- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-11-13
- Bylos Nr.
- 1-1939-1007/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29623-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Kaltinamasis
- A. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Zgierskytės-Strumilaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-29623-19 ir baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. J. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, būtent: 2019 m. liepos 13 d. apie 15.58 val., adresu (duomenys neskelbtini), viename iš nuosavo namo kambarių, nevykdydamas teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, t. y. tyčia, aktyviais veiksmais A. J. sugriebė abiem rankomis policijos pareigūnei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK) Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiajai patrulei R. N. už pečių, trenkė ją į sieną, prispaudęs prie sienos sakė „aš tave užmušiu“, suėmė už kaklo ir paleido tik tada, kai buvo panaudotas elektro impulsinis prietaisas „Taser X 26“, taip vyriausiajai patrulei R. N. sukėlė fizinį skausmą. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Kinologų būrio vadui M. M. sakydamas „ateik čia mente“ ir pakėlęs virtuvinį sėdimą medinį kampą, metė jį į M. M., kuris mestą daiktą blokavo, po to, atvykus papildomam policijos pareigūnų ekipažui ir bandant sulaikyti A. J., šis aktyviais veiksmai stangrino rankas, muistėsi kojomis, bandydamas išsisukti ir griūdamas trenkėsi galva į žemę, naudodamas fizinę jėgą atliko visokius veiksmus, kad išvengtų sulaikymo, tokiu būdu pasipriešino vyriausiajai patrulei R. N. ir būrio vadui M. M.. Tokiais savo tyčiniais veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
2. Kaltinamojo A. J. kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
2.1. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. J. nurodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Serga psichine liga, tačiau esmę suprato pilnai. Iki 2019 m. liepos galbūt 14 ar 15 dienos jis kasdien vartojo alkoholį. Tomis dienomis, jam atrodo, kad liepos 14 ar 15 dieną, iki pietų buvo namuose su Ž., vartojo alkoholį, gėrė 6 laipsnių stiprumo alų. Paskiau Ž. išėjo į kiemą. Jam pasirodė, kad Ž. paliko jį, todėl susinervino, paėmė kažkokį skudurą ir padegė jį kambaryje, miegamajame. Kai kambaryje prisikaupė daug dūmų, tada paėmė tą degantį skudurą ir įmetė į pečių. Tuo metu, kai jis padegė, jis net negalvojo, kad name gyvena daugiau žmonių, jam net „netoptelėjo“, nes kai susinervina, jam niekas neberūpi. Jis nepamena, bet berods nieko daugiau su pečiumi nedarė, kai įmetė skudurą. Jis galėjo būti neatidaręs sklendės. Parlėkė Ž.. Jis atsimena, kad ją išplūdo. Kur po to ji vėl dingo, jis nepamena. Jis nuėjo toliau gerti alaus. Jis pasiėmė telefoną, skambino medikams, sakė, kad nusižudys. Kalbėdamas su kažkokia moterimi, jis pasiėmė peilį iš virtuvės ir bandė persipjauti kairės rankos venas, braukdamas peiliu per riešą. Kiek jis pamena, su peiliu braukė apie du ar tris kartus, bėgo kraujas. Medikai atsisakė pas jį važiuoti. Jis sėdėjo kambaryje, gėrė alų, bėgo kraujas iš rankos, tada netikėtai pamatė pareigūną. Jis nelabai mėgsta pareigūnus. Tuo metu kambaryje nieko nebuvo, Ž. buvo lauke. Pamatė pareigūnus, o kas toliau vyko, jis nelabai pamena, jis juos išplūdo. Jis pamena, kad paklausė, kas jie tokie, prašė parodyti pažymėjimus, o jie neparodė, todėl jis labai supyko. Kas toliau vyko, nepamena. Jis pamena, kad sugriebė už kaklo kažkuriam pareigūnui. Jis nežino, ar ten buvo vyras, ar moteris. Jis dabar nežino, ar ją smaugė. Tada atsirado Ž. ir ėmė jį (A. J.) ginti, bent jau jis taip galvojo. Kažkuris iš pareigūnų palietė jį su „taseriu“, po ko jie išėjo iš buto. Ž. buvo kambaryje ar virtuvėje. Ką Ž. veikė su pareigūnais, jis nematė. Jis nepamena, ar jis ką nors metė į pareigūnus, nes jam jau buvo „plionkė“. Kai jis geria, dažnai nieko nepamena. Kai pareigūnai išėjo, jis toliau gėrė. Atvyko dar daugiau pareigūnų, o kas buvo toliau, jis nebepamena. Jis pamena tik tą smaugimą ir skuduro padegimą. Smulkmenų nepamena. Ar galėjo daugiau ką daryti, jis nežino. Atsitokėjo tik „čiurlionkėj“ (M. K. Čiulionio gatvėje esantis Psichiatrijos skyrius), ten buvo ir Ž.. Papasakojo viską, ką prisimena, daugiau nieko neprisimena. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką (b. l. 96–99).
2.2. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. N. nurodė, kad 2019-07-13 dirbo ekipaže S „1721“ kartu su kinologų būrio vadu M. M. ir apie 15.53 val. iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), asmuo nori nusižudyti, teigia, kad pasidegs. Nuvykus minėtu adresu, kieme juos pasitiko moteris, kaip vėliau paaiškėjo – Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini). Moteris nusivedė juos į viršų, į namo antrą aukštą. Tik pradarius buto duris, pamatė, kad kambaryje pilna dūmų, matėsi, kad dūmai sklinda iš krosnies. Moteris juos iš karto nuvedė į tą kambarį, kur sėdėjo jos sugyventinis. Kolega M. M. stovėjo tarpduryje, ji už jo. M. M. vyriškio pasiteiravo „kas nutiko?“, vyriškis atsakė, kad tai ne jo reikalas, norės ir susidegins. Tuo metu kaip tik iš kambario išeidinėjo Ž., kuri kažką pasiėmė nuo lentynėlės, kuri buvo arčiau R. N., ir pasakė „dabar aš nusižudysiu“. Iškart pamatė, kad jos dešinėje rankoje yra skutimosi peiliukas. Kad moteris nesusižalotų pati ir nesužalotų pareigūnų, ji (R. N.) iškart sušuko kolegai. Moteris skutimosi peiliuką perėmė į kitą ranką ir ji (R. N.) pačiupo moterį už tos rankos, kolega paėmė už kitos. Moterį prispaudė veidu į sieną, liepė mesti iš rankos peiliuką ir nesipriešinti. Kaip tik tuo metu iš kambario atėjo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Vyras abiem rankom čiupo R. N. už pečių ir naudodamas jėgą trenkė ją į sieną. R. N. iškart išsitraukė elekro šoką „Taser“ ir panaudojo priliesdama jo šonkaulius ir pilvą. Panaudojo tris kartus. Vyriškio elekro impulsinis prietaisas nepaveikė ir šis viena ranka suėmė R. N. už kaklo, tačiau nespėjo smaugti taip, kad R. N. pritrūktų oro, nes, jei gerai pamena, jos kolega tuo momentu vyriškiui į akis papurškė dujų, dėl ko vyriškis ją paleido. Dėl vyriškio veiksmų patyrė momentinį fizinį skausmą. Kolega M. M. iškart paleido moterį (Ž. V.) ir norėjo sulaikyti vyriškį. Kai M. M. nusisuko nuo Ž. V., Ž. V. su skutimosi peiliuku rankose bandė pulti M. M. iš nugaros, tačiau ji (R. N.) tai pamatė ir spėjo sureaguoti, panaudojo elektro šoką „Taser“, pataikė su juo Ž. V. į pilvo kairę pusę ir moteris iškart atsitraukė. M. M. vyriškį nustūmė į virtuvę, o moteris pasišalino į kitą kambarį, R. N. ją stebėjo. Ž. V. vis kartojo „nu darbar aš vis tiek nusižudysiu“, tačiau matėsi, kad moteris šiek tiek apsiramino. Tuo tarpu minėtas vyras blaškėsi po virtuvę, paėmė fotelio sėdimą kampą ir metė į jos kolegą, šis smūgį blokavo. Kolega per radijo stotelę iškvietė kelis ekipažus į pagalbą ir pranešė budėtojui, kad reikalingi medikai. Pas juos atvyko du ekipažai ir medikai. Kaip buvo sulaikomas vyriškis, ji nematė, nes su kitu kolega sulaikinėjo moterį. Vyras ir moteris medikų buvo pristatyti į Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichitarijos skyrių, kur buvo paguldyti. Dėl momentinio patirto fizinio skausmo į medikus nesikreipė, sužalojimų jokių nepatyrė (b. l. 36–38).
2.3. 2019 m. liepos 17 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos nutarimu R. N. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 39–40).
2.4. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. nurodė, kad 2019-07-13 dirbo su kolege vyriausiąja patrule R. N.. Apie 15.54 val. iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad reikia nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pilietis ketina nusižudyti, padegti save apipilant degiu skysčiu. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko jiems iš matymo žinoma Ž. V., kuri, juos pamačiusi, pasakė „vėl tas mano vyras išsikvietė policiją, einam, parodysiu, kur jis yra“. Jam su R. N. nuėjus į butą, kambaryje buvo labai daug dūmų, suprato, kad kažkas padegta. Ž. juos nuvedė į kitą kambarį, kur ant kėdės sėdėjo A. J.. Jis (M. M.) atsistojo tarpduryje ir pradėjo vyriškį kalbinti, o kolegė stovėjo už jo. Kol tarpduryje bendravo, iš kambario, kur sėdėjo minėtas vyras, išeidinėjo Ž. V. ir nuo lentynos griebė skutimosi peiliuką, sakydama „o dabar tai bus“. Jis su kolege greitai sureagavo ir pačiupo jai už abiejų rankų ir prispaudė ją veidu prie sienos, peiliukas buvo jos kairėje rankoje. Pareikalavo mesti peiliuką, ji nespėjo jo išmesti, nes kaip tik tuo metu kolegę R. N. puolė minėtas vyras. Vyras pagriebė R. N. už abiejų pečių ir prispaudė prie sienos, sakydamas „aš tave užmušiu“. Laikydamas prispaudęs moterį, jis (M. M.) išsitraukė dujas ir papurškė vyrui į veidą, nes jis kaip tik tiesė kairę ranką link kolegės kaklo. Tačiau vyriškis tik pasivalė veidą ir vis tiek suėmė delnu kolegės kaklą. Tuo metu R. N. išsitraukė elektros impulsinį prietaisą „Taser X26“ ir kelis kartus prilietė vyriškio pilvą. Iškart po to vyriškis atleido rankas ir jis (M. M.) nustūmė jį į kambarį. Tada vyras atsistojo į kovinę imtynių stovėseną, pasakė „ateik čia mente“, metė į jį sėdimą medinį kampą. Jis (M. M.) blokavo mestą daiktą. Paskui jis (M. M.) atsitraukė link kolegės, pastebėjo, kad Ž. sėdi kitame kambaryje ir rankose laiko skutimosi peiliuką. Pareigūnai stebėjo minėtus vyrą ir moterį bei išsikvietė pagalbą. Į įvykio vietą atvyko ekipažai S „1901“ ir S „1701“. Su atvykusiais pareigūnais dar kartą bandė sulaikyti vyriškį, šis vis stangrino rankas, muistėsi kojomis, pargriautas bandė išsisukti ir trankė galvą į žemę, t. y. bandė fiziniais veiksmais, naudodamas jėgą išvengti sulaikymo. Į įvykio vietą atvykę medikai pristatė asmenis į Respublikinės ligoninės psichiatrijos skyrių. Po to jis (M. M.) pastebėjo, kad į pečių prikišta įvairiausių drabužių, kurie buvo padegti. Po to, kai užgesino ugnį, pamatė, kad kaminas buvo specialiai užkištas (uždaryta sklendė), galimai norėta nusinuodyti ar padegti namą. Asmenys bandė pulti, mėgindami jį ir jo kolegę sužeisti, bei bandė išvengti sulaikymo priešindamiesi. Jam nebuvo padaryti jokie sužalojimai, dėl įvykio pretenzijų neturi, fizinio skausmo nepatyrė (b. l. 30–33).
