Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Motvidienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Algimanto Valantino,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. O. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. O. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. O. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje (organizavimas ir vadovavimas nusikalstamam susivienijimui), 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose (bejėgiškos būklės asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas, jį kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), 25 straipsnio 4 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktuose (dviejų ar daugiau bejėgiškos būklės asmenų sunkus sveikatos sutrikdymas, kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte (asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, veikiant nusikalstamame susivienijime), 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje (turto prievartavimas, veikiant nusikalstamame susivienijime).

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka 2016 m. lapkričio 22 d. A. O. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kurio terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas.

Teismas nepagrįstai egzistuojančiu pripažino suėmimo pagrindą numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis gali bandyti paveikti kitus proceso dalyvius. Trukdymo procesui pavojus turi būti nustatomas remiantis konkrečiais faktiniais duomenimis ir šie duomenys negali būti spėjamojo pobūdžio. Pagal į bylą pateiktus dokumentus kaltinamasis per visą šį laikotarpį bendravo išskirtinai su šeima ir nepalaikė jokių ryšių nei su vienu byloje nurodytu asmeniu, per visą suėmimo laikotarpį neprašė jam leisti bendrauti su niekuo kitu, kaip šeima. Teismo motyvas, kad bausmes atliekantys nuteistieji ir laisvėje esantys asmenys palaikydami ryšį tarpusavyje, ėmėsi smurtinio pobūdžio veiksmų prieš laisvėje esančius asmenis dėl bausmes atliekančių asmenų nurodymų nevykdymo yra netinkamas argumentas šio pagrindo pagrindimui, kadangi liudytojai apklausti ikiteisminiame tyrime ir teisme nurodė, kad daiktų permetimus jie atliko skirtingiems lokaliniams sektoriams, o nurodomi galimi smurtinio pobūdžio veiksmai prieš juos buvo atlikti iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nėra duomenų, kad nurodyti galimi smurtiniai veiksmai buvo atlikti siekiant trukdyti procesą. Gynėjas nurodo, kad trukdymo procesui pavojus yra tinkamas suėmimo pagrindas tik pradinėje proceso stadijoje, tačiau, atlikus procesinius veiksmus, šis pavojus paprastai mažėja. Byloje ikiteisminis tyrimas yra baigtas, ikiteisminio tyrimo metu liudytojai ir nukentėjusieji buvo apklausti įspėjant juos dėl atsakomybės, per tris metus baudžiamojo persekiojimo byloje taip ir nebuvo pateikta duomenų, kad kaltinamasis A. O. būtų kam nors grasinęs, bandęs paveikti ar kitaip trukdytų procesui, todėl, atsižvelgiant į skunde išdėstytas aplinkybes, teismas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė aptariamą suėmimo pagrindą.

Gynėjas nurodo, kad teismas nepagristai pripažino neišnykus ir kitą suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kadangi vertino tik inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumą, o ne visas šio pagrindo konstatavimui reikšmingas aplinkybes. Įstatymo leidėjas nustatė, kad turi būti nustatyta objektyvi rizika, kad būdamas laisvėje asmuo darys naujas nusikalstamas veikas ir šią riziką turi objektyviai pagrįsti kaltinančiosios pusės pateikti duomenys. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis ruošiasi ar kėsinasi padaryti naujas nusikalstamas veikas. Priešingai, gynyba pateikė teismui duomenis, kad suimtasis yra skatintas bei sunkios sveikatos būklės. Sveikatos būklės duomenys rodo, kad yra reali rizika kaltinamojo gyvybei ir tokia būklė paneigia tikimybę tariamų ,,naujų“ nusikaltimų darymui, kai nėra aišku, ar asmuo apskritai padarė nors vieną jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Gynėjas teigia, jog BPK 122 straipsnio 4 dalies dispozicija neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 1 dalies nekaltumo prezumpcijos reikalavimų. Įtarimai ar kaltinimai patys savaime, nesant BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų duomenų apie grasinimą ar pasikėsinimą padaryti nusikalstamas veikas, negali būti pagrindas manyti, kad kaltinamasis ar įtariamasis darys naujas nusikalstamas veikas, kadangi įtarimuose ar kaltinimuose nurodytos veikos teismo nuosprendžiu dar nėra pripažintos padarytomis ir gynybos nuomone, viešojo intereso gynimas negali pateisinti nekaltumo prezumpcijos nepaisymo. Teismas taikydamas šį pagrindą atsižvelgė tik į tai, kuo yra kaltinamas A. O., bei tai, kad asmuo praeityje teistas ir inkriminuotas veikas galimai padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Tačiau, teismas neatsižvelgė į tai, kad asmuo atlikęs įstatymo nustatytą dalį bausmės ne savaime, bet pataisos įstaigos komisijai teikiant teismo nutartimi buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos turint 14 paskatinimų ir nei vienos nuobaudos, kaip pavyzdingas ir pasitaisęs asmuo to paties teismo.

Gynėjas pažymi, kad teismas nenustatė, jog kaltinamasis gali bėgti ar slėptis dėl byloje esančių tai paneigiančių duomenų ir stiprių socialinių ryšių. Nagrinėjant kardomosios priemonės suėmimo taikymo pagrįstumą turi būti atsižvelgiama ne tik į kaltinimų sunkumą, tačiau ir į proceso eigą, suėmimo taikymo trukmę, proceso laiką, numatomą ir buvusią jo trukmę. Atsižvelgiant į bylos eigą, intensyvumą, baudžiamojoje persekiojimo ir suėmimo taikymo laiką (daugiau kaip trys metai), kitas reikšmingas aplinkybes suėmimas yra neadekvati kardomoji priemonė kaltinamojo A. O. atžvilgiu. Gynyba yra pateikusi kaltinamojo žmonos S. O. 30 000 eurų užstato įmokėjimą pagrindžiančius dokumentus, turto kilmę pagrindžiančių sandorių dokumentus, pažymą iš darbdavio, šeimos sudėtį, sunkios sveikatos būklės duomenis, ryšius suėmimo taikymo metu bei nurodė objektyvius argumentus dėl ko turėtų būti švelninamos kardomosios priemonės. Suėmimo taikymo trukmė (3 metai ir 9 mėnesiai), atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, proceso eigą yra peržengianti proporcingumo principą, todėl ši kardomoji priemonė privalo būti pakeista. Gynybos įsitikinimu, toks ilgalaikis ir sunkios sveikatos būklės asmens izoliavimas – suėmimo taikymas atitinka kankinimo sampratą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio prasme, ko nepateisina viešasis interesas. Kaip ir minėta ankščiau A. O. gali būti taikytas užstatas, intensyvi priežiūra, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Šių priemonių kompleksas yra daugiau nei pakankamas bei gali garantuoti asmens dalyvavimą procese, juolab atsižvelgiant į jau aukščiau nurodytus socialinius ryšius (darbas, 2 nepilnamečiai vaikai, žmona, pastovi gyvenamoji vieta, teisėtos pajamos, ryšių užsienyje nenustatyta, finansiniai įsipareigojimai bei turtas) bei dabartinę sunkią sveikatos būklę.

5. Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltinamojo A. O. gynėjo skundas atmetamas.

7. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pratęsdamas kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminą trims mėnesiams, teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, laikėsi BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

8. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinamojo gynėjo skunde, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutartį dėl suėmimo termino pratęsimo, prašymas motyvuotas dauguma tų pačių argumentų, kuriais grindė ankstesnius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo nutarčių, kuriomis A. O. buvo pratęsiami suėmimo terminai. Į pasikartojančius skundo argumentus pakankamai išsamiai atsakyta ankstesnėse aukštesniojo teismo nutartyse (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d., 2020 m. kovo 3 d., 2019 m. gruodžio 27 d., 2019 m. rugsėjo 18 d., 2019 m. birželio 20 d. ir kt.), todėl šioje nutartyje detaliai nekartojama anksčiau išdėstyta motyvacija. Dar kartą akcentuojama, jog aukštesnysis teismas, nagrinėdamas kaltinamojo gynėjo skundą, tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundus dėl suėmimo termino pratęsimo suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo gynėjo skundo argumentai dėl liudytojų A. B. ir L. M. parodymų patikimumo nenagrinėjami. Šie klausimai sprendžiami teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo, veikos kvalifikavimo ir kiti klausimai.

9. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesnysis teismas ankstesnėse nutartyse jau konstatavo, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, kad A. O. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nors gynėjas skunde teigia priešingai. Šie duomenys neišnyko ir priimant skundžiamą nutartį. Jie užfiksuoti nukentėjusiojo A. G., liudytojų R. L., D. P., A. D. parodymuose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

10. Kaltinamajam A. O. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali trukdyti procesui bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

11. BPK 122 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. A. O. kaltinamas ne tik tuo, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su kitais šio baudžiamojo proceso dalyviais (liudytojais, nukentėjusiaisiais), bet ir tuo, kad jis vadovavo šiam susivienijimui. Kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos yra įtakotos griežtos laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų tarpusavio hierarchijos, nulėmusios jo įtaką kitiems nuteistiesiems. Baudžiamojoje byloje yra duomenų (A. B., L. M. parodymai), patvirtinančių, kad bausmes atliekantys nuteistieji ir laisvėje esantys asmenys palaikydami tarpusavio ryšį, ėmėsi smurtinio pobūdžio veiksmų prieš laisvėje esančius asmenis dėl bausmes atliekančių asmenų nurodymų nevykdymo. Šiuo metu byloje dar nėra apklausti visi liudytojai (R. L., D. R.), todėl, atsižvelgiant į objektyvius bylos duomenis, yra pagrindas manyti, jog taikant švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas, A. O. gali pats ar per kitus asmenis neteisėtais veiksmais bandyti įtakoti dar neapklaustus asmenis, todėl suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

12. Pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam A. O., teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamų veikų bei kiti duomenys. Nusikaltimai, kuriuos galimai padaręs A. O. kaltinamas, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimų sąrašą. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog teismas įvertino ne tik pareikštų kaltinimų pavojingumą, bet ir duomenis apie paties kaltinamojo pavojingumą, t. y., kad kaltinamojo galbūt padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, galimai padaryti veikiant nusikalstamo susivienijimo sudėtyje. A. O. vaidmuo juose galimai buvo aktyvus, t. y. jis galimai buvo nusikalstamo susivienijimo organizatorius, subūręs asmenis sistemingų nusikalstamų veikų darymui ir visą šią veiklą koordinavęs. Suimtasis vėl galimai nusikalto, būdamas anksčiau teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas (turto prievartavimas) ir atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Nusikalstami veiksmai truko ilgą laiką. Taigi, kaltinamasis A. O., nepaisydamas ankstesnio teistumo, toliau elgėsi nusikalstamai, kas rodo, kad jo suėmimas pagrįstas siekiu apsaugoti visuomenę nuo galimai sistemingai daromų nusikalstamų veikų. Nepagrįstas gynėjo skundo argumentas, kad teismas skundžiamoje nutartyje turėjo nurodyti objektyvius faktus, kurie leistų prognozuoti, jog kaltinamasis darys naujus nusikaltimus. Aukštesnysis teismas pažymi, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, darys naujus nusikaltimus, ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo rengiasi daryti naujus nusikaltimus. Atsižvelgusi į visas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti, jog paleistas iš suėmimo A. O. gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

13. Gynėjas skunde teigia, jog teismas nevertino kaltinamojo A. O. sveikatos būklės. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. O. iš tiesų sunkiai serga, tačiau šiuo metu byloje nėra duomenų, jog jis dėl sveikatos būklės negali būti laikomas suimtas. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių naujų duomenų, susijusių su kaltinamojo A. O. pablogėjusia sveikata, bei duomenų, kad suimtojo sveikatos būkle netinkamai rūpinamasi. Kaltinamajam buvo ir yra teikiama medicinos pagalba Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, o esant būtinybei – ir kitose gydymo įstaigose (pavyzdžiui, Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje). Dėl to aukštesnysis teismas konstatuoja, kad suėmimo pagrindų buvimo nepašalina kaltinamojo gynėjo skunde nurodyti argumentai dėl A. O. sveikatos būklės.

14. Pažymėtina ir tai, jog baudžiamojo proceso metu laisvė asmeniui gali būti suvaržyta tik jį sulaikius BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka arba pritaikius suėmimą, esant BPK XI skyriuje nustatytiems pagrindams bei sąlygoms. Visų procesinių prievartos priemonių taikymo pagrindai ir tvarka BPK reglamentuoti siekiant garantuoti, kad taikant šias priemones nebūtų pažeidžiamos Konstitucijos 20 straipsnyje ir Konvencijos 5 straipsnyje įtvirtintos teisės. Jei asmens laisvė apribojama nuodugniai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir laikantis BPK nustatytų procedūrų, ką ir padarė žemesnysis teismas, asmens laisvės suvaržymas negali būti laikomas žmogaus teisių pažeidimu. Skundžiamoje nutartyje aukštesnysis teismas neįžvelgia nei Konstitucijos, nei Konvencijos, nei BPK nuostatų pažeidimų ir sutinka su teismo išvada, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

15. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. O. teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo konkrečiu atveju nustatytų suėmimo taikymo pagrindų buvimas, kaltinamojo A. O. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, pobūdis, sunkumas teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad nei skunde nurodomu įneštu užstatu, nei kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ar jų kompleksu BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Šiuo atveju tik griežčiausia kardomoji priemonė, tiesiogiai A. O. atimanti galimybę trukdyti procesui ir daryti naujas nusikalstamas veikas, gali būti efektyvi siekiant baudžiamojo proceso tikslų.

16. Suėmimo pratęsimo pagrįstumas nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos ypatybes. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Būtent tai akcentuoja EŽTT praktika (Lukovič prieš Serbiją, Milankovič ir Bošnjak prieš Kroatiją, Štvrtecky prieš Slovakiją ir kt.). Nei bendra suėmimo taikymo A. O. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam A. O. nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir, teismo vertinimu, yra adekvatus kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumui, asmenybės pavojingumui bei viešojo intereso apsaugos užtikrinimui. A. O. suėmimo terminas pratęstas, nustačius BPK nustatytas šios kardomosios priemonės taikymo sąlygas bei pagrindus, nurodytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kurie šiuo metu neišnykę. Jų nepašalina ir tas faktas, kad byla teisiamajame posėdyje pradėta nagrinėti iš naujo. Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje trukmei daro įtaką objektyvios priežastys – keitėsi teisėjų kolegijos sudėtis, bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino, jam pasibaigus bylos nagrinėjimas vyksta gana intensyviai. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad A. O. laikomas suimtas ilgą laiką, tačiau šioje (ir ankstesnėse) nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, jog ilgas suėmimo terminas yra pateisinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo A. O. gynėjo skundą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi kaltinamajam A. O. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.