- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-17
- Bylos Nr.
- 1S-650-366/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Pareiškėjas
- A. S.
- Advokatai
- Dainius Žiedas, Edvinas Sargaitis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant pareiškėjui A. S.,
teismo posėdyje išnagrinėjęs A. S. skundą dėl 2009-08-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismas atmetė A. S. 2009-07-31 d., skundą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2009-07-22 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 228 str., 229 str. ir 300 str.. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimas teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
A. S. skundžia 2009-08-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti, atlikti ikiteisminį tyrimą dėl Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Mockevičiaus piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, teisės aktų ir teismo posėdžių protokolų klastojimo, nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), dėl advokato Dainiaus Žiedo piktnaudžiavimo bei tarnybos pareigų neatlikimo, advokato Edvino Sargaičio piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo ir galimo savavaldžiavimo bei dėl VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovų nusikalstamų veikų.
Šalies argumentai
A. S. nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas papildomai jo pateiktų rašytinių įrodymų dėl užfiksuotų faktinių aplinkybių dėl įstatymų pažeidimų vertinimo neatliko ir į juos neatsižvelgė, todėl su Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos bei Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjo išvadomis, kad pareiškėjo teiginiai apie teismo posėdžio protokolų klastojimą yra tik deklaratyvaus turinio, grindžiami ne faktiniais įrodymais, bet samprotavimais, nesutinka, prašo iš naujo peržiūrėti ikiteisminio tyrimo medžiagą, pateiktus faktinius materialius rašytinius įrodymus, bei patraukti atitinkamus asmenis baudžiamojoj atsakomybėn.
Nurodo, kad Šiaulių apygardos teisme, pagal A. S. ieškinį atsakovui VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ teisėjas E.Mockevičius nagrinėjo civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atlyginimo už papildomą viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, delspinigių, kompensacijas už nepanaudotas atostogas, delspinigių ir neturtinės žalos priteisimo. 2008-10-22 d. 9 val., 3 posėdžių salėje, buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis. Dėl posėdžio pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas, teismo šaukimo negavo, apie parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą sužinojo iš savo gynėjo E.Sargaičio, kuris tą dieną atvykti į teismą negalėjo. Teigia, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog šaukimas pareiškėjui buvo išrašytas formaliai, ant jo pažymėta, kad nerastas ieškovo namas. Šis faktas neatitinka tikrovės, nes visą registruotą spaudą pristato kaimynystėje gyvenanti J. Č.. Minėtu laiku nuvykus į teismą (ką gali paliudyti N. S.), sutiko išeinantį atsakovo VšĮ „(duomenys neskelbtini)", atstovą - advokatą V. S.. Nuėjęs į posėdžių salę Nr. 3, laukė iki 9.10 val., tačiau į salę niekas neatėjo. Nuėjęs į raštinę iš posėdžių sekretorės sužinojo, kad byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, ieškinys paliktas nenagrinėtu. A. S. iš to daro prielaidą, kad teismo parengiamasis posėdis civilinėje byloje įvyko ne posėdžių salėje Nr. 3, o galimai teisėjo E. Mockevičiaus kabinete, apie ką nei pareiškėjas, nei jo atstovas nebuvo informuoti. Pareiškėjas pažymi, kad minimoje byloje parengiamojo posėdžio protokole nurodoma, jog posėdis pradėtas 09.10 val., (tuo metu kai pareiškėjas sužinojo teismo sprendimą) ir posėdis baigtas 09.25 val... Šis nurodytas laikas neatitinka tikrovės, nes tuo metu pareiškėjas buvo raštinėje ir bendravo su posėdžio sekretore, o vėliau su teisėju, joks posėdis nurodytu laiku vykti negalėjo, nes jau buvo pasibaigęs. Tai, kad 2008 m. spalio 22 d. 09.00 val., pareiškėjas buvo teisme, gali paliudyti ir Šiaulių apygardos teismo apsaugos stebėjimo kamerų vaizdo įrašais. Nutartis, priimta kitoje, nei šaukime nurodyta vietoje ir kitu laiku, nei pareiškėjo, nei jo atstovo iš anksto apie tai neinformuojant, yra akivaizdžiai neteisėta, pažeidžiant CPK 21 str., 12 str., 13 str., 17 str., nuostatas. Dėl šių pažeidimų skundžiama nutartis negalėjo būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, bei turėjo būti panaikinta. Į kitą parengiamąjį 2008 m. gruodžio 4 d. teismo posėdį neatvyko Všį „(duomenys neskelbtini)" atsakovo advokatas V. S., todėl teisėjas E.Mockevičius, savo nuožiūra, nepriimdamas nutarties (CPK 232 str.), paskyrė bylą nagrinėti iš esmės 2009 m. sausio 29 d.. Tačiau minėtą dieną atvykus į teismo posėdį, teisėjas E.Mockevičius nesant šalių prašymų, savo sprendimą pakeitė ir paskyrė dar vieną posėdį, suteikdamas kitai ginčo šaliai galimybes teikti rašytinius dokumentus, įrodymus, kurios iš pareiškėjo 2008 m. spalio 22 d. nutartimi buvo atimtos. Tokiu būdu teisėjas pasielgė šališkai bei pažeidė LR CPK 17 str., įvardintą lygiateisiškumo principą.