2.5. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkte ir 82 straipsnio 3 dalyje nurodytais pagrindais liudytoja Ž. V. parodė, kad serga psichine liga, tačiau ji mano, kad viską puikiai supranta, o neadekvati pasidaro, kai pavartoja alkoholio arba kas nors labai sunervina. Ji apie 8 metus gyvena su A. J.. Ji prisimena viską, kas buvo ir ką sakė 2019-07-13. Tą dieną su A. apie 10.00 val. ryto nuėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio, pirko 7,5 laipsnių stiprumo alų. Nusipirko apie 9 plastikinius butelius minėto alaus. Grįžę į namus gėrė alų, gerdami susipyko, A. J. eilinį kartą pradėjo jai grasinti, kad iškvies jai policiją ir greitąją ir ją nuveš į psichiatrinę. Tada ji pradėjo ant jo labai pykti, rėkti, „sustresavo“, porą kartų išlėkė į lauką ir vėl grįždavo. Kai antrą kartą grįžo iš lauko, ji toliau ant jo rėkė, o jis pradėjo skambinti 112. Tada ji dar labiau supyko. Atvykus policijos pareigūnams, ji juos pasitiko tarpduryje. Kai atvyko pareigūnai, ji buvo dar labai įsiaudrinusi, buvo nervinis priepuolis. Ji rėkdama parodė, kur yra A. ir pasakė, kad tai jis iškvietė pareigūnus, o jai pagalbos nereikia. Nuėjus pas A. į kambarį, kur jis sėdėjo, visi, t. y. ji ir pareigūnai, pamatė, kad yra dūmų, tada A. pats pasakė, kad padegė skudurą. Ji nematė, kaip jis padegė, nes kol atvyko pareigūnai, ji buvo virtuvėje. Rodydama pareigūnams, kur yra A., ji pirma įėjo į kambarį, pareigūnai pasiliko tarpduryje. Įeidama ji pamatė tuos dūmus, norėjo priėjusi A. trenkti per galvą už tai, kad daro nesąmones, tačiau policininkai neleido. Tarpduryje stovėjo pareigūnas, o už jo pareigūnė. Kai jie pradėjo kalbėti su A., ji (Ž. V.) iš to pykčio išbėgo iš kambario ir nuo spintelės, kur laiko visokius reikmenis, paėmė skutimosi peiliuką, sakydama „nu palaukit, pamatysit dabar“. Ji neturėjo omenyje, kad kažkam kažką darys. Tokiais žodžiais norėjo pasakyti, kad dabar visi pamatys, ką ji pasidarys. Ji yra linkusi į savižudybę. Ji nuolat, kai labai susinervina, pradeda save žaloti, dažniausiai pjaustosi rankas. Niekada niekam nėra nieko blogo padariusi, visada nori tik sau ką nors pasidaryti. Pareigūnė, kuri stovėjo arčiau virtuvės, pamatė ją (Ž. V.) su peiliuku rankose ir liepė mesti. Ji nemetė, toliau laikė rankoje, nes tikrai ketino pjautis rankas, pasakė, kad jai atsibodo toks gyvenimas. Ji labai keikėsi, rėkė, šaukė ir atsisakė paklusti pareigūnės reikalavimui. Kai pareigūnei nepakluso, abu pareigūnai ją prispaudė prie sienos ir liepė mesti iš rankos peiliuką, tačiau ji vis tiek nepakluso. Kurioje rankoje laikė peiliuką, ji nepamena. Ji mano, kad kairėje rankoje, nes ta jos ranka stipresnė. Ji pamatė, kad atbėgo A. ir, kaip ji mano, puolė ją ginti. Matė, kad A. buvo tą pareigūnę prispaudęs prie sienos su ranka, kurią laikė pareigūnei ant kaklo. Kiek girdėjo, puldamas ant pareigūnų A. pasakė „mana pupa užpuolėt“. Ji mano, kad jis ją gynė. Ji (Ž. V.) rėkė, kad pareigūnai neužpuolė ir pareigūnai tą sakė jam, tačiau ten buvo labai daug riksmo, šaukė vienas per kitą, o A. jau akys buvo „apverstos“, jis nieko nebesuprato. Tuo metu Ž. V. rankos jau buvo paleistos, nes pareigūnai bandė sulaikyti A.. Kai jie abu pradėjo pulti prie A., ji (Ž. V.) dar pykdama bandė įslysti į pareigūnų tarpą, kad padėtų A., tada, kiek pamena, skutimosi peiliuko rankose nebeturėjo. Niekam nieko blogo nenorėjo, tada tik norėjo padėti A.. Ji matė, kaip pareigūnė prieš A. panaudojo elektrošoką, tačiau jis nelabai sureagavo, o labiau sureagavo, kai jam buvo papurkštos dujos. Vienu momentu, kai ten buvo sumaištis, ji (Ž. V.) buvo pasidėjusi skutimosi peiliuką ant skalbimo mašinos, tik nežino, ar tai matė policijos pareigūnai. A. buvo jau atitrauktas nuo pareigūnės ir konfliktavo su pareigūnu, ji (Ž. V.) buvo už pareigūno nugaros, pareigūnė buvo prie jos šono. Ji (Ž. V.) norėjo padėti pareigūnui, kiek pamena, peiliuko rankose nebeturėjo, norėjo griebti A. ranką, tačiau pareigūnė galėjo pagalvoti, kad ji bandė užpulti pareigūną, todėl pareigūnė prieš ją panaudojo elektrošoką. Tuomet ji (Ž. V.) dar labiau supyko, pradėjo keikti pareigūnę, šaukė ant jos, norėjo pulti ją, bet nepuolė. Matė, kaip A. pakėlė fotelį, sakydamas, kad užmuš, ir metė tą fotelį į pareigūną, tačiau nepataikė. Po to ji nuėjo į virtuvę, dar atsigėrė alaus, ketino dar kartą pasiimti skutimosi peiliuką, bet nebepaėmė. Ji virtuvėje labai keikėsi, visus vadino necenzūriniais žodžiais, kalbėjo visokius dalykus. Po to atvyko daugiau pareigūnų. Ji jiems taip pat nepakluso ir nesigulė ant žemės, o kai jie surakino ją antrankiais, ji nenorėjo eiti. Kaip sulaikė A., ji nematė. Ji pripažįsta, kad nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams ir nevykdė jų nurodymų, tačiau nenorėjo jiems nieko blogo padaryti, norėjo tik save sužaloti (b. l. 51–53).
2.6. 2019 m. liepos 13 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės R. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 13 d. apie 15.53 val. gavo iškvietimą iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo ir su pareigūnu M. M. nuvyko į (duomenys neskelbtini). Juos pasitiko moteris, kuri neprisistatė, ir nurodė eiti į antrą aukštą. Užlipus į antrą aukštą matėsi dūmai, buvo jaučiamas stiprus jų kvapas. Moteris juos nuvedė į kambarį šalia virtuvės, ten sėdėjo A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu vyras antro aukšto koridoriuje puolė pareigūnę iš nugaros, suėmė abiem rankomis už pečių ir trenkė į sieną, dešine ranka sugriebė ją už kaklo ir bandė smaugti, taip sukėlė fizinį skausmą. Kadangi vyras ją puolė, ji 3 kartus į jo pilvo sritį panaudojo spec. priemonę „TAZER X26“, o kolega M. M. – spec. priemonę dujas. Be to, ji vieną kartą panaudojo spec. priemonę „TAZER X26“ minėtos neprisistačiusios moters atžvilgiu, kai ši puolė M. M. iš nugaros, laikydama rankoje skutimosi peiliuką. Vėliau minėtas vyras buvo virtuvėje ir toliau elgėsi agresyviai, paėmė sėdimo kampo dalį ir metė į M. M.. Kolega smūgį atrėmė spec. priemone lazda. Į įvykio vietą buvo iškviesti papildomi ekipažai, kurie padėjo sulaikyti asmenis (b. l. 19–21).
2.7. 2019 m. liepos 13 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos Kinologų būrio vado M. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. liepos 13 d. apie 15.54 val. gavo iškvietimą iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo ir su pareigūne R. N. nuvyko į (duomenys neskelbtini). Kieme juos pasitiko moteris, kaip vėliau nustatyta – Ž. V., ir nuvedė į butą antrame aukšte. Bute buvo pilna dūmų. Įėjus į kampinį kambarį, moteris parodė ant kėdės sėdintį vyriškį, kaip vėliau nustatyta – A. J.. Bendraujant su vyriškiu, Ž. V. griebė nuo lentynos aštrų daiktą, panašų į skutimosi peiliuką. Pareigūnai prirėmė ją prie sienos ir reikalavo mesti rankoje turimą daiktą. Tuo metu minėtas vyras priėjo pareigūnei R. N. už nugaros, griebė už pečių, nutempė ir prirėmė rankomis prie sienos. Jis (M. M.) pareikalavo vyro ir moters nutraukti neteisėtus veiksmus, bet jie nereagavo, nors buvo perspėti, kad bus panaudota fizinė jėga ar spec. priemonės. Vyras tiesė dešinę ranką sugriebti R. N. už kaklo srities. Jis (M. M.) panaudojo prieš vyrą ašarines dujas, o kolegė – elektros impulsinį prietaisą „Tazer“. Vyras paleido R. N., jis (M. M.) paleido Ž. V.. R. N. puolė laikyti Ž. V., jis (M. M.) panaudojo kovinius veiksmus ir fizinę jėgą ir įstūmė minėtą vyrą į kitą kambarį, ten laikėsi saugaus atstumo ir laukė atvykstančių papildomų ekipažų. Vyras pakėlė rankas į kovinę stovėseną, sugniaužė kumščius, metė į pareigūną sėdimo kampo dalį. Jis blokavo mestą daiktą teleskopine lazda. Atvykus papildomiems ekipažams, vyras nenusiramino, nereagavo į pareigūnų reikalavimus, pakėlė rankas į kovinę stovėseną. Pareigūnams priėjus ir paėmus už rankų, vyras aktyviais veiksmais vengė sulaikymo. Paguldžius jį ant žemės ir uždėjus antrankius, vyras toliau muistėsi, daužė galvą į žemę, kurį laiką nenusiramino. Asmenys įsodinti į tarnybinius automobilius. Krosnyje rasti padegti rūbai. Krosnis buvo pravira ir uždaryta traukos landa. Eidamas į įvykio vietą, jis (M. M.) įsijungė nešiojamą vaizdo kamerą, bet vaizdo įrašo nėra, nes vaizdo kamera išsikrovė (b. l. 16–18).
2.8. BIRT ataskaitų žiūryklės išraše užfiksuotos pareigūnų iškvietimo į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), aplinkybės, nurodyta, kad asmuo, prisistatęs kaip A. J., 2019 m. liepos 13 d. 15.44 val. paskambino Bendrajam pagalbos centrui, grasino nusižudyti, pasidegti (b. l. 11–15).
2.9. 2019 m. liepos 13 d. prietaiso „Taser X26“ Nr. X00-515758 panaudojimo ataskaitose nurodyta, kad policijos pareigūnai M. M. ir R. N. adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo šį prietaisą 1 kartą Ž. V. atžvilgiu į pilvo sritį, 3 kartus A. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu į pilvo sritį (b. l. 22, 23).
3. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
3.1. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytam nusikaltimui, numatytam BK 286 straipsnyje, atskleisti ir A. J. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, A. J. savo kaltę iš esmės pripažino, t. y. pripažino, kad panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnams, nors ir nurodė, kad kai kurių inkriminuotų faktinių aplinkybių dėl girtumo neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu jis pateikė gana išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai ir kiti rašytiniai įrodymai. A. J. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, kadangi jis panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui.
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
4.1. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.
4.2. A. J. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 125).
4.3. Nukentėjusiajai apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, byloje nėra duomenų, jog tokiam proceso užbaigimui ji prieštarautų (b. l. 136).
5. Prokurorė prašo užbaigti procesą baudžiamojoje byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti A. J. kaltu pagal BK 286 straipsnį ir skirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmės dydį sumažinti trečdaliu ir skirti A. J. 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.
6. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.
6.1. A. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta. A. J. nusikalto būdamas neteistu, tačiau jo atžvilgiu vieną kartą nutrauktas ikiteisminis tyrimas BK 38 straipsnio pagrindu (b. l. 106–107). A. J. yra baustas administracine tvarka, daugiausia už nusižengimus, susijusius su viešąja ir valdymo tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 101–102, 108–120), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 104–105). Gydytas dėl psichikos sutrikimų, priklausomybės ligų, paskutinės diagnozės: F701 (lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti), F101 (žalingas alkoholio vartojimas) (b. l. 57–60, 63). 2019 m. rugsėjo 6 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos tarnybos išvadoje nurodyta, kad A. J. nustatyta diagnozė (lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti) nėra psichikos sutrikimas, turintis neigiamos įtakos asmens gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti (b. l. 79). Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
6.2. Įvertinęs bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro prašomą, BK 286 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, bausmės dydį parenkant mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (BK 46 straipsnis). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
7. Šioje baudžiamojoje byloje A. J. nebuvo sulaikytas.
8. Kardomųjų priemonių šioje baudžiamojoje byloje A. J. nebuvo paskirta.
9. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, šioje baudžiamojoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
Pripažinti A. J. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 (penkiolika) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 (penkiolika) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti A. J., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.