Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-11-13 · Civilinė byla Nr. 2-898/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-13
Bylos Nr.
2-898/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Degėla“
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-898/2008Procesinio sprendimo kategorija 126.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Degėla“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla B2-368-425/2008 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Degėla“ dėl bankroto bylos iškėlimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas VSDFV Utenos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Degėla“ ir prašė iškelti atsakovui bankroto bylą, o šios bendrovės administratoriumi paskirti Joną Vaisiauską. Nurodė, kad atsakovo bendrovė nemoka valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatytų privalomųjų socialinių draudimo įmokų ir 2008 m. balandžio 1 d. bendrovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 16 964,13 Lt. Įmonės vadovui 2008 m. gegužės 8 d. buvo įteiktas raginimas susimokėti skolą iki 2008 m. birželio 7 d. ir jis buvo įspėtas, kad nesumokėjus įsiskolinimo, įmonei bus keliama bankroto byla, tačiau skolos įmonė per nustatytą terminą nesugebėjo sumokėti, todėl, ieškovo nuomone, UAB „Degėla“ neturi turto ir yra nemoki.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Degėla“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad įmonė yra dirbanti ir pajėgi atsiskaityti su ieškovu, taip pat nurodė, jog sumokėti skolos negalėjo, nes įvykus nelaimingam atsitikimui (įmonės direktorius nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki 2008 m. rugpjūčio 7 d. buvo nedarbingas) skola ieškovui nebuvo sumokėta.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2008 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsakovui UAB ,,Degėla“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė Joną Vaisiauską. Nurodė, jog atsakovas nemoka valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatytų privalomųjų socialinių draudimo įmokų ir 2008 m. birželio 7 d. bendrovės skola ieškovui buvo 116 964,13 Lt. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgęs į atsakovo teiginius, 2008 m. rugpjūčio 19 d. raštu nustatė atsakovui terminą iki 2008 m. rugsėjo 1 d. atsiskaityti su ieškovu, tačiau UAB „Degėla“ teismo įpareigojimo neįvykdė. Remdamasis šia aplinkybe teismas sprendė, jog atsakovas yra nemokus, nes neatsiskaito su ieškovu kreditoriumi praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po įstatymu nustatyto termino įmonės įsipareigojimams įvykdyti, todėl šiai bendrovei iškeltina bankroto byla. Teismas akcentavo, jog nenustatyta pagrindų dėl kurių bankroto byla atsisakytina iškelti (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 str. 3 d.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Degėla“ prašo šią teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, siekiant ginčą išspręsti taikiai. Atskirąjį skundą atsakovas grindžia tokiais argumentais:

Atsakovas yra skolingas ieškovui 16 964 Lt, tačiau teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovas yra nemokus, nes atsakovas turi pakankamai turto - atsakovui priklauso krovininis sunkvežimis, kurio rinkos vertė 10 000 Lt, bei žemės sklypas, kurio rinkos vertė 16 000 Lt (dėl šio sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Utenos rajono apylinkės teisme vyksta ginčas). Šio turto pakanka atsiskaityti su ieškovu.Nagrinėjama situacija neatitinka ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose numatytų sąlygų, todėl nėra pagrindo kelti bankroto bylą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas VSDFV Utenos skyrius prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

Atsakovo skolos įsisenėjusios, UAB ,,Degėla“ ir anksčiau nuolat pažeidinėjo nustatytą socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką. 2008 m. gegužės 27 d. Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrius patenkino ieškovo prašymą įregistruoti priverstinę hipoteką ir atsakovo sklypui, esančiam Daugailių kaime, Utenos rajone, unikalus Nr. 4400-0202-8391, priverstinę hipoteką įregistravo 2008 m. gegužės 29 d. Tačiau paaiškėjo, jog atsakovas, stengdamas išvengti prievolės, 2008 m. gegužės 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. DP-3355 atsakovo direktorius G. V. šį sklypą perleido sau bei savo sutuoktinei V. V. . Dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia ieškovas kreipėsi į teismą.Kartu su atskiruoju skundu pateiktos žemės sklypo bei transporto priemonių pardavimo sutartys traktuotinos kaip bandymas vilkinti bylą, kadangi atsakovui buvo suteikta pakankamai galimybių gera valia ir taikiai sumokėti skolą.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.

Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis bei atsižvelgia į įmonės finansinės būklės pasikeitimą per laikotarpį nuo pareiškimo gavimo iki bylos iškėlimo. Viešo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti skolininko finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus, tačiau nepaneigia atsakovo pareigos pagal CPK 178 straipsnį įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami jo teiginiai.

ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalis reglamentuoja bankroto bylos iškėlimo įmonei pagrindus, kuriais yra viena iš šių teismo nustatytinų sąlygų: 1) įmonės nemokumas arba vėluojantis atlyginimų darbuotojams mokėjimas; arba 2) įmonės viešas paskelbimas arba kitoks pranešimas kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas - tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Taigi, teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki, t. y. kad pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir kai ji nevykdo finansinių įsipareigojimų - neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – dėl įmonės nemokumo.

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo yra padavęs tik vienas kreditorius (ieškovas), kurio reikalavimo suma kreipimosi į teismą dieną sudarė 16 964,13 Lt. Daugiau kreditorių reikalavimų atsakovui nepareiškė. Kadangi reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė tik vienas kreditorius, teismo pareiga išsiaiškinti ar šio kreditoriaus reikalavimas sudaro pusę įmonės turto vertės, ar yra kitų pradelstų kreditorių reikalavimų, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus ir dar 2008 m. liepos 8 d. įpareigojo atsakovą pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus (b. l. 26). Tačiau atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo duomenų nepateikė, teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo. Kolegija pažymi, kad toks atsakovo elgesys yra netoleruotinas ir teismas galėjo spręsti klausimą dėl proceso įstatyme numatytų priemonių taikymo už teismo įpareigojimų nevykdymą (CPK 189 str. 2 d., 193 str.). Pažymėtina, kad nuo 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalies redakcijoje įmonės vadovui už minėtų teismo įpareigojimų nevykdymą numatyta priemonė – iki 10 000 litų bauda. Taip pat pažymėtina, jog iš ieškovo paaiškinimo matyti, kad iki 2007 m. gegužės 16 d. atsakovo įmonė veikė kaip G. V. individuali įmonė ir pagal galiojančius įstatymus privalėjo pateikti tik Metinę pelno mokesčio deklaraciją, tačiau nėra aišku, kodėl Valstybinei mokesčių inspekcijai atsakovas nepateikė įmonės turto balanso už 2007 metus (b. l. 43, 46, 47).

Šalies argumentai

Kita vertus, pats apeliantas 2008 m. rugsėjo 22 d. pranešime bei atskirajame skunde nurodo, jog turi turto – jam priklauso 2 krovininiai automobiliai KAZ 4540 (valstybinis numeris ZUM 855) ir MAN 17.232 (valstybinis numeris EUH 756), kurių rinkos vertės, apelianto teigimu, 10 000 Lt ir 17 500 Lt, bei žemės sklypas, esantis Daugailių kaime, Utenos rajone, unikalus Nr. 4400-0202-8391, kurio rinkos vertė 16 000 Lt (dėl šio turto vyksta teisminiai ginčai), kito turto apeliantas nenurodė. Atsakovo nuomone, paminėto turto rinkos vertę patvirtina jo įgijimo bei perleidimo sandorių nuorašai. Teisėjų kolegija sprendžia, jog sutikti su atsakovo nuomone dėl tokios žemės sklypo vertės nėra pagrindo, nes pagrįstų abejonių kelia ta aplinkybė, jog pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su atsakovo administracijos vadovo G. V. sutuoktine V. V. jau po to, kai priimtas sprendimas dėl priverstinės hipotekos šio turto atžvilgiu (b. l. 75-77), ir, kaip minėta, dėl šio sklypo perleidimo sandorio vyksta teisminiai ginčai Utenos rajono apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. 2-1079-228/2008). Be to, šio sklypo rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro Utenos filialo duomenis 2007 m. lapkričio 20 d. buvo 3 697 Lt (b. l. 70-71), abejoti sąlyginai neseniai nustatyta oficialia turto verte nėra pagrindo, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių apelianto teiginius, pastarasis nepateikė.

CPK 12, 178 straipsniai numato šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, o CPK 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalis privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdama į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Todėl, apeliantui nepagrindus savo argumento apie žemės sklypo vertę, teisėjų kolegija daro išvadą, jog net tokiu atveju, kai sutinkama su atsakovo minėtų autotransporto priemonių verte, ieškovo reikalavimo suma (16 964,13 Lt) viršija pusę atsakovo nurodomo turto vertės ((10 000 Lt + 17 500 Lt + 3 697 Lt) : 2 = 15 598,5 Lt). Kaip minėta, duomenų, kad atsakovas turi kito turto, apeliantas į bylą taip pat nepateikė.

Atsiliepimas

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas atsiliepime į pareikštą ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo teigė, jog iki 2008 m. rugsėjo 1 d. atsiskaitys su ieškovu (b. l. 31), tačiau nei iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos, nei iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme to nepadarė.

Žemesnės instancijos teismas

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovo nemokumą, tinkamai taikė teisės normas ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovui UAB ,,Degėla“ keltina bankroto byla dėl nemokumo (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p., 2 str. 8 d.), o apelianto skundo motyvai nesudaro teisinio pagrindo ją pakeisti arba panaikinti (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Kazys KailiūnasNijolė PiškinaitėVigintas Višinskis