Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-10-03 · Civilinė byla Nr. 2-2317/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-03
Bylos Nr.
2-2317/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marytė Mitkuvienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „RIVONA“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „KAIŠIADORIŲ AGROFIRMA“
Kategorijos
  • 7.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2317/2013Procesinio sprendimo kategorija 7.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Marytė Mitkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „RIVONA“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. B2-2031-343/2013, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „KAIŠIADORIŲ AGROFIRMA“ pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „RIVONA“ pareiškimą.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „RIVONA“ prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „KAIŠIADORIŲ AGROFIRMA“, kadangi atsakovas ieškovui už skerdieną buvo skolingas 640730,19 Lt. Nurodė, jog ieškovo prašymu, atsakovui pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl skerdienos vagystės. Atsakovo balansas nebuvo pagrįstas dokumentais: ieškovas nesutiko, kad atsakovas turėjo atsargų už 2166662 Lt, taip pat į balansą nebuvo įtrauktas 642228 Lt įsiskolinimas ieškovui, nepagrįstai įrašyta per vienerius metus gautina 2314114 Lt suma, skolininkų sąrašas padidintas apie 80000 Lt suma, nes buvo įrašyti nemokūs skolininkai, taip pat nepagrįstai įrašytas 605817 Lt pelnas bei sumažintas paskaičiuotas negrąžintas kreditas. Ieškovas taip pat nurodė, jog 2013 m. vasario 18 d. pas atsakovą atlikus inventorizaciją, buvo pasigesta 120 tonų skerdienos, kurią pavogė atsakovas. Šalims susitarus 822525,10 Lt sumai buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra. Ieškovas nurodė, jog skola sumažėjo iki 640730,19 Lt. Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, ieškovas atsakovą laikė nemokiu.

Atsakovas prašė nekelti bankroto bylos, kadangi įmonė buvo moki ir neskolinga ieškovui. Prašė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pažymėjo, jog ieškovas neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, nes nebuvo atsakovo kreditorius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsisakė atsakovui iškelti bankroto bylą ir paskyrė ieškovui 20000 Lt baudą, pusę šios sumos – 10000 Lt – paskyrė atsakovui. Teismas, įvertinęs atsakovo 2013 m. liepos 2 d. balansą bei atsakovo paaiškinimus, nustatė, jog atsakovo turimo turto vertė sudarė 6837877 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos buvo 999544 Lt, taip pat atsakovas neturėjo įsiskolinimų, kuriems įvykdyti būtų suėjęs terminas. Ieškovo samprotavimus apie atsakovo nemokumą vertino nepagrįstais, kadangi ieškovas nepateikė teismui atsakovo nemokumą pagrindžiančių įrodymų. Be to, teismas taip pat akcentavo, jog atsakovas ginčija skolą ieškovui. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas buvo mokus, todėl atsisakė atsakovui iškelti bankroto bylą.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, jog tarp šalių esant ginčui dėl 822525,10 Lt skolos, ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurias pritaikius atsakovas patyrė nepatogumų. Dėl nagrinėjamos bylos atsakovui bankas atsisakė padidinti kredito limitą ir tokiu būdu atsakovas negalėjo išnaudoti viso potencialo ir gauti pajamų. Atsižvelgdamas į tai, jog tarp šalių esant ginčui, ieškovas pareiškė teismui aiškiai nepagrįstą ieškinį, pakenkė atsakovo reputacijai, todėl konstatavo, kad ieškovas piktnaudžiavo teise ir paskyrė ieškovui 20000 Lt baudą, pusę šios sumos – 10000 Lt – paskyrė atsakovui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Jeigu teismas priimtų sprendimą vykdyti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, išreikalauti 2013 m. liepos 31 d. prašyme nurodytus įrodymus ir paskirti ekspertizę tikrajai faktinei atsakovo finansinei ir turtinei padėčiai nustatyti, papildomai kviesti ir byloje apklausti atsakovo buhalterę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog teismui pateiktas 2013 m. liepos 2 d. balansas yra pasirašytas tik įmonės direktoriaus, tačiau įmonės buhalterė šio balanso nepasirašė kaip to reikalauja Buhalterinės apskaitos įstatymas. Teismas taip pat nekvietė ir byloje neapklausė atsakovo buhalterę bei nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo skirti ekspertizę tikrajai atsakovo finansinei ir turtinei padėčiai nustatyti, kadangi teismas neturėjo specialių ekonominių, buhalterinių žinių, leidžiančių nustatyti, ar atsakovo pateikti dokumentai yra teisingi ar atitinka teisės aktų jiems keliamus reikalavimus ir, ar įmonė iš tikro yra moki. Taip pat teismas visiškai nevertino, ar balanse pateikti duomenys yra patikimi ir teisingi. Teismas privalėjo atsižvelgti į balanse esančius neaiškumus ir prieštaravimus ir imtis priemonių išsiaiškinti tikrąją įmonės finansinę padėtį. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovo atžvilgiu jau pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto didelės vertės patikėto svetimo turto iššvaistymo ir kad atsakovas jau yra teikęs buhalterinės apskaitos dokumentus, neatitinkančius faktinės įmonės padėties. Atsakovas nepateikė teismu įrodymų, pagrindžiančių, kad įmonės balanse nurodyti duomenys apie turimas atsargas yra teisingi.

2. Teismas privalėjo ex officio ištirti, ar įmonė yra moki, tačiau priėmė nutartį atsisakyti iškelti bankroto bylą remdamasis tik atsakovo paaiškinimais, neparemtais jokiais įrodymais.s Iš pateikto atsakovo skolininkų sąrašo matyti, jog kai kurie skolininkai yra likviduojami, bankrutavę, ilgiau nei 24 mėnesius nepateikę registrų tvarkytojui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. Atsakovas skolininkais nurodo taip pat ir fizinius asmenis bei individualias įmones, kurių mokumo ieškovas negali patikrinti. Be to, pateiktame skolininkų sąraše nėra nurodyti skolininkų adresai, įsipareigojimai ir skolos sumos, atsiskaitymo terminai kaip to reikalauja ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis. Teismas netyrė, ar atsakovo nurodyti debitoriniai įsiskolinimai, įtraukti į turto vertę, gali būti laikomi realiu atsakovo turtu, ar yra reali galimybė išieškoti nurodytas sumas. Taip pat teismas neišreikalavo iš atsakovo įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių atsakovo teiginius apie pradelstus įsipareigojimus.

3. Teismas nepagrįstai ir neteisingai ieškovui skyrė 20000 Lt baudą, kadangi ieškovas teikė teismui pagrįstą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareikšimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo teikiamas surinkus informaciją apie ieškovo prastą finansinę būklę. Atsakovo turimas ilgalaikis turtas, kuris beveik visas įkeistas, negali padengti praterminuoto turtinio reikalavimo. Atsakovas nebuvo atsiskaitęs su valstybe, turėjo įsiskolinimų socialinio draudimo fondo valdybai. Taip pat ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, kuriais sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Be to, ieškovas gavęs nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jas vykdyti skubiai nedelsdamas kreipėsi į antstolį, nelaukdamas kol minėta nutartis atsakovo bus apskųsta. Nors nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir buvo panaikinta, tačiau atsakovas negalėjo patirti jokių realių nuostolių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Įmonių bankroto instituto tikslas ir paskirtis yra apsaugoti finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių interesus, o taip pat ir turinčios finansinių sunkumų įmonės interesus, išsaugoti darbo rinkos dalyvį. Todėl sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą yra labai svarbu tinkamai nustatyti įmonės mokumą, jos galimybes vykdyti veiklą bei pagerinti savo finansinę padėtį. ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bankroto byla iškeliama jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1. įmonė yra nemoki ir vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą; 2. įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir spręsdamas dėl atsakovo mokumo, vertino atsakovo 2013 m. liepos 2 d. balanso duomenis (1 t., 118-119 l.). Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas turėjo turto už 6837877 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos buvo 999544 Lt, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą pripažino mokiu ir atsisakė atsakovui iškelti bankroto bylą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog atsakovo 2013 m. liepos 2 d. balansas (1 t., 118-119 l.) nėra pasirašytas įmonės buhalterės, tačiau atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pakartotinai pateikė teismui 2013 m. liepos 2 d. balansą, pasirašytą ne tik įmonės vadovo, bet ir įmonės buhalterės (2 t., 61-62 l.). Pažymėtina, jog už duomenų tikrumą balanse tiesiogiai atsako įmonės vadovas, todėl nėra pagrindo abejoti pirminio 2013 m. liepos 2 d. balanso duomenimis vien todėl, jog jie nebuvo pasirašyti įmonės buhalterės.

Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, ar balanse pateikti duomenys yra teisingi, nesiaiškino tikrosios atsakovo finansinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus laiko nepagrįstais, kadangi apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniam teismui nenurodė argumentų ir nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti atsakovo pateiktų finansinių dokumentų patikimumu, taip pat byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrįstą pagrindą abejoti, kad balanse nurodyto turto vertė neatitinka realios turto vertės. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas 2013 m. birželio 28 d. atsiskaitė su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais (1 t., 126), taip pat nėra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (1 t., 127 l.). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovo atžvilgiu nėra iškelta bylų. Be to, iš byloje esančių atsakovo balanso duomenų matyti, jog 2011 metais atsakovas turėjo turto už 7044484 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos buvo 1824717 Lt (1 t., 33-35 l.), 2012 m. gruodžio 31 d. atsakovas turėjo turto už 6681360 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos buvo 1457844 Lt (1 t., 105-106 l.), 2013 m. balandžio 25 d. balanso duomenimis atsakovas turėjo turto už 8226368 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos buvo 2606973 Lt (1 t., 102-103 l.). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovas yra moki ir stabiliai veikianti įmonė, todėl bankroto bylos iškėlimas atsakovui prieštarautų bankroto instituto tikslui – iš rinkos šalinti tik akivaizdžiai nemokius subjektus.

Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus, jog atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovui didelės vertės patikėto svetimo turto išvaistymo, vertina kaip neturinčius įtakos sprendžiant atsakovo mokumo bei bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimus. Be to, Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija nustato, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagristais apelianto prašymus paskirti ekspertizę tikrajai faktinei atsakovo finansinei ir turtinei padėčiai nustatyti bei kviesti ir byloje apklausti atsakovo buhalterę, kadangi pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė atsakovo finansinius duomenis apie mokumą ir pagrįstai konstatavo atsakovą esančiu mokiu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl pagal CPK 95 straipsnį, pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis panaikinimo ar sumažinimo apeliantas gali kreiptis į teismą, paskyrusį baudą. (CPK 107 str. 1 d.)

CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog skundą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylos aplinkybės yra aiškiai išdėstytos. Šalių pozicijos išdėstytos procesiniuose dokumentuose. Dėl šios priežasties apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl kitų atskirtajame skunde išdėstytų argumentų, teismas nepasisako, kadangi jie nėra susiję su ginčijama nutartimi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „KAIŠIADORIŲ AGROFIRMA“ palikti nepakeistą.

Teisėja Marytė Mitkuvienė