- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- I3-982-1066/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02605-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Fomičiova, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- T. D.
- Atsakovas
- Valstybės tarnybos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. D. skundą atsakovams atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (po teisių perėmimo – Viešojo valdymo agentūrai) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja T. D. kreipsės į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau -ir Departamantas) raštą-individualų administracinį aktą, 2022-05-17, Nr. 27D-1203 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Valstybės tarnybos departamentą teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2022 m. balandžio 28 d. skundą Nr. 2 7P S-111 (toliau – ir Skundas).
2. Pareiškėja skunde remiasi šiais argumentais:
2.1. Pareiškėja dalyvavo viešame konkurse į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto skyriaus vyriausiojo specialisto karjeros valstybės tarnautojo pareigas (skelbimo Nr. 50404) (toliau – ir Konkursas). Konkursas 2022 m. balandžio 1 d. buvo vykdomas naudojant telekomunikacijų galinius įrenginius. 2022 m. balandžio 1 d., apie 13:40 val. per VATIS pareiškėja gavo pranešimą, kad vertinimo komisijoje pareiškėjos rezultatas įvertintas 7,2 balo ir užėmė trečiąją vietą.
2.2. Kilo abejonių dėl Konkurso organizavimo tvarkos, nes Pareiškėjos vertinime ir atrankoje nebuvo išvengta šališkumo, ji kreipėsi į Departamentą, prašydama pateikti informaciją, patvirtinančią (paneigiančią) faktines aplinkybes, kad ir kitų pretendentų prisistatymo ir motyvacijos dėstymo proceso metu, konkurso dalyviai Konkurso pretendentų atrankos komisijos (toliau – ir Komisija) narių buvo blaškomi, dirbtinai, t. y. nesant būtinybei, konkurso dalyvių kalba buvo primygtinai nutraukiama.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat prašė nešališkai įvertinti jos motyvacinės kalbos vertinimo objektyvumą, teisingumą. Prašė nurodyti, kokiu tikslu iš vaizdo ir garso įrašo, su kuriuo susipažino po įvykusio konkurso, buvo pašalinta dalis vaizdo ir garso duomenų ir tokiu būdu neteisėtai susiaurinant atsakymų apimtį, iškraipant pareiškėjos dalyvavimo konkurso procedūrose realų turinį. Prašė sudaryti nepriklausomą komisiją, kuri atliktų pareiškėjos atsakymo į konkurso narės M. V. užduotą klausimą nešališką vertinimą bei atitinkamai įvertintų komisijos narės priimtų sprendimų teisėtumą, sąžiningumą, ar nebuvo komisijos narės diskrecijos teise pasinaudota neteisėtai.
Taip pat prašė, kad Departamentas pateiktų nepriklausomai komisijai pilną jos dalyvavimo konkurse vaizdo ir garso įrašą bei suteiktų galimybę jai pačiai dalyvauti, nešališkai komisijai vertinant praėjusio konkurso procedūras, kiek tai susiję su pateikto vaizdo ir garso įrašo vertinimu.
2.3. Departamento Sprendime į Skundą neatsakyta išsamiai. Sprendime pasisakyta, kad atsakymas į Komisijos narės M. V. klausimą įvertintas objektyviai, tačiau nepateikta nei faktinė, nei teisinė tokios išvados argumentacija. Taip pat Sprendime pasisakyta, kad komisijos narės M. V. elgesyje nenustatyta veiksmų, dėl kurių būtų galima konstatuoti neobjektyvumą, šališkumą, ar jos įgaliojimų viršijimą, tačiau tokia išvada nėra motyvuota, nėra aišku, kokie konkrečiai veiksmai buvo ištirti darant tokią išvadą. Tuo tarpu Pareiškėja aiškiai buvo nurodžiusi, kad jos pasisakymai/atsakymai į komisijos narių užduotus klausimus buvo pertraukinėjami, laidomos replikos, neišvengta asmeninio, t. y. nedalykinio pobūdžio vertinimų.
2.4. Sprendime pasisakyta, kad Pareiškėjai buvo pateiktas pilnas įrašas. Pareiškėjai pateiktame skaitmeniniame garso įraše nepilnai užfiksuoti visi pretendentės pokalbiai su komisija - pretendentės pateikiami atsakymai. Toks konkurso eigos fiksavimas neužtikrino galimybės įvertinti, ar nebuvo pažeista konkurso organizavimo tvarka. Pareiškėja Skunde nurodė, kokios pokalbio dalies trūksta. Skundžiamame rašte tik aptakiai nurodyta, kad yra atsakymas į motyvacinį klausimą ir atsakymas apie teisės aktą. Pareiškėja nesutinka su tokiu atsakymu, nes jis yra neteisėtas, nepagrįstas, nemotyvuotas. Departamentas turėjo įvertinti konkrečias faktines aplinkybes, kurias nurodžiusi skunde pareiškėja, tačiau tai nebuvo atlikta.
2.5. Pareiškėja buvo informuota apie jos surinktą balą, tačiau konkurso protokolo išrašas nebuvo pateiktas.
2.6. Skundžiamo rašto trūkumai yra esminiai, nes individualus aktas visiškai nemotyvuotas, pareiškėjai atsakyta formaliais teiginiais, todėl pareiškėjai apribota teisė į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Teismas, atsakydamas į klausimą - ar trūkumai yra esminiai, turėtų įvertinti įrodymų visumą. Pareiškėjos nuomone, teismas turi įvertinti komisijos posėdžio protokolą, įvykusio konkurso pilną garso ir vaizdo įrašą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
3.1. Departamentas asmenų prašymus ir skundus nagrinėja vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ) ir Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Atsakyme į Pareiškėjos skundą, pagrindžiant teisiniu reglamentavimu, taip pat nurodant skundui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, Pareiškėjai detaliai, nuosekliai, suprantamai ir išsamiai atsakyta į visus skunde nurodytus reikalavimus, konkrečias teisės normas susiejant su faktinėmis aplinkybėmis.
3.2. Dėl argumento, kad nebuvo įvertinti konkretūs Komisijos narės veiksmai bendraujant su Pareiškėja:
Departamentas nurodė teisės aktus, kurie reglamentuoja centralizuoto konkurso organizavimo tvarką. Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. 584 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 38 punkte reglamentuota, kad pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Pretendentai atrenkami taikant Aprašo 46 punkte nustatytus vertinimo metodus: interviu, praktinę užduotį, esė, testą, namų darbų užduotį ir jos pristatymą. Konkurse pretendentų vertinimui komisijoje buvo taikytas tik interviu metodas. Aprašo 46.1 papunktyje nustatyta, kad interviu – tai struktūruotas ar pusiau struktūruotas, individualus ar grupinis pokalbis, per kurį pretendentams individualiai ar jų grupei duodami vienodi ar lygiaverčiai klausimai, su galimybe duoti tikslinamuosius klausimus, ar pateikiami pagrindiniai klausimai su galimybe duoti papildomus klausimus. Aprašo 47 punkte detalizuota, kad pretendentų vertinimo komisijoje metu kiekvienas komisijos narys pretendentų kompetencijas ir gebėjimus, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, bei tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas vertina individualiai pagal atskirą (pasirinktą) vertinimo metodą, – nuo 1 iki 10 balų užpildydami individualaus vertinimo lentelę. Teisės aktuose nustatyta aiški komisijos narių vertinimo diskrecija, kiekvienam komisijos nariui individualiai nusprendžiant ar pretendentas visiškai nedemonstruoja ar gerai, ar silpnai, ar vidutiniškai, ar labai gerai demonstruoja kompetencijas ir gebėjimus pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas ir atitinkamai paskirti balą skalėje nuo 1 iki 10.
Šalies argumentai
Pareiškėjai atsakant dėl komisijos narės M. V. užduoto klausimo, Departamentas nurodė, kad buvo peržiūrėtas pretendentų vertinimo komisijoje posėdžio skaitmeninio garso ir vaizdo įrašas ir buvo įvertinta viso Konkurso vykdymo eiga ir nebuvo nustatyta komisijos narės M. V. elgesyje veiksmų, dėl kurių būtų galima konstatuoti neobjektyvumą, šališkumą ar jos įgaliojimų viršijimo apraiškų. Skunde Pareiškėja iš esmės rėmėsi tik prielaidomis. Skunde Departamentui Pareiškėja nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų konkurso galimai neskaidrių pažeidimų buvimą ar vertinimo rezultatų nepagrįstumą, neskaidrumą, taip pat nenurodė jokių duomenų ar aplinkybių sąlygojančių galimą komisijos narės M. V. šališkumą.
Rašte paaiškinta, kad visiems pretendentams buvo pateikti vienodi klausimai, priklausomai nuo pretendentų atsakymų, buvo pateikiami ir patikslinamieji klausimai. Kiekvienas komisijos narys vertino pretendentų atsakymus individualiai tik į savo užduotus klausimus, inkorporuojant taip pat motyvacinį įvertinimą. Nenustatyta, jog Pareiškėjai buvo daromas spaudimas ar kitaip buvo pažeistos Pareiškėjos kaip pretendentės teisės.
Rašte Pareiškėjai išsamiai atsakyta į Pareiškėjos reikalavimą ištirti komisijos narės M. V. elgesį ir vertinimo eigą, t. y. pilna apimtimi ištyrė su Pareiškėjos duomenimis susijusį vaizdo įrašą, įvertino jį Skunde nurodyto reikalavimo ir aplinkybių apimtyje.
Šalies argumentai
Pareiškėjai išsamiai ir motyvuotai skundžiamame rašte buvo paaiškinta, dėl kokių priežasčių Valstybės tarnybos departamentas neturi teisinės galimybės tenkinti Pareiškėjos prašymo sudaryti nepriklausomą ir nešališką komisiją, kurios sudėtyje pageidavo dalyvauti ir pati Pareiškėja, ir pakartotinai įvertinti Pareiškėjos pateiktą atsakymą konkurso metu į komisijos narės M. V. užduotą klausimą.
3.3. Pareiškėja nurodo, kad jai nebuvo pateiktas Konkurso protokolas, tačiau tokia aplinkybe Pareiškėja Skunde ir nesirėmė. Visgi Pareiškėja Skunde patvirtina, kad, 2022 m. balandžio 4 d. raštu kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą, prašydama leisti susipažinti su vertinimo komisijos posėdžio protokolu, bei su atrankos metu darytu vaizdo ir garso įrašu, ir 2022 m. balandžio 8 d. apie 10.00 val. Departamento patalpose Pareiškėjai buvo pateiktas susipažinti Komisijos posėdžio protokolas.
3.4. Dėl Pareiškėjos teiginio, kad pateiktame skaitmeniniame garso įraše nepilnai užfiksuoti visi pretendentės pokalbiai su Komisija:
Departamentas Rašte nurodė, kad tiriant Pareiškėjos skundą išklausė ir vertino visą (pilną) pretendentų vertinimo komisijoje posėdžio skaitmeninio garso ir vaizdo įrašą, kuriame yra Pareiškėjos atsakymai į motyvacinius klausimus, t. y., kad pretenduoja į pareigas dėl didesnės atsakomybės, kad valstybės tarnyboje teikiamos socialinės garantijos Pareiškėjai nėra esminis dalykas siekiant karjeros valstybės tarnyboje, taip pat yra Pareiškėjos atsakymai ir apie teisės aktą, kuris reglamentuoja skundų tyrimą. Taip pat Pareiškėjai buvo pakartotinai pasiūlyta pateikti prašymą ir susipažinti dar kartą su konkurso vaizdo ir garso įrašo dalimi, susijusia su Pareiškėjos atsakymais. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos departamento susipažinimo su duomenimis pažymoje yra nurodyta, kad Pareiškėjos pastabų dėl susipažinimo su garso ir vaizdo įrašu nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad:
4.1. Pareiškėja 2022 m. balandžio 1 d. dalyvavo Konkurse.
4.2. Pareiškėja 2022 m. balandžio 8 d. susipažino su Konkurso garso ir vaizdo įrašu.
4.3. 2022 m. balandžio 28 d. Pareiškėja Departamentui pateikė skundą, jame, be kita ko, nurodė, kad Komisijos narė (M. V.) neteisingai, galimai šališkai įvertino atsakymą į klausimą (turėjo skirti 9-10 balų, o įvertino 5,2). Taip pat, kad galimai iš posėdžio vaizdo ir garso įrašo buvo pašalinta svarbi dalis (apie motyvaciją dirbti, pašalinant dalį, kad socialinės garantijos nėra esminis faktorius). Pareiškėja prašė: 1) sudaryti nešališką komisiją ir įvertinti jos atsakymą į klausimą iš naujo; 2) nustatyti, ar Komisijos narių apklausos stilius buvo vienodas visų pretendentų atžvilgiu (ar pretendentai buvo nutraukinėjami) ir ar tai atitinka etikos normas; 3) nustatyti, ar pateikta motyvacija įvertinta nešališkai ir vadovaujantis Aprašu; 4) išsiaiškinti, kodėl iš garso ir vaizdo įrašo buvo pašalinti esminiai momentai.
4.4. Departamentas atsakė 2022 m. gegužės 17 d. raštu.
5. Ginčas kilo dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo.
Kaip matyti iš Skundo turinio, jį sudaro prašymas įvertinti pareiškėjos atsakymą į Komisijos narės (M. V.) klausimą iš naujo, prašymas įvertinti Komisijos narių elgesį, reikalavimas įvertinti, ar atsakymas dėl motyvacijos įvertintas objektyviai, reikalavimas paaiškinti dėl garso įrašo pilnumo.
Atsakovė Raštu atsakė į Pareiškėjos Skundą. Taigi turi būti įvertintas Rašto teisėtumas ir pagrįstumas.
Departamentas (šiuo metu – Viešojo valdymo agentūra) yra viešojo administravimo subjektas, todėl jo veiklai taikytinos VAĮ nuostatos, kurios nustato viešojo administravimo principus, be kita ko, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnio 1 dalis).
Pagal VAĮ 2 straipsnio 10 dalį, prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus.
Pagal VAĮ 2 straipsnio 12 dalį, skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti.
Pagal VAĮ 10 straipsnio 4 dalį, dėl asmens prašymo ar skundo priimamas administracinis sprendimas. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas);
VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.
Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gruodžio 7 d. iki 2022 m. rugsėjo 3 d.), 45 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį: 45.1 į prašymą suteikti administracinę paslaugą - išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, - atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 45.2 į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 45.3 į prašymą priimti administracinį sprendimą - atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 45.4 į kitus prašymus - atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.
Šiuo atveju taip pat taikytinas Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas), kurio 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad institucija ir valstybės valdomas subjektas, teikdami duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, vadovaujasi šiais principais: 1) duomenų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys; 2) duomenų tikslumo – pareiškėjui teikiami duomenys turi atitikti institucijos ar valstybės valdomo subjekto disponuojamus duomenis; 3) teisėtumo – institucijos ir valstybės valdomo subjekto veiksmai teikiant duomenis grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais; 4) objektyvumo – institucijos ir valstybės valdomo subjekto darbuotojai, teikdami duomenis, turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti duomenis; 6) duomenų prieinamumo – sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti duomenis neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės duomenų teikimo pareiškėjams sąlygos; 7) abipusio naudojimo – institucija ir valstybės valdomas subjektas pareiškėjui pateiktus duomenis prireikus vėliau naudoja patys; 8) nediskriminavimo – duomenų pakartotinio naudojimo sąlygos turi būti tokios, kad būtų nediskriminuojami pareiškėjai, naudojantys duomenis tam pačiam (komerciniam arba nekomerciniam) tikslui.
LVAT praktikoje konstatuota, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (LVAT 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012). Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, LVAT yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (LVAT 2012 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-97/2012).
7. Nei Skunde, nei skunde teismui Pareiškėja neprašo panaikinti Konkurso rezultatų. Nagrinėjamu atveju, Departamento Raštas vertintinas tuo aspektu, ar Departamentas tinkamai atsakė į pareiškėjos Skundą, t. y., ar Raštas atitinka Skundo turinį, yra aiškus ir motyvuotas.
8. Dėl Skundo prašymo iš naujo įvertinti atsakymą į klausimą ir įvertinti pretendentų apklausos stilių:
8.1. Kaip matyti iš skundo teismui (6 punkto), Komisijos narės M. V. klausimas buvo susijęs su probleminės situacijos sprendimu. Pareiškėja nurodo, kad yra įsitikinusi, kad pateikė išsamų atsakymą, remdamasi savo patirtimi. Skunde Departamentui Pareiškėja nurodė, kad, jos įsitikinimu, atsakymas turėjo būti įvertintas 9-10 balų, nurodė, kad bendras įvertinimas (kartu su motyvacija), siekiantis 5,2 balus, palyginus su kitų pretendentų atsakymais, kelia abejonių dėl M. V. pateikto vertinimo. Taigi Pareiškėja Skunde savo abejones dėl aptariamo atsakymo vertinimo objektyvumo iš esmės siejo su tuo, kad Komisijos narės įvertinimas (5,2 balo) gerokai skiriasi nuo to, kokio tikėjosi Pareiškėja („<...>atsakymas turėjo būti įvertintas 9-10 balų. <...>„vertinimo rezultatas, kartu su motyvacija siekiantis 5,2 balo, palyginus su kitų pretendentų įvertinimu, kelia rimtų abejonių dėl vienodų komisijos narės <...> vertinimo kriterijų taikymo).
8.2. Nors Rašte nėra struktūruotai nurodyta, kad atsakoma būtent į tokį prašymą, Rašto 1 ir 2 lape aptartas pretendentų atrankos į valstybės tarnybą vertinimo reguliavimas, be kita ko, Aprašo 46 ir 47 punktuose nustatyti vertinimo metodai, kuriuose nurodyta, kad kiekvienas komisijos narys pretendentų kompetencijas ir gebėjimus įvertina balais nuo 1 iki 10. Taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas (toliau – ir LVAT) teismo praktika, kad teisė tikrinti pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas bei nuspręsti, kuris iš pretendentų yra tinkamesnis atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms užimti, suteikta pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijai. Nurodė, kad LVAT aiškindamas Aprašo nuostatas, reglamentuojančias egzamino žodžiu (pokalbio) tvarką, yra nurodęs, kad nėra nustatyti konkretūs konkurso dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai, o atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija (2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011). LVAT konstatavo, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas (2013 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013; 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2875/2015; 2017 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3506-756/2017) ir nei teismas, nei Valstybės tarnybos departamentas nėra „apeliacinė egzaminų komisija“, t. y. pretendentų vertinimo teisė suteikta tik Komisijai (kiekvieno komisijos nario diskrecijai). Todėl Departamentas Sprendime dėl atsakymų vertinimo nepasisakė ir atsisakė iš naujo įvertinti Pareiškėjos pateiktus atsakymus.
8.3. Nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei Aprašo nuostatos nenumato, kad Komisijos narių vertinimas būtų atliekamas iš naujo. LVAT praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad teismo kompetencijai taip pat nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas (žr., pvz., 2013 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013; 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2875/2015; 2017 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3506-756/2017 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad esminių procedūros reikalavimų pažeidimas gali lemti konkurso rezultatų pripažinimą negaliojančiais, nepriklausomai nuo konkretaus pretendento galimybės tapti konkurso laimėtoju akivaizdumo, nes tokie pažeidimai reiškia ir imperatyviųjų valstybės tarnybos organizavimo principų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2875-520/2015). Kitaip tariant, teismas tik patikrina, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-516-463/2022).
Pareiškėja Skunde abejones dėl jos atsakymo į Komisijos narės kausimą iš esmės siejo tik su aplinkybe, kad Komisijos narės vertinimas neatitiko jos lūkesčių. Vertinimo neatitiktis lūkesčiams ar lyginimas su kitų pretendentų vertinimu nesudaro pagrindo išvadai, kad vertinimas buvo neobjektyvus ir Komisija viršijo jai suteiktos diskrecijos ribas. Be to, iš byloje esančio vertinimo protokolo matyti, kad ir kiti pretendentai tos pačios Komisijos narės šioje dalyje buvo įvertinti panašiai (6,5 balo ir 6 balai). Todėl laikytina, kad Departamentas išsamiai ir motyvuotai atsakė į Pareiškėjos prašymą iš naujo įvertinti atsakymą.
9. Dėl prašymo įvertinti, ar Komisijos narių taikomas apklausos stilius buvo vienodas (ar kiti dalyviai taip pat buvo nutraukinėjami), ar toks stilius neprieštaravo etikos normoms:
9.1. Rašte į tai pasisakyta, kad: „Viso Konkurso metu buvo laikomasi konkurso vykdymo tvarkos ir reikalavimų, nustatytų ir Apraše, ir Reglamente. Nustatyta, kad konkurso metu visiems pretendentams buvo pateikti vienodi klausimai, priklausomai nuo pretendentų atsakymų, buvo pateikiami ir patikslinamieji klausimai. Kiekvienas komisijos narys vertino pretendentų atsakymus individualiai tik į savo užduotus klausimus, inkorporuojant taip pat motyvacinį įvertinimą. Kiekvienas vertinimo komisijos narys laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir leistinos vertinimo diskrecijos ribose (vertinti pretendentus skiriant balą nuo 1 iki 10), neviršydamas teisės aktuose suteiktų įgaliojimų, pretendentų individualų vertinimą vykdė maksimaliai objektyviai, nešališkai ir skaidriai ir atitinkamai nepažeidė pretendentų vertinimo komisijoje procedūros. Taip pat informuojame, kad įvertinus pretendentų vertinimo komisijoje posėdžio garso ir vaizdo įrašą, nenustatyta, jog Jums buvo daromas spaudimas ar kitaip buvo pažeistos Jūsų teisės.“ Iš to matyti, kad nors Departamentas nedetalizavo, kokiais konkrečiai atvejais buvo užduodami patikslinamieji klausimai ar nutraukiamas/stabdomas Pareiškėjos pasisakymas, tačiau reaguodamas į Pareiškėjos Skunde išdėstytą nusiskundimą apie galimą skirtingą pretendentų traktavimą interviu metu (įskaitant dėl nutraukimo ar stabdymo), pateikė paaiškinimą, kad buvo užduodami tie patys klausimai, o bendravimą su Pareiškėja įvertino kaip nedarantį spaudimo Pareiškėjai. Taigi Departamentas iš esmės laikėsi pozicijos, kad patikslinamieji klausimai galėjo būti užduoti ir tai savaime nesudaro konkurso organizavimo pažeidimo.
9.2. Skunde teismui Pareiškėja nesutinka su tokia Departamento išvada tuo aspektu, kad ji nėra motyvuota ir nesiremia konkrečiomis ištirtomis aplinkybėmis. Pagal bendrą įrodinėjimo taisyklę, įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Taigi šiuo atveju Pareiškėja turėtų įrodinėti, kad buvo ignoruotos tam tikros konkrečios aplinkybės. Skunde teismui Pareiškėja nurodo, kad: „buvo nurodžiusi, kad jos pasisakymai/atsakymai į komisijos narių užduotus klausimus buvo pertraukinėjami, laidomos replikos, neišvengta asmeninio, t. y. nedalykinio pobūdžio vertinimų“. Visgi iš Skundo turinio matyti, kad tokių aplinkybių Pareiškėja Skunde nebuvo nurodžiusi. Skunde Pareiškėja nenurodė kaip pasireiškė galimas neetiškas elgesys, ji teikė tik bendro pobūdžio klausimą („ar kiti dalyviai taip pat buvo nutraukinėjami ir užkertami“), iš kurio tik menamai galima spręsti, kad į jos paaiškinimus buvo įsiterpta. Departamentas į tai atsakė, kad interviu metu gali būti užduodami patikslinamieji klausimai (kas rodo, kad laikėsi pozicijos, kad patikslinamieji klausimai galėjo būti užduoti ir tai savaime nesudaro konkurso organizavimo tvarkos pažeidimo), kad įvertino garso ir vaizdo įrašą ir nenustatė, kad būtų darytas spaudimas ar kitaip pažeistos Pareiškėjos teisės. Skunde teismui Pareiškėja nurodo, kad neaišku, kokias konkrečias aplinkybes ištyrė Departamentas (kokia buvo tyrimo imtis), tačiau taip pat nenurodo ir konkrečių aplinkybių, susijusių su konkurso tvarka, kurias, jos manymu, turėjo ištirti Departamentas ir kurios liko neištirtos. Vien tai, kad buvo užduodami patikslinamieji klausimai, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo pažeistos konkurso procedūros.
Nors Pareiškėja skunde teismui pripažįsta, kad teismas neveikia kaip „apeliacinė egzaminų komisija“, visgi pateikia poziciją, kad teismas pilnai turėtų įvertinti pokalbio Komisijoje eigą. Aptarta pozicija faktiškai remiasi prielaida, kad teismas šioje byloje turėtų įvertinti interviu turinį pilna apimtimi ir pasisakyti dėl Komisijos apklausos stiliaus, t. y. surasti atvejus, kuriuose Komisija galimai nepakankamai dėmesingai klausėsi pretendentų. Tokiu būdu teismas faktiškai įvertintų visą konkurso eigą iš naujo, o tuo pačiu perimtų pretendentų atrankos komisijos funkcijas. Kaip matyti iš aptartos LVAT praktikos, joje ne kartą pasisakyta, teismui nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo. Kaip aptarta, Pareiškėja šiuo atveju ir neskundžia Konkurso rezultatų. Šios bylos dalykas – Raštas, kuriuo atsakyta į Pareiškėjos Skundą ir teismas turi įvertinti Rašto pagrįstumą ir išsamumą, o ne Komisijos vertinimus ar visą interviu eigą, užfiksuotą įraše. Aptartų aplinkybių užtenka padaryti išvadai, kad Departamentas, reaguodamas į tokias aplinkybes, kokias Skunde nurodė pati Pareiškėja, adekvačiai atsakė į Skunde išdėstytą nusiskundimą dėl Komisijos apklausos stiliaus.
10. Dėl prašymo atsakyti, ar buvo objektyviai įvertintas atsakymas dėl Pareiškėjos motyvacijos:
10.1. Nors Rašte nėra struktūruotai nurodyta, kad atsakoma būtent į tokį prašymą, Rašto 2 lapo paskutinėje pastraipoje ir 3 lapo pirmojoje pastraipoje nurodyta, kad nebuvo nustatyta Komisijos narės M. V. elgesyje veiksmų, dėl kurių būtų galima konstatuoti neobjektyvumą ar šališkumą, pažymėta, kad Skunde ir nenurodyta, dėl kokių konkrečių aplinkybių kyla pagrindas kitaip vertinti Komisijos narių elgesį. Sprendime nurodyta, kad Komisija savo diskrecijos ribose (vertinant balais nuo 1 iki 10) vertino pretendentus ir nepažeidė vertinimo procedūros.
10.2. Teismas, įvertinęs Skundo turinį, daro išvadą, kad iš tiesų Skunde tiesiogiai nėra nurodyta konkrečių aplinkybių, kurios galėtų rodyti, kad Pareiškėjos atsakymus (dėl motyvacijos ir pateikto klausimo, susijusio su situacija) vertinusi Komisijos narė M. V. būtų tai atlikusi neobjektyviai. Iš Skundo turinio galima suprasti, kad Pareiškėjos abejones šiuo aspektu sukėlė tai, kad vaizdo ir garso įraše, jos teigimu, buvo pašalinta dalis dėl to, kad socialinės garantijos nėra esminis dalykas motyvacijai, taip pat, kad Pareiškėjai susidarė įspūdis dėl minėtos Komisijos narės šališkumo. Pastaroji aplinkybė vertintina kaip subjektyvus įsivaizdavimas, jis negali būti objektyvus pagrindas abejonei dėl nešališkumo. Tuo tarpu dėl vaizdo ir garso įrašo Rašte (3 lape) nurodyta, kad garso įraše yra užfiksuoti visi Pareiškėjos atsakymai, susiję su motyvacija, įskaitant ir jos paaiškinimus apie tai, kad socialinės garantijos nėra esminis faktorius, taigi Departamentas pašalino Pareiškėjos Skunde pateiktą nuogąstavimą, kad dalis jos atsakymų nepripažįstama. Todėl laikytina, kad į Pareiškėjos iškeltą prašymą dėl atsakymo apie motyvaciją vertinimo buvo tinkamai atsakyta.
11. Dėl prašymo išsiaiškinti, kodėl iš garso ir vaizdo įrašo buvo pašalinti esminiai momentai:
Skunde Pareiškėja nurodė, kad konkurso įrašo dalis, kurioje atsispindi Pareiškėjos atsakymas, kad karjeros siekia ne dėl didesnių socialinių garantijų ar didesnio atlyginimo, taip pat dalis dėl apie tai, koks įstatymas reglamentuoja skundų nagrinėjimą.
Departamentas Rašte (3 lape) nurodė, kad konkurso įraše yra atsakymai apie tai, kad Pareiškėja į aukštesnes pareigas pretenduoja dėl didesnės atsakomybės, taip pat atsakymai apie skundų nagrinėjimą. Taigi Departamentas pasisakė, kad garso įraše atsispindi ir jis pripažįsta Skunde nurodytus Pareiškėjos atsakymus. Be to, Rašte buvo pasiūlyta Pareiškėjai pakartotinai susipažinti su Konkurso garso ir vaizdo įrašu. Taigi laikytina, kad Departamentas atsakė į Pareiškėjos nuogąstavimus, kad dalis jos atsakymų yra neišlikę, patvirtindamas, kad Pareiškėjos nurodyti atsakymai buvo pateikti. Taigi laikytina, kad išsamiai atsakė į aptariamą Pareiškėjos prašymą.
12. Pareiškėja teikia argumentą, kad nebuvo supažindinta su Komisijos vertinimo protokolu, tačiau Skunde šia aplinkybe nesirėmė, todėl ji nėra reikšminga vertinant Rašto teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Apibendrinant darytina išvada, kad Departamento Sprendime iš esmės atsakyta į visus Skunde išdėstytus prašymus. Iš šiame sprendime aptartų aplinkybių matyti, kad Sprendimo turinys atitiko Skundo turinį, jame pateikti motyvai ir Departamento vertinimas, taigi jis atitinka VAĮ 3 ir 10 straipsnių reikalavimus ir Aprašo 45 punkto reikalavimus. Todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą.
14. Kadangi nėra tenkinamas Pareiškėjos reikalavimas panaikinti Raštą, nėra pagrindo ir tenkinti išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti Skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 3 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos T. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.