Pareiškėjas nurodo, kad 2009 m. kovo 19 d. teismo posėdžio protokole užfiksuotos aplinkybės, neatitinka faktinio teismo posėdžio eigos aplinkybių, nes į teismo posėdžio protokolą neįrašyti posėdyje dalyvavę atsakovo VšĮ „(duomenys neskelbtini)" įgalioti atstovai – E. V., S. D., nešrašytas pareiškėjo pareikštas nušalinimas teisėjui, neužfiksuota, kad teismo posėdžio pirma dalis (iki 11.45 val., ) vyko pirmojoje teismo posėdžių salėje o nuo 13.10 val., iš anskto apie tai nepranešus proceso dalyviams, trečiojoje salėje, nėra įrašo apie pietų pertrauką, užfiksuotos aplinkybės iš esmės prieštarauja ir neatitinka faktinių teismo posėdžio eigos aplinkybių, bei prieštarauja teismo sprendime 2009 m. balandžio 02 d. įvardintoms aplinkybėms, neteisingai užfiksuoti ieškinio piniginių reikalavimų terminai ir užfiksuotos kitos datos, palankesnės atsakovui, teismas neteisingai taikė Darbo sutarties įstatymą, melagingai nurodė, kad buvo skaitoma civilinės bylos medžiaga.. 2009 m. kovo 19 d., teismo posėžio protokolas ir 2009 m. balandžio 02 d. sprendimas, pareiškėjui susipažinti buvo pateikti tik 2009 m. balandžio 06 d., todėl buvo atimta galimybė dėl teismo posėdžio protokolo pareikšti aukščiau išdėstytas pastabas ir siūlymus. 2009 m. kovo 30 d. teismui pateikus prašymą, dėl leidimo susipažinimui su procesiniais dokumentais teisėjas Egidijus Mockevičius akivaizdžiai ir šališkai išsprendė šį klausimą savo rezoliucija ir nurodė, kad su prašyme paminėtais procesiniais dokumentais bus galima susipažinti tik po sprendimo paskelbimo. Pareiškėjas teigia, kad nepateikdamas jam 2009 m. kovo 19 d. teismo posėdžio protokolo iki 2009 m. balandžio 06 dienos, teismas grubiai ir iš esmės pažeidė CPK 170 str. 5 d. reikalavimus, bei atėmė konstitucinę ir procesinę teisę CPK 42 straipsnio prasme iki galutinio procesinio sprendimo paskelbimo byloje pareikšti pastabas ir siūlymus dėl teismo posėdžio protokolo, kuriame užfiksuotais įrodymais galutinis teismo sprendimas be jokios abejonės yra grindžiamas. Teisėjas Egidijus Mockevičius nepateikė ir laiku neleido susipažinti su paminėtais procesiniais dokumentais. Beje visa tai įrodo, kad teismo galutinis sprendimas nebuvo pilnai surašytas.
Toliau skunde pareiškėjas dėsto argumentus, dėl advokato Dainiaus Žiedo galimo piktnaudžiavimo bei tarnybos pareigų neatlikimo, advokato Edvino Sargaičio galimo piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo ir galimo savavaldžiavimo bei dėl VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovų galimų nusikalstamų veikų. LR Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos 2009-07-22 d., nutarimu pradėti ikiteisminį tyrimą minėtų asmenų atžvilgiu buvo atsisakyta. Įstatymo numatytais terminais pareiškėjas nutarimo neapskundė. Skundžiama nutartimi buvo priimtas sprendimas tik dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo E.Mockevičiaus galimai padarytų nusikalstamų veikų, todėl teismas pasisako tik dėl šios skundo dalies.
Posėdžio metu pareiškėjas A. S. prašo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
A. S. skundo argumentai analogiški 2009-07-31 apylinkės teismui pateikto skundo argumentams, kuriais buvo prašoma panaikinti prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, prokuroro nutarimą, taip pat teismui pateiktą medžiagą, teismas konstatuoja, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-08-07 nutartis, bei Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimas yra teisėti bei pagrįsti, priimti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso normų reikalavimų. Skundžiamoje Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartyje išsamiai išdėstyti motyvai, kuriais remiantis atmestas A. S. skundas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2009-07-22 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl skundo dalies pagal A. S. pareiškimą, su šiuo vertinimu visiškai sutinka skundą nagrinėjantis teismas.
Sutinkamai su BPK 2 str. prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 168 str. nurodyta, kad prokuroras gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tuo atveju, kai skunde nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras surašo motyvuotą nutarimą. Nepradėti ikiteisminio tyrimo galima tik tada, kai iš pateiktos informacijos galima spręsti, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo: už veiką nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, nurodyti faktai akivaizdžiai neteisingi, yra BPK 3 str. nurodytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, ir kitais panašiais atvejais. Įstatymas įpareigoją prokurorą nutarime išdėstyti argumentuotus savo sprendimo motyvus.
A. S. skundą tyrusi ir nutarimą priėmusi vyriausiojo prokuroro pavaduotoja šių įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvuotai nutarime pasisakė dėl A. S. skundo argumentų nurodydama, kodėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo E.Mockevičiaus veiksmuose nėra nusikaltimų numatytų BK 228 str., 300 str., sudėties, o skundžiama nutartimi apylinkės teismas pagrįstai paliko galioti prokurorės nutarimą.
Susipažinus su pareiškėjo skundu matyti, kad pagrindiniai skundo argumentai susiję su galimai dokumentų – teismo posėdžių protokolų klastojimų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini)bei teisėjo E.Mockevičiaus piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Pagal LR BK 300 str., atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Išanalizavus teismui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo pripažinti, kad 2008-10-22 ir 2009-03-19 teismo posėdžių protokolai yra suklastoti.
LR CPK 169 str. nurodyta, kad teismo posėdžio protokole turi atsispindėti visi esminiai bylos nagrinėjimo momentai, turi būti nurodoma teismo posėdžio data, vieta, posėdžio pradžios ir pabaigos laikas, teismo sudėtis, posėdžio sekretorius, šalys, jų atstovai, kiti dalyvaujantys byloje asmenys, ginčo dalykas, dalyvių neatvykimo priežastys, teismo išaiškinimas dalyviams procesinių teisių ir pareigų, asmenų pareiškimų ir prašymų esmė, posėdžio pirmininko patvarkymai ir teismo nutartys, jų motyvai, dalyvaujančių paaiškinimai, klausimai, parodymai, daiktinių ir rašytinių įrodymų apžiūros, baigiamųjų kalbų esmė, informacija apie nutarčių, nutarimų ir sprendimo paskelbimą. Iš straipsnio analizės matyti, kad teismo posėdžio protokole turi atsispindėti teismo proceso esmė. Įstatymas nenumato, kad dalyvaujančių asmenų pasisakymai turi būti užrašomi pažodžiui. Teismo protokolo rašymas, nėra stenografavimas. Dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę prašyti, kad į protokolą būtų įrašytos aplinkybės, kurias jis laiko esminėmis bylai. Posėdžio pirmininkas turi teisę pasiūlyti šalims pasirašyti jų duotus paaiškinimus, kurie surašyti protokole (CPK 170 str. 4 d.,). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad civilinės bylos 2008-10-22 ir 2009-03-19 teismo posėdžių protokolai atitinka CPK 169 str. keliamus reikalavimus. Teigti, kad protokoluose užfiksuoti duomenys neatitinka tikrovės nėra pagrindo. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl teismo posėdžių tikslaus laiko – nėra esminiai, dėl ko būtų galima teigti, kad protokolai suklastoti. Pagal CPK 170 str. 5 d., protokolas turi būti baigtas rašyti ir pasirašytas ne vėliau kaip kitą dieną po teismo posėdžio pabaigos. Iš teismui pateikto 2009-03-19 d., teismo posėdžio protokolo kopijos matyti, kad jis buvo baigtas rašyti ir teisėjo pasirašytas 2009-04-02 d., t.y. tą dieną, kad buvo paskelbtas sprendimas. Su bylos medžiaga A. S. susipažino 2009-04-06 d., pastabų dėl protokolo turinio CPK 171 str., numatyta tvarka nepareiškė, todėl laikytina, kad su protokolo duomenimis pareiškėjas sutiko, kad jo turinys teisingas ir išsamus. Pasibaigus įstatymo numatytam terminui pastaboms dėl protokolo turinio pareikšti, su tuo susiję klausimai nėra sprendžiami. Todėl, pareiškėjui neišreiškus pastabų ir nepateikus pasiūlymų kaip ištaisyti jo pastebėtus trūkumus, laikytina, kad protokolas surašytas tinkamai. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad buvo padaryta veika, numatyta BK 300 str.. Pažymėtina, kad norint patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 300 str., būtina nustatyti ir įrodyti kaltininko tyčią ir nusikalstamo tikslo siekimą. Šiuo atveju jokių duomenų įrodančių teisėjo E.Mockevičiaus tyčią ar nusikalstamo tikslo siekimą nėra.
BK 228 str. numato atsakomybę už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui.
Tarnybos pareigų neatlikimas, numatytas BK 229 str. – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimas ar jų netinkamas atlikimas dėl neatsargumo, sukėlęs padarinius – didelę žalą valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Didelės žalos požymis būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, kaip ir piktnaudžiavimo atveju. Teismas konstatuoja, kad pagrindo pripažinti, jog teisėjo E.Mockevičiaus veiksmuose yra BK 228 str., ar BK 229 str., numatytų nusikaltimų požymių, nėra. Vien tai, kad civilinė byla buvo išspręsta ne pareiškėjo naudai, teisėjas analogiškas situacijas civilinėje byloje sprendė skirtingais būdais, ar tai, kad netenkino ieškovo prašymų, negali būti pagrindu pripažinti kaip piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ar tarnybos pareigų neatlikimu.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta, priimta nepažeidžiant nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti ją ir prokurorės nutarimą skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.