Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2019-10-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-1718-476/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-09
Bylos Nr.
A18.-1718-476/2019
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00160-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Pažeidėjas
N. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18-1718-476/2019Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00160-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 19.10; 21.9.10 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. spalio 9 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. B. 2019 m. rugsėjo 22 d. apie 23.45 val., (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, nevykdė Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiųjų patrulių M. Stonio ir R. K. reikalavimų lipti į tarnybinį automobilį bei aktyviais veiksmais vengė sulaikymo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta asmeniškai, tačiau pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokole jis atsisakė. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi nuspręsta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 7).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina

Pagal ANK 2 straipsnio 5 dalį niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. Ši nuostata reiškia ir tai, kad niekam negali būti kartojamas procesas dėl tos pačios veikos.

ANK 627 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas išnagrinėja ir išsprendžia, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima.

Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose yra gauta ir nagrinėjama administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje N. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2019 m. rugsėjo 22 d. apie 23.45 val., (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, neklausė Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiųjų patrulių M. Stonio ir R. K. teisėtų reikalavimų, tai yra policijos pareigūnams pareikalavus eiti iki tarnybinio automobilio ir į jį atsisėsti, jų neklausė ir mėgino pasišalinti, neklausė reikalavimo nesipriešinti sulaikymui ir priešinosi stangrindamas rankas bei kojas, sulaikytas nevykdė reikalavimo leisti patikrinti girtumą.

Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Ši nuostata pakartota ANK 2 straipsnio 5 dalyje. Draudimas persekioti už tuos pačius veiksmus įtvirtintas ir ANK 591 straipsnio 1 dalies 8 punkte, kuriame nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta asmeniui, kuriam priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimasnutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), kuris įtvirtintas ir tarptautiniu lygmeniu – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7, 4 straipsnio 1 dalyje.

Draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje apibrėžtas imperatyvu, įtvirtinančiu, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo ar pagal pažeidimo, galimos bausmės bei griežtumo laipsnio pobūdį tapataus proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad minėto principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-05 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-697/2019). Kasacinio teismo praktikoje non bis in idem principas turi būti aiškinamas kaip žmogaus persekiojimo ar teisminio proceso dėl antro pažeidimo draudimas, jei jis pradedamas dėl tų pačių arba labai panašių faktų, neatskiriamai susijusių su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta. Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnio proceso atitikties non bis in idem principui.

Akivaizdu, kad tiek nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, tiek ir prieš tai minėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo protokolai N. B. surašyti ir administracinio nusižengimo teisena yra pradėta už analogiškus veiksmus, kuriuos apima vieninga tyčia, nes buvo atlikti tuo pačiu metu, to paties asmens, tai yra už teisėtų Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK vyriausiųjų patrulių R. K. ir M. Stonio reikalavimų nevykdymą lipti į tarnybinį automobilį bei nesipriešinti sulaikymui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, administracinio nusižengimo teisena pradėta N. B. atžvilgiu, nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną pradėtą N. B. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, padarymo nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė