- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-17
- Bylos Nr.
- ATP-70-350/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02999-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pažeidėjas
- A. N.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Kęstutis Venckus Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-70-350/2012
2012 m. vasario 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. N., apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu paliko nepakeistą Panevėžio miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarimą, kuriuo A. N. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 str. 5 d. paskirta 800 Lt administracinė bauda su gyvūno konfiskavimu.
Administracinė nuobauda A. N. paskirta už tai, kad 2011-08-11, laikotarpyje nuo 8 val. 00 min. iki 8 val. 30 min. jam priklausantis šuo išbėgo iš (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini) esančios gyvatvorės ir įkando J. L. į kairės kojos blauzdą, tuo A. N. pažeidė Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo Panevėžio mieste taisyklių 31 ir 77 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti tiek Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą, tiek Panevėžio miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Nurodo, kad 2011-08-11 jis apie 08.30 val. išvyko į darbą, kioskelyje, esančiame (duomenys neskelbtini) m., kartu pasiimdamas vieną iš savo šunų, kitą – palikęs pririštą prie jam priklausančio namo kieme esančios būdos, ką patvirtino ir jo pažįstami V. G., A. Z. ir jo motina V. N..
Teigia, kad nukentėjusiojo J. L. negalėjo tiksliai nurodyti, iš kurio namo kiemo išbėgęs šuo jai įkando, tvirtina, kad iš jo kiemo šuo išbėgti negalėjo, nes jis savo šunis prižiūri, paprastai jie būna pririšti, o jei palaidi - tai tik aptvertoje kiemo teritorijoje ir į gatvę išbėgti neturi jokių galimybių. Mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos Z. P. parodymais, nes prieš kurį laiką jo šuo perkando šios kaimynės rankinę dėl ko suplyšo pieno pakelis. Teigia, kad jo laikomi šunys neatitinka nukentėjusios jai įkandusio šuns apibūdinimo, nes panašiai atrodantį šunį – juodą su baltomis kojytėmis laikė Z. P. motinos S. V. nuomininkai ir jų kieme pastoviai laksto palaidi šunys, kurie ateidavo ir į jo kiemą
Apeliaciniame skunde A. N. taip pat tvirtina, kad nukentėjusiajai įkando būtent Z. P., o ne jo šuo, o Z. P. ir jos nuomininkė R. J. jį apkalba, o nukentėjusioji nurodydama, kad, įkando jo šuo, klysta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
A. N. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 110 str. 5 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jo šuo įkando gatve ėjusiai J. L.. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia savo kaltę, motyvuodamas tuo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodomu metu jo laikomi du šunys negalėjo niekam įkasti, nes vienas iš jų buvo pririštas, o kitą jis buvo nusivežęs į darbą, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priešingas išvadas padarė netinkamai įvertinęs įrodymus.
ATPK 110 str. 5 d. numato atsakomybę asmeniui, kuris pažeidė gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisykles, jeigu dėl šio pažeidimo buvo padaryta žala asmens sveikatai ar turtui. Pažeidėjo gyvenamojoje vietoje galiojančių Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 1-20-8 patvirtintų Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo Panevėžio mieste taisyklių 31 punktas numato, kad iš buto ar privačios valdos šunį būtina vesti ir jį vedžioti su pavadėliu bei antsnukiu, turėti gyvūno registracijos ir skiepų pažymėjimus. Tų pačių taisyklių 77 punktas nustato, kad gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės viešajai rimčiai vakaro ir nakties metu, žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.
ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. numato, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš aukščiau aptartų normų seka, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, ištyrus visas galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, aukščiau aptartų normų kontekste turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenys, apeliacinio skundo argumentus ir visą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sprendžia, jog apylinkės teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė.
Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad būtent A. N. priklausantis šuo įkando nukentėjusiajai J. L..
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens abejonės dėl J. L. įkandusio šuns identifikavimo ir liudytojos Z. P. parodymų patikimumo atmestini sistemiškai įvertinus nukentėjusiosios pareiškimą, teisme duotus jos ir liudytojos Z. P. parodymus, o taip pat jų paaiškinimus policijos pareigūnams, medicininių dokumentų, patvirtinančių nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį ir aplinkybes, išrašais.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, kad jai įkandęs šuo išbėgo pro gyvatvores iš A. N. namo teritorijos, be to ji iš teismo posėdžio metu pateiktų fotonuotraukų taip pat atpažino A. N. laikomą šunį, kaip jai įkandusį. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisme patvirtino, kad atpažintasis šuo priklauso jam. Liudytoja Z. P. pažymėjo, kad būdama namuose 2011-08-11 apie 8 val. ryte matė, kai einančią gatve J. L. užpuolė A. N. šuo, patvirtindama, kad tai ne atsitiktinis atvejus, kad šio asmens šunys pastoviai bėgioja gatve palaidi ir be antsnukių ir ne sykį yra užpuolę ir sužaloję kitus asmenis. Abejoti nukentėjusiosios ar liudytojos parodymais teismas neturi jokio pagrindo, apeliacinį skundą pateikęs asmuo deklaratyviai teigia, kad Z. P. su juo yra susipykusi dėl jo šuns, tačiau jokių objektyvių įrodymų dėl ko teismas turėtų vertinti šios liudytojos, tiesiogiai mačiusios įvykį, parodymus kaip nepatikimus nepateikė.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apylinkės teismas visiškai pagrįstai nesuabejojo aukščiau nurodytų įrodymų patikimumu ir vadovaudamasis šiais įrodymais priėmė skundžiamą nutartį. Abejoti tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos Z. P. parodymų patikimumu teismas neturi jokio pagrindo, jie ne tik nuoseklūs, bet juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, susiję su kaltės neigimu argumentuojant tuo, kad vienas iš jo laikomų šunų šio įvyko metu buvo pririštas, o tą kurį atpažino nukentėjusioji – išvežtas į darbą, ką pasak jo patvirtina apelianto iniciatyva į teismo posėdį pakviesti liudytojai – A. Z., V. G., atmestini kaip nepagrįsti. Vertinant juos atsižvelgtina į tai, kad nurodytų liudytojų parodymai prieštarauja ne tik nustatytoms faktinėms administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybėms, liudytojos Z. P. ir nukentėjusios parodymams, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. Z. ir V. G. duodami parodymus pirmosios instancijos teisme nebuvo nuoseklūs. A. Z. iš pradžių nurodė, kad iš A. N. namų pasiėmę šunį išvažiavo 8 val., vėliau, kad 9 valandą. Liudytojas V. G. parodė, kad apie 9 val. atvažiavo pas A. N. ir tuo metu jį nuvežė su šuniu į darbą, vėliau patikslino, kad iš A. N. namų išvažiavo apie 8 val. 30 min. Tuo tarpu A. N. motina V. N. teismo posėdžio metu tvirtino, kad aptariamą dieną pas sūnų atėjo 7 val. ir visą laiką abu jo laikomi šunys buvo su ja namuose, todėl niekam įkasti negalėjo. Atsižvelgus į šių liudytojų parodymų prieštaringumą, į tai, kad jie su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu yra susiję asmeniniais santykiais, darytina išvada, kad A. N. ir minėtų liudytojų nurodytos aplinkybės, kad šuns, kurį nukentėjusioji atpažino kaip jai įkandusį tuo metu įvykio vietoje nebuvo, atmestini kaip nepagrįsti, siekiant padėti pažeidėjui išvengti administracinės atsakomybės.
Byloje surinktų įrodymų visetas, leidžia daryti išvadą, kad surinktų įrodymų visiškai pakanka neabejotinai išvadai dėl A. N. padaryto pažeidimo konstatuoti, todėl teismo nuomone teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes.
Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. N. dėl gyvūnų įsigijimo, laikymo veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimo pagal ATPK 110 str. 5 d. vien per 2011 metus yra baustas du kartus – 2011-02-03, 2011-06-02, todėl tiek institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek Panevėžio miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisija savo priimtame nutarime, nepagrįstai A. N. veiką kvalifikavo pagal ATPK 110 str. 5 d., kartu jo veikos pakartotinumą įvardindama kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kai pagal byloje esančius duomenis turėjo spręsti A. N. patraukimą administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 str. 6 d., kuris numato atsakomybę už analogišką pažeidimą jau baustam pagal ATPK 110 str. 5 d. asmeniui ir šios normos sankcija yra žymiai griežtesnė nei numatytoji ATPK 110 str. 5 d.
Pažymėtina, kad ATPK 284 str. 2 d. suteikia teisę organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Minėta teisės norma yra skirta tiems atvejams, kai organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas galutinį sprendimą byloje, siekia ištaisyti administracinio teisės pažeidimo protokolo klaidas, pakeisdamas asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, veikos kvalifikaciją galutiniu byloje priimamu sprendimu.
ATPK 302¹¹ str. 2 d., reglamentuojanti bylos dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apygardos teisme numato, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Šiuo atveju apeliacinį skundą pateikė pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo.
Iš aukščiau aptartos normos seka, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju, asmens atžvilgiu vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje draudimo reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) principas. Procese taip pat negali būti jokių staigmenų - teismo sprendime negali būti daromos sprendimą lemiančios išvados, apie kurių galimumą proceso dalyviams nebuvo žinoma ir proceso metu dėl jų nebuvo ginčijamasi, nebuvo įrodinėjamas jų pagrįstumas ar nepagrįstumas. Sprendimų priėmimas tokiu būdu taip pat nesuderinamas su reikalavimu, kad procesas vyktų teisingai (sąžiningai) bei reikalavimu užtikrinti teisę į gynybą. Šios pozicijos yra laikomasi ir administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N9–465/2007; Nr. N3-105/06).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes A. N. veikos kvalifikacija nebegali būti keičiama.
Apylinkės teismo išvadų dėl administracinio teisės pažeidimo, su kuriomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.