Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Anitos Sereikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eivora“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Eivora“ ieškinį atsakovui I. R. (I. R.) dėl darbo ginčo išsprendimo iš esmės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Eivora (toliau – ieškovė, darbdavys) prašė teismo pripažinti, kad su atsakovu I. R. (toliau – atsakovas, darbuotojas) jo atleidimo dieną buvo visiškai ir tinkamai atsiskaityta, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pagal 2019 m. sausio 30 d. darbo sutartį Nr. 404 dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju nuo 2019 m. vasario 1 d. Darbo sutartyje buvo nustatytas darbo užmokesčio dydis, o dienpinigių normos darbo sutartyje nebuvo aptartos, jos buvo nustatomos vadovo įsakymais, su kuriais darbuotojai buvo supažindinami pasirašytinai. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2020 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu. Su atsakovu jo atleidimo dieną buvo visiškai atsiskaityta, tačiau Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai (toliau – DGK) atsakovas pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad jam buvo nesumokėta iš viso 1 250 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. DGK 2021 m. vasario 15 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-27164 atsakovo prašymą patenkino iš dalies ir nusprendė išieškoti atsakovui iš ieškovės 1 126,50 Eur dienpinigių už 2020 m. spalio–gruodžio mėn. DGK konstatavo, kad atsakovui buvo išmokėtas visas priskaičiuotas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, tačiau laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d., kuomet atsakovas buvo siunčiamas į komandiruotę, jam nepagrįstai sumokėta tik 70 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos dienpinigių normos. Ieškovės tvirtinimu, jos direktorius buvo priėmęs 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. 700/20-DUK (dėl 90 proc. dienpinigių normos taikymo nuo 2020 m. sausio 1 d.), 2020 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 305/20-DUK (dėl 80 proc. dienpinigių normos taikymo nuo 2020 m. liepos 1 d.), 2020 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. 541/20-DUK (dėl 70 proc. dienpinigių normos taikymo nuo 2020 m. spalio 1 d.). Su kiekvienu iš šių įsakymų atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai ir išreiškė savo sutikimą tokiam darbo sutarties sąlygų pakeitimui. Įmonėje su kitakalbiais yra bendraujama jiems suprantama kalba, pateikiamų susipažinti dokumentų turinys yra išverčiamas ir išaiškinamas prieš pasirašant. Ieškovės direktoriaus 2020 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 20/881 atsakovas buvo siunčiamas į komandiruotę užsienyje laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d., taikant 70 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos maksimalios dienpinigių normos jam apskaičiuota iš viso 2 628,50 Eur dienpinigių už visą komandiruotę, ši suma atsakovui buvo tinkamai išmokėta.

3. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė atsakovui iš ieškovės 1 259,40 Eur dienpinigių.

5. Teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 30 d. darbo sutartyje Nr. 404 nėra šalių sutarimo dėl dienpinigių mažinimo galimybės darbuotojui. Dienpinigiai už ginčo laikotarpį buvo sumažinti ieškovės vadovo 2020 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 541/20-DUK, kuriame nurodyta, kad nuo 2020 m. spalio 1 d. įmonėje dirbantiems tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonėms vairuotojams bus mokami 70 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos dienpinigių normos dydžio tarnybinių komandiruočių dienpinigiai. Ant šio įsakymo nėra darbuotojo supažindinimo žymos. Aplinkybę, kad darbuotojas buvo tinkamai supažindintas su dienpinigių mokėjimo tvarkos pakeitimais, darbdavys įrodinėjo pridedamu darbuotojų supažindinimo su šiuo įsakymu sąrašu, kuriame nurodoma: „savo parašu patvirtinu, kad esu susipažinęs su UAB „Eivora“ direktoriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 541/20-DUK DĖL DIENPINIGIŲ DYDŽIO NUSTATYMO VAIRUOTOJAMS ir tam neprieštarauju“.

6. Teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai informacija darbuotojui perduodama kitais būdais (žodžiu), darbdaviui yra perkeliama pareiga įrodyti, jog iš pateiktos informacijos buvo galima nustatyti jos turinį. Teismas konstatavo, kad atsakovas nemoka lietuvių kalbos, tačiau jam buvo pateiktas pasirašyti susipažinimas/sutikimas tik lietuvių kalba, kas prieštarauja DK 25 straipsnio 3 daliai, darbuotojo parašas yra ne ant paties 2020 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 541/20-DUK, o lentelėje, kurioje nėra tiesiogiai išaiškintas šio įsakymo turinys. Teismas nesivadovavo liudytojo V. B., buvusio atsakovo tiesioginio vadovo, parodymais, kad su kiekvienu vairuotoju jis kalbasi asmeniškai darbuotojui suprantama rusų kalba, visi dokumentai darbuotojams išverčiami ir paaiškinami. Teismas padarė išvadą, kad iš V. B. parodymų neaišku, ar darbuotojui suprantamai buvo išaiškintas įsakymo turinys ir jo sukeliamos pasekmės, teisė nesutikti su darbo sąlygų pakeitimu, be to, liudytojas yra asmuo, kuris ir šiuo metu susijęs darbo teisiniais santykiais su ieškove. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teigė, jog jam nebuvo išaiškintas pasirašomo dokumento turinys, pasirašoma buvo labai greitai, kartu buvo dar šeši vairuotojai ir visi pasirašė, jis nebūtų toliau dirbęs, jeigu būtų žinojęs apie sumažintus dienpinigius. Teismas sprendė, kad darbdavio padarytas pažeidimas, kai papildoma sąlyga dėl darbuotojui mokėtinų dienpinigių dydžio buvo neįtraukta į darbo sutarties tekstą, o dienpinigių mažinimas numatytas vienašališkai darbdavio priimtuose įsakymuose, negali būti vertinamas kaip formalus, nes neįrodytas darbuotojo valios (sutikimo) vykti į komandiruotę, 30 proc. sumažinus jam mokėtinus dienpinigius, buvimo faktas.

7. Teismas iš 2020 m. gruodžio 7 d. avanso apyskaitos nustatė, kad už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d. (kelionės trukmė 60 d. ) darbdavys sumokėjo 2 671,50 Eur sumą, o mokant dienpinigius, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarime Nr. 526 (2020 m. galiojusioje redakcijoje), darbuotojui turėjo būti išmokėta iš viso 3 757 Eur suma (už Italijoje praleistą laiką, įskaitant nuvykimo ir parvykimo laiką (iš viso 31 d.) – 1 953 Eur (tarifas – 63 Eur), už Vokietijoje praleistą laiką (iš viso 23 d.) – 1 426 Eur (tarifas – 62 Eur), už Austrijoje praleistą laiką (iš viso 6 d.) – 378 Eur (tarifas – 63 Eur)).

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad darbdavio apskaičiuota ir nurodyta išmokėti dienpinigių suma (2 671,50 Eur) apima ne tik išmokėtus dienpinigius, tačiau ir išlaidas, kurias patyrė darbuotojas, mokėdamas sumas už darbdavį, ir kurios nėra kompensuojamos iš darbuotojui mokėtinų dienpinigių (pvz. 2020 m. lapkričio 19 d. apmokėjimas už aikštelę, kitos išlaidos, kurios turėjo buvo kompensuotos pagal pateiktus dokumentus). Teismas apskaičiavo, kad, atėmus šias išlaidas, darbuotojui realiai išmokėtą dienpinigių sumą sudaro 2 497,60 Eur. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad darbuotojui neišmokėtą dienpinigių sumą už darbą spalio–gruodžio mėn. sudaro 1 259,40 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo aprašo 2 punktą taikė formaliai, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės įsakymas, kuriam darbuotojas pritarė, neprilygsta šalių susitarimui dėl darbo sutarties sąlygų nustatymo (pakeitimo). Tokia išvada prieštarauja kasacinio teismo suformuotai teisės aiškinimo ir taikymo praktikai panašiose bylose.

1.2. Teismo išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog egzistavo atsakovo valia (sutikimas) vykti į komandiruotę 30 proc. sumažinus jam mokėtinus dienpinigius, paneigia byloje esantis atsakovo rašytinis sutikimas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad trečioje sutikimo grafoje yra jo parašas, tik tvirtino, jog nesuprato, po kokiu dokumentu pasirašo. Toks atsakovo paaiškinimas prieštarauja byloje liudijusio V. B., kuris atsakovą supažindino su įsakymo turiniu, parodymams. Teisme apklausiamas liudytojas patvirtino, kad su atsakovu buvo bendraujama atsakovui suprantama rusų kalba, pasirašomo įsakymo turinys dėl dienpinigių mažinimo jam buvo atskleistas.

1.3. Teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo V. B. parodymais vien dėl pavaldumo fakto. Šiuos parodymus patvirtina visuma kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Byloje aptariamas dienpinigių mažinimas atsakovui buvo trečias. Su visais ieškovės vadovo įsakymais dėl dienpinigių mažinimo atsakovas buvo supažindinamas ir nė karto nereiškė pretenzijų. Atsakovas, kaip savo srities specialistas, žino (negali nežinoti), koks yra dienpinigių dydis Europos Sąjungos valstybėse. Atsakovas taip pat pasirašinėjo avanso apyskaitas ir jose yra nurodyti sumažinti dienpinigių dydžiai. Ir į DGK atsakovas kreipėsi ne dėl jam nesumokėtų dienpinigių, o dėl darbo užmokesčio.

1.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad iš liudytojo paaiškinimų nėra aišku, ar atsakovui buvo išaiškinta teisė nesutikti. Ne visi vairuotojai yra pasirašę susipažinimo su įsakymais lapus. Tai rodo, kad vairuotojai turi apsisprendimo laisvę sutikti / nesutikti su įsakymu. Be to, atsakovas neįrodinėjo, kad jis buvo priverstas pasirašyti dokumentus. Kita vertus, atsakovui taip pat taikomas ir vidutiniškai rūpestingo bei apdairaus asmens standartas, t. y. jei asmuo pasirašo pateikiamą dokumentą, turėtų būti preziumuojama, kad jis susipažino su dokumento turiniu ir savo parašu tai patvirtino.

1.5. Nepagrįsta teismo išvada apie kitų darbdavio išlaidų išskaitymą iš dienpinigių. 2020 m. gruodžio 7 d. avanso apyskaitoje priskaičiuota dienpinigių suma yra ne 2 671,50 Eur, kaip nurodė teismas, o 2 628,50 Eur, ir visa ši dienpinigių suma sumokėta atsakovui. Tai rodo, kad kitos darbdavio išlaidos nebuvo išskaitytos iš dienpinigių.

1.6. Neaišku, kaip teismas nustatė, kad kitų darbdavio išlaidų suma yra 173,90 Eur. Iš 2020 m. gruodžio 7 d. avanso apyskaitos 1, 27–29 punktų matyti, kad tokių išlaidų iš viso yra tik 43 Eur.

1.7. Teismas neteisingai apskaičiavo atsakovui priskaitytą bendrą dienpinigių sumą, nes nurodė neteisingą komandiruotėje išbūtą laiką konkrečiose valstybėse. Pagal avanso apyskaitos ir 2020 m. spalio 9 d. įsakymo dėl tarnybinės komandiruotės duomenis, Vokietijoje atsakovas praleido 25 d. (teismas nurodė 23 d.), Italijoje – 29 d. (teismas nurodė 31 d.), Austrijoje – 6 d. (teismas nurodė 6 d.). Nors bendras dienų skaičius sutampa (60 d.), tačiau sprendime nurodomas neteisingas kiekvienoje konkrečioje valstybėje išbūtas dienų skaičius.

10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas pagal 2019 m. sausio 30 d. darbo sutartį Nr. 404 dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju nuo 2019 m. vasario 1 d. Darbo sutartis nutraukta 2020 m. gruodžio 8 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovas 2019 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į DGK su prašymu dėl 1 250 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas išieškojimo. DGK 2021 m. vasario 15 d. sprendime konstatavo, kad atsakovui išmokėtas priskaičiuotas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, tačiau, nustačiusi, jog ieškovė nepagrįstai sumažino už 2020 m. spalio–gruodžio mėn. komandiruotę atsakovui mokamų dienpinigių dydį iki 70 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos maksimalios dienpinigių normos, nusprendė išieškoti atsakovui iš ieškovės 1 126,50 Eur dienpinigių. Su tokiu DGK sprendimu nesutiko ieškovė, kuri pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti, kad su atsakovu jo atleidimo dieną buvo visiškai atsiskaityta. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinį ir priteisus atsakovui iš ieškovės 1 259,40 Eur neišmokėtų dienpinigių, ieškovė padavė apeliacinį skundą, kuris grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovės įsakymas dėl dienpinigių dydžio sumažinimo neprilygsta šalių susitarimui dėl darbo sutarties sąlygų nustatymo (pakeitimo), atsakovas raštu sutiko su dienpinigių sumažinimu, atsakovui suprantama kalba buvo išaiškintas pasirašomo dokumento turinys, be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo atsakovui priskaitytą dienpinigių sumą, išskaitas iš dienpinigių. Taigi, byloje kilo ginčas dėl darbdavio teisės sumažinti mokamų dienpinigių normas atsakovo tarnybinės komandiruotės nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d. metu ir mokėtinų dienpinigių dydžio apskaičiavimo teisingumo.

13. Vadovaujantis DK 214 straipsnio 3 dalimi, kai darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu šie įrodymai jam yra lengviau prieinami. Toks reglamentavimas vertinamas kaip bendros CPK 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės išimtis. Nors nagrinėjamu atveju darbo ginčą kreipdamasis į DGK iniciavo darbuotojas, akcentuodamas netinkamo atsiskaitymo faktą, o darbdavys į teismą kreipėsi nesutikdamas su neteisminio ginčo sprendimo rezultatais (DK 231 straipsnio 1 dalis), būtent darbdaviui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, susijusias su tinkamu atsiskaitymu, taip pat ir pagrindo sumažinti darbuotojui mokėtinus dienpinigius buvimu.

14. DK 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526, 2 punkte numatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje; kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

15. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad kolektyvinė sutartis įmonėje nėra sudaryta, o šalių pasirašytoje darbo sutartyje dienpinigių dydžiai nebuvo aptarti. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad jos direktorius buvo priėmęs 2020 m. rugsėjo 21 d. įsakymą Nr. 541/20-DUK (dėl 70 proc. dienpinigių normos taikymo nuo 2020 m. spalio 1 d.), su kuriuo atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai, todėl tai prilyginama šalių susitarimui dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo ir toks pakeitimas privalomai turi būti taikomas darbo sutarties šalims. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė darbuotojo valios (sutikimo) vykti į komandiruotę laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d., 30 proc. sumažinus jam mokėtinus dienpinigius, todėl konstatuoti buvus šalių susitarimą dėl tokio pobūdžio darbo sutarties sąlygų pakeitimo nėra teisinio pagrindo.

16. Nagrinėjamai bylai aktualiame ieškovės vadovo 2020 m. rugsėjo 21 d. įsakyme Nr. 541/20-DUK nustatyta, kad nuo 2020 m. spalio 1 d. įmonėje dirbantiems tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonėms vairuotojams bus mokami 70 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos dienpinigių normos dydžio tarnybinių komandiruočių dienpinigiai. Šiame įsakyme nėra žymos apie darbuotojų supažindinimą su įsakymu, todėl ieškovė pateikė darbuotojų supažindinimo su įsakymu sąrašą, kuriame nurodoma, kad sąraše išvardinti darbuotojai savo parašu patvirtina, jog yra susipažinę su ieškovės direktoriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 541/20-DUK Dėl dienpinigių dydžio nustatymo vairuotojams ir tam neprieštarauja. Tarp darbuotojų 45 sąrašo eilutėje nurodytas ir atsakovas, prie atsakovo pavardės yra jo parašas. Atsakovas neneigė pasirašęs nurodytame sąraše, tačiau teigė nesupratęs, ką pasirašo. Vadovaujantis DK 25 straipsnio 3 dalimi, darbo sutartis ir darbo teisės normos turi būti išdėstytos lietuvių kalba arba lietuvių kalba ir kita sutarties šalims priimtina kalba. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas nemoka lietuvių kalbos, o visi byloje esantys ieškovės dokumentai, taigi ir 2020 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. 541/20-DUK, parengti tik lietuvių kalba, todėl spręsti, jog darbdavys įformindamas darbo santykius tinkamai vykdė darbuotojo informavimo pareigą, nėra pagrindo.

17. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas V. B. teigė, kad su kiekvienu vairuotoju jis kalbasi asmeniškai darbuotojui suprantama rusų kalba, visi dokumentai buvo darbuotojams išverčiami ir paaiškinami. Ieškovė nepateikė kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo supažindinimą su ieškovės direktoriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 541/20-DUK atsakovui suprantama kalba, todėl, atsakovui teigiant priešingai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad vien liudytojo V. B., kuris yra darbo teisiniais santykiais susijęs su ieškove, parodymai neįrodo, jog atsakovui suprantamai buvo išaiškintas įsakymo turinys, jo sukeliamos pasekmės, teisė nesutikti su darbo sąlygų pakeitimu. Ieškovės apeliaciniame skunde akcentuojamas prievartos pasirašyti nebuvimas, esant atsakovo tvirtinimui, kad jis nesuprato pasirašomo dokumento turinio, taip pat nesant įrodymų, jog atsakovui buvo pateiktas susipažinti jam suprantama kalba įformintas dokumentas, teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas išreiškė sutikimą dėl dienpinigių dydžio mažinimo.

18. Ieškovė tinkamą supažindinimą su jos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 541/20-DUK įrodinėja ir tuo, kad dienpinigiai buvo mažinami tris kartus, su visais ieškovės vadovo įsakymais dėl dienpinigių mažinimo atsakovas buvo supažindinamas ir nė karto nereiškė pretenzijų, kad jam sumokėti ne visi dienpinigiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui mokėtinų dienpinigių sumažinimas ieškovės direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 700/20-DUK ir 2020 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 305/20-DUK iki 90 proc. ir 80 proc. dienpinigių normos dydžio nepatenka į apeliacijos ribas (CPK 320 straipsnis), tačiau, vertindama ieškovės teiginius apie atsakovo žinojimą apie sumažintus dienpinigius ir neprieštaravimą tam, teisėjų kolegija pažymi keletą su tuo susijusių aplinkybių:

8.1. Darbo sutartyje buvo nustatyta, kad darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas pagal išdirbtas valandas, vienos darbo valandos darbo užmokestis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis, taip pat įmonės skiriamas priedas, didesnis nei 0,3 MVA (minimalus valandinis atlygis), o mėnesinis darbo užmokestis negali būti mažesnis negu 575 Eur. Iš 2021 m. sausio 5 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, kasos išlaidų orderių, banko sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovui išmokamas darbo užmokestis buvo nepastovaus dydžio, svyravo nuo 79,21 Eur (už 2020 m. rugpjūčio mėn.) iki 701,66 Eur (2020 m. vasario mėn.).

8.2. Iš į bylą pateiktų avanso apyskaitų už 2019 m. ir 2020 m., kasos išlaidų orderių, banko sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovas gaudavo skirtingo dydžio avansus komandiruočių išlaidoms, kiekvieną mėnesį susidarydavo ankstesnio avanso likutis, kuris būdavo perkeliamas į kitą mėnesį. Detalios avanso apyskaitos teismui pateiktos tik už 2019 m., t. y. už laikotarpį, kai nebuvo sumažinti dienpinigiai. Nors ant avanso apyskaitų už 2019 m. yra atsakovo parašas, avanso apyskaitos, kaip ir visi kiti ieškovės dokumentai, parengti tik lietuvių kalba, todėl negalima teigti, kad atsakovui buvo aiškus pasirašomų dokumentų turinys. Be to, atsakovo pasirašomose avanso apyskaitose už 2019 m. buvo nurodomas ankstesnio avanso likutis, gauta avanso suma, avanso likutis, taip pat visa dienpinigių suma už konkretų mėnesį, o ant dienpinigių skaičiuoklių, kurios pridėtos prie 2019 m. avanso apyskaitų, atsakovo parašo nėra, todėl teigti, kad atsakovui neabejotinai buvo žinomi dienpinigių dienos normos konkrečiose valstybėse dydžiai, nėra pagrindo.

8.3. Ieškovės direktoriaus 2020 m. spalio 9 d. įsakymu dėl tarnybinių komandiruočių Nr. 20/881 atsakovas nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d. buvo išsiųstas į komandiruotę Italijoje, Vokietijoje ir Austrijoje, nurodant jam išmokėti iš viso 2 628,50 Eur dienpinigius. Žymos apie darbuotojo supažindinimą su įsakymu nėra. Šiame įsakyme nėra pažymėta, kad darbuotojui mokami 30 proc. sumažinti dienpinigiai, tačiau skaičiuojama 70 proc. dienpinigių dydžio. Avanso apyskaitoje už paskutinę komandiruotę, parengtoje 2020 m. gruodžio 7 d., detalizuotos atsakovui išmokėtos sumos, tačiau, kaip ir 2020 m. spalio 9 d. įsakyme dėl tarnybinių komandiruočių Nr. 20/881, nėra pažymėta, kaip apskaičiuojama dienpinigių norma konkrečioje valstybėje. Be to, netgi darant prielaidą, kad atsakovas 2020 m. gruodžio 7 d. suprato, jog jam yra skaičiuojama sumažinta dienpinigių norma, kitą dieną jis buvo atleistas iš darbo jo paties prašymu, todėl negalima teigti, kad jį tenkino toks dienpinigių skaičiavimo būdas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas jam suprantama kalba buvo supažindintas su ieškovės direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 700/20-DUK ir 2020 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 305/20-DUK, kitų įsakymų dėl tarnybinių komandiruočių, taip pat avanso apyskaitų už 2020 m. į bylą nėra pateikta, todėl negalima spręsti, kad atsakovas žinojo apie jam taikytus sumažintus dienpinigių dydžius.

19. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas kiekvieną mėnesį gaudavo skirtingo dydžio darbo užmokestį, dienpinigiai buvo mokami už faktiškai komandiruotėse būtą laiką, taigi jų dydis kiekvieną mėnesį buvo skirtingas, ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas jam suprantama kalba buvo supažindintas su ieškovės direktoriaus įsakymais dėl dienpinigių normos dydžio mažinimo, avanso apyskaitų už 2020 m. metus su detaliais dienpinigių apskaičiavimais ir atsakovo sutikimu dėl tokių skaičiavimų nėra pateikta, mokėjimai ieškovui taip pat nebuvo sistemingi, todėl pagrindo išvadai, kad atsakovas žinojo apie sumažintą dienpinigių dydį ir tam neprieštaravo, nėra. Šiuo atveju labiau tikėtina, kad, kaip nurodė DGK 2021 m. vasario 15 d. sprendime, atsakovas neskyrė su darbo santykiais susijusių išmokų rūšių ir paskirties, sąvokomis „darbo užmokestis“, „atlyginimas“ atsakovas įvardijo iš esmės visas su darbo santykiais susijusias išmokas (darbo užmokestį, dienpinigius, kompensacijas ir kt.), todėl esant kintantiems darbo užmokesčio ir dienpinigių dydžiams, atsakovas galėjo nesuprasti, jog jam mokami dienpinigiai palaipsniui yra mažinami.

20. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad darbdavio padarytas pažeidimas, kai papildoma sąlyga dėl darbuotojui mokėtinų dienpinigių dydžio buvo neįtraukta į darbo sutarties tekstą, o dienpinigių mažinimas numatytas vienašališkai darbdavio priimtuose įsakymuose, negali būti vertinama kaip formalus, o su tuo susijusius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

21. DGK, skaičiuodama atsakovui už paskutinę komandiruotę neišmokėtą dienpinigių sumą, nustatė, kad skirtumas tarp ieškovės priskaičiuotų dienpinigių dydžio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių dydžių sudaro 1 126,50 Eur. Pirmosios instancijos teismas perskaičiavo atsakovui neišmokėtų dienpinigių sumą ir ją padidino iki 1 259,40 Eur, nurodęs, kad netinkamai apskaičiuotos dienos, praleistos konkrečiose valstybėse, taigi neteisingai apskaičiuoti dienpinigiai pagal konkrečiose valstybėse taikomas dienpinigių normas, be to, darbdavio apskaičiuota ir nurodyta išmokėti dienpinigių suma apima ne tik išmokėtus dienpinigius, tačiau ir išlaidas, kurias patyrė darbuotojas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas dienpinigius perskaičiavo nepagrįstai.

22. Iš 2020 m. spalio 9 d. įsakymo dėl tarnybinių komandiruočių Nr. 20/881, 2020 m. gruodžio 7 d. avanso apyskaitos Nr. 20/881, taip pat dienpinigių skaičiuoklės už 2020 m. nustatyta, kad paskutinės komandiruotės metu atsakovas Italijoje praleido 29 d., Vokietijoje – 25 d., Austrijoje – 6 d. Taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus maksimalius dienpinigių dydžius, už paskutinę komandiruotę atsakovui mokėtina dienpinigių suma sudaro 3 755 Eur (29 d. × 63 Eur + 25 d. × 62 Eur + 6 d. × 63 Eur), o ne 3 757 Eur sumą, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas (2 Eur skirtumą nulėmė tai, kad pirmosios instancijos teismas 2 dienomis padidino Italijoje (kur taikoma 63 Eur dienpinigių norma) praleistų dienų skaičių ir sumažino Vokietijoje (kur taikoma 62 Eur dienpinigių norma) praleistų dienų skaičių, nenurodydamas jokio faktinio tokios išvados pagrindo).

23. Taip pat iš tų pačių dokumentų nustatyta, kad atsakovui buvo apskaičiuota išmokėti 2 628,50 Eur dienpinigių suma. Byloje nėra ginčo, kad nurodyta suma buvo išmokėta atsakovui. Taip pat atsakovas neginčijo, kad jam buvo išmokėta 2020 m. gruodžio 7 d. avanso apyskaitoje Nr. 20/881 nurodyta 43 Eur kitų išlaidų suma (5 Eur (eil. Nr. 1) + 10 Eur (eil. Nr. 27) + 8 Eur (eil. Nr. 28) + 20 Eur (eil. Nr. 29)). Pirmosios instancijos teismas išlaidoms priskyrė 173,90 Eur (2 671,50 Eur – 2 497,60 Eur) sumą, tokios savo išvados nepagrįsdamas jokiais faktiniais duomenimis. Skirtumas tarp pirmosios instancijos teismo ir DGK bei ieškovės nurodytų išlaidų sumų sudaro 130,90 Eur (173,90 Eur – 43 Eur). Prie šios sumos pridėjus 2 Eur dienpinigių skirtumo, gaunami 132,90 Eur (130,90 Eur + 2 Eur) ir sudaro skirtumą tarp pirmosios instancijos teismo ir DGK nustatytų įsiskolinimų sumų (1 259,40 Eur – 1 126,50 Eur = 132,90 Eur). Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuota, kad už komandiruotę laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 7 d. neišmokėti dienpinigiai sudaro 1 126,50 Eur (3 755 Eur – 2 628,50 Eur). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, tačiau patikslinama jo dalis dėl atsakovui iš ieškovės priteistinų dienpinigių dydžio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Pirmosios instancijos teismo sprendimo patikslinimas nėra pagrindas koreguoti bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymą. Kadangi ieškovė nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme, be to, ieškovės apeliacinis skundas iš esmės yra atmetamas, atsakovas neturėjo bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, nes neteikė atsiliepimo į apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinti jo dalį dėl iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eivora“, juridinio asmens kodas 123444677, atsakovui I. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisiamų neišmokėtų dienpinigių dydžio, nurodant, kad jie sudaro 1 126,50 Eur (tūkstantį šimtą dvidešimt šešis eurus 50 ct).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.