- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-19
- Bylos Nr.
- 1-41-1113/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55034-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Renata Maziliauskienė
- Kaltinamasis
- D. G., M. P.
- Nukentėjusysis
- A. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.2.12Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2015 m. gegužės 14 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs;
2) 2016 m. birželio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesiais viešųjų darbų, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2014 m. sausio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda, baudą sumokėjo;
2) 2016 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, subendrinta laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausme;
3) 2016 m. rugsėjo 21 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2017 m. spalio 12 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas po šių veikų iki tiriamo nusikaltimo padarymo buvo išnykęs,
4) 2021 m. sausio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2021 m. gegužės 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. D. G. ir M. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent 2019 m. gruodžio 26 d. apie 12.20 val., bute, adresu: (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje ir kambaryje, veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, smūgiuodami rankomis nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau kaip 14 kartų, nukentėjusiajam A. Š. į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – veido, krūtinės ir abiejų rankų poodines kraujosruvas, veido, krūtinės ir dešinės rankos odos nubrozdinimus, akių vokų muštines žaizdas.
2. Kaltinamasis D. G. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad metų tiksliai neprisimena, Kalėdų antrą dieną, ryto metu, apie 8–9 val. pokalbio telefonu metu nukentėjusysis A. Š. jam grasino, siūlė atvažiuoti pas jį. Savo buto adresą A. Š. jam buvo nurodęs ne kartą gąsdinimų metu anksčiau – savaitė iki įvykio telefonu, tą dieną jam A. Š. adresą taip pat priminė jo draugė, buvusi A. Š. sugyventinė I. K., su kuria A. Š. turi bendrą vaiką. Jis su A. Š. bendraudami telefonu ir žinutėmis vienas kitą gąsdindavo, pirmas gąsdinti pradėjo A. Š.. Tiksliai neprisimena, ar tą kartą I. skambino A., ar A. I., bet pokalbio metu A. Š. I. K. nurodė telefoną duoti jam pakalbėti. Jis prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini) “, adresu: (duomenys neskelbtini), apie 9–10 val. susitiko su M. P., ketino eiti pas šį atsigerti alkoholinių gėrimų. Parduotuvėje dar susitiko I. K. su dukra, pasikalbėjo. Jis pakeliui pas M. P. sugalvojo užeiti pas A. Š., norėjo pasikviesti A. Š. pasikalbėti į lauką apie šio besitęsiančius gąsdinimus jam. M. P. jis pasikvietė eiti kartu, nes manė, kad A. Š. bus su draugu. Jis siūlė M. P. palaukti lauke, bet šis pasakė, kad eis kartu. Apie 9–10 val. nuėjęs prie A. Š. buto (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso šiuo metu neprisimena, antrame aukšte kairėje, jis paskambino ir pabeldė į duris. Duris atidarė A. Š., jį atpažino iš nuotraukų „(duomenys neskelbtini) “ anketoje, jo anksčiau „gyvai“ matęs nebuvo. Atidaręs duris A. žodžiu pakvietė užeiti. Jie A. Š. į laiptinę nebandė ištempti, į butą nestūmė. Pirmas į butą įėjo M. P., nes jis stovėjo arčiau durų. Tik įėjus, buto koridoriuje, A. Š. peiliu smogė M. P.. Peilis buvo didelis, ne buitinės paskirties, išraižyta pilkos spalvos rankena. Iki tol jis peilio nematė. Kai M., stovėdamas prie sienos, užsiėmė veidą, jis čiupo už peilio, laikydamas A. Š. ranką sau po kaire pažastimi, sudavė A. Š. smūgius alkūne, galėjo suduoti 3–4 smūgius, išmušė peilį iš A. Š. rankų ir nuspyrė koja kažkur toliau. Įvyko grumtynės. Grumtynių metu jie visi nukrito ant žemės. Kruvinas M. atsitraukė nuo sienos ir puolė ant A.. Nežino, kaip jis atsidūrė ant žemės. Grumtynių metu buvo suduoti smūgiai A. Š.. Nežino, kur jis A. Š. pataikė, kiek smūgių sudavė, nes viskas įvyko labai greitai. Jis galėjo A. Š. pataikyti į ranką, krūtinę. Jam atsistojus, A. Š. dar grūmėsi su M.. Matė, kaip A. Š. ranka sudavė M. P., kiek kartų ir kur tiksliai sudavė, negali pasakyti. Taip pat M. P. ranka, neprisimena ar rankos kumščiu ar delnu trenkė A. Š.. Grumtynių metu visi trys buvo nukritę ant žemės. Grumtynių metu nukentėjusysis nebuvo nuėjęs į kambarį, negalėjo ten nuo stalo paimti peilio. Grumtynės pasibaigė jiems atsistojus. Dar A. Š. bandė kažką daryti, tačiau jis paėmė plastikinę kėdę ir ją metė A. į krūtinę. Tada jis į lauką išsitempė M. P., o A. Š. nubėgo į virtuvę. Išėjęs jis M. P. pasakė, kad kvies greitąją. M. P. atsakė, kad nereikia, nieko čia nėra, eis į namus. Tada su mažu salotinės spalvos peiliu rankose jis pamatė link M. bėgantį A. Š.. Spėjo M.i sušukti, kad bėgtų. M. P. spėjo nubėgti į kiemus. Pažįstamas iškvietė greitąją pagalbą, kuri M. išvežė į ligoninę, o jis išėjo į namus. Apie tai, kad A. Š. kreipėsi į policiją, jis sužinojo už dienos ar dviejų. Sužinoję apie tai, kad A. Š. dėl užpuolimo parašė pareiškimą, tada ir M. P. parašė pareiškimą dėl sužalojimo. Grumtynės vyko tik buto koridoriuje, kitose patalpose jis su M. P. nebuvo. Nežino, iš kur kraujo dėmės kambario kampe – gal nukentėjusiojo – grumtynių metu nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas, gal anksčiau buvo kas ten nutikę. Prisipažįsta, kad ir jis, ir M. P. sudavė smūgius nukentėjusiajam. Jo nuomone, bendrai galėjo būti suduota ne mažiau kaip 14 smūgių. Įvykio metu jam jokie smūgiai suduoti nebuvo, sužalojimai nepadaryti. Mano, kad A. Š. pamanė, kad M. tai jis. Įvykio metu M. P. buvo prapjauta ausis ir žandas, kaip vėliau sužinojo, lūžo žandikaulis. M.i žandikaulis galėjo lūžti tuo metu, kai nukentėjusysis M.i trenkė peiliu ir alkūne. Iš pradžių jis galvojo, kad A. Š. sudavė tik alkūne, tačiau vėliau pamatė peilį. Savo veiksmus vertina blogai, bet mano, kad ir A. Š. blogai pasielgė. Nei jis, nei M. peilio neturėjo ir jokių daiktų, galimų panaudoti grumtynių metu, nebuvo atsinešę. Grumtynių metu jie su A. galėjo apsižodžiuoti, tačiau neprisimena, kas ką konkrečiai sakė. Įvykio metu jis buvo blaivus, o M. P. buvo išgėręs. Jis su M. per pusę Ligonių kasoms atlygino padarytą žalą. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, mano, kad tinkama suma A. Š. neturtinei žalai atlyginti būtų 100 Eur.
2.1. D. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gruodžio 26 d., ryte, tikslaus laiko neprisimena, jis susitiko su M. P. prie „(duomenys neskelbtini) “ parduotuvės, adreso neprisimena, norėjo atsigerti alaus. Prie parduotuvės susitiko savo draugę I. K., kuri buvo su vaiku, sakė, jog pasiėmė savo vaiką iš buvusio sugyventinio A. Š. ir sakė, kad vaiką veža pas uošvienę. Jam A. Š. tą dieną ryte irgi buvo skambinęs, jis su šiuo kalbėjosi, A. Š. jam siūlė ateiti pasikalbėti, pasakė savo adresą – (duomenys neskelbtini). Kadangi jie buvo netoliese, jis M. P. pasiūlė nueiti kartu į butą, pasakė, kad palaikytų jam kompaniją. I. su jais kartu nėjo. Jiems atėjus, jis pabeldė į duris, jas atidarė A. Š., šis pasakė jiems, kad užeitų, nusisuko eiti link kambario ir tada staigiai atsisuko ir turėjo rankose peilį, tuo peiliu M.i įpjovė į kairę ausį ir kairį žandą. Jis puolė atimti iš A. peilį, M. irgi ant jo puolė atimti peilį. Grumtynių metu jis iš alkūnės kažkur sudavė A., į kurią vietą, tiksliai nepasakys. Tada jie visi trys nukrito ant žemės, vyko grumtynės, jų metu, tiek jis, tiek M. sudavė A. smūgius į įvairias kūno vietas, A. Š. jiems irgi sudavė smūgių, tačiau jam sužalojimų nepadarė, jis jokių pretenzijų neturi. Tada atsistojo visi, jis dar pastūmė A., kad atsitrauktų, tada su M. išėjo į lauką. A. dar bandė juos vytis, tačiau nepasivijo, jie pabėgo. Eidami sutiko važiuojantį su dviračiu M. pažįstamą, kuris iškvietė greitąją pagalbą. M. išsivežė greitoji, o jis išėjo namo. Kuriuo momentu A. Š. išsitraukė peilį, jis nematė, nes ėjo M. P. už nugaros, matė, kad A. Š., nepriėjęs kambario, atsisuko jau rankose turėdamas peilį ir su tuo peiliu įpjovė M.i, kadangi M. ėjo priekyje, o jis buvo už jo. Tada jis ir M. čiupo A. Š. už rankų, jie visi trys nukrito ant žemės, prasidėjo grumtynės tarp jų (2 t., b. l. 103–106). Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. G. parodė, kad jis A. Š. žino per jo buvusią sugyventinę I. K., tačiau iki įvykusio konflikto jis A. Š. niekada nebuvo anksčiau matęs ar susitikęs su juo, yra su A. Š. bendravęs telefonu ir per „(duomenys neskelbtini)“ žinutėmis. Gali pasakyti, kad viskas prasidėjo nuo to, kad jam I. K. davė A. Š. telefono numerį, jį jau yra ištrynęs, jis A. Š. pasakė, kad jis atstotų nuo I., nuo to prasidėjo jų bendravimas telefonu SMS žinutėmis. Jis A. Š. buto adresą sužinojo iš paties A. Š., šis yra pats sakęs jiems bendraujant telefonu savo adresą, A. Š. dažnai pats naktimis jam skambinėdavo, grasindavo, neduodavo ramybės, kelis kartus yra skambinęs iš įvairių numerių. 2019 m. gruodžio 26 d. ryte jis su I. K. buvo pas ją namuose, ji kalbėjo iš savo telefono su A. Š. dėl vaiko, jie abu pykosi. Tuomet jis paprašė I., kad perduotų jam savo telefoną, kad galėtų pakalbėti su A. Š.. Jis perėmęs iš I. telefoną pasakė A.: „kas tau yra, ko tu čia puoli ant visų“, A. Š. pradėjo sakyti: „atvažiuokit ar atvažiuok“. Jis nusprendė užeiti pas A. Š., kadangi su M. P. buvo netoliese, paprašė jo, kad užeitų pas A. Š. į butą, nes norėjo su juo pasikalbėti, jokių ketinimų muštis ar konfliktuoti jis neturėjo. Gal A. Š. ir įtarė, kad gali ateiti, nes ryte telefonu pats sakė: „tai davai ateikit“, tačiau konkrečiai nežinojo, kad ateis. Jis pabeldė į duris, A. Š. atidarė duris ir pakvietė užeiti, nuėjo link kambario. Tada M. P. pirmas įėjo į butą, jis ėjo M. P. iš paskos. Jis nežino tiksliai, kuriuo momentu A. Š. išsitraukė peilį, jis nematė, nes ėjo M. P. už nugaros, matė, kad A. Š. nepriėjęs kambario atsisuko, jau rankose turėdamas peilį, ir su tuo peiliu įpjovė M.i, kadangi M. ėjo priekyje, o jis buvo už jo. Tada jis ir M. čiupo A. Š. už rankų, jie visi trys nukrito ant žemės, prasidėjo grumtynės tarp jų. Jis su savimi peilio neturėjo. Po šio įvykio jis su A. Š. nebendravo, tačiau A. Š. pats parašė jam į telefoną SMS žinutę: „nu ką, duchai, apsirašėt“, paskui rašė, kad nusileistų į apačią, jis į A. Š. tas žinutes nieko neatsakė, užblokavo A. Š. telefono numerį. Jis su M. P. nebūtų puolę ant A. Š., tačiau jis pats pradėjo užsipuldamas juos su peiliu, grumtynių metu visi nukentėjo, tačiau jis pats jokių pretenzijų neturi, jam jokia žala nepadaryta. Labiausiai nukentėjo M. P., nes jam įpjovė veidą ir ausį (2 t., b. l. 111–115; 4 t., b. l. 50–51).
3. Kaltinamasis M. P. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 26 d. apie 10 val. jis paskambino D. G. ir susitarė susitikti atsigerti alaus. Apie 10.30 val. susitiko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini) “, esančios (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Parduotuvėje D. G. susitiko savo draugę I. K., su ja keletą minučių pasikalbėjo, šio pokalbio jis nesiklausė. Išėjus iš parduotuvės D. G. pasakė, kad pakeliui užeis pas kažką pasikalbėti, o paskui prie jo namų esančios parduotuvės nusipirks alkoholio. Neprisimena, ar D. G. konkrečiai įvardijo asmenį, pas kurį nori eiti, tačiau D. G. anksčiau jam buvo sakęs apie barnius su I. K. buvusiu draugu, todėl jis suprato, kad eis pas I. K. buvusį draugą. Jo žiniomis, D. G. ir A. Š. pykosi, nes A. Š. nepatiko draugystė tarp I. K. ir D. G.. Kokiu tikslu D. G. eina pas A. Š., šis nesakė, o jis ir neklausė. Iki tol jis A. Š. nebuvo matęs ar su juo bendravęs, tačiau I. K. A. Š. jiems buvo apibūdinusi neigiamai, pasakojo, kad A. Š. buvo ją mušęs. D. G. pasiūlius jis sutiko eiti kartu. Prie laiptinės D. G. jo paklausė, ar palauks, ar eis kartu. Jis atsakė, kad eis kartu. Butas buvo antrame aukšte, kairėje pusėje. Neprisimena, ar D. G. į duris paskambino ar pabeldė. A. Š., atidaręs duris, pasiūlė užeiti į vidų. Kadangi jis stovėjo arčiausiai buto durų, jis įėjo pirmas, paskui jį – D. G.. Patekimo į butą metu nei jis, nei D. G. A. Š. nestūmė ir netraukė, smūgių nesudavė. Jam atrodė, kad A. Š. jų jau laukė, nes pats jiems pasiūlė užeiti, neklausė jų, ko atėję. Tiksliai neprisimena, tačiau atrodo, kad nukentėjusysis įvykio dieną vilkėjo marškinėlius ir kelnes, jokių sužalojimų ant jo nesimatė. A. Š. atidarius duris, jis šio rankose nieko nematė. Buto koridoriuje A. Š. staiga atsisuko, pirmiausia sublizgėjo kažkoks daiktas ir A. Š. dešine ranka dūrė jam peiliu nuo kairės ausies link žandikaulio, perrėžė kairę ausį ir žandą, iš karto po to trenkė tos pačios dešinės rankos alkūne. Tuo metu, kai jam perpjovė veidą ir sudavė alkūne, pasidarė silpna, tačiau iš karto nesusmuko. Jis, susiėmė už žando, pasakė „ką darai“ ir puolė A. Š., prasidėjo grumtynės, kurių metu jie visi trys mušėsi. Jis su A. Š. mušėsi stovėdami. Bet buvo ir A. Š. pervertęs ant grindų, dar tuo metu, kai šis rankose laikė peilį. Nežino, ar A. Š. padėjo parversti D. G., nes nematė, ką tuo metu šis darė. D. G. bandė atimti peilį bei į A. Š. metė nedidelę kėdę, pataikė kažkur į kūno sritį. Viskas vyko labai greitai. Jam pasidarė silpna, todėl negali pasakyti, kaip tiksliai viskas vyko. Jis pasakė D. G. atimti peilį, jis nematė, kaip D. G. jį atėmė, bet D. G. grumtynių metu pasakė, kad peilį kažkur numetė. Tada D. G. jį pakėlė nuo grindų ir ištempė lauk. Laiptinės apačioje D. G. pasakė, kad jam prapjauta ausis ir pasiūlė iškviesti greitąją. Jis atsakė, jog eina į namus, paskui pasižiūrės. Greitosios atsisakė, nes galvojo, kad nedaug yra sužalotas. Tai pasakęs pradėjo eiti link namų. Tuo metu, kai nuo laiptinės buvo nuėjęs apie 5–10 metrų, išgirdo, kaip D. G. šaukė „M., bėk, peilis“. Atsisukęs pamatė link jo bėgantį A. Š., kuris rankose laikė peilį. Tada jis pradėjo bėgti. Nubėgo iki pietiniame rajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje, esančio bulvaro. D. G., pribėgęs prie jo, pasakė, jog reikia kviesti greitąją. Pro šalį su dviračiu važiavo draugas D. Č., kuris ir iškvietė greitąją. Priimamajame jų jau laukė policija. Grumtynių metu jis A. Š. rankos kumščiu galėjo suduoti ne vieną smūgį. Neprisimena, ar A. Š. galėjo suduoti kojomis. Nežino, kiek smūgių D. G. galėjo suduoti A. Š.. Tačiau pripažįsta, kad bendrai sudėjus nukentėjusiajam galėjo būti suduota ne mažiau kaip 14 smūgių, kaip nurodyta kaltinime. Visos grumtynės įvyko buto prieškambaryje – koridoriuje. Grumtynių metu į kambarį gal kokią koją ar ranką ir galėjo įkelti, tačiau grumtynės kambaryje nevyko. Koridorius buvo apie 1,20 m pločio, 4 m ilgio. Nematė, iš kur D. G. paėmė kėdę, kurią metė į A. Š.. Jis nematė, kad nuo to momento, kai jie įėjo į butą iki išėjo, nukentėjusysis būtų išėjęs į kitą patalpą. Nukentėjusysis į kitą patalpą galėjo išeiti tuo metu, kai jie išėjo lauk. Nematė, kad kitose patalpose būtų buvę kraujo. Į klausimą, iš kur galėjo atsirasti kraujo kitose buto patalpose, paaiškino, kad iš jo sužalotos ausies bėgo kraujas, jį iš koridoriaus A. Š. galėjo išmindžioti po visą butą. Be to, iš kitų posėdžių žino, kad tame bute prieš tai A. Š. su draugais šventė, kad buvo pridaužytų butelių. Įėjus į butą jis nematė jokių šventimo požymių. Nei jis, nei D. G. jokio peilio eidami pas nukentėjusįjį nesinešė ir jokio nepanaudojo. Nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, mano, kad prašoma priteisti per didelė neturtinė žala. Nukentėjusiajam žalos ar jos dalies nėra atlyginę. Šiaulių TLK kartu su D. G. žalą atlygino. Įvykio metu buvo neblaivus, alkoholio buvo gėręs iš vakaro ir ryte. Ligoninėje jam buvo nustatytas neblaivumas, galėjo įpūsti 2,32 promiles, tačiau nesijautė tiek apsvaigęs, kad neprisimintų įvykio aplinkybių, gali būti, kad dėl nuo įvykio praėjusio laiko tarpo ne visas smulkmenas prisimena.
3.1. M. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gruodžio 26 d., ryte, gal apie 11 val., jis susitiko su D. G. prie parduotuvės, „(duomenys neskelbtini)“ miesto rajone. Jiems būnant su D. prie parduotuvės susitiko D. draugę I.. Šie abu pasikalbėjo, apie ką kalbėjosi, nežino, nesiklausė, I. nuėjo. Tada D. jam pasiūlė eiti į netoliese esantį butą, adreso neįvardijo. D. nesakė, ko ten eina, jis jo neklausinėjo, nesidomėjo, tiesiog ėjo kartu su D.. Jiems nuėjus prie buto, D. paskambino į duris. Duris pradarė jam nepažįstamas, pirmą kartą matytas vyriškis, jie užėjo į vidų. Ar D. tam vyriškiui ką nors sakė, jis nežino, tačiau jis vyriškiui nieko nesakė. Tada vyriškis pasiėmė iš kažkur peilį ir tuo peiliu įpjovė jam kairę ausį ir kairį žandą. Tuomet D. vyriškį pastūmė, nuspyrė tą peilį ir prasidėjo grumtynės tarp jų. Tiek jis, tiek D. grumtynių metu sudavė vyriškiui smūgius į galvos sritį, kiek smūgių tiksliai sudavė, nepasakys. Po to jis ir D. išbėgo lauk, vyriškis juos dar bandė vytis su peiliu. Jiems einant su D., su dviračiu pro šalį važiavo jo draugas D. jo pavardės nežino, pamatęs jo ausį ir žandą, D. iškvietė jam greitąją pagalbą. Atvykusi greitoji išsivežė jį į priėmimo skyrių. Jis nėjo į butą muštis ar su vyriškiu konfliktuoti, kadangi vyriškis pirmas puolė su peiliu, tarp jų įvyko grumtynės. 2019 m. gruodžio 26 d. jis kreipėsi į VšĮ Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę dėl jam padarytų sužalojimų, nes jam buvo įpjautas kairės pusės žandas ir kairė ausis, buvo ištinęs dešinės pusės žandikaulis, jam išmušė dantį, vėliau buvo nustatytas žandikaulio lūžis (1 t., b. l. 38–41). Apklaustas papildomai M. P. parodė, kad A. Š. iki įvykio jis nepažinojo ir nebuvo matęs, 2019 m. gruodžio 26 d. jis A. Š. pirmą kartą pamatė, kai nuėjo su D. pas jį į butą, kurio adreso neprisimena. Kai 2019 m. gruodžio 26 d. jis susitiko su D. G. atšvęsti antros Kalėdų dienos, D. paprašė su juo nueiti į butą, nes jis nori pasikalbėti su A., o jie buvo netoliese. Jis iš D. kalbos suprato, kad jis nori su juo pasikalbėti, nes jis prieš tai su A. Š. konfliktavo. M. P. parodė, kad jis pas A. Š. nėjo norėdamas muštis ar konfliktuoti, nes jis nežinojo pas ką eina. Kiek prisimena, D. pabeldė į buto duris, jas atidarė A. Š., jis pakvietė užeiti, jis pirmas įėjo į butą, o D. jam iš paskos ėjo. Tik jam iš karto įėjus į butą, koridoriuje A. Š. atsisuko ir rankoje jau turėjo peilį, iš karto su tuo peiliu įpjovė jam į kairį žandą ir į kairę ausį, iš alkūnės trenkė jam į dešinį žandikaulį, jis iš karto net nesuprato, kad A. Š. jam įpjovė, tik po to suprato, kai pradėjo bėgti kraujas (2 t., b. l. 46–50; 4 t., b. l. 34–35).
4. Nukentėjusysis A. Š. teisme parodė, kad 2019 m. antrąją Kalėdų dieną apie 10 val. ryto jam paskambino jo dukters L. mama I. K., kuri pasakė, kad ji turi pasiimti vaiką, nes nori nuvažiuoti pas tėvus ir juos pasveikinti su Kalėdomis. Jis pasakė, kad jai paskambins, kai išsimiegos, bet maždaug po 15 minučių I. K. vis dėlto atėjo į jo namus, adresu: (duomenys neskelbtini). Jam atidarius duris, I. K. užėjo ir pasakė, jog ji skuba, nes apačioje laukia taksi. Išėjus I. K. su vaiku, jis pradėjo tvarkytis namus. Už 15–20 min., apie 11 val. vėl pradėjo barškinti į duris. Jis pagalvojo, kad jos kažką pamiršo ir grįžo pasiimti pamirštų daiktų. Atvėręs duris, pamatė kaltinamuosius M. P. ir D. G.. M. P. stovėjo pirmas, už jo nugaros – D. G.. Joks pokalbis tarp jų nevyko, nes jam pravėrus duris M. P. iš karto sugriebė už jo „maikutės“, o D. G. pradėjo smūgiuoti į galvą, į kurią vietą tiksliai, nurodyti negali. Tempimo metu „maikutė“ jam buvo užtempta ant galvos. M. P. bandė ištempti jį iš buto, tačiau jis stengėsi likti bute – viena ranka įsikibęs į durų rankeną, kitą – į staktą. D. G. smūgiuodamas jam pasakė: „tu I.i neaiškinsi, kada jai matytis su vaiku“. Iš pradžių buvo vienas smūgis rankos delnu. Kadangi jiems nepavyko jo ištempti į laiptinę, jie abu toliau smūgiavo jam. M. P. sudavė smūgius į galvą bei į kitas kūno vietas. Negali pasakyti, kiek smūgių jam buvo suduota. Ekspertas nustatė, kad į galvos sritį jam buvo suduota mažiausiai 14 smūgių, tačiau nėra aišku, kiek į kitas kūno dalis. M. P. smūgiavo rankomis. Nuo smūgių jis nebegalėjo išsilaikyti ir jiems toliau smūgiuojant visi trys įėjo į jo butą. Į butą pirmas įėjo M. P., antras – D. G.. M. P. prieš tai murmėjo jam kažką, kad išsitemps jį į laiptinę. Neatlaikęs smūgių ir neišlaikęs pusiausvyros jis buto koridoriuje nukrito ant žemės. Taip pat ant žemės nukrito ir kaltinamieji. Jiems pakilus nuo žemės kaltinamieji toliau tęsė smūgių laviną. Atsistojus jis atsidūrė kambario kampe, kuris yra tiesiai priešais duris. Kaltinamieji toliau be sustojimo jį smūgiavo rankomis. Taip pat smūgiai galėjo būti suduoti ir kojomis. Jam buvo suduoti smūgiai į galvą, krūtinę, rankas, kuriomis stengėsi užsidengti galvą. Negali pasakyti, kuris konkrečiai kiek ir kur sudavė. Stengdamasis nuo smūgių neprarasti sąmonės jis bandė išvengti smūgių pasitraukdamas. Jis taip pat sudavė smūgius kaltinamiesiems. Stumiant rankomis ir kojomis pavyko D. G. išstumti iš kambario kampo link koridoriaus. Tuo metu jis M. P. sudavė rankomis 3–4 kartus į galvos sritį. Po to sudavė D. G., nes M. P. iš išgąsčio priklupo. Tada jis pasakė, kad sėdam ir pakalbam, viską išsiaiškinam. Tada D. G. atsisuko į M. P., kuriam sušuko „M., ko čia atėjau“. M. P. vėl puolė ant jo. Atsitraukdamas jis, koridoriaus pusėje, pamatė, kaip D. G. iš kišenės išsitraukė daiktą, panašų į peilį. Jis pasitraukė į kambarį, kuriame ant stalo buvo virtuvinis, šviesiai rožinės spalvos rankenos peilis, kuriuo mosikuodamas iš viršaus į apačią stengėsi, kad kaltinamieji neprieitų prie jo. Tuo metu D. G. vis ragino M. P. pulti jį. Vėliau D. G., pasiėmęs juodos spalvos kėdę, buvusią kambaryje, metė į jį norėdamas jam iš rankos išmušti peilį. D. G. už atlošo paėmęs kėdę sėdimąja kėdės dalimi sudavė jam vieną smūgį. Šiuo smūgiu iš dešinės rankos buvo išmuštas peilis. Tada M. P. rankų smūgiais puolė ant jo. Jis M. P. dar kartą sudavė kelis smūgius, o D. G. spyrė vieną kartą į pilvo sritį, norėdamas šį atstumti nuo savęs. M. P. nuo jo į galvos sritį ir į skrandžio sritį suduotų smūgių trumpam prarado sąmonę. Tuo metu D. G. bandė mosikuoti tuo peiliu, tačiau jam jokių pjautinių žaizdų nepadarė, kadangi jis stangėsi, kad kaltinamieji prie jo neprieitų. Toliau D. G., išvydęs suklupusį M. P., pasakė „M., bėgam“. D. G. išbėgo pro duris, jam iš paskos svyruodamas, leisgyvis išbėgo M. P.. Jis bandė vytis M. P. siekdamas jį sulaikyti, tačiau jų nepavijo. D. G. nubėgo į vieną pusę, o M. P. – į kitą. Bėgdamas jis neturėjo pasiėmęs nei peilio, nei kito daikto. Grįžęs į namus jis pirmiausia nusiprausė ir paskambino policijai, pasakė, kad atėjo du nepažįstami asmenys, kad jie įsibrovė į butą. Po kokių 10–15 min. paskambino I. K., kuri pasakė, kad jis ruoštų pinigus, kad žmogui perpjovė veidą ar tai ausį nupjovė. Pokalbis truko trumpai, nes jis pasakė, kad nieko nenori girdėti, kad skambina policijai. Po to įvykio nuo jo ir M. P. kraujo buvo kruvinos tiek kambario, tiek koridoriaus sienos. Sienos buvo kruvinos nuo jo ir nuo M. P. kraujo. Tą dieną iš I. K. skambino ir D. G.. Nesutinka su kaltinamųjų parodymais, kad muštynės vyko tik koridoriuje, kadangi koridoriaus plotis nesiekia nei metro. Galvoja, kad veikė visi trys – D. G., M. P. ir I. K.. Jam buvo padaryti galvos sužalojimai – sutinusios akys, nosis, rankos sužeistos. D. G. iki šio įvykio jis nebuvo matęs. Iki įvykio D. G. jam paskambinęs grasindavo. Grasinimai prasidėjo, kai iš I. K. 2019 m. spalio 28–29 dienomis buvo paimta dukra dėl smurto prieš ją. Atsibodus šio grasinimams, jis pirmas parašė ir pasiūlė susitikti „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šis neatvyko. D. G. grasino jam ir po įvykio. Susirašinėjimų ar pokalbių metu D. G. jis nesikvietė pas save. Įvykio išvakarėse jis šventė su draugais iš (duomenys neskelbtini) . Šventimo metu jokių incidentų, muštynių nebuvo. Šukės atsirado sudužus vienai ar dviem ant stalo buvusioms stiklinėms po grumtynių, įvykusių su D. G. ir M. P.. Vaiko pasiėmimo metu bute šukių nebuvo. Taip pat nebuvo vaiko kruvinos kojos. Grumtynės su D. G. ir M. P. vyko tiek buto koridoriuje, tiek kambaryje. Jo vertinimu, grumtynės vyko daugiau kambaryje, kurio kampe kabėjo paveikslas. Po muštynių šis paveikslas buvo nukritęs. Tame kampe jis buvo įspraustas į kampą ir mušamas. Taip pat po grumtynių buvo iškruvintos sienos, nutraukti interneto laidai. Laidus ištraukė jis pats, nes buvo įsikabinęs į staktą, prie kurios jie buvo pritvirtinti. Kaltinamieji meluoja sakydami, kad jam atidarius duris jis pasiūlė jiems užeiti bei, kad stovėjo su peiliu. D. G. policijai pasakė, kad jo adresą pasakė I. K., o ši tą neigė. Nežino, kodėl medicinos ekspertas į išvadą neįrašė jo sužalotos rankos. Negali pasakyti, kuriuo metu buvo padaryta pjautinė žaizda. Yra pareiškęs 3 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau civilinį ieškinį tikslins prašydamas priteisti ir turtinę žalą dėl gydymo išlaidų. Yra sutaręs susitikti su chirurgu dėl akių vokų sutvarkymo. Įvykio metu jis buvo neblaivus. 2021 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio metu papildomai apklaustas nurodė, jog užpuolimo metu jam buvo perpjauta ranka, kurią gydytojai ligoninėje apžiūrėjo. Nežino, kodėl specialisto išvadoje nėra nurodyta pjautinė žaizda. Dėl sužalojimų jis kreipėsi į plastikos chirurgus, dirbančius (duomenys neskelbtini). Šiuo metu vaistais tepa randus. Palaiko civilinį ieškinį, teiktą teismui, dėl neturtinės žalos. Turtinės žalos priteisti neprašo.
4.1. Nukentėjusysis A. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 27 d., parodė, kad 2019 m. gruodžio 26 d. būdamas namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), atsikėlęs ryte ėmė tvarkytis kambarius, nes prieš tai pas jį namuose naktį buvo vakarėlis. Apie 12.50 val. išgirdo, kad kažkas beldžia į duris. Nepažiūrėjęs pro durų akutę atidarė buto duris. Koridoriuje priešais duris pamatė stovintį buvusios sugyventinės I. K. draugą D. ir dar vieną jam nežinomą vyriškį. Kažkuris iš jų griebė jam už rūbų ir mėgino jį išsitempti į daugiabučio namo laiptinę. Jis įsikibo į durų staktą ir laikėsi. Tada vyrai jį įsistūmė į butą. Bute abu vyrai rankomis jį ėmė mušti. Jam smūgiai buvo suduoti į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai ir kuris jį mušė, nurodyti negali. Konflikto metu girdėjo, kaip D. kitą vyrą šaukė M. vardu. Dėl suduotų smūgių jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Sąmonės praradęs jis nebuvo. Konflikto metu pamatė, kad D. rankoje laiko peilį. Jis jam juo negrasino, tik jį laikė rankoje. Tuo metu jis nuo savęs nusistūmė vyriškį, kuris buvo su D., ir pagriebė nuo stalo peilį. Vyrai toliau norėjo jį mušti, tačiau jis ėmė gintis peiliu. Asmenys, pamatę, kad jis rankoje turi peilį, ėmė šalintis iš jo buto. Jis vyrus vijosi iš paskos, tačiau gatvėje jie nuo jo pabėgo. Jis tada nieko nelaukęs išsikvietė greitosios medicinos ekipažą ir policiją. Atvykę pareigūnai jam paaiškino, kad tuo pačiu metu buvo gautas pranešimas, kad gatvėje peiliu yra sužalotas asmuo. Tada suprato, kad konflikto metu peiliu galėjo sužaloti asmenį, galimai vardu M.. Jį sužaloti galėjo tik gindamasis nuo smūgių. Po konflikto jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje jam buvo nustatyta dešinio voko žaizda. Po apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Tą pačią dieną sulaukė I. skambučio. Ji jam ėmė priekaištauti, kodėl jis sumušė D., kodėl jis sužalojo D. draugą. Tada iš I. telefoną paėmė D., kuris ėmė jam grasinti, sakydamas, kuomet iš ligoninės grįš jo draugas, tada jis gali būti dar labiau sumuštas, tačiau vyriškio grasinimai buvo nerealūs, jie pas jį daugiau nepasirodė. Įtaria, kad jis buvo sumuštas D. ir jo draugo, nes įvykio metu jo ir I. dukra gyveno pas jį, I. K. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sumušimo, todėl mergaitė gyveno pas jį (1 t., b. l. 65–68). Papildomai apklaustas nukentėjusysis A. Š. 2020 m. sausio 8 d. parodė, kad iš nuotraukos atpažino vyriškį, kuris jį sumušė, kurį girdėjo, kad D. vadino M. vardu, dabar sužinojo, kad tai M. P.. Jį atpažino iš bendrų veido bruožų, kuriuos įsidėmėjo, jis buvo apie 1,75 cm ūgio, vilkėjo mėlynos spalvos striukę. Nori dar papildomai pasakyti, kad vyriškiai jį tikrai sumušė dėl buvusios sugyventinės I. K., nes D. sakė, kad jis neaiškins I.i ar matytis su vaiku ar nesimatyti, nes šiuo metu yra iškelta I.i byla dėl vaiko sumušimo ir ji negali su dukra matytis. (1 t., b. l. 71–73); Apklaustas 2020 m. sausio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai, A. Š. paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 26 d. jis buvo vienas savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), ir apie 12.50 val., jam kažkas pabeldė į duris ir jis jas atidarė. Tik atidaręs pamatė savo buvusios sugyventinės I. K. draugą D. ir kitą jam nežinomą vyriškį, kurį iš nuotraukos atpažino, kad tai M.. Tik atidarius duris D. pasakė, kad jis nereguliuos I.i dėl vaiko matytis ar nesimatyti ir iš karto gavo du smūgius į galvą, tačiau, kuris iš vyriškių jam trenkė, negali pasakyti. Po to jie abu pačiupo jį už rūbų ir bandė išsitempti į laiptinę. Jis viena ranka laikėsi į durų rankeną, o kita buvo įsirėmęs į durų staktą ir laikėsi. Tada jie abu įstūmė jį į buto vidų ir abu pradėjo mušti, abu smūgiavo į įvairias kūno vietas, kiek smūgių sudavė, neįvardys, dėl suduotų smūgių jam sukėlė fizinį skausmą. Jis gindamasis D.i ir tam kitam vyriškiui M. vardu sudavė ne vieną kartą į galvos sritį. Bandydamas suduoti iš kumščio D.i pajuto, kad jam šiek tiek įpjovė ir tada pamatė, kad D. savo rankoje laiko peilį, peilis nebuvo labai didelis, iš kur D. peilį išsitraukė, jis nematė, jam su peiliu jokių sužalojimų nepadarė, tik šiek tiek įpjovė į dešinę ranką. Jis nutaikęs momentą pasiėmė savo virtuvinį peilį oranžine rankena, kuris buvo padėtas kambaryje ant stalo. D. ir M. bandė dar pulti ant jo, jis tada pradėjo mosikuoti savo virtuviniu peiliu, kad jie prie jo nesiartintų ir, tikriausiai, tuo momentu M.i įpjovė į ausį ar į veidą, tiksliai nežino. Tada D. pamatęs, kad jis nejuokauja, paėmė kambaryje šalia buvusią kėdę ir sudavė jam su kėde į dešinę ranką. Tada jis sudavė iš kumščio į galvą D.i ir M.i ir tada D. pasakė: „bėgam“, abu vyrai išbėgo iš jo buto. Jis taip pat išbėgo juos vytis, tačiau jie pabėgo nuo jo. Tuomet iš karto išsikvietė policiją ir greitąją pagalbą. D. jam nuo lapkričio mėnesio pradėjo rašyti per „(duomenys neskelbtini)“, kai iš I. K. buvo atimtas jų bendras vaikas. D. rašė, kad kai susitiks, jam bus blogai, visas žinutes, kurias turi iš susirašinėjimo su D., pateikė prie bylos medžiagos (1 t., 86–89; 3 t., b. l. 88–89).
5. Liudytoja I. K., apklausta teisme, parodė, kad 2019 m. gruodžio mėn., kažkurią Kalėdų dieną, ryto metu, apie 8 val., pas ją atėjo D. G., su kuriuo atsigėrė kavos. Vėliau ji savo telefone per „(duomenys neskelbtini) “ programą pamatė savo dukters L. Š. balso žinutę, kuriame ji sakė „Mama, padėk, tėtis labai piktas“. Taip pat buvo prisiųsta liūdnų su ašarytėmis veidukų. Ji iš karto paskambino „(duomenys neskelbtini) “ programa dukrai ir paklausė, kas nutiko. Dukra atsakė, kad tėtis susipyko su kažkokiu dėdžiu, kuris sudaužė ar stiklinę, ar puodelį. Šis įvykis buvo apie 2–3 val. nakties, nes tokiu laiku ji gavo žinutes. Kadangi jos telefono garsas buvo išjungtas, tas žinutes pamatė ryte. Šias žinutes ji vėliau pateikė tyrėjai į kažkurią bylą. Po to ji iš karto paskambino A. Š. ir pasakė, kad atvažiuoja pasiimti dukros. Besikalbant A. Š. išgirdo, jog pas ją yra D. G. ir jai pasakė „Duok pakalbėti su tuo gaidžiu“. Ji padavė telefoną D. G.. Pokalbio negirdėjo, nes nuėjo praustis, rengtis. Nežino, kiek jų pokalbis galėjo trukti. Ji apsirengė, išsikvietė taksi ir nuvažiavo pasiimti dukros, o D. G. išėjo savais reikalais, kur – nesakė. Nuvažiavusi pasibeldė į duris, kurias atidarė A. Š.. Ji matė, kad koridoriuje buvo pridaužyta stiklų, buvo matyti, kad vyko išgertuvės. Praeinamajame kambaryje nepastebėjo nei kraujo, nei šukių. A. Š. buvo neblaivus. Įėjusi pamatė kruvinas dukters pėdas – ant grindų pamatė kraujo lašelių. Miegamajame kraujo nepastebėjo, kitose buto patalpose kraujo nebuvo. Kadangi koridoriuje buvo daug smulkių šukių, panašių į sudužusios stiklinės, pamanė, kad į jas dukra susibadė kojas. Nubėgusi į miegamąjį ji surinko dukters rūbelius – kelnes, megztuką, tačiau kojinių nerado. Apmovė dukrai batukus ir nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini) “, adresu: (duomenys neskelbtini), nusipirkti kojinių bei pavalgyti. Ten atsitikinai susitiko D. G. ir M. P.. D. G. jos paklausė, ką ji veikia. Ji atsakė, kad atėjo į parduotuvę ir viskas. Su M. P. ji nešnekėjo. Ji D. G. nesakė, kokiu tikslu atėjo į parduotuvę, nepasakojo, ką matė pas A. Š.. Nei būnant pas ją namuose, nei parduotuvėje D. G. jai nesakė, kur ketina eiti. Išėjus iš parduotuvės dukrą nuvežė pas A. Š. mamą. Tą pačią dieną po pietų A. Š. pats jai parašė žinutę „Kuriam asilui ar žąsinui (tiksliai neprisimena) perpjoviau veidą“. Iš pradžių ji nesuprato, ką ta žinute A. Š. jai nori pasakyti. Tik vėliau tą pačią dieną iš D. G. sužinojo, kad įvyko grumtynės, kad A. Š. buvo su peiliu M. P. veidą perpjovė. A. Š. jai ir naktį rašė žinutes, grasino, kad nuvažiuos pas jos tėvus, begalę kartų skambinėjo. Kas tiksliai įvyko, nežino, nes tuo įvykiu ji nesidomėjo ir nieko neklausinėjo. D. G. ir A. Š. iki to įvykio nebendravo, nebuvo pažįstami. Kiek jai žinoma, tą sykį prie jos jie pirmą kartą kalbėjo. Iš kitos bylos ji žino, kad tarpusavyje jie susirašinėjo, tačiau nežino apie ką. Nėra girdėjusi, kad D. G. žadėtų susitikti su A. Š., kad jie vienas kitą būtų kvietę į sutikimą. Kaltinamiesiems ji nėra pasakiusi A. Š. namų adreso. Ikiteisminio tyrimo metu ji buvo apklausta liudytoja, tačiau neprisimena ką sakė.
5.1. Liudytoja I. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gruodžio 26 d. ryte atsikėlusi pamatė žinutę ir iš karto paskambino savo dukrai, ji verkdama prašė jos, kad pasiimtų, sakė, kad buvo kažkoks „diedas“, kuris kažką sudaužė ir tėvas A. Š. labai supyko, dukra verkdama prašė, kad ją pasiimtų. Ji paskambino A., paklausė, kas vyksta, bekalbant su juo jautėsi, kad jis yra išgėręs, kalbėjo nerišliai, ji jam pasakė, kad atvažiuoja pasiimti dukros. Jai besikalbant su A. Š., jis išgirdo, kad pas ją yra D. G. ir pasakė jai: „duok su tuo „gaidžiu“ pasikalbėti“, ji perdavė D.i telefoną ir nuėjo praustis, ruoštis pas dukrą, ką jie abu kalbėjosi, ji nežino. Ji susiruošusi pati viena vyko adresu: (duomenys neskelbtini) pasiimti savo dukros. D. kažkur išėjo savo reikalais, su ja kartu nevažiavo. Nuvykusi pas A. Š. pasiimti dukros ir įėjusi į butą pamatė, kad koridoriuje yra pridaužyta stiklų, gal nuo puodelio stiklai, gal nuo stiklinės, svetainėje matėsi, kad buvo „balius“, ant stalo buvo pridėta mišrainių, stovėjo alkoholio butelis, jautėsi bute alkoholio kvapas, matėsi, kad A. Š. buvo išgėręs, matėsi, kad naktį vyko išgertuvės. Dukra puolė prie jos, buvo pasimetusi, išsigandusi, ji ją greitai aprengė, kad išsivestų lauk. Su A. ji nesileido į kalbas, nenorėjo su juo ginčytis, nes jis girtas būna agresyvus, pasiėmė dukrą ir greitai išėjo. Kadangi dukra buvo nieko nevalgiusi, nuėjo su ja į parduotuvę „(duomenys neskelbtini) “ jai ko nors nupirkti valgyti ir kojinių, parduotuvėje sutiko D. G. su draugu M. P.. Jie paklausė, kas nutiko, nes matė, kad vaikas pavargęs, ji pasakė, kad pasiėmė vaiką iš A.. Jie tada pasakė, kad reiktų su juo pasikalbėti, nes taip elgtis negalima, nes pats M. P. irgi turi dvi dukras, sakė, kad taip elgtis negalima. Tuo ir pasibaigė jų pokalbis, ji nuvežė dukrą pas A. Š. mamą, su ja dukra negalėjo pasilikti, nes jai buvo apribota teisė matytis su dukra, nes A. Š. buvo parašęs pareiškimą, kad ji smurtavo prieš dukrą. Tą pačią dieną, jai A. Š. pradėjo rašyti žinutes, apie 16.00 val., kad vaiko negaus, kad kažkas guli ligoninėj su nupjauta ausimi. Tada ji iš karto paskambino D.i ir paklausė, kas nutiko, jis pasakė, kad su M. P. buvo nuėjęs pas A. Š. į butą, adresu: (duomenys neskelbtini), ir tik pradaręs duris iš karto ant jų šoko su dideliu peiliu A., o jie sakė gynėsi, apsistumdė, o ar ten mušėsi ar nesimušė, tai tiek ir žino, ką pasakė. D. sakė, kad A. M. veidą įpjovė, o D. nieko nesakė, kad jam būtų padaryti sužalojimai (1 t., b. l. 121–124, 127–130).
6. Liudytojas R. K. teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) veiklos skyriaus tyrėju. 2019 m. gruodžio 25 ar 26 d. apie 11 val., jam dirbant kartu su tyrėju G. S., buvo gautas iškvietimas, kad ties (duomenys neskelbtini) yra sužeistas žmogus, sužeista ausis ar galva, tačiau ten nuvykus, nieko nerado. Tada telefonu jie susisiekė su žmogumi, skambinusiu 112. Šis žmogus paaiškino, kad nukentėjęs asmuo jau yra išvežtas. Tada iš karto, nepraėjus 10 minučių, gavo kitą iškvietimą, kad nepažįstami asmenys įsibrovė į butą, adresu: (duomenys neskelbtini), buto numerio šiuo metu neprisimena, kuriame įvyko grumtynės ir, kad yra nukentėjęs asmuo. Atvažiavus ant laiptų pamatė kraujo pėdsakus, kuriais sekdami atėjo iki buto. Butas galėjo būti antrame arba trečiame aukšte, kairėje pusėje. Buto duris atidarė vyriškis, kuris prisistatė Š.. Vyras buvo apie 170 cm ūgio, tamsių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, iki pusės buvo nuogas – vilkėjo tik kelnes. Ant kūno matėsi visokių apibraižymų, įdrėskimų, pečių srityje. Taip pat buvo kruvinos lūpos, kraujo prie nosies. Kraujas buvo užtiškęs tarp peties ir alkūnės bei žasto dalyje. Matė šviežiai sužalotą veidą, kuris tino – tino lūpos ir akys. Nukentėjusysis nurodė, kad ką tik į butą buvo įsiveržę asmenys, kuriems atidarė duris paskambinus durų skambučiu. Į butą įsiveržė trys asmenys, kurie pradėjo jį mušti. Nukentėjusysis nurodė, kad iš tų trijų vienas asmuo jam buvo žinomas, tai yra, ar tai sugyventinės ar buvusios žmonos dabartinis draugas. Pasakojo, kad grumtynės buvo koridoriuje, paskui perėjo į kambarį, kad kampe jis buvo prispaustas ir į įvairias vietas mušamas. Be to, pasakojo, kad vienas iš asmenų rankose turėjo peilį ir, kad jis nuo kavos stalelio gindamasis pasiėmė virtuvinį peilį, kuriuo ėmė mosikuoti norėdamas apsiginti. Dar pasakė, kad galimai vienam iš užpuolikų jis tuo peiliu galėjo pataikyti. Įėjus į butą koridoriaus kairėje sienoje apie 1,40 cm aukštyje buvo matyti kraujo dėmių. Toliau kambaryje, kuriame vyko grumtynės, dešinės sienos tolimajame kampe buvo nukritęs paveikslas bei matėsi kažkokios šukės. Taip pat koridoriuje ant grindų matėsi kraujo lašų. Buvo matyti, kad vyko grumtynės. Akivaizdžiai buvo matyti, kad koridoriuje ir kambaryje, į kurį patenkama iš koridoriaus, vyko grumtynės. Be nukritusio paveikslo ir šukių įsidėmėjo, kad vyko kažkoks šventimas, nes buvo alaus skardinių, putojančio vyno butelis, dar ant kavos stalelio buvo užkandžių. Nukentėjusysis sakė, kad iš vakaro šventė Kalėdas, tačiau neprisimena, ar minėjo, su kuo šventė. Neminėjo, kad iš vakaro būtų buvęs koks konfliktas. Jis kalbėjo tik apie konfliktą, kuris įvyko prieš jiems atvykstant. Nukentėjusysis aiškino, kad, kai visi trys jį užpuolė, kad buvo užspaustas į kampą ir, kad vengdamas smūgių prisidengė galvą. Taip pat pasakojo, kad ištrūkęs iš kampo vieno iš trijų asmenų rankose pamatė peilį, kad nebūtų sužeistas, jis nuo stalelio pasiėmęs virtuvinį peilį juo mojavo norėdamas apsiginti. Jis sakė, kad peiliu galimai vieną asmenį galėjo kliudyti. Įvykio vietą jis apžiūrėjo ir aprašė. Prieš fotografuodamas įvykio vietą jokių daiktų netraukė, nestumdė. Apžiūros metu paėmė peilį. Prisimena, kad peilis buvo plastikine rankena ir geležte, kuri galbūt buvo 15 cm. Rankenos spalvos neprisimena. Neprisimena, ar nukentėjusysis jam apibūdino užpuoliko peilį. Peilio, kurį turėjo įsibrovę asmenys, bute nerado. Nukentėjusysis atsisakė greitosios medicinos pagalbos ir ji jam nebuvo kviesta. Tada jam buvo pasiūlyta vykti į policijos komisariatą, į kurį asmuo nuvyko kartu su jais. Policijos komisariate asmuo buvo perduotas apskrities komisariato budėtojui. Nukentėjusysis minėjo, kad lyg trys asmenys buvo įsiveržę į jo butą. Jei klysta, prašo vadovautis jo tą pačią dieną rašytu tarnybiniu pranešimu. Galėjo būti, kad du asmenys įsiveržė į butą. Neprisimena, ar koridoriuje buvo baldų. Nukentėjusysis minėjo, kad vyksta konfliktai su jo buvusia sugyventine ar žmona ir, kad dėl tų konfliktų viskas galėjo būti. Nukentėjusysis pasakojo, kad į duris buvo skambutis, kurį išgirdęs jis nuėjo atidaryti durų. Neprisimena, ar minėjo apie tai, kad asmenys, panaudodami jėgą, įsiveržė į butą. Nukentėjusysis minėjo, kad asmenys pasišalino tuo metu, kai nukentėjusysis pradėjo mojuoti peiliu. Prisimena, kad svetainėje buvo stalelis, sofa-lova, o ar buvo kėdės – neprisimena. Nukentėjusiojo nepažįsta. Jį tąkart matė pirmą kartą. Nuvykus girtumo nukentėjusiajam nenustatė, tačiau aiškiai buvo matyti, kad jis buvo neblaivus, nes iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Komisariate buvo nustatytas girtumas. Nukentėjusysis neneigė vartojęs alkoholį. Jis minėjo, kad iš vakaro buvo gėręs. Nukentėjusysis nenurodė, kad būtų buvęs sužalotas aštriu daiktu. Kadangi jis iki pusės buvo nuogas, nebuvo matyti jo kūne padarytų sužalojimų. Kiek prisimena, nukentėjusysis nurodė, kad abu asmenys atliko smūgius nukentėjusiojo atžvilgiu. Buvo matyti, kad ne vieną kartą buvo smūgiuota į galvos sritį. Jei neklysta, buvo kalba apie tai, kad asmenims, išbėgus iš buto, nukentėjusysis taip pat buvo išbėgęs į laiptinę, tačiau neprisimena, iki kur šis nubėgo ir ką jam pasakojo. Neprisimena, ar būnant įvykio vietoje klausė kieno bute kraujas. Laiptinėje ir bute kraujo dėmės buvo šviežios, nepradėjusios krešėti. Suprato, kad šis iškvietimas buvo pirmojo iškvietimo tęsinys, nes sutapo asmenų pasišalinimo kryptys. Nuo pirmojo įvykio iki antrojo įvykio buvo 100–150 metrų atstumas. Budėtojas nedavė nurodymo išimti kraujo pėdsakų.
6.1. Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 26 d. jis dirbo kartu su kolega G. S.. 13.02 val. iš budėtojo, gavo pranešimą, kaip ir nurodyta tarnybiniame pranešime, kad adresu: (duomenys neskelbtini), bute yra sumuštas vyras, kurį sumušė du nepažįstami vyriškiai. Nuvykus minėtu adresu, lipant iki buto, laiptinėje matėsi kraujo dėmės. Buto savininkas A. Š. matėsi, kad yra akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas ir pats sakė, kad vartojo alkoholį. A. Š. aiškino, kad buvo vienas bute ir jam paskambino į duris. Tada aiškino, kad atidaręs duris pamatė du nepažįstamus vyrus, aiškino, kad abu vyrai bandė jį įsitempti į laiptinę, tačiau A. Š. jiems priešinosi ir gindamasis traukėsi į savo buto vidų, besigrumdami vyrai atsidūrė pas jį bute koridoriuje ir po to kambaryje. A. Š. aiškino, kad jį abu vyrai, užspaudę kambaryje, kampe mušė, kampe matėsi ant grindų kraujo dėmių ir nukritęs ant grindų paveikslas. A. Š. aiškino, kad tuo metu, kai jį mušė, pamatė, kad vienas iš vyriškių turį nedidelį peilį rankose. Kad su tuo peiliu jam butų kažką padarę A. Š. nieko nesakė. A. Š. aiškino, kad gindamasis nuo vyrų, pačiupo nuo kambaryje esančio staliuko didelį virtuvinį peilį, su oranžine rankena ir pradėjo mosikuoti su peiliu iš kairės į dešinę, prieš vyriškius, kad jie jo daugiau nepultų. Taip pat sakė, kad mosikuodamas su peiliu, galėjo kliudyti kažkurį iš vyriškių. Kiek prisimena, dar sakė, jog tada vyriškiai pabėgo iš jo buto ir jis dar juos vijosi. Ant peilio, kurį nurodė A. Š., su kuriuo kažkuriam iš vyriškių galėjo įpjauti, jokių kraujo dėmių nesimatė. Matė, kad A. Š. abi akys buvo sumuštos, ištinusios, jau matėsi mėlynės, buvo įdrėksta nosis, buvo kruvinos lūpos, jis pats buvo tik su džinsais, be marškinėlių, ant kūno matėsi kraujo dėmės. Kambaryje matėsi, kad vyko išgertuvės, ant stalo buvo lėkštės su maisto likučiais, buvo alkoholio tuščių butelių ir pats A. Š. sakė, kad iš vakaro vyko balius, su kuo A. Š. šventė, jis neklausė. Buto koridoriuje ant grindų matėsi kraujo dėmės ir ant sienos matėsi kraujo dėmės, kambaryje ant grindų taip pat matėsi kraujo dėmių. Paklausė, ar jam reikia greitosios medicinos pagalbos, tačiau A. Š. atsisakė. Jiems bendraujant su A. Š., jis aiškino, kad vienas iš užpuolikų gali būti jo buvusios sugyventinės draugas D. (1 t., b. l. 138–141);
7. Liudytojas D. Č. teisme parodė, kad 2019 m. Kalėdų antrąją dieną, apie pietus, jis dviračiu važiavo link namų, (duomenys neskelbtini) g., ties bendrabučiu, tikslaus numerio neprisimena, galbūt ties Nr. (duomenys neskelbtini), jis pamatė tarp namų bėgančius M. P. ir D.. Su M. P. jis augo tame pačiame kieme, bendravo vaikystėje, o D. žino dėl to, kad šis su M. bendrauja. M. buvo nukritęs ant žemės, o D. stovėjo šalia. M.i buvo perpjauta galva, ausis ir žandas. Jis D. klausė, kas nutiko. Atsakė, kad lyg su peiliu užpuolė. Paklausė kur, atsakė, kad lyg iš bendrabučio. Lyg ir sakė kas užpuolė, tačiau dabar neprisimena. Taip pat sakė, kad bėgo aplink namą. Aplinkybes nurodė D., nes M. buvo labai girtas ir skausmo nejautė. Jo M. prašė tik cigaretės. Nors M. ir minėjo, kad jam viskas gerai, tačiau jis savo iniciatyva, kadangi matė M. kraujuojantį, iškvietė medikus. Kol kvietė medikus, D.i nurodė, kad striukę, kuri nežino kam priklausė, laikytų prispaudęs prie kaklo. Nuo to momento, kai pamatė M. su D., iki kol iškvietė medikus, praėjo 1–2 min. Jis liko, kol atvyko medikai. Medikai atvyko labai greitai, per 10 min. M. buvo sąmoningas, tačiau labai išgėręs. D. stovėjo ant kojų ir rišliai kalbėjo. Kitų įtartinų žmonių netoli tos vietos nematė. Apie įvykį su kaltinamaisiais nebendravo. Lyg ir matė, kad kažkas kažkur metė peilį, tačiau nežino, kas jį metė. Tuo metu, kol laukė medikų, buvo kalba apie peilį, tačiau asmens su peiliu jis nematė. D. minėjo, kad kažkas perpjovė, kad abu išbėgo, o anas pilietis gaudė. Kaip suprato, jie buvo kažkokiame bute, išbėgo iš namo, buvusio už bendrabučio. Išbėgo jam iš kairės pusės, iš skersgatvio. Tuo metu su juo kaltinamieji nekalbėjo, kokiu tikslu jie buvo tame bute. Suprato, kad kažkur kažkas buvo, ar tai kartu išgėrinėjo, ar panašiai.
Šalies argumentai
8. 2019 m. gruodžio 27 d. protokole-pareiškime A. Š. nurodė, kad 2019 m. gruodžio 26 d. apie 12.50 val. bute, adresu: (duomenys neskelbtini) , buvusios sugyventinės draugas D. ir dar vienas jam nežinomas asmuo jį sumušė. Smūgiai jam buvo suduoti rankos kumščiais. Po įvykio kreipėsi į VšĮ Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje jam buvo diagnozuota dešinio voko žaizda (1 t., b. l. 7, 12).
9. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės D. S. 2019 m. gruodžio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 26 d., apie 13.02 val., iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) , prieš 30 minučių įsiveržė į butą ir pranešėją sumušė du nepažįstami vyrai, kurie sakė, kad juos siuntė buvusi vyro draugė, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Užpuolikai pasišalino, vyrui sužalotas veidas, GMP atsisako. Budėtojas nurodė nuvykti į ligoninės priėmimo skyrių sulaikyti įtariamąjį. 13.13 val. nuvykus, Priėmimo skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas M. P., kuriam buvo sužalotas veidas. M. P. paaiškino, kad nuėjo į kažkokį butą pasikalbėti su pažįstamu, jam kažką paaiškinti, tas pažįstamas jį puolė su peiliu. M. P. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,32 promilės girtumas (1 t., b. l. 15–16; t. 5, b. l. 69–70).
10. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjo R. K. 2019 m. gruodžio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 26 d. 13.02 val. iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu: (duomenys neskelbtini) , bute yra sumuštas vyras, kurį sumušė į butą įsiveržę nepažįstami du vyriškiai. Atvykus minėtu adresu, prie šeštos laiptinės durų ant laiptų matėsi rausvos dėmės, panašios į kraują. Tokių pat dėmių matėsi ir laiptinėje. Į (duomenys neskelbtini) butą įsileido buto savininkas A. Š.. A. Š. buvo sumuštas veidas, matėsi kraujo dėmių ant jo kūno. Bute matėsi grumtynių pėdsakai, koridoriuje ant grindų ir ant sienų matėsi rausvų dėmių, panašių į kraują. Taip pat matėsi, kad bute buvo girtauta. A. Š. paaiškino, kad jam vienam būnant bute apie 12.30 val. suskambo durų skambutis, atidaręs duris pamatė du nepažįstamus vyrus, kurie iš karto pradėjo mušti šeimininką ir brautis į butą. Grumtynės tęsėsi buto kambaryje, kur prie sienos prispaustas A. Š. buvo mušamas toliau. A. Š. aiškino, kad matė, kaip vienas vyras rankoje laikė peilį. Tada A. Š. pasiėmęs nuo stalo virtuvinį peilį pradėjo juo gintis, švaistydamasis prieš užpuolikus. Vieną užpuoliką galėjo sužaloti. Tada užpuolę vyrai iš buto pasišalino, matė, kaip vienas nubėgo link (duomenys neskelbtini) namą. A. Š. įtaria, kad vienas iš užpuolikų galėjo būti jo buvusios sugyventinės I. K., gyv. (duomenys neskelbtini), draugas D.. Taip pat girdėjo, kad kažkuris vyras kitą vyrą pavadino M.. A. Š. 14.03 val. alkotesteriu nustatytas 1,59 promilių girtumas (1 t., b. l. 17–18; t. 5, b. l. 71–72).
11. Iš įvykių registro informacijos matyti, jog 2019 m. gruodžio 26 d. 12.48 val. A. Š. pranešė, kad prieš 30 minučių į butą, adresu: (duomenys neskelbtini) , įsiveržė ir jį sumušė du nepažįstami vyrai, kurie sakė, kad juos siuntė buvusi draugė, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) , užpuolikai pasišalino, vyrui sužalotas veidas, GMP atsisako. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyriaus gautas pranešimas, kad į nurodytą įstaigą GMP pristatė neblaivų (1,48 prom.) A. Š., kuriam nustatyta dešinio voko žaizda, paleistas gydytis ambulatoriškai (t. 1, b. l. 19–22).
12. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2019 m. gruodžio 26 d. buvo apžiūrėta ir užfiksuota fotonuotraukomis įvykio vieta, adresu: (duomenys neskelbtini) . Lauko pusėje prie namo šeštos laiptinės durų yra rausvos dėmės, panašios į kraujo dėmes. Atidarius laiptinės duris, ant grindų yra į kraują panašios rausvos dėmės. Įėjus į (duomenys neskelbtini) butą, esantį antrame aukšte, kairėje, koridoriuje ant sienos, kairėje, apie 170 cm aukštyje matosi į kraujo dėmes panašios rausvos dėmės. Tokios pat dėmės matosi ir ant sienos dešinėje bei ant grindų koridoriuje. Tiesiai iš koridoriaus patenkama į svetainės kambarį. Svetainės kambaryje, dešinės sienos ir priešais esančios sienos kampe, ant grindų yra nukritęs paveikslas. Ant grindų matosi rausvos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes. Svetainėje, ant stalelio pridėta įvairių valgių, alkoholinių gėrimų talpų. Taip pat ant stalelio padėtas virtuvinis peilis oranžine rankena, peilis paimtas (1 t., b. l. 23–41).
13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 30 d. A. Š. nustatyti sužalojimai: veido, krūtinės ir abiejų rankų poodinės kraujosruvos, veido, krūtinės ir dešinės rankos odos nubrozdinimai, akių vokų muštinės žaizdos. Sužalojimai galėjo būti padaryti 3–6 parų laikotarpiu iki apžiūros. Apskritai nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Kiekvienas sužalojimas atskirai galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 14 trauminiais poveikiais. A. Š. nustatysi sužalojimai tiek apskritai, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teikiant išvadą buvo įvertinti VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys (1 t., b. l. 62).
14. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. Š. atpažino M. P. kaip vieną iš asmenų, 2019 m. gruodžio 26 d. kartu su D., sumušusį jo bute, adresu: (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog girdėjo, kaip D. šį vyriškį vadino M. vardu. Atpažįsta vyriškį iš bendrų veido bruožų, yra visiškai tikras, kad tai tas pats vyras (1 t., b. l. 74–83).
15. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis A. Š. pateikė 18 lapų, kuriuose užfiksuotas susirašinėjimas per „(duomenys neskelbtini)“ programą ir SMS žinutėmis su D. G. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d. Susirašinėjimo turinyje užfiksuota, jog abu adresatai išsako įvairius grasinimus, gąsdinimus vienas kito atžvilgiu, A. Š. keletą kartų kviečia D. G. susitikti (1 t., b. l. 142–161).
16. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota peilio, paimto iš įvykio vietos, (duomenys neskelbtini) , apžiūra (1 t., b. l. 162–166).
17. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius pranešė, kad 2019 m. gruodžio 26 d. 12.48 val. informacinėje sistemoje buvo užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pateikė skaitmeninę garso įrašo kopiją (1 t., b. l. 176).
18. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus į bylą pateikto garso įrašo apžiūra, kurios metu nustatyta, jog garso įraše užfiksuota, kaip A. Š. praneša, kad buvusios draugės I. K. draugas su draugu įsiveržė į butą, bandė primušti, bet nepasisekė, pabėgo. Patikslina, kad mušė jį, patinęs veidas, kraują nusiplovė, greitosios nereikia (1 t., b. l. 176–179).
19. 2020 m. kovo 5 d. pranešime iš VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 26 d. 14.45 val. A. Š. greitosios medicinos pagalbos buvo atvežtas į Skubiosios pagalbos priėmimo skyrių, jam diagnozuotas akies obuolio ir akiduobės sumušimas (1 t., b. l. 182–183).
20. Akistatų, atliktų tarp nukentėjusiojo A. Š. ir M. P. bei D. G. metu prieštaravimų tarp šių asmenų parodymų pašalinti nepavyko, asmenys liko prie savo parodymų (3 t., b. l. 95–99, 105–110).
21. Iš nukentėjusiojo A. Š. 2021 m. birželio 22 d. teisiamojo posėdžio metu pateiktų buto, adresu: (duomenys neskelbtini) , fotonuotraukų matyti, jog koridoriaus ilgis sudaro daugiau nei 2 m, plotis iki pastatytos kėdės – apie 80 cm (4 t., b. l. 187–197).
22. Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos matyti, jog 2019 m. gruodžio 26 d. 12.26 val. buvo gautas GMP iškvietimas dėl M. P. sužalojimo (t. 5, b. l. 67–68).
Žemesnės instancijos teismas
23. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės Teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 21d. nuosprendis, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 28 straipsnio 2 dalimi, panaikintas ir baudžiamoji byla A. Š. atžvilgiu nutraukta (t. 5, b. l. 137–145).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
24. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
25. Įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) numatytais proceso veiksmais. Teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, ir juos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
26. Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamųjų D. G. ir M. P. kaltė, padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
27. Kaltinamieji D. G. ir M. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu iš esmės savo kaltę dėl jiems pareikšto kaltinimo pripažino, patvirtindami, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jie panaudojo smurtą nukentėjusiojo A. Š. atžvilgiu – nors smūgių neskaičiavo ir, kadangi viskas vyko labai greitai, negali tiksliai nurodyti į kurias kūno vietas sudavė, muštynių ir grumtynių metu savo bendrais veiksmais tikrai galėjo suduoti nukentėjusiajam A. Š. ne mažiau kaip 14 kartų į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padaryti specialisto išvadoje nustatytus ir jiems pareikštame kaltinime nurodytus A. Š. sužalojimus, kurie, remiantis specialisto išvada, tiek kiekvienas atskirai, tiek bendrai, vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu. Be kaltinamųjų D. G. ir M. P. duotų paaiškinimų, jų kaltę pagrindžia ir byloje esantys teismo posėdžio metu ištirti įrodymai: nukentėjusiojo A. Š., liudytojų I. K., R. K. parodymai, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas, apžiūros protokolas bei kita bylos medžiaga. Kaltinamųjų D. G. ir M. P. veiksmai, įvertinus jų pobūdį ir sukeltus padarinius, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.
28. Byloje kilo ginčas dėl tikslios veikos padarymo vietos – kaltinime nusikaltimo padarymo vieta yra nurodytas butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) , ir tuo pačiu ši faktinė aplinkybė detalizuota, nurodant – koridoriuje ir kambaryje. Kaltinamasis D. G. teisme teigė, kad grumtynės vyko tik buto koridoriaus patalpoje, kituose kambariuose jis su M. P. nebuvo. Paklaustas, kaip atsirado įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos kraujo dėmės kambario kampe, nurodė, jog tai galėjo būti A. Š. kraujo dėmės, nes grumtynių metu šiam iš nosies bėgo kraujas, gal anksčiau buvo kas nutikę (Nuosprendžio 2 punktas). Kaltinamasis M. P. teisme paantrino, jog visos grumtynės vyko buto prieškambaryje, grumtynių metu į kambarį gal kokią koją ar ranką ir galėjo įkelti, tačiau grumtynės kambaryje nevyko, o kraują į kitas buto patalpas galėjo išmindžioti A. Š. (Nuosprendžio 3 punktas). Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausti D. G. ir M. P. nekonkretizavo, ar grumtynės vyko tik buto koridoriuje, ar buvo persikėlusios ir į svetainės kambarį (Nuosprendžio 2.1, 3.1 punktai). Tuo tarpu nukentėjusysis A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme teigė, jog veiksmas vyko tiek buto koridoriuje, tiek ir kambaryje (Nuosprendžio 4, 4.1 punktai). Šiuos nukentėjusiojo A. Š. parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros, kurios metu užfiksuotos į kraujo dėmes panašios rausvos dėmės buto koridoriuje ant grindų ir sienos, bei svetainės kambaryje kampe ant grindų, taip pat svetainės kambaryje, dešinės sienos ir priešais esančios sienos kampe, ant grindų nukritęs paveikslas, protokolas (Nuosprendžio 12 punktas). Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas pagal nukentėjusiojo A. Š. iškvietimą į butą, adresu: (duomenys neskelbtini) , atvykęs policijos pareigūnas R. K. nurodė, jog, atvykus į įvykio vietą, A. Š. pasakojo, kad grumtynės vyko buto koridoriuje, paskui perėjo į kambarį, kad kampe šis buvo prispaustas ir į įvairias vietas mušamas. Buto koridoriuje ant sienos ir grindų matėsi kraujo lašų, toliau kambaryje, kuriame, kaip nurodė A. Š., vyko grumtynės, dešinės sienos tolimajame kampe buvo nukritęs paveikslas bei matėsi šukės. Kraujo dėmės buvo šviežios, nepradėjusios krešėti (Nuosprendžio 6 punktas). Liudytoja I. K. apklausų metu paaiškino, jog dukra L. Š. jai telefonu nurodė, kad tėtis susipyko su „dėdžiu“, kuris sudaužė ar tai stiklinę, ar puodelį, o 2019 m. gruodžio 26 d. ryte, jai atvykus į A. Š. butą, koridoriuje buvo pridaužyta stiklų, matėsi, kad naktį vyko išgertuvės. Buto patalpose kraujo ji nematė (Nuosprendžio 5, 5.1 punktai). Įvertinęs duomenis, užfiksuotus įvykio vietos apžiūros protokole, nukentėjusiojo A. Š., liudytojų R. K., I. K. parodymus, kurie tarpusavyje sutampa, atsižvelgęs į buto patalpų išdėstymą, o ypač tai, kad kraujo dėmės liudytojo R. K. atvykus į įvykio vietą buvo šviežios, nepradėjusios krešėti, teismas sprendžia, kad grumtynės / muštynės vyko ne tik buto koridoriuje, bet ir kambaryje. Pažymėtina, jog kaltinamųjų parodymų, jog veiksmas vyko tik buto koridoriuje, nepatvirtina jokie byloje surinkti duomenys, todėl konstatuojama, jog D. G. ir M. P. surašytame kaltinime įvykio vieta pagrįstai konkretizuota – buto koridoriuje ir kambaryje.
Žemesnės instancijos teismas
29. Teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis. D. G. ir M. P. surašytame kaltinime įvykio laikas buvo nurodytas 2019 m. gruodžio 26 d. apie 12.50 val. Dėl įvykio datos nekyla abejonių. Tačiau, teismo vertinimu, įvykio laikas turėtų būti tikslinamas. Iš įvykių registro informacijos bei Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašto matyti, jog 2019 m. gruodžio 26 d. 12.48 val. A. Š. pranešė, jog prieš 30 minučių į butą, adresu: (duomenys neskelbtini) , įsiveržė ir jį sumušė du nepažįstami vyrai (Nuosprendžio 11, 17, 18 punktai). Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos matyti, jog 2019 m. gruodžio 26 d. 12.26 val. buvo gautas GMP iškvietimas dėl M. P. sužalojimo (Nuosprendžio 22 punktas). Atsižvelgus į šiuos objektyvius duomenis iš kelių šaltinių, tikslintinas nusikalstamos veikos padarymo laikas, nurodant – apie 12.20 val. Ši teismo atlikta kaltinimo korekcija nesunkina kaltinamųjų padėties.
30. Nukentėjusysis A. Š., apklaustas teisme, teigė, jog įvykio metu D. G. iš kišenės išsitraukė daiktą, panašų į peilį ir bandė mosikuoti tuo peiliu, tačiau jam jokių pjautinių žaizdų nepadarė, kadangi jis stengėsi, kad kaltinamieji prie jo neprieitų. Tos pačios apklausos metu, perklaustas dėl jo civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog įvykio metu jam peiliu buvo sužalota ranka, nurodė negalintis pasakyti, kuriuo metu jam buvo padaryta pjautinė žaizda bei negalintis paaiškinti, kodėl ji nėra nurodyta specialisto išvadoje (Nuosprendžio 4 punktas). Iš Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjo R. K. 2019 m. gruodžio 26 d. tarnybinio pranešimo, šio liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo bei apklausos teisme matyti, jog atvykus į įvykio vietą, A. Š. aiškino, kad matė, kaip vienas vyras rankoje laikė peilį, tačiau nenurodė, kad jis tuo peiliu būtų buvęs sužalotas (Nuosprendžio 6, 6.1, 10 punktai). Kaltinamieji D. G., M. P. neigė įvykio metu turėję pavojų sveikatai ar gyvybei keliančius įrankius. Liudytojas D. Č. konkrečių, aiškių aplinkybių, susijusių su peiliu, teismui nenurodė (Nuosprendžio 7 punktas). Kaip minėta, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktoje po 2019 m. gruodžio 30 d. atliktos A. Š. apžiūros, jokių pjautinių sužalojimų nenurodyta (Nuosprendžio 13 punktas). Tuo tarpu iš nukentėjusiojo apklausų chronologijos matyti, jog tik antrosios, 2020 m. sausio 22 d. atliktos, apklausos metu A. Š. nurodė, jog įvykio metu D. G. jam įpjovė į ranką (Nuosprendžio 4.1 punktas). Įvertinęs aptartus duomenis, nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumą, teismas pažymi, jog byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo A. Š. parodymus, jog įvykusio konflikto metu kaltinamieji būtų naudoję pavojų sveikatai ar gyvybei keliančius įrankius, turėję ginklą(-us) ar daiktą(-us), galinčius sužaloti nukentėjusįjį.
Žemesnės instancijos teismas
31. Byloje kilo ginčas dėl patekimo į A. Š. butą būdo. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2020 m. vasario 13 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje buvo gautas nukentėjusiojo A. Š. prašymas D. G. ir M. P. pakeisti kaltinime nurodytą veikos kvalifikavimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir kvalifikuoti veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, kaip pasikėsinimą nužudyti, taip pat veiką kvalifikuoti pagal BK 165 straipsnį, kaip neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą, ir pareikšti įtariamiesiems įtarimus dėl šios veikos padarymo (1 t., b. l. 90–92). Joks procesinis prokuroro sprendimas pagal šį prašymą nebuvo priimtas, dėl šios priežasties 2020 m. lapkričio 5 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 29 d. nuosprendis, kuriuo pirmą kartą išnagrinėjus bylą apylinkės teisme, D. G. ir M. P. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, panaikintas ir baudžiamoji byla perduota prokurorui (3 t., b. l. 80–85). Grąžinus bylą prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, išsprendus anksčiau tyrimui vadovavusio prokuroro nušalinimo klausimą, 2021 m. sausio 26 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu netenkinti minėti nukentėjusiojo A. Š. prašymai (4 t., b. l. 16–21). Šis prokuroro nutarimas aukštesniajam prokurorui apskųstas nebuvo. Bylą perdavus su kaltinamuoju aktu į teismą, 2021 m. balandžio 23 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. Š. pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, prašydamas papildyti kaltinamajame akte nurodytą kaltinimą, M. P. ir D. G. kaltinant padarius BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, t. y., jog byloje tiriamo įvykio metu, A. Š. atidarius buto (duomenys neskelbtini) , laukines duris, kaltinamieji stumdami nukentėjusįjį į butą, neteisėtai pažeidė būsto neliečiamumą (4 t., b. l. 133–134). Protokoline nutartimi šis nukentėjusiojo prašymas atmestas, pažymėjus, jog toks nukentėjusiojo prašymas neatitinka BPK 256 straipsnyje įtvirtintų kaltinimo keitimo ribų, nes prašymas keisti kaltinimą, kuriame nurodomos visiškai kitos veikos faktinės aplinkybės ir kitos veikos kvalifikavimas, reiškia ne kaltinimo keitimą, o naujo kaltinimo dėl naujos veikos pareiškimą, o tokia situacija, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teisme yra negalima (4 t., b. l. 135–141).
32. Nukentėjusysis A. Š. tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme teigė, jog D. G. ir M. P. į jo butą pateko prieš jo valią, panaudodami fizinį smurtą, jis jų nesikvietė pas save, savo buto adreso nenurodė. Apklaustas teisme nurodė, jog 2019 m. gruodžio 26 d. ryte, po jo buvusios draugės I. K. apsilankymo praėjus 15–20 minučių, vėl pradėjo barškinti į duris, jis, pagalvojęs, kad ši ką nors pamiršo, atvėręs duris pamatė M. P. ir D. G., M. P. iš karto sugriebė už jo „maikutės“, o D. G. pradėjo smūgiuoti į galvą. M. P. jį bandė ištempti iš buto, tačiau jis stengėsi likti bute – viena ranka laikydamasis įsikibęs į durų rankeną, kita – į staktą. Tempimo metu „maikutė“ jam buvo užtempta ant galvos. Smūgiuodami į galvą ir kitas kūno vietas, D. G. ir M. P. pateko į butą (Nuosprendžio 4 punktas). Kaltinamojo D. G. teigimu, Kalėdų antrąją dieną, ryte, pokalbio telefonu metu A. Š. jam grasino, siūlė atvažiuoti pas jį. Savo buto adresą A. Š. jam buvo nurodęs ne kartą gąsdinimų metu anksčiau, tą dieną jam adresą taip pat priminė I. K.. Apie 9–10 val. susitikęs su M. P. jis sugalvojo užeiti pas A. Š., norėjo pasikviesti šį pasikalbėti apie šio besitęsiančius grasinimus. Jam paskambinus ar pabeldus į duris, jas atidarė A. Š., kuris žodžiu pakvietė užeiti, nusisuko eiti link kambario. Jie A. Š. į laiptinę nebandė ištempti, į butą nestūmė (Nuosprendžio 2, 2.1 punktai). Iš esmės analogiškas patekimo į butą aplinkybes nurodė apklaustas M. P. (Nuosprendžio 3, 3.1 punktai). Atlikus akistatas ikiteisminio tyrimo metu taip pat ir teisme šių prieštaravimų pašalinti nepavyko (Nuosprendžio 20 punktas). Iš susirašinėjimų socialinėje programėlėje ir trumposiomis žinutėmis tarp D. G. ir A. Š. matyti, kad nukentėjusysis A. Š. susirašinėjimų metu aktyviai siekia, siūlo susitikti, provokuoja, grasina, gąsdina. Šie susirašinėjimai duoda pagrindo manyti, jog tarpusavio telefoninių pokalbių, kuriuos buvus neneigia nei kaltinamasis D. G., nei nukentėjusysis A. Š., metu nukentėjusysis A. Š. galėjo, kaip nurodė kaltinamasis D. G., nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti nukentėjusiojo A. Š. teiginius, jog kaltinamųjų į butą jis neįsileido. Įvertinus ne itin nuoseklius nukentėjusiojo A. Š. parodymus byloje, įvykio metu buvusį jo neblaivumą, taip pat konfliktinius, priešiškus jo santykius su kaltinamuoju D. G., A. Š. parodymai dėl M. P. ir D. G. patekimo į butą būdo vertintini, kaip siekis pasunkinti kaltinamųjų teisinę padėtį. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai atsisakyta pradėti tyrimą D. G. ir M. P. atžvilgiu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, ir dėl to nėra pagrindo kreiptis į prokuratūrą, pranešant, kaip to prašė baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiojo įgaliotas atstovas advokatas, apie kaltinamųjų galimai padarytą kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte (BPK 257 str.).
Bausmės skyrimas
33. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamiesiems bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
34. Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės tos, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, be to, atlygino turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė bendrininkų grupėje.
35. Kaltinamasis D. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis D. G. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas (teistumas išnykęs, praeityje teistas 2 kartus) (2 t., b. l. 86–90; 3 t., b. l. 5–8; 5 t., b. l. 20–23), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 85; 3 t., b. l. 9–12, 18–22), nedirbantis (2 t., b. l. 82–84), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 81). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamajam D. G. gali būti pasiekti paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos dydį mažesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodytas šios bausmės vidurkis, kadangi kaltinamojo veiksmuose nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės.
36. Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės tos, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, gailisi, atlygino padarytą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, veiką padarė bendrininkų grupėje.
37. Kaltinamasis M. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis M. P. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo laikomas neteistu (teistumas po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo iki tiriamo nusikaltimo padarymo buvo išnykęs), po šioje byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymo buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, bausmę atliko, tačiau teistumas šiuo metu nėra išnykęs (2 t., b. l. 13–16; 3 t., 1–4; t. 5, b. l. 14–19), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 7–12, 186–200), nedirbantis (2 t., b. l. 5), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 6). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 str.) M. P. gali būti pasiekti paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos dydį artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodytam šios bausmės vidurkiui, kadangi kaltinamojo veiksmuose nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės.
38. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės.
39. Nukentėjusysis A. Š. pareiškė 3 000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, jog dėl kaltinamųjų veiksmų jis patyrė daug nepatogumų ir skaudžių išgyvenimų, pasekmes jaučia iki šiol. Buvo užpultas vidury dienos, įsibrauta į jo namus, buvo brutaliai mušamas be jokio paaiškinimo, prieš jį panaudota fizinė jėga, smurtas, peilis. Užpuolikai buvo labai įsiutę, agresyvūs, talžė ir mušė jį įnirtingai, kas kėlė jam didelį šoką, skausmą ir baimę vienu metu, grėsė realus pavojus jo gyvybei ir sveikatai. Po kelių dienų buvo dukters krikštynos, jis negalėjo pasirodyti žmonėms, dėvėjo akinius nuo saulės, buvo matyti patirti sužalojimai. Ilgą laiką negalėjo atsigauti po patirto šoko, apėmė labai stiprus nesaugumo jausmas, kuris lydi iki šiol, sunku užmigti naktimis, kartojasi užpuolimo baimė, nerimo jausmas (1 t., b. l. 94–96). Pažymėtina, jog apklaustas teisme 2021 m. birželio 7 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog prašys atlyginti turtinę žalą dėl gydymo išlaidų (4 t., b. l. 181–182), tačiau viso teisminio nagrinėjimo metu civilinio ieškinio patikslinimas nebuvo gautas, dėl gydymosi ar kitos turtinės žalos padarymą patvirtinančių duomenų į bylą nepateikta. 2021 m. rugsėjo 24 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė palaikantis pareikštą civilinį ieškinį, teiktą teismui dėl neturtinės žalos, turtinės žalos priteisti neprašo (5 t., b. l. 91).
40. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant dėl prašomos priteisti neturtinės žalos siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita teismo įvertintą pinigais.
41. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis A. Š. pareiškė 3 000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. A. Š. fizinio skausmo išgyvenimus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad A. Š. nustatyti sužalojimai: veido, krūtinės ir abiejų rankų poodinės kraujosruvos, veido, krūtinės ir dešinės rankos odos nubrozdinimas, akių vokų muštinės žaizdos, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (Nuosprendžio 13 punktas). Bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų, sukėlusių nukentėjusiajam A. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusysis A. Š. per įvykį ir kurį laiką po to galėjo patirti fizinį skausmą, išgąstį, baimę, nerimą, jausti pažeminimą dėl padarytų kūno kraujosruvų, nubrozdinimų, akių vokų muštinių žaizdų. Nukentėjusiojo įvardyti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Bylos duomenimis, nukentėjusysis po apžiūros įvykio dieną VšĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje išleistas gydytis ambulatoriškai. Byloje nėra duomenų apie ilgalaikį A. Š. gydymąsi, vartotus vaistus, kitas ilgalaikes negatyvias įvykio sukeltas fizines ir / ar psichologines pasekmes. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į kaltinamųjų D. G. ir M. P. turtinę padėtį, asmenys šiuo metu yra nedirbantys, nekilnojamojo turto neturi. Įvertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamųjų kaltės formą (tiesioginė tyčia), tai, kad jokių ilgalaikių neigiamų padarinių bylos įrodymais nenustatyta, atsižvelgęs į teismų praktiką panašiose bylose bei remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamųjų solidariai nukentėjusiajam A. Š. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmetama kaip neįrodyta. Teismo vertinimu, neturtinės žalos dydis (500 Eur) nukentėjusiajam nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per mažas.
42. Šiaulių teritorinės ligonių kasos 16,79 Eur civilinis ieškinys už suteiktas gydymo paslaugas atlygintas (1 t., b. l. 105–108, 116; 3 t., b. l. 195), todėl procesas dėl šio civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
43. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės E. K. 2021 m. sausio 21 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. P. 3 000 eurų piniginėms lėšoms, esančioms AB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimą, leidžiant disponuoti iki 642 eurų suma kiekvieną mėnesį (4 t., b. l. 40–44). Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės E. K. 2021 m. sausio 21 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. G. keleiviniam automobiliui „(duomenys neskelbtini) “, VIN: (duomenys neskelbtini) , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apribojant disponavimą, bei 3 000 eurų piniginėms lėšoms, esančioms AB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimą, leidžiant disponuoti iki 642 eurų suma kiekvieną mėnesį (4 t., b. l. 56–60).
44. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuria siekiama užtikrinti civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą baudžiamajame procese. Šioje byloje laikini nuosavybės teisės apribojimai taikyti kaltinamiesiems, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo A. Š. civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, bei į tai, kad nukentėjusiojo A. Š. civilinis ieškinys neatlygintas, laikinų nuosavybės teisių apribojimo ieškiniui užtikrinti taikymas kaltinamiesiems paliekamas iki visiško nukentėjusiajam A. Š. priteisto žalos atlyginimo, pakeičiant laikinų nuosavybės teisių apribojimo mastą 500 Eur sumoje.
45. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas advokato išlaidas, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
46. Nukentėjusiojo atstovas advokatas prašė nukentėjusiajam priteisti atstovavimo išlaidas. Į bylą pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog nukentėjusysis A. Š. bylos procese patyrė iš viso 1 150 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, konsultacijas, prašymo ir ieškinio suruošimą, atstovavimą teisme (1 t., b. l. 97–98; 5 t., b. l. 84, 85). Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo A. Š. prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti atitinka atstovo atlikto darbo apimtį, jos pagrįstos, todėl pripažintinos proceso išlaidomis. Išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsirado dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos, jų kaltė įrodyta, be to, kaltinamieji yra jauno amžiaus, darbingi, todėl spręstina, jog reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą yra pagrįstas ir tenkintinas, – iš kaltinamųjų D. G. ir M. P. nukentėjusiajam A. Š. priteisiant po 575 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, iš kiekvieno kaltinamojo (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).
47. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį.
48. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog dėl šioje baudžiamojoje byloje M. P. advokato A. Z. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos 225,00 Eur išlaidos (5 t., b. l. 79). Kaltinamajam M. P. gynėjas advokatas buvo būtinas ir gynėjas jam buvo paskirtas teismo iniciatyva, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalie 7 punkto nuostatomis, šio proceso kaltinamasis paveikti negalėjo. M. P. nedirba, turto neturi, todėl jo turtinė padėtis yra sunki. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo M. P. nepriteistinos.
49. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam D. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( t. 4, b. l. 61–63), panaikintina.
50. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam M. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( t. 4, b. l. 43–45), panaikintina.
51. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- kompaktinis diskas su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, esantis voke prie bylos 2 tomo galinio viršelio, paliktinas saugoti byloje;
- peilis, saugomas Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal 2020 m. vasario 5 d. kvitą B serija ŠAP Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 169) – sunaikintinas;
- ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) (archyvinė, 3 tomai su paketais Nr. 1 ir Nr. 3, prisegtais prie 3 tomo viršelio) (t. 5, b. l. 73), grąžintina Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; dalyvauti elgesio pataisos programoje; visu bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; dalyvauti elgesio pataisos programoje; visu bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
D. G. ir M. P. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 47 straipsnio 1 ir 2 dalis, nuteistasis privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą, be to, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.
D. G. ir M. P. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 dalį, jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
D. G. ir M. P. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 10 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nukentėjusiojo A. Š. civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir solidariai priteisti iš M. P. ir D. G. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo A. Š. naudai. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Bylos procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto 16,79 Eur civilinio ieškinio nutraukti.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į M. P. pinigines lėšas, esančias AB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant M. P. disponuoti iki 642 eurų suma kiekvieną mėnesį, palikti galioti iki visiško nukentėjusiajam A. Š. priteisto civilinio ieškinio patenkinimo, nustatant laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą –500 (penki šimtai) eurų.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. G. keleiviniam automobiliui „(duomenys neskelbtini) “, VIN: (duomenys neskelbtini) , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apribojant disponavimą, bei piniginėms lėšoms, esančioms AB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti iki 642 eurų suma kiekvieną mėnesį, palikti galioti iki visiško nukentėjusiajam A. Š. priteisto civilinio ieškinio patenkinimo, nustatant laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą – 500 (penki šimtai) eurų.
Pripažinti nukentėjusiojo A. Š. 1 150 Eur teisinės pagalbos išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamųjų D. G. ir M. P. po 575 (penkis šimtus septyniasdešimt penkis) Eur proceso išlaidų nukentėjusiojo A. Š. naudai.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamiesiems D. G. ir M. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, panaikintinos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- kompaktinį diską su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, esantį voke prie bylos 2 tomo galinio viršelio, palikti byloje;
- peilį, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate – sunaikinti;
- ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini) (archyvinė, 3 tomai su paketais Nr. 1 ir Nr. 3, prisegtais prie 3 tomo viršelio), grąžinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui.
Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš M. P. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Išaiškinti kaltinamiesiems, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.