- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-30
- Bylos Nr.
- 2-1789-329/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-15585-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- UAB „Lauroma“
- Trečiasis asmuo
- S. A., Z. A., K. J.
- Advokatai
- Algirdas Sakalauskas
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 62.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant R. R., dalyvaujant ieškovui D. D. ir jo atstovui advokatui Algirdui Sakalauskui, atsakovės UAB „Lauroma“ atstovams direktoriui Romualdui Atkočiūnui ir advokatui A. P., trečiajam asmeniui S. A., nedalyvaujant tretiesiems asmenims Z. A., K. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovei UAB „Lauroma“, tretiesiems asmenims Z. A., K. J., S. A. dėl žalos atlyginimo ir pagal atsakovės UAB „Lauroma“ priešieškinį ieškovui D. D. dėl nuostolių atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas, patikslinęs reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovės UAB „Lauroma“ 11 755,00 Lt žalos ir bylinėjimosi išlaidas (1 tomo 109-111 b.l.).
Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jo pažįstamas Z. A., gyvenantis su savo drauge K. J. Anglijoje, 2010 m. kovo mėnesį įsigijo automobilį VW Passat, 2003 metų gamybos, ir paprašė, kad jis padėtų Lietuvoje atlikti šio automobilio vairo perkėlimą, kadangi ketino grįžti gyventi į Lietuvą, todėl norėjo automobilį pritaikyti važinėti Lietuvoje. Automobilis buvo registruotas K. J. vardu. Ieškovui sutikus pasirūpinti automobilio pertvarkymu, 2010 metų pabaigoje jis buvo pargabentas iš Anglijos į Lietuvą, o 2010 12 01 tarp ieškovo ir K. J. buvo pasirašyta rangos sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo automobilio VW Passat vairo perkėlimo iš dešinės pusės į kairę darbus atlikti pats arba tai pavedant atlikti kitiems asmenims. Kadangi pats vairo perkėlimo darbų atlikimo neišmanė, todėl 2010 m. gruodžio mėnesį internete ieškodamas, kas galėtų tai atlikti, surado pasiskelbusią atsakovę UAB „Lauroma“, kad ši įmonė atlieka tokius darbus, juos atlieka tvarkingai, kad automobilis būtų tinkamas techniškai eksploatuoti ir būtų užregistruotas VĮ Regitra. Ieškovas paaiškino, kad pasirinko atsakovę būtent todėl, kad paskambinus internete nurodytu telefonu, atsiliepęs asmuo, pasivadinęs Simu ir prisistatęs įmonės vadovu, nurodė, jog jų bendrovė pati savo detalėmis atlieka vairo pakeitimo darbus. Ši sąlyga ieškovą itin tenkino, atleido jį nuo pareigos rūpintis būtinų autodetalių supirkimu, nes tam neturėjo laiko. Po pokalbio telefonu apie 2010 m. gruožio vidurį jis atvarė K. J. automobilį į UAB „Lauroma“ vairo perkėlimo darbų atlikimui. Ieškovas nurodė, kad prieš atiduodamas remontui, jis automobilį nufotografavo, tuo siekdamas užfiksuoti jo stovį iki perdavimo vairo perkėlimui, jeigu iškiltų ateityje kokių nors neaiškumų. Automobilis buvo puikiame stovyje. Su atsakovės darbuotoju S. A. susitarė, kad darbai bus atlikti per 2 savaites, kad būtinų detalių įsigijimui reikės sumokėti 2300 Lt ir dar 200 Lt reikės sumokėti avanso už darbą. Aptarus sąlygas, jis sumokėjo S. A. iš viso 2500 Lt ir paliko automobilį. Žinojo, kad bendrovėje tuo metu nebuvo reikiamų detalių, tačiau S. A. patikino jį, kad žino, kur galima įsigyti būtent šiam automobiliui reikalingų detalių ir sakė, kad per 10-14 dienų automobilį sutvarkys ir jam praneš. Praėjus šiam terminui darbai nebuvo atlikti. Ieškovas skambino, domėjosi darbų eiga. S. A. aiškino telefonu, kad neranda visų detalių, todėl negali užbaigti darbų, žadėjo automobilį sutvarkyti iš pradžių iki Kalėdų, vėliau – iki Naujų Metų. Paskui po Naujųjų Metų S. A. telefonu pradėjo atsiliepinėti kiti asmenys, kurie pranešė, kad Simas jau nedirba, kad dar vis nerandama reikiamų detalių, o galiausiai šis telefonas buvo išjungtas iš tinklo. Praradęs galimybę susisiekti su UAB „Lauroma“ darbuotojais, nes kitų telefono numerių internete nebuvo nurodyta, ieškovas 2011 03 01 su broliu atvyko į UAB „Lauroma“ ir pamatė, kad automobilis paliktas be priežiūros, neatlikti darbai, automobilis stipriai apgadintas išoriškai, apdaužytas, išardytas vidus. Jis buvo visiškai netinkamas techniniai eksploatacijai. Ieškovas iš patalpose, kuriose 2010 m. gruodžio mėnesį veikė UAB „Lauroma“ ir kur jis buvo palikęs automobilį, buvusių asmenų sužinojo, kad patalpos yra išnuomotos kitai įmonei, kad UAB „Lauroma“ jose jokios veiklos nevykdo. Ieškovas kreipėsi į policiją, atvykę pareigūnai atliko automobilio apžiūrą, surašė proktokolą, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl svetimo turto sugadinimo. Po apžiūros automobilį pasiimti jam leido policijos pareigūnai. Ieškovas nurodo, kad jis pasakė Z. A. apie suniokotą automobilį ir dėl to atliekamą ikiteisminį tyrimą policijoje. Atvykęs Z. A. su K. J. apžiūrėjo mašiną ir pasakė, kad jos neims. Pagal rangos sutartį jis šiuo atveju privalėjo sumokėti automobilio savininkei jo vertę, t.y. 16 000 Lt. Siekdamas išvengti konflikto su Z. A. ir K. J. bei vykdydamas sutartinius įsipareigojimus jis tuos pinigus sumokėjo K. J., pasirašyta pirkimo-pradavimo sutartimi perpirko iš jų automobilį. Ieškovas nurodė, kad jis kreipėsi į turto vertintoją atlikti automobilio vertinimą po jo sužalojimo. Ekspertas nustatė, kad automobilio likutinė vertė 4807 Lt, o jo remontas ekonominiu požiūriu yra netikslingas. 2011 07 28 jis neremontuotą automobilį pardavė už 4800 Lt. Ieškovas nurodė, kad nors policija nustatė, jog dėl S. A. kaltės buvo padaryta žala apgadinant automobilį, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi jo kaltė pasireiškė neatsargumu, nerūpestingumu, o tai daro negalimą taikymą baudžiamosios atsakomybės, todėl ieškovui buvo pasiūlyta dėl žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka. Ieškovas nurodo, kad jis dėl atsakovės darbuotojo S. A. kaltės patyrė iš viso 11755 Lt žalą, kurią sudaro 11200 Lt dėl sugadinto automobilio, 242 Lt išlaidos už automobilio įvertinimą, 153,44 Lt kelionės išlaidos, vykstant į apklausas ikiteisminiame tyrime, 69 Lt išlaidos už dokumentų vertimą, 3,55 Lt pašto išlaidos, siunčiant dokumentus, 50,75 Lt už automobilio fotonuotraukų kopijavimą, 36 Lt dokumentų kopijavimo išlaidos. Nurodė, kad 2500 Lt, kuriuos jis buvo sumokėjęs S. A., ikiteisminio tyrimo metu jam grąžino Romualdas Atkočiūnas, todėl prašo priteisti iš atsakovės visą jo patirtą žalą 11 755 Lt. Ieškovas prašo atmesti priešieškinį kaip nepagrįstą, kadangi atsakovė jokių nuostolių nepatyrė, nes detalės automobiliui buvo supirktos ne už atsakovės, o už jo avansu sumokėtus pinigus, kad nupirktos detalės nebuvo panaudotos, jokių sutartų darbų atsakovė neatliko, o už darbą, kuris ne sutvarkė automobilį, o jį suniokojo, ieškovas neprivalo apmokėti.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktame atsiliepime (1 tomo 148-150 b.l.) į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, pateikė teismui priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 3300,00 Lt turėtų išlaidų, susijusių su automobilio remontu, atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas (1 tomo 140-142 b.l.).
Atsakovės atstovai tiek atsiliepime, tiek priešieškinyje, o taip pat teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas žodiniu susitarimu su vienu iš atsakovės darbuotoju S. A. susitarė dėl automobilio VW Passat remonto : dėl šio automobilio vairo perkėlimo iš dešinės pusės į kairę. Remonto darbai turėjo būti atlikti atsakovės filiale, esančiame Taikos pr.110B, Kaune, kuriame dirbti buvo paskirtas S. A.. Ieškovas nepateikė jokių detalių, būtinų minėtiems darbams atlikti. Nurodo, kad apie automobilio remonto darbų trukmę tarp šalių nebuvo susitarta, kadangi neturtint reikiamų detalių, negalėjo būti žinoma, kad bus įsigytos tos detalės ir kada bus atlikti darbai. Atsakovės atstovai pripažįsta, kad ieškovas buvo palikęs 2500 Lt detalėms įsigyti. Dėl reikiamų detalių įsigijimo atsakovės darbuotojas turėjo vykti net į Uteną, kur už 2400 Lt buvo nupirktas reikiamas komplektas detalių ieškovo automobiliui. Nurodo, kad šios detalės buvo atgabentos atsakovės lėšomis iš Utenos į Kauną ir buvo pradėti vairo pakeitimo darbai: perkeltas vairas iš dešinės pusės į kairę, pakeista vairo kolonėlė, vairo stiprintuvo jungtys, stabdžių vamzdeliai, išimtas priekinis stiklas ir paskui vėl įmontuotas į pirmykštę vietą, perkeltas automobilio kompiuteris, pakeista garso izoliacija, grindų kilimas, elektros instaliacija pagal automobilio europinį variantą, salono krosnelė, panelė, konstrukcinis balkis po automobilio panele, nuimti priekinių durų apmušalai, pakeista atrama. Nurodo, kad dar buvo likę surinkti valytuvus, įdėti valdymo pedalus, užbaigti išvedžioti laidus, uždėti vairo pagalvę, priekinių durelių apmušalus ir daiktadėžę. Tačiau tik išardžius įsigytą komplektą detalių iš Utenos paaiškėjo, kad tos detalės yra netinkamos. Apie tai buvo pranešta ieškovui, kuris pažadėjo pats pasirūpinti trūkstamomis detalėmis, tačiau taip ir nieko nepateikė iki 2010 metų pabaigos. Nesant detalių, atsakovė negalėjo toliau vykdyti darbų. Sumažėjus užsakymų, atsakovės darbuotojas S. A. nuo 2011 m. pradžios išvyko dirbti ir gyvent į Didž.Britaniją. Atsakovės atstovai nurodė, kad atsakovei buvo nežinoma, jog S. A. išvyko iš Lietuvos, neįvykdęs susitarimo su ieškovu ir neužbaigęs remontuoti ieškovo automobilio. Mano, kad ieškovo savavališkas automobilio atsiėmimas nepranešus apie tai atsakovei ir negavus jos sutikimo, pažeidė atsakovės teises, nes atsakovė neturėjo galimybės įvertinti atliktų darbų kainos. Tik grįžus iš užsienio S. A., atsakovė sužinojo, kad dėl ieškovo automobilio remonto atsakovė patyrė 3300 Lt nuostolius, kuriuos sudaro 2400 Lt išlaidos už įsigytas detales, 100 Lt kelionės išlaidų gabenant detales ir 800 Lt už atliktus remonto darbus. Todėl prašo priteisti iš ieškovo iš viso 3300 Lt atsakovės patirtiems nuostoliams atlyginti. Nurodo, kad ieškovas savavališkai nutraukė automobilio remonto darbus, be atsakovės žinios pasiimdamas automobilį, kadangi terminas atlikti remonto darbus nebuvo pasibaigęs, atsakovo darbuotojui grįžus iš D.Britanijos, jis būtų užbaigęs pradėtą vairo pakeitimą ir ieškovas nebūtų patyręs žalos. Atsakovės atstovai nurodo, kad nesutinka, jog ieškovas patyrė 11 755 Lt žalą dėl automobilio remonto, kadangi mano, jog ieškovas nurodo nerealią automobilio kainą 16 000 Lt. Atsakovė pripažįsta, kad jos darbuotojas pasielgė neatsakingai, palikdamas nepakankamai saugiai nebaigtą remontuoti ieškovo automobilį, tačiau mano, kad žala atsirado ir dėl paties ieškovo nerūpestingumo : jis nesudarė su atsakove rašytinės sutarties dėl automobilio remonto, nors tą privalėjo atlikti, nesistengė perduoti atsakovei reikalingų automobilio remontui detalių, o perkėlė atsakovei detalių ieškojimo naštą, nesidomėjo automobiliu, nepasiūlė pirmiausia atsakovei įsigyti automobilį, o pardavė jį be atsakovės žinios kitam asmeniu. Atsakovės atstovai mano, kad ieškovui nepasirašius su atsakove sutarties dėl automobilio remonto atlikimo sąlygų, neperdavus automobilio remonto darbams atlikti pagal perdavimo aktą, savavališkai be atsakovės žinios pasiėmus automobilį iš jo remonto vietos, nesurašius apie tai akto ieškovas neturi reikalavimo teisės į žalos atlyginimą, kadangi nesant šių pagrindinių dokumentų yra neįmanoma teisiškai apibrėžti ieškovą su atsakove siejusius santykius, teisingai juos įvertinti. Taip pat nurodo, kad atsakovė nėra atsakinga už tai, kad ieškovas už 16 000 Lt įsigijo iš K. J. kaip jis pats nurodo, netinkamą naudoti transporto priemonę. Sudarydamas su minėta piliete pirkimo-pardavimo sutartį, jis turėjo suprasti kokį daiktą įsigyja už tokią didelę sumą. Be to atsakovės atstovai nurodė, kad ieškovo pateiktos rangos ir automobilio pirkimo-pardavimo sutartys yra abejotinos įrodinėjimo prasme, nes mano, kad jos sudarytos atgaline data. Todėl prašo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.
Trečiasis asmuo S. A. pateiktame atsiliepime į ieškinį (1 tomo 151-153 b.l.) ir teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Trečiasis asmuo paaiškino, kad 2010 m. jis dirbo UAB „Lauroma“ filiale Taikos pr.110B, Kaune. 2010 m. gruodžio pradžioje ar lapkričio viduryje paskambino ieškovas D. D. ir paprašė perdaryti automobilį, t.y. perkelti automobilio vairą iš dešinės pusės į kairę, o po kurio laiko atvažiavo su automobiliu sidabrinės spalvos VW Passat angliško tipo ir prašė pakeisti vairo padėtį, pritaikyti europiniam tipui. Nurodo, kad su ieškovu nebuvo sudaryta jokios sutarties, tarp jų vyko tik pokalbis, kurį ieškovas be pagrindo vertina kaip žodinę sutartį. Teigia, kad su ieškovu susitarė, jog vairo perkėlimo kaina bus 2400 Lt be medžiagų įsigijimo. Ieškovas paliko jam 2500 Lt detalėms įsigyti. Nurodė, kad ieškovas nuslėpė nuo jo, jog buvo sudaręs rangos sutartį su K. J.. Teigia, kad pokalbio metu su ieškovu nebuvo kalbėję, iki kada turi būti suremontuotas automobilis, nes nebuvo žinoma kada pavyks įsigyti reikiamų detalių. Prieš Kalėdas paskambinęs ieškovas pranešė, kad jam sutvarkytos mašinos reikės iki Naujų metų. Ieškovas prašė jo ne kaip atsakovės darbuotojo, o kaip privataus asmens surasti ir nupirkti būtinas detales, o kai jam to padaryti nepavyko ir apie tai pranešė ieškovui, tada ieškovas buvo pažadėjęs pats įsigyti ir atvežti reikiamas automobilio remontui detales. Trečiasis asmuo nurodo, kad jis dalį darbų dėl vairo pakeitimo buvo atlikęs, jau buvo perkėlęs ir patį vairą, tačiau negalėjo užbaigti remonto, nes ieškovas neatvežė detalių. Po Naujųjų Metų skambinat ieškovui šis nekėlė ragelio, paskui telefonas buvo išjungtas. Kadangi jis turėjo išvažiuoti dirbti į Angliją, o ieškovui neprisiskambino, todėl nebaigtą tvarkyti ieškovo mašiną ir telefoną, kurį buvo gavęs iš UAB „Lauroma“, paliko prižiūrėti iš matymo pažįstamam Tomui, kurio pavardės nežino, taip pat nežino jo darbovietės pavadinimo. Mano, kad ieškovas 2011 m. kovo mėnesį pasavališkai pasiėmė mašiną ir tuo padarė nuostolių UAB „Lauroma“, nes jam nesant, bendrovės direktorius Romualdas Atkočiūnas, nežinodamas visų aplinkybių be pagrindo grąžino ieškovui 2500 Lt, kadangi dalis darbų jau buvo padaryta. Pripažįsta, kad automobilis buvo nesutvarkytas, juo važiuoti nebuvo galima, tačiau mano, kad ieškovas turėjo pirmiausia pasiūlyti jam arba jo tėvui UAB „Lauroma“ direktoriui Romualdui Atkočiūnui pirkti automobilį, jeigu manė, kad jį sugadino jis, bet ne parduoti be atsakovės sutikimo ir žinios kažkam kitam. Taip pat nurodo, kad nesutinka, jog iki remonto automobilio vertė buvo 16 000 Lt, ji galėjo apie 7000-10 000 Lt, nes 2010 metais 16000 Lt kainavo tik 2003 m. gamybos VW Passat europinio tipo automobiliai, o ieškovo mašina buvo angliško tipo ir jos vertė buvo žymiai mažesnė. Nurodė, kad išvykdamas dirbti į Angliją, neinformavo atsakovės UAB „Lauroma“ direktoriaus apie paliktą nebaigtą remontuoti automobilį VW Passat, neperdavė jo atsakovės atstovui.
Tretieji asmenys Z. A. ir K. J. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Pateiktuose atsiliepimuose (1 tomo 143-144, 145-146 b.l.) nurodė, kad su ieškovo pareikštu ieškiniu sutinku pilnai ir paaiškino, kad 2010 03 17 Anglijoje įsigijo 2003 m. gamybos automobilį VW PASSAT, transporto priemonės identifikacijos Nr. (duomenys neskelbtini), už 16000 Lt (šešiolika tūkstančių litų). Automobilis buvo užregistruotas A. K. J. vardu. 2010 09 11 šiam automobiliui Anglijoje buvo atlikta techninė apžiūra ir jis buvo pripažintas tinkamas eksploatacijai. Nors automobilis buvo įsigytas K. J. vardu, tačiau visus reikalus, susijusius su automobilio tvarkymu sprendė Z. A.. Automobilio vairo perkėlimo darbus sutiko atlikti D. D. pats, arba tai pavesti atlikti kitiems asmenims. Kadangi vairo perkėlimo darbai dažnai atliekami nekokybiškai, todėl, siekiant apsidrausti nuo galimų nuostolių, 2010 12 01 tarp K. J. ir D. D. buvo sudaryta rangos darbų sutartis, kurioje buvo numatyta D. D. atsakomybė dėl atliktų darbų kokybės. 2011 kovo mėn. D. D. informavo, kad automobiliui vairo perkėlimo darbai neatlikti, o pats automobilis yra smarkiai apgadintas. Z. A. minėtą automobilį atsisakė iš D. D. priimti ir 2011 07 20 D. D. minėtą automobilį nupirko iš K. J. už 16000 Lt, t.y. už tą sumą, kuri buvo sumokėta įsigyjant automobilį, kaip ir buvo numatyta rangos darbų sutartyje. Todėl mano, kad ieškovo reikalavimas iš atsakovo UAB „Lauroma“' prisiteisti patirtus nuostolius yra pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas dalinai, priešieškinis atmestinas.
Išklausius šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, susipažinus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2010 m. gruodžio mėnesį ieškovas D. D. susitarė su atsakovės UAB „Lauroma“ atstovu darbuotoju S. A. dėl automobilio Volkswagen Passat, 2003 m. gamybos, kėbulo identifikacinis Nr.WVWZZZ3BZ3E461971, vairo mechanizmo perkėlimo iš dešinės pusės į kairę pusę darbų atlikimo. Šiems darbams atlikti ieškovas perdavė atsakovės darbuotojui S. A. automobilį VW Passat. Automobilio tvarkymo darbai buvo atliekami atsakovės UAB „Lauroma“ veiklos vykdymo patalpose, esančiose Taikos pr.110B, Kaune.
Automobilis VW Passat 2010 m. buvo registruotas trečiojo asmens K. J. vardu (1 tomo 13-15 b.l.).
2010 m. gruodžio 1 d. tarp ieškovo ir trečiojo asmens K. J. buvo sudaryta rangos sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pats arba per jo pavestus kitus asmenis atlikti automobilio Volkswagen Passat vairo perkėlimo darbus iki 2011 02 01.; taip pat sutarties 3 p. buvo numatyta D. D. atsakomybė dėl atliktų darbų kokybės : jeigu ieškovas ar jo pavedimu kiti asmenys (subrangovai) netinkamai ar nekokybiškai atlieka automobilio remonto darbus, dėl ko ženkliai pablogėjo automobilio būklė ir dėl ko K. J. patiria žalą, ieškovas įsipareigojo patirtą žalą K. J. atlyginti, įsigydamas iš jos sugadintą automobilį už jos sumokėtą pradinę automobilio kainą (1 tomo 112 b.l.).
Atvykęs 2011 m. kovo 1 d. į atsakovės patalpas Taikos pr.110B, Kaune, pasiteirauti apie perduotą remontui automobilį, ieškovas sužinojo, kad atsakovė šiose patalpose savo veiklos jau nebevykdo, jos darbuotojų nėra, pamatė, kad automobilyje vairo perkėlimo darbai neužbaigti, o pats automobilis yra stipriai apgadintas ne tik iš vidaus, bet ir išoriškai – nuplėšta apdailos juostelė, sumušti priekiniai automobilio sparnai ir kt. pažeidimai.
Dėl automobilio apgadinimo ieškovas kreipėsi į policiją, pagal jo pranešimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 str. 1 d. (prijungta prie civilinės bylos baudžiamoji byla Nr.26-1-00279-11).
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad dėl UAB „Lauroma“ darbuotojo S. A. neatsargių veiksmų buvo padaryta 17 950 Lt turtinė žala, sugadinant automobilį VW Passat, tačiau buvo atsisakyta S. A. traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 187 str. 1 d. ir 188 str.1 d., kadangi nebuvo nustatyta padarytos veikos subjektyvinė pusė – tiesioginė tyčia (prijungtos prie civilinės bylos baudžiamosios bylos Nr.26-1-00279-11 78-84 lapai).
Padarytos žalos dydžio nustatymui ikiteisminiame tyrime buvo atliktas automobilio VW Passat vertinimas (prijungtos prie civilinės bylos baudžiamosios bylos Nr.26-1-00279-11 37-60 lapai). Buvo nustatyta, kad automobilio rinkos vertė iki jo sužalojimo buvo 17 950 Lt, atkuriamoji vertė, keičiant senas detales naujomis originaliomis detalėmis įvertinus nusidėvėjimą bei prekinės vertės netekimą sudaro 16 085 LT, o likutinė automobilio vertė - 4807 Lt, duota išvada, kad automobilio remontas ekonominiu požiūriu netikslingas (1 tomo 23 b.l.).
2011 07 20 ieškovas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo iš K. J. automobilį VW Passat už 16 000 Lt ( 1 tomo 10 b.l.).
2011 07 28 ieškovas pardavė automobilį VW Paesat už 4800 Lt L. Z. (1 tomo 11 b.l.).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės jo patirtą žalą : 11200 Lt už apgadintą automobilį dėl atsakovės darbuotojo kaltės, kurią jis atlygino automobilio savininkei K. J., vykdydamas su ja pasirašytos 2010 12 01 rangos sutarties įsipareigojimus, o taip pat su šios žalos padarymu patirtus nuostolius, kuriuos ieškovas turėjo ikiteisminiame tyrime ir ruošiant ieškinį teismui dėl sužaloto automobilio : 242 Lt išlaidos už automobilio įvertinimą, 153,44 Lt kelionės išlaidos, vykstant į apklausas ikiteisminiame tyrime, 69 Lt išlaidos už dokumentų vertimą, 3,55 Lt pašto išlaidos, siunčiant dokumentus, 50,75 Lt už automobilio fotonuotraukų kopijavimą, 36 Lt dokumentų kopijavimo išlaidos (1 tomo 19, 20, 21 b.l.).
Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu, teigdama, kad žalos ieškovui nepadarė, kad automobilio vertė nustatyta nepagrįstai didelė, kad pats ieškovas buvo nerūpestingas ir sudarė sąlygas automobilio apgadinimui.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus atsakovės ir trečiojo asmens S. A. argumentus dėl ieškinio reikalavimų atmeta kaip teisiškai nepagrįstus, o atsakovės priešieškinio netenkina, kadangi jis nepagrįstas įrodymais.
CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga - ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Kesko Agro Lietuva" v. akcinė bendrovė „ Tauragės grūdai", tretieji asmenys akcinė bendrovė „ Lietuvos geležinkeliai", akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas", uždaroji akcinė bendrovė „ Sekargas ir kompanija", bylos Nr. 3K-3-199/2005; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje P. S. ir G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje J. U. v. Daugiabučių namų savininkų bendrija Nr. 939 ,,Pašilaičiai", bylos Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. P. N., bylos Nr. 3K-3-440/2008: ir kt).
Taigi, šioje nagrinėjamoje byloje tiek ieškovas, tiek atsakovė turėjo pareigą įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą.
Nors atsakovė teigė, kad ieškovo pateikti įrodymai : 2010 12 01 rangos sutartis sudaryta tarp ieškovo ir trečiojo asmens K. J. (1 tomo 112 b.l.), automobilio VW Passat 2011 07 20 ir 2011 07 28 pirkimo-pardavimo sutartys (1 tomo 10, 11 b.l.) yra abejotini, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie juos paneigtų, todėl esant nenuginčytiems ieškovo pateiktiems įrodymams, teismas neturi pagrindo abejoti jų patikimumu.
Iš ikiteisminiame tyrime atlikto automobilio VW Passat vertinimo žalos dydžiui nustatyti (prijungtos prie civilinės bylos baudžiamosios bylos Nr.26-1-00279-11 37-60 lapai), akivaizdu, kad transporto priemonės būklė ženkliai pablogėjo. Todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovės argumentų, kad ieškovas, įsigydamas sužalotą automobilį už 16 000 Lt , veikė savo rizika, todėl atsakovė nėra atsakinga už jo patirtus nuostolius. Teismas konstatuoja, kad 2011 07 20 automobilio VW Passat pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti ieškovą įpareigojo 2010 12 01 rangos sutarties (1 tomo 112 b.l.) 3 p., o šio sutartinio įsipareigojimo vykdymą sąlygojo būtent atsakovės darbuotojo veiksmai, dėl kurių buvo ženkliai pabloginta K. J. remontuojamo automobilio būklė. Kad iki automobilio pateikimo pakeisti vairo mechanizmo padėtį S. A. jo tiek išorinė, tiek vidinė būklė buvo gera, patvirtina byloje apklausti liudytojai G. D., S. Č., o taip pat ir Ž. A.. Taip pat šias aplinkybes patvirtina ieškovo pateiktos į bylą automobilio nuotraukos, darytos tą pačią dieną prieš atiduodant automobilį remontuoti (prijungtos prie civilinės bylos baudžiamosios bylos Nr.26-1-002709-11 25 lapas). Šie paminėti įrodymai nenuginčyti, todėl teismas jais vadovaujasi, vertindamas ieškinio pagrįstumą.
Nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Lauroma“ nebuvo sudarytos rašytinės sutarties dėl remonto darbų atlikimo keičiant automobilio VW Passat vairo mechanizmo padėtį. Tačiau ši aplinkybė neapriboja ieškovo teisės reikalauti atlyginti žalą. Teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus ir nereikšmingus atsakovės atstovo motyvus, jog tai, kad ieškovas nesudarė su atsakove rašytinės sutarties, nesurašė automobilio perdavimo ir paėmimo akto atima iš ieškovo teisę reikalauti žalos atlyginimo, nes nesant minėtų sandorių, nėra galimybės apibrėžti tarp šalių susiklėsčiusius santykius. Visiškai nepagrįsti yra atsakovės atstovų ir trečiojo asmens S. A. teiginiai, kad būtent ieškovas privalėjo inicijuoti aukščiau paminėtų sandorių sudarymą, nes jis buvo suinteresuotas gauti iš atsakovės paslaugą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ne ieškovas, o šiuo atveju būtent atsakovė UAB „Lauroma“ yra verslą vykdanti šalis, ieškovas šioje situacijoje yra silpnoji šalis - vartotojas, todėl rašytinių sutarčių sudarymą turėtų inicijuoti verslą vykdantis subjektas.
Teismas konstatuoja, kad tarp šalių susiklosčiusius santykius apibrėžia rangos sutartinius santykius reguliuojančios CK normos- CK 6.644 str.
Tokiu būdu atsižvelgiant į susiklosčiusių tarp šalių santykių pobūdį, teismas mano, kad ieškovo reikalavimas turėtų būti grindžiamas CK 6.657 str., kuris numato, kad rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą. Taigi atsakovė tinkamai neužtikrinusi palikto remontuoti automobilio apsaugos, privalo kaip saugotoja (rangovas/paslaugų teikėjas) atlyginti ieškovui visus nuostolius. Įvertinus faktines aplinkybes ir byloje ieškovo pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalaujamos žalos dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais ( 1 tomo 10, 11, 112, 19-21 b.l., prijungtos prie civilinės bylos baudžiamosios bylos Nr.26-1-00279-11 medžiaga).
Ieškovas nesutinka su atsakovės priešieškiniu. Atsakovė, prašydama priteisti iš ieškovo 3300 Lt patirtiems nuostoliams atlyginti, nepateikė jokio įrodymo, kuris patvirtintų atsakovės turėtus nuostolius it jų dydį. Atsakovė pati pripažino, kad detalėms pirkti ieškovas buvo perdavęs atsakovei 2500 Lt, o jos darbuotojo nupirktas detalių komplektas buvo brokuotas ir negalėjo būti panaudotas automobilio remontui. Todėl ieškovas neprivalo atlyginti atsakovės turėtas išlaidas už nekokybiškas ir jo automobilio remontui nepanaudotas detales. Atsakovė nepateikė nė vienos sąskaitos, patvirtinančios jos turėtas išlaidas dėl ieškovo automobilio remonto, taip pat nepateikė bendrovėje atliekamų darbų nustatytų įkainių, todėl ieškovui prieštaraujant dėl atliktų automobilio vairo perkėlimo atskirų darbų apmokėjimo, teismas neturi pagrindo vertinti reikalavimo pagrįstumo. Taigi, dėl paminėtų motyvų, atsakovės priešieškinis atmestinas kaip neįrodytas- CPK 178 str.
Teismas, pripažinęs ieškovo teisę į reikalavimą atlyginti žalą, nustatydamas priteistinos žalos dydį, vertina ir ieškovo elgesį žalos atsiradime kaip nepakankamai rūpestingą. Ieškovas, būdamas apdairiu ir rūpestingu, atidavęs automobilį remontuoti 2010 m. gruodžio pradžioje, turėjo anksčiau pasidomėti kaip atliekami remonto darbai, susirūpinti automobilio saugumu ypač po to, kai jam 2011 m. sausio mėn. tapo žinoma, kad S. A., kuriam perdavė automobilį ir sumokėjo pinigus, išvyko dirbti į užsienį, negrąžinęs automobilio. Ieškovas gi tik 2011 m. kovo 01 d. atvyko pasidomėti remontuojamu automobiliu. Taigi, teismas konstatuoja, kad ieškovas nagrinėjamojoje situacijoje buvo nepakankamai rūpestingas, apdairus neatvykdamas į atsakovės veiklos vykdymo patalpas pasidomėti automobiliu, ir tokiu elgesiu galėjo prisidėti prie žalos padidėjimo ( jeigu būtų anksčiau susirūpinęs remontuojamu automobiliu, tikėtina, kad žalos dydis galimai galėjo būti mažesnis bent jau dėl išorinių transporto priemonės apgadinimų), todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mažina atlygintinos žalos dydį dėl apgadinto automobilio 1/3 dalimi ir priteisia iš atsakovės 7467 Lt (11200 Lt : 3 x 2) – CK 6.282 str. 3 d. Mažinti kitą žalos dalį teismas neturi pagrindo.
Taigi, remiantis išdėstytų motyvų visuma, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys tenkintinas, o priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas įrodymais – CPK 178 str.
Ieškovo reikalavimai buvo patenkinti 2/3 dalimis, atsakovo reikalavimai atmesti.
Remiantis CPK 93 str. 2 d. ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų turtinių reikalavimų daliai (2/3 d.): iš atsakovės UAB „Lauroma“ ieškovui D. D. priteistina 235 Lt (2/3 d. nuo 352 Lt) jo sumokėto žyminio mokesčio (1 tomo 6-7 b.l.) ir 1000 Lt (2/3 d.nuo 1500 Lt) atstovavimo išlaidų (1 tomo 12,45 b.l.).
Atsakovė nebuvo pateikusi prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Valstybė taip pat patyrė 139,09 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos paskirstytinos ir priteistinos iš šalių proporcingai jų atmestų turtinių reikalavimų daliai ir tokiu būdu iš ieškovo priteistina 46,36 Lt, iš atsakovės – 92,72 Lt - CPK- 96 str.
Ieškinį patenkinus, naikintinos 2011 m. gegužės 25 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ( b.l.17-18) – LR CPK 150 str. 4 d.
2011 m. lapkričio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo UAB „Lauroma“ turtui galioja iki teismo sprendimo įvykdymo – LR CPK 150 str. 3 d.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Lauroma“, į.k. 300028351, buveinės adresas Šiaurės pr.28-9, Kaune, atsiskaitomoji sąskaita nenurodyta, ieškovo D. D., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 8022 Lt (aštuonis tūkstančius dvidešimt du litus) nuostolių atlyginimo.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Lauroma“, į.k. 300028351, buveinės adresas Šiaurės pr.28-9, Kaune, atsiskaitomoji sąskaita nenurodyta, ieškovo D. D., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 235 Lt (du šimtus trisdešimt penkis litus) sumokėto žyminio mokesčio ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) turėtų atstovavimo išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovo D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 46,36 Lt (keturiasdešimt šešis litus 36 ct), o iš atsakovo UAB „Lauroma“, į.k. 300028351, buveinės adresas Šiaurės pr.28-9, Kaune, atsiskaitomoji sąskaita nenurodyta, 92,72 Lt (devyniasdešimt du litus 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į.k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.