- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- 2-1149-516/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-2074-779/2021 pagal ieškovo ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinio fakto nustatymo ir žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. G. 2021 m. balandžio 14 d. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) nustatyti juridinį faktą, kad praleisti terminai labai svarbūs ir buvusių: savininko J. G. su 19,77 ha bei savininko A. G. su 18,32 ha žemės nuosavybės, pereina nuosavybėn J. G. su kario savanorio dvigubinimu ir su bendru plotu 76,18 ha, ir nurodom žemėtvarkai atnaujinti terminą dokumentams pateikti; 2) už padarytą žalą priteisti 193 000 Eur, iš jų 96 500 Eur valstybės biudžetui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi dalyje ieškinį atsisakė priimti, kitoje dalyje nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Ieškovas, nesutikdamas su teismo priimta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-642-1120/2021) Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį paliko nepakeistą; nustatė ieškovui septynių kalendorinių dienų terminą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartyje numatytus įpareigojimus, t. y. pašalinti nurodytus procesinio dokumento trūkumus.
5. Ieškovas, elektroniniu paštu šalindamas ieškinio trūkumus, pateikė dokumentą, pavadintą papildytas ieškinys, kuriame suformuluotas analogiškas reikalavimas, kaip ir pirminiame ieškinyje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ieškovo J. G. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, žalos paliko nenagrinėtą.
7. Teismas sprendė, kad ieškovas, elektroniniu paštu šalindamas ieškinio trūkumus, pateikė dokumentą, pavadintą papildytas ieškinys, kuriame suformuluotas analogiškas reikalavimas, kaip ir pirminiame ieškinyje, nepateikta daugiau jokių paaiškinimų, nesumokėtas žyminis mokestis. Kadangi ieškovas ieškinio trūkumų nepašalino, teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovas atskirajame skunde prašo įvertinti Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjo R. P. ir (duomenys neskelbtini) S. J. baudžiamuosius nusikaltimus, kaltinamąja nutartimi nubausti šiuos pareigūnus ir priimti ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. A-8-602/2020 buvo atmestas ieškovo apeliacinis skundas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiksmų. Dėl teisėjo R. P. veiksmų ieškovui nuo 2011 m. nebuvo grąžinta žemė ir įvertinti (duomenys neskelbtini) S. J. nusikaltimai.
8.2. Teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį, nes žala padaryta jo sveikatai, be to, jis yra neįgalus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
10. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties kopiją administracinėje byloje Nr. A-8-602/2020.
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai nėra įrodinėjimo priemonės (CPK 177 straipsnis), todėl jų, kaip naujų įrodymų, pridėjimo prie bylos klausimas nėra aktualus. Teismai, esant poreikiui, su kitų bylų dokumentais, teismų procesiniais sprendimais, gali susipažinti Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl apelianto pateiktos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties kopijos administracinėje byloje Nr. A-8-602/2020 priėmimo klausimas nespręstinas.
Dėl bylos esmės
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymai numato, kad procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnio 2 dalyje procesinių dokumentų formai ir turiniui nustatytus reikalavimus. CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti specialūs ieškinio formai ir turiniui keliami reikalavimai. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti tiek bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui, įtvirtintus CPK 111 straipsnio 2 dalyje, tiek CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus specialiuosius ieškinio formai ir turiniui keliamus reikalavimus.
15. Susipažinęs su apelianto procesiniais dokumentais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovas ieškinio trūkumų nepašalino