Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant pareiškėjui V. N., jo atstovui advokatui Eimantui Šriupšai, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. V., suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“ atstovams, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. N. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. V., VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme gautas pareiškėjo V. N. pareiškimas, kuriuo pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą palikimui pagal įstatymą priimti po jo sutuoktinės V. N., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, taip pat prašo išduoti leidimą priimti palikimą pagal paveldimo turto apyrašą. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė V. N.. Po V. N. mirties liko ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Butas įgytas 2010-12-28 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėjas yra mirusiosios sutuoktinis, kuris paveldi visą palikimą pagal įstatymą nesant pirmos ir antros eilės įpėdiniams. Pareiškėjas su sutuoktine gyveno atskirai nuo 1982 m., nebendravo, nevedė bendro ūkio, todėl apie palikimo atsiradimo faktą sužinojo iš gauto Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 2015-12-10 rašto, kuriuo jis buvo įpareigotas informuoti VMI apie palikimo priėmimą. Paveldėjimo byla į mirusiosios palikimą nėra užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Atsižvelgiant į tai, kad paveldimas turtas įgytas santuokoje, kitų pretendentų paveldėti turtą nėra, prašo pareiškimą tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad paveldimas turtas turi nemažai skolų kreditoriams, prašo teismo leisti priimti palikimą pagal paveldimo turto apyrašą.

Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į posėdį neatvyko, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė. Byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. Teismo posėdyje buvo pateiktas A. V. pareiškimas, iš kurio matyti, kad ji po motinos V. N. mirties palikimo nepriėmė, pretenzijų nereiškia ir ateityje nereikš.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl tenkintinas iš dalies.

CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas šiais būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, pagal CK 5.57 str. 1 d. teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjos praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimą priimti laiku trukdžiusios priežastys pripažintinos svarbiomis ir, ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą) teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. N. yra mirusios V. N. sutuoktinis (4-6 b. l.). Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikėja testamento nebuvo sudariusi, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (7 b. l.). Paveldint pagal įstatymą V. N. yra palikėją pergyvenęs sutuoktinis ir paveldėtojas pagal įstatymą kartu su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, o suinteresuotas asmuo A. V. yra mirusiosios duktė ir pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.). Pareiškėjas nurodo, kad apie su sutuoktine V. N. gyveno atskirai nuo 1982 m., apie palikimo atsiradimo faktą sužinojo tik gavęs VMI 2015-10-10 raštą, todėl praleido terminą mirusiosios palikimui priimti. Kaip aukščiau minėta, pagal CK 5.57 str. 1 d. teismas gali praleistą palikimui priimti terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina ir tai, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.).

Teismas, spręsdamas, ar remiantis šios bylos aplinkybėmis yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, atsižvelgia į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo argumentus dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėstytą poziciją, į tai, kad suinteresuotas asmuo A. V. neprieštaravo, jog teismas tenkintų pareiškimą, pareiškėjas nedelsiant, sužinojęs apie palikimą, pradėjo domėtis paliktu turtu ir skolų kreditoriams grąžinimu.

Teismas, atsižvelgdamas į paveldėjimo tikslus, į tai, pareiškėjui priklauso ½ dalis buto, tam, kad jis galėtų realizuoti savo teisę paveldėti pagal įstatymą ir įgytų nuosavybę, įvertinęs, kad paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, kitų asmenų teisės ir viešasis interesas nebus pažeisti, sprendžia, jog byloje nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis turi būti atnaujintas (CK 5.57 str. 1 d.).

Pareiškėjas taip pat prašo leisti priimti palikimą pagal paveldimo turto apyrašą, nes paveldimas turtas turi nemažai skolų kreditoriams. Pareiškėjui išaiškintina, kad teismo leidimas išduodamas, kai palikimas priimamas nepilnamečio vaiko ar neveiksnaus asmens vardu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nėra privaloma gauti teismo leidimą priimti palikimą, todėl šis pareiškėjo prašymas netenkintinas. Vadovaujantis CK 5.52 str. 2 d. nuostatomis, pareiškėjas turi teisę notarui pateiktame pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodyti, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą. Turto apyrašas sudaromas ir įpėdinio atsakomybė už palikėjos skolas nustatoma CK 5.53 str., 5.54 str. nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Atnaujinti V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą priimti pagal įstatymą palikimą, atsiradusį po V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje pareiškimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.