Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2011-04-01 · Administracinė byla Nr. A-756-997-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-04-01
Bylos Nr.
A-756-997-11
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00033-2010-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių
Pareiškėjas
B. J.
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A756-997/2011Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00033-2010-5 Procesinio sprendimo kategorija 16.6.
(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. J. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinei dėl įsakymo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas B. J. kreipėsi su skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės (toliau – ir VSAT Šiaulių rinktinė) vado 2010 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. TE-3 „Dėl B. J. atleidimo iš tarnybos“; 2) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į ankstesnes VSAT Šiaulių rinktinės Pasvalio užkardos Sargybų poskyrio pasieniečio pareigas arba kitas lygiavertes pareigas, jei pareiškėjo turėtos pareigos panaikintos, arba, jeigu tokių pareigų nėra, įpareigoti atsakovą atleidimui taikyti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą; 3) įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamu įsakymu atsakovas, atsižvelgdamas į VSAT Šiaulių rinktinės Specialiosios ekspertų komisijos 2010 m. sausio 8 d. posėdžio protokolą Nr. (21/24-6RN-2(RN) ir VSAT Šiaulių rinktinės vado 2010m. sausio 8 d. įsakymą Nr. TE-2 „Dėl leidimų dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“, atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos nuo 2010 m. sausio 11 d. Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte numatytu pagrindu (kai pareigūnui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu). Pareiškėjo nuomone, skundžiamas atsakovo įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas 2009 m. spalio 13 d. gavo VSAT Šiaulių rinktinės 2009 m. rugsėjo 28 d. įspėjimą apie galimą atleidimą Nr. 144-163, kuriame buvo nurodyta, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) vado 2009 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 4-535 pagrindu panaikinama pareiškėjo užimama pareigybė ir jam gali būti pasiūlytos kitos lygiavertės arba žemesnės pareigos. Įspėjime taip pat buvo nurodyta, kad, atsisakius siūlomų pareigų, pareiškėjas bus atleistas iš vidaus tarnybos 2009 m. gruodžio 31 d., vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktu. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi pareiškėjas du mėnesius buvo nušalintas nuo VSAT Šiaulių rinktinės Pasvalio užkardos Sargybų poskyrio pasieniečio pareigų. Tačiau 2009 m. gruodžio 31 d., pareiškėjo laikino nušalinimo nuo pareigų metu, pareiškėjui nebuvo pranešta, ar yra panaikinta jo užimama pareigybė, ir jam nebuvo pasiūlytos jokios kitos pareigos. Pasibaigus laikino nušalinimo laikotarpiui, pareiškėjas 2010 m. sausio 11 d. grįžo į tarnybą. Tą pačią dieną jis gavo VSAT Šiaulių rinktinės vado pavaduotojo L. J., l. e. rinktinės vado pareigas, pasirašytą 2010 m. sausio 8 d. faksogramą Nr. (21/24)-14-129, kuria informuojama, kad VSAT Šiaulių rinktinės Specialioji ekspertų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 13 punktu bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 7RN, 2010 m. sausio 8 d. nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, turinčia slaptumo žymą „Riboto naudojimo“. Minėtoje faksogramoje taip pat buvo nurodyta, kad 2010 m. sausio 11 d. pareiškėjas bus atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu. Pareiškėjui nebuvo leista susipažinti su VSAT Šiaulių rinktinės Specialiosios ekspertų komisijos 2010 m. sausio 8 d. posėdžio protokolu Nr. (21/24)-6RN- 2(RN) ir išvadomis, kurių pagrindu buvo priimtas VSAT Šiaulių rinktinės vado 2010 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. TE-2 „Dėl leidimų dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo panaikinti jam leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, turinčia slaptumo žymą „Riboto naudojimo“. Vykdydamas savo tiesiogines pareigas, pareiškėjas nėra padaręs jokio nusižengimo, dėl kurio atsirastų toks pagrindas. Todėl, pareiškėjo nuomone, jis neteisėtai buvo atleistas iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte numatytu pagrindu ir turi būti grąžintas į ankstesnes pareigas. Pagal Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 1 dalį, teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką. Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, pareigūno grąžinimas į eitas pareigas įforminamas vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymu. Jei tokios pareigos panaikintos, pareigūnas grąžinamas į lygiavertes pareigas. Jeigu tokių pareigų nėra arba pareigūnas atsisako eiti pasiūlytas pareigas, jis atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas grąžintinas į ankstesnes VSAT Šiaulių rinktinės Pasvalio užkardos Sargybų poskyrio pasieniečio pareigas. Jei tokios pareigos yra panaikintos, pareiškėjas turėtų būti grąžintas į lygiavertes pareigas. Jeigu tokių pareigų nėra, pareiškėjas turėtų būti atleistas iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 11 punkte numatytu pagrindu, o atsakovas turėtų jam išmokėti Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 2 dalyje numatytą išeitinę kompensaciją.

Atsiliepimas

Atsakovas VSAT Šiaulių rinktinė prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad vykdant VSAT Šiaulių rinktinės reorganizaciją, pareiškėjui, kaip ir daugeliui rinktinės darbuotojų, 2009 m. spalio 13 d. buvo įteiktas įspėjimas apie galimą atleidimą iš pareigų. Tačiau VSAT Šiaulių rinktinės Imuniteto poskyrio viršininkas A. K. 2009 m. lapkričio 4 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 9-1251 informavo rinktinės vadą, kad atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 05-1-7034-09 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalį dėl kyšininkavimo Pasvalio užkardos aptarnaujamoje teritorijoje, nedarbo metu buvo sulaikyti Pasvalio užkardos SP pasieniečiai B. J. ir E. M., bei NMPKP vyresnioji pasienietė D. B., kurie, vykdydami tarnybą, iš asmenų, vykstančių be asmens tapatybės kortelės ar paso, reikalaudavo neteisėto atlygio. Atsižvelgiant į tai, rinktinės vado pavedimu 2009 m. lapkričio 4 d. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimis D. B. ir B. J. laikinai, iki 2010 m. sausio 9 d. (imtinai), buvo nušalinti nuo pareigų. Panevėžio apygardos prokuratūros leidimu, VSAT Šiaulių rinktinė padarė liudytojų apklausos protokolų, įtariamojo apklausos protokolų ir kitų dokumentų, esančių ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 05-1-7034-09, kopijas, reikalingas tarnybiniam patikrinimui atlikti. Minėtų dokumentų pagrindu buvo nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 4 d. D. B. ir B. J. įteikti pranešimai apie įtarimą, kuriuose nurodyta, jog baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-7034-09 yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad D. B. ir B. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 4 dalyje. Todėl, VSAT Šiaulių rinktinės Specialioji ekspertų komisija, vadovaudamasi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkto bei 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pasiūlė panaikinti pareiškėjui leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, turinčia slaptumo žymą „Riboto naudojimo“. Remdamasis surinkta medžiaga ir Specialiosios ekspertų komisijos 2010 m. sausio 8 d. posėdžio protokolu Nr. (21/24)-6RN-2(RN), VSAT Šiaulių rinktinės vadas 2010 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. TE-2 panaikino pareiškėjui leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, turinčia slaptumo žymą „Riboto naudojimo“. Atsakovo nuomone, leidimas dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija pareiškėjui buvo panaikintas teisėtai ir pagrįstai. VSAT Šiaulių rinktinės Pasvalio užkardos Sargybų poskyrio pasieniečio pareigybės aprašymo 7.5 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Kadangi pareiškėjui toks leidimas buvo panaikintas, jis teisėtai ir pagrįstai buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 28 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą: panaikino VSAT Šiaulių rinktinės vado 2010 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. TE-3 „Dėl B. J. atleidimo iš tarnybos“ ir grąžino pareiškėją į lygiavertes Sargybos būrio pasieniečio pareigas. Teismas sprendime nurodė, jog Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 11 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytas analogiškas pareigūno atleidimo iš tarnybos pagrindas – pareigūnas gali būti atleidžiamas iš tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Dėl pareigūno atleidimo iš tarnybos, kai jis atleidžiamas kaip netekęs leidimo dirbti su slapta informacija dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio ar operatyvinio tyrimo, yra pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-481/2005. Kadangi šioje byloje nagrinėjama teisinė situacija yra analogiška, šiuo atveju turi būti vadovaujamasi minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartyje suformuluotomis teisės aiškinimo nuostatomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartyje yra konstatuota, kad: „Atleidimas iš tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 12 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytu pagrindu – dėl leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija panaikinimo dėl pradėto ikiteisminio tyrimo – pažeidžia proporcingumo principą ir šiuo atveju netaikytinas, nes, siekdamas proporcingumo, įstatymų leidėjas numatė specialias teisines priemones (teisinius apribojimus) – tarnybos pareigūno nušalinamą nuo pareigų dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn – visą baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo laikotarpį (Statuto 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl taikant normų konkurencijos taisykles atsižvelgiant į paminėtą proporcingumo principą, konstatuotina, jog pareiškėjo atleidimas Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 12 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytu pagrindu dėl leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija panaikinimo dėl pradėto ikiteisminio tyrimo yra neteisėtas“. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra pabrėžęs, jog nustatant teisinius apribojimus už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto normos konstrukcija lingvistiniu požiūriu nėra tapati Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 12 straipsnio 2 dalies 6 punkto normai – pirmojoje įstatymų leidėjas tiesiogiai nenaudoja žodžių „gali būti“. Tačiau šis skirtumas nedaro esminės įtakos nurodytų teisės normų turinio aiškinimui bendrųjų teisės principų (teisingumo, protingumo, proporcingumo) kontekste. Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnis numato pareigūno nušalinimo nuo pareigų institutą, kuris laikytinas proporcingu ir teisingu pareigūno tarnybinių teisių suvaržymui analogiškoje nagrinėjamai situacijoje – kai įstatymo nustatyta tvarka nėra patvirtinta jo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-642/07). Todėl skundžiamas atsakovo įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos yra neteisėtas ir naikintinas. Pažeistos pareiškėjo teisės galėtų būti apgintos grąžinant jį į eitas pareigas. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2009 m. spalio 23 d. buvo panaikinta Sargybos poskyrio pasieniečio pareigybė (statutinis valstybės tarnautojas, vidaus tarnybos laipsnis – puskarininkis, C lygis, 3 kategorija) (b. l. 45-48). VSAT vado 2009 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 4-696 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2009 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 4-202 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos Šiaulių rinktinės pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo įsteigta lygiavertė pareigybė – Sargybos būrio pasieniečio (statutinis valstybės tarnautojas, vidaus tarnybos laipsnis – puskarininkis, C lygis, 3 kategorija) (b. l. 49-51). Todėl pareiškėjo teisės bus tinkamai apgintos grąžinant jį į lygiavertes pareigas. Pareiškėjo skundo 2, 3 bei 4 reikalavimai yra alternatyvūs, todėl, patenkinus vieną iš jų, kiti reikalavimai nėra nagrinėjami.

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas VSAT Šiaulių rinktinė prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovo nuomone, Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 11 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytas atleidimo iš tarnybos pagrindas nėra analogiškas atleidimo iš tarnybos pagrindui, numatytam Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte. Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 11 straipsnyje atleidimo iš tarnybos pagrindai skirstomi į dvi grupes: 1) privalomus (įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, netekus Lietuvos Respublikos pilietybės, sulaužius priesaiką, pažeminus tarnybos pareigūno vardą); 2) neprivalomus. Pastariesiems priskirtinas ir 6 punkte numatytas atleidimo iš tarnybos pagrindas – kai pareigūnui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Tuo tarpu Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnyje atleidimo iš tarnybos pagrindai neskirstomi į privalomus ir neprivalomus. Visi šio straipsnio 1 dalyje numatyti atleidimo iš tarnybos pagrindai, iš jų – ir 17 punkte numatytas pagrindas, yra privalomi. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A7-481/2005. Be to, teismas, panaikindamas VSAT Šiaulių rinktinės vado 2010 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. TE-3 ir grąžindamas pareiškėją į lygiavertes Sargybos būrio pasieniečio pareigas, neatsižvelgė į tai, kad VSAT Šiaulių rinktinės vado 2010 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. TE-2, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimų dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, nebuvo skundžiamas ir nebuvo panaikintas. Tuo tarpu pareigūnui, einančiam Sargybų būrio pasieniečio pareigas, būtina turėti minėtą leidimą. Teismas taip pat neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti B. J. ir D. B., šiuo metu yra išsiųsta teisminiam nagrinėjimui Panevėžio miesto apylinkės teismui. Atsakovas pažymi, kad Šiaulių apygardos administraciniame teisme nagrinėjama analogiška administracinė byla Nr. I-113-355-2010 pagal D. B. skundą. Administracinė byla Nr. I-113-355-2010 yra sustabdyta, kol bus priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje, kurioje D. B. ir B. J. kaltinami nusikaltimo padarymu. Tuo tarpu šios bylos nagrinėjimo teismas nesustabdė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 143 str.) ir priimtinas naujas sprendimas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės vado 2010 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. TE-3 ,,Dėl B. J. atleidimo iš tarnybos“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčijamu įsakymu pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto pagrindu (b. l. 5).

Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio, reglamentuojančio atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus, 1 dalies 17 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas B. J. ėjo Šiaulių rinktinės Pasvalio užkardos sargybų poskyrio pasieniečio pareigas (C lygis 3 kategorija), kurioms vienas iš specialiųjų reikalavimų nustatytas reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Riboto naudojimo“ (b. l. 89). Valstybės sienos apsaugos tarnybos Šiaulių rinktinės vado 2010 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. TE-2 leidimas dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, turinčia slaptumo žymą ,,Riboto naudojimo“ B. J. buvo panaikintas (b. l. 26). Toks įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 16 straipsnio 2 dalies 13 punktu bei atsižvelgiant į Valstybės sienos apsaugos tarnybos Šiaulių rinktinės Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio 2010 m. sausio 8 d. protokolą Nr. (21/24)-6RN-2(RN). Apie šio įsakymo priėmimą pareiškėjui buvo pranešta 2010 m. sausio 8 d. (b. l. 8), tačiau B. J. jo neskundė. Taigi kvestionuoti šio įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte įtvirtintą teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jos taikymas siejamas su kito specialaus norminio teisės akto normų (kuriose yra nustatyti atitinkamų specialių teisių atėmimo pagrindai bei tokio atėmimo vykdymo procedūra) taikymu (pvz., 2010 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-938/2010; 2010 m. spalio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-788/2010). Nagrinėjamu atveju toks specialus teisės aktas yra Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, o teisiniais pagrindais, kurie buvo pritaikyti panaikinant (atimant) pareiškėjui leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, laikytini šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punktas (traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas) bei 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas (leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje).

Iš Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolo (išslaptintas 2010-02-26 aktu Nr. 8-7 (b. l. 28)) matyti, kad klausimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo B. J. buvo svarstomas, gavus informaciją, jog B. J. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-7034-09, pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį dėl kyšininkavimo Pasvalio užkardos aptarnaujamoje teritorijoje (b. l. 29-30).

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą ir panaikindamas jo ginčijamą atsakovo 2010 m. sausio 11 d. įsakymą, sprendime nurodė, kad remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartyje (priimtoje administracinėje byloje Nr. A7-481/2005) suformuluotomis teisės aiškinimo nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A14-642/07), ir padarė išvadą, jog atsakovo įsakymas atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos yra neproporcinga priemonė.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas turi taikyti pirmiausia atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartyje buvo pateiktas ne Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto ir 28 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimas, o Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 12 straipsnio 2 dalies 6 punkto (taip nurodyta nutartyje, nors toje byloje nagrinėto ginčo metu galimybę atleisti iš šios tarnybos asmenį, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu, numatė Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 11 str. 2 d. 6 p.) ir 24 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų aiškinimas proporcingumo principo aspektu. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad būtent Statute vartojama sąvoka ,,tarnybos pareigūnas gali būti atleidžiamas“ reiškia ne tik pareigūną priėmusio į tarnybą asmens teisę atleisti jį iš tarnybos, bet ir pareigą vertinti taikomos vidaus administravimo priemonės atitikimą konstituciniams teisinės valstybės principams, šiuo atveju – proporcingumo principui. Tuo tarpu šioje byloje taikytino Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte įtvirtinta nuostata dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos nėra tapati ta prasme, kad šioje teisės normoje nėra formuluotės ,,gali būti“, taigi įstatymų leidėjas nesuteikė vidaus reikalų įstaigos vadovui pasirinkimo teisės atleisti tokį pareigūną iš tarnybos, ar jo neatleisti. Be to, Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog, jeigu tarnybos pareigūnas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jis nušalinamas nuo pareigų visą baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo laikotarpį, kai tuo tarpu Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta tik galimybė pradėjus ikiteisminį tyrimą nušalinti pareigūną nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (t. y. pagal Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnį tai nutartimi gali padaryti ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, ir tam tikram terminui).

Kitoje Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje (t. y., 2007 m. birželio 22 d., administracinėje byloje Nr. A14-642/07, kurią savo sprendime mini pirmosios instancijos teismas), nors ginčui spręsti ir buvo taikytas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas, tačiau savo faktinėmis aplinkybėmis ta byla nuo nagrinėjamos skiriasi iš esmės. Toje byloje apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas prokuratūros nutarimas nutraukti baudžiamąją bylą nustačius, kad asmuo nepadarė nusikalstamos veikos. Nagrinėjamoje gi byloje priešingai, B. J. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. I-35-412-2011) yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 4 dalyje ir jam skirta bausmė – teisės dirbti valstybės ir valdymo įstaigose atėmimas dviems metams (LITEKO duomenimis nuosprendis įsiteisėjo 2011 m. kovo 10 d.).

Pirmosios instancijos teismas ne tik nesustabdė administracinės bylos iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, nors tam buvo ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas pagrindas, bet grąžindamas pareiškėją į lygiavertes Sargybos būrio pasieniečio pareigas net nesiaiškino, ar šioms pareigoms užimti nėra nustatytas specialusis reikalavimas turėti teisę (leidimą) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Išanalizavusi ir įvertinusi visas faktines bylos aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei vertino įrodymus, todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas. Pareiškėjo B. J. skundas dėl VSAT Šiaulių rinktinės vado 2010 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. TE-3 panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti pareiškėją į ankstesnes Pasvalio užkardos Sargybų poskyrio pasieniečio ar kitas lygiavertes pareigas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n usprendžia:

Atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės apeliacinį skundą patenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo B. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė