- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-26
- Bylos Nr.
- 2A-5-159/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Žydrūnas Bertašiaus
- Pareiškėjas
- E. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės
- Kategorijos
- 83.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-5-159/2011
Teisėja Erinija Kazlauskienė Procesinio sprendimo kategorija
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2011 m. sausio 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Žydrūno Bertašiaus, sekretoriaujant Antanui Leikui ir Daivai Siutilaitei, dalyvaujant pareiškėjui E. S., suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui R. V., viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-05-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-86-730/2008 pagal pareiškėjo E. S. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl civilinės būklės akto (gimimo akto) įrašo papildymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. S. 2007-08-01 pateikė teismui pareiškimą (t. 1, b. l. 3–4), 2007-10-31 – jį patikslino. Juo teismo prašė E. S. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašą Nr. 1027 papildyti įrašu apie tautybę – žemaitis, priteisti E. S. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-07-19 kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, prašydamas papildyti savo gimimo akto įrašą, įrašant skiltyje „Vaiko tautybė“ – žemaitis, tačiau Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė tenkinti tokį prašymą, nes tai prieštarautų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 33.1 punkto nuostatoms. Pareiškėjas nesutinka su tokiu sprendimu, nes: 1) gimimo įraše Nr. 1027 nėra nurodytas duomuo apie tautybę, todėl pareiškėjo pasirinkimu jis turi būti papildytas; 2) žmogaus teisę pasirinkti tautybę sąlygoja LR Konstitucijos 18 str., 29 str. 2 d., 37 str. nuostatos, dėl tokios teisės yra pasisakęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999-10-21 priimtame nutarime, kurio 7 punkte aiškindamas Konstitucijos 29 str. turinį nurodė, kad „Kokiai tautybei priklausyti – tai asmens apsisprendimo reikalas, t. y. niekas, išskyrus patį asmenį, negali spręsti jo priskyrimo kokiai nors tautybei klausimo“. To paties nutarimo 8 punkte aiškindamas Konstitucijos 37 str. nuostatas Konstitucinis Teismas nurodė, kad „Piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius, o šia konstitucine norma visoms Lietuvos teritorijoje gyvenančioms tautinėms bendrijoms yra garantuojamas tautinio identiteto išsaugojimas, kultūros tęstinumas, tautinė saviraiška“ (t. 1, b. l. 49–50).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008-05-23 sprendimu pareiškimo netenkino. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. įtvirtintas asmenų teisinės lygybės ir nediskriminavimo principas, o ne asmenų teisė priskirti save jų pasirinktai tautybei, kaip teigia pareiškėjas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str. reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendindamas savo teises, laikytųsi įstatymų. Civilinės būklės akto įrašo, t. y. gimimo akto įrašo papildymo tvarką reglamentuoja CK 3 knygos VIII dalis ir įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai – Civilinės metrikacijos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160. Analizuodamas šias taisykles, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad jei tėvų tautybė vienoda, tai nesuteikiama teisė pasirinkti tautybės, o jei tėvų tautybė yra skirtinga, – asmeniui suteikiama teisė pasirinkti vieno iš tėvų tautybę. Iš bylos medžiagos matyti, kad abu pareiškėjo tėvai yra lietuviai, Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sudarytame Lietuvoje esančių tautybių klasifikatoriuje (sudaromas, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-11-06 nutarimu Nr. 1346 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų patvirtinimo“) nėra tautybės „žemaitis“. Teismas sprendime nurodė, kad nėra pagrindo papildyti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašą Nr. 1027 ir nurodyti pareiškėjo tautybę žemaitis, yra pagrindas nurodyti pareiškėjo tautybę lietuvis, tačiau pareiškėjas tokio reikalavimo nereiškė. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pagrįstai atsisakė papildyti pareiškėjo gimimo akto įrašą (duomenys neskelbtini) Nr. 1027, nurodydamas tautybę žemaitis, todėl pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas (t. 2, b. l. 85–89).
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. S. 2008-06-19 pateikė teismui apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-05-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti. Nurodė, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas dėl procesinės teisės normų pažeidimo ir netinkamo materialinės teisės normų taikymo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Pareiškėjo tėvo P. S. ir A. S. tautybė buvo nustatoma pagal tuo metu galiojusio Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekso normas. Tuo metu galiojusi Lietuvos TSR Konstitucija nenumatė Lietuvos piliečiui pasirinkti kitą tautybę, išskyrus lietuvio, todėl sąvokos „pilietybė“ ir „tautybė“ buvo tapatinamos. Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999-10-21 nutarime aiškindamas Konstitucijos 29 str. turinį pasisakė, kad „kokiai tautybei priklausyti – tai asmens apsisprendimo reikalas, t. y. niekas, išskyrus patį asmenį, negali spręsti jo priskyrimo kokiai nors tautybei klausimo“. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. nuostatas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymus, reglamentuojančius civilinės būklės akto įrašo nustatymus, iškėlė aukščiau Konstitucijos (t. 2, b. l. 91–92).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2008-07-24 pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-05-23 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. neįtvirtina teisės pasirinkti, kokiai tautybei priklausyti, o įtvirtina diskriminacijos draudimą dėl tautybės, t. y. kokiai tautybei bepriklausytų asmuo, jis negali būti diskriminuojamas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymo Nr. 1R-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001-06-20 įsakymo Nr. 111 „Dėl asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ sisteminis aiškinimas reiškia, kad kai tėvų tautybė yra vienoda, nesuteikiama pasirinkimo teisė, t. y. negali būti suteikiama kita tautybė kaip tik tėvų. Jei tėvų tautybė skirtinga, – galima pasinaudoti teise pasirinkti vieno iš tėvų tautybę. Šiuo atveju pareiškėjo tėvai yra lietuviai, o įrodymų, kad jų tautybė yra žemaičiai, nebuvo pateikta nei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, nei pirmosios instancijos teismui (t. 2, b. l. 97–98).
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2008-07-28 pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą. Juo prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-05-23 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime į pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą. Atkreipė teismo dėmesį į aplinkybę, kad nėra objektyvių duomenų, jog buvo susiformavusi žemaičių tauta. Analogiškoje byloje, nagrinėjamoje Telšių rajono apylinkės teisme (Nr. 2-76-352/2008), liudytojas prof. A. B. nurodė, kad žemaičių tauta nesusiformavo daugiau negu potautė. Tokiu būdu nesant žemaičių tautos negali būti ir žemaičių tautybės asmenų (t. 2, b. l. 100–102).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-03 nutartimi atmesti apelianto E. S. prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą ir į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Apeliacine tvarka nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-817-159/2008, sustabdyta, iki bus gautas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas Telšių rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-76-352/2008 (t. 2, b. l. 113–116). Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-15 nutartimi civilinės bylos Nr. 2A-5-159/2010 nagrinėjimas atnaujintas (t. 2, b. l. 129–130).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos rašytiniais įrodymais, sprendime teisingai nustatė faktines aplinkybes: 1) kad (duomenys neskelbtini) įregistruota santuoka tarp pareiškėjo tėvų – P. S. ir A. S. (S.), akte nurodyta, kad pareiškėjo tėvo P. S. tautybė yra lietuvis, motinos A. S. tautybė yra lietuvė (sutuoktuvių įrašas Nr. 1256, t. 1, b. l. 16); 2) pareiškėjas E. S., P., gimė (duomenys neskelbtini) akte E. S. tautybė nenurodyta, jo tėvų tautybė nurodyta, tėvo P. S. tautybė – lietuvis, motinos A. S. tautybė – lietuvė ((duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašas Nr. 1027 (t. 1, b. l. 17); 3) E. S. gimimo liudijime nurodyta, kad E. S. gimė (duomenys neskelbtini), nurodyta E. S. tėvo P. S. tautybė – lietuvis, motinos A. S. tautybė – lietuvė (t. 1, b. l 6); 4) kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė papildyti pareiškėjo E. S. gimimo įrašą (Klaipėdos miesto CMS (duomenys neskelbtini) Nr. 1027) ir įrašyti tautybę žemaitis, nes Civilinės metrikacijos taisyklėse, kurios patvirtintos 2006-05-19 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-160, nurodoma „jei vaiko tėvai susituokę ir jų pavardės bei tautybės vienodos, vaikui suteikiama tėvų pavardė, atsižvelgiant į jo lytį ir tautybę“; pareiškėjo abiejų tėvų tautybės nurodytos lietuviai (t. 1, b. l. 7); 5) kad pareiškėjo gimimo akto įrašo sudarymo metu galiojo Instrukcija dėl civilinės metrikacijos tvarkos Lietuvos TSR, kuri nenustatė, kad sudarant gimimo akto įrašą turėjo būti nurodoma gimusio kūdikio tautybė (t. 1, b. l –39); 6) kad prašymuose išduoti buvusios TSRS ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą; (duomenys neskelbtini) santuokos akto įraše Nr. 1005; (duomenys neskelbtini) sūnaus gimimo akto įraše Nr. 634, pareiškėjo tautybė nurodyta lietuvis (t. 1, b. l. 103–106, 110–112).
Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusio teismo sprendime nurodytais teiginiais, kad Konstitucijos preambulės, 32 straipsnio 4 dalies nuostatos apibrėžia, kad Lietuvos valstybėje yra susiformavusi Lietuvių tauta, kad Konstitucija tiesiogiai neįtvirtina tokios teisės asmeniui, kaip priskirti save pagal asmens pageidavimą pasirinktai tautybei, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų teisinės lygybės ir nediskriminavimo principas, o ne asmenų teisė priskirti save jų pasirinktai tautybei, kaip teigia pareiškėjas, kad Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, jog kiekvienas asmuo, įgyvendindamas savo teises, laikytųsi įstatymų. Konstitucijos normos yra normos – principai, bendrieji įstatymų pradmenys. Paprastieji (nekonstituciniai) įstatymai sukonkretina ir vysto konstitucinius įstatymus.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas savo teisę pasirinkti tautybę, nagrinėjamos bylos atveju – papildyti savo gimimo akto įrašą (duomenys neskelbtini) Nr. 1027, nurodant tautybę žemaitis, turi pareigą įgyvendinti laikydamasis tokios teisės įgyvendinimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų.
Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurodė, kad civilinės būklės aktų registravimo tvarką, o šiuo atveju tiesiogiai ginčo objektu esančio civilinės būklės akto įrašo, tai yra gimimo akto įrašo papildymo tvarką reglamentuoja CK 3 knygos VIII dalis, nustatanti pagrindinius reikalavimus, ir tuo pagrindu priimti įstatymo įgyvendinamieji aktai. Pagrindinis įstatymo įgyvendinamasis aktas, reglamentuojantis civilinės būklės aktų registravimo tvarką, kuriame reglamentuojamas gimimo įrašų registravimas, civilinės būklės aktų įrašų papildymas yra Civilinės metrikacijos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 (toliau Civilinės metrikacijos taisyklės). CK 3.281 straipsnis nustato, kad civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių, kad nurodytos Lietuvos Respublikos CK normos, nurodytas centrinio administravimo organo priimtas administracinis aktas – Civilinės metrikacijos taisyklės, prieštarauja atitinkamai Konstitucijai, įstatymams, įstatymų įgyvendinamiesiems aktams, pirmosios instancijos teismui tokių abejonių taip pat nekilo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009-03-20 sprendimu išnagrinėtoje norminėje administracinėje byloje Nr. 1-12/2009 pagal pareiškėjo Telšių rajono apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001-06-20 įsakymo Nr. 111 „Dėl asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ 1.1 ir 1.2 punktai ta apimtimi, kuria buvo patvirtintos tautybės pakeitimo taisyklės, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-12-27 nutarimo Nr. 1506 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ 3.1 punktui, ištyrusi, ar Teisingumo ministerija pagal galiojusius teisės aktus buvo įgaliota reguliuoti šiuos teisinius santykius, konstatavo, kad 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864, 50 straipsnyje įtvirtinta nemaža pasiūlymų Vyriausybei parengti įstatymų projektus, įsteigti registrus, pertvarkyti esamus ir t. t., o 50 straipsnio 5 punkte numatytas pasiūlymas Vyriausybei patvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriuos reikia suderinti su Civiliniu kodeksu, projektų parengimo priemonių planą. Vyriausybei, kaip pagrindiniam vykdančiam įstatymus subjektui (Konstitucijos 94 straipsnis), pavesta pasirūpinti tuo, jog iki įsigaliojant Civiliniam kodeksui būtų parengti būtini teisės aktų, reglamentuojančių atitinkamus teisinius santykius, pakeitimai juos priderinant prie naujojo Civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso priėmimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 50 straipsniu, 2000-12-27 nutarimo Nr. 1506 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ 3.1 punktu, pavedė Teisingumo ministerijai iki 2001-07-01 parengti, patvirtinti ir paskelbti „Valstybės žiniose“ Fizinio asmens pavardės ir vardo pakeitimo pagrindus ir tvarką. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2001-06-20 Įsakymo 1.1 punktu patvirtino Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisykles, 1.2 punktu – prašymo pakeisti vardą, pavardę, tautybę blanko formą nurodydamas, jog tai daro vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-12-27 nutarimo Nr. 1506 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ 3.1 punktu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija atsižvelgusi į CK 3.280, 3.281, 3.307, 3.308 straipsniuose numatytą Teisingumo ministerijos kompetenciją bei Teisingumo ministerijos nuostatų 6.13 punktą, padarė išvadą, kad Teisingumo ministerija yra netiesiogiai įgaliota reguliuoti tautybės keitimo įgyvendinimo tvarką. Teisingumo ministerija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001-06-20 įsakymu Nr. 111 „Dėl asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ (su pakeitimu, atliktu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160) 1.1 ir 1.2 punktais patvirtindama Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisykles (1.1 p.) bei prašymo pakeisti vardą, pavardę, tautybę blanko formą (1.2 p.) ta apimtimi, kuria nustatė tautybės keitimo įgyvendinimo procedūrinę tvarką, savo kompetencijos neviršijo, todėl nepripažino Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001-06-20 įsakymu Nr. 111 „Dėl asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ (su pakeitimu, atliktu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160) 1.1 ir 1.2 punktus prieštaraujančiais aukštesnės teisinės galios teisės aktams.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos manymu, nei tiesioginio, nei netiesioginio pavedimo Teisingumo ministerijai nustatyti teisinių santykių, susijusių su tautybės keitimu, esminius elementus nėra, tačiau esminius su tautybės keitimu susijusius klausimus, materialines sąlygas tautybei pakeisti išreiškia Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių 3 punktas, kuris nustato, kad „Pakeisti savo tautybę turi teisę asmuo, kuris pasirenka kitą, tačiau vieno iš tėvų ar senolių, tautybę“ ir 4 punktas, kuris nustato, kad „Pakeisti vardą, pavardę, tautybę leidžiama asmeniui sulaukus 18 metų amžiaus“, ta apimtimi, kuria nustato asmenį, kuriam leidžiama pakeisti tautybę, prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-12-27 nutarimo Nr. 1506 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“( 2003-03-03 nutarimo Nr. 279 redakcija) 3.1 punktui (t. 2, b. l. 118–125).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs apelianto patikslintą prašymą – E. S. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašą Nr. 1027 papildyti įrašu apie tautybę – žemaitis, nepažeidė nei procesinės, nei materialinės teisės normų, tinkamai taikė Civilinės metrikacijos taisyklių XII dalies 103 punkto, 110 punkto, II dalies 33.1. punkto nuostatas, įvertinęs teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad pareiškėjo abu tėvai yra lietuviai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. nuostatas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymus, reglamentuojančius civilinės būklės aktų įrašo nustatymus, iškėlė aukščiau Konstitucijos, nėra pagrindo, todėl pareiškėjo E. S. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009-03-20 sprendimu išnagrinėtoje norminėje administracinėje byloje Nr. 1-12/2009 konstatavo, kad Teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001-06-20 įsakymu Nr. 111 „Dėl asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ (su pakeitimu, atliktu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160) 1.1 ir 1.2 punktais patvirtindama Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisykles (1.1 p.) bei prašymo pakeisti vardą, pavardę, tautybę blanko formą (1.2 p.) ta apimtimi, kuria nustatė tautybės keitimo įgyvendinimo procedūrinę tvarką, savo kompetencijos neviršijo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-05-23 sprendimą palikti nepakeistą.