Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nubaustojo V. B. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimo, kuriuo V. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnį (už padarytą pažeidimą 2016-04-25) 15 parų areštu, pagal ATPK 50 straipsnį (už padarytą pažeidimą 2016-06-18) – 15 parų areštu, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta subendrinta galutinė nuobauda – 20 parų areštas, V. B. įpareigotas atlyginti UAB „Palink“ 101,96 Eur turtinę žalą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniu skundu nubaustasis V. B. nesutinka su skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda, mano, kad ji yra per griežta ir nehumaniška. Apelianto teigimu, jis šiuo metu neturi pinigų tam, kad sumokėtų baudas, tačiau jas vis tiek reikės sumokėti. Jeigu teismas skirtų jam baudą, jis galėtų vietoj paskirtos baudos dirbti viešuosius darbus ir taip įrodyti, kad apgailestauja dėl padarytų klaidų. Nors jis neturi gyvenamosios vietos, tačiau gatvėje nemiega – gyvena nakvynės namuose, taip pat yra užsiregistravęs Darbo biržoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nubaustojo V. B. apeliaciniame skunde ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo ir jų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnį nėra. V. B. apeliaciniame skunde keliamas paskirtų administracinių nuobaudų individualizavimo klausimas. Apeliantas V. B. prašo už padarytus administracinius teisės pažeidimus paskirti jam baudas.

Pagal ATPK 50 straipsnį smulkaus svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra BK 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Kaip matyti iš ATPK 50 straipsnio sankcijos, joje įstatymų leidėjas įtvirtina dvi alternatyvias administracines nuobaudas – baudą arba administracinį areštą. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau parenkant nuobaudos rūšį turi būti vertinama, kokia nuobaudos rūšis pažeidėjui būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. Šiame straipsnyje įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, apylinkės teismas atsižvelgė į nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles (ATPK 30 straipsnis), į V. B. atsakomybę lengvinančią (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir sunkinančią (pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas) aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad V. B. administracine tvarka anksčiau baustas už analogiškų pažeidimų, numatytų ATPK 50 straipsnyje, padarymą net 22 kartus, pažymėtina, kad iš jų net 15 pažeidimų padarė vien 2016 metais, paskirtų baudų apeliantas nesumoka, jo elgesiui jokio poveikio neturėjo ir jo nuo naujų administracinių teisės pažeidimų darymo nesulaiko net ne kartą paskirtos griežčiausios – arešto nuobaudos. Tai parodo, kad jis jokių išvadų dėl anksčiau paskirtų nuobaudų nepadarė, savo elgesio kritiškai nevertina. V. B. smulkų svetimą turtą grobia nuolat. Šios aplinkybės parodo, kad V. B. pasitaisyti nelinkęs visiškai, vagysčių darymas tapo jo gyvenimo būdu ir pragyvenimo šaltiniu, todėl tikėti jo apeliacinio skundo argumentu, kad jeigu už padarytus pažeidimus, už kuriuos jis nubaustas skundžiamu nutarimu, būtų paskirtos baudos, jis, prašydamas pakeisti paskirtas baudas į nemokamus viešuosius darbus, atidirbtų paskirtas baudas ir taip parodytų, jog apgailestauja dėl padarytų klaidų, nėra visiškai jokio pagrindo.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apylinkės teismas V. B. už padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 50 straipsnyje, pagrįstai paskyrė griežčiausią ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – administracinį areštą (ATPK 29 straipsnis), nustatydamas nuobaudų dydžius mažesnius negu šio straipsnio sankcijoje numatytas šios nuobaudos rūšies vidurkis. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos už atskirus pažeidimus subendrintos tik iš dalies jas sudedant.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinė nuobauda už kiekvieną pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, V. B. individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus. Tokios nuobaudos rūšies paskyrimu nors iš dalies bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai, nes netgi paskirta griežčiausia nuobaudos rūšis V. B. nuo naujų teisės pažeidimų darymo nesulaiko.

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimą palikti nepakeistą, V. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.