešimo projektą, adresuotą kompetentingai institucijai, ir jį pateikia Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui ar jo įgaliotam Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojui spręsti, ar yra pagrindai pranešti kompetentingoms institucijoms. Pareiškėjo M. Š. pareiškimo, pateikto Specialiųjų tyrimų tarnybai, teiginiai, susiję su prokuroro A. M. neteisėta procesine veikla kontroliuojant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-321-04, taip pat pareiškiant teisme ieškinį dėl su nuosavybės teisės atkūrimu susijusių aktų nuginčijimo, pagrįsti ne objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o samprotavimais apie minėto prokuroro suinteresuotumą, kurio nenustatė ir analogiško pobūdžio pareiškėjo atstovo Donato Šulco skundą tyrusi Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (b. l. 46-47), šių bylų ištyrimo rezultatais, o duomenys, susiję su kitų skunde minimų asmenų neteisėtais veiksmais, kuriuos pagal savo kompetenciją turėtų tirti Specialiųjų tyrimų tarnyba, iš esmės visiškai nėra nurodyti.
Kadangi pareiškėjo skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti pareiškėjui bylinėjimosi ir kelionės išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
pareiškėjo M. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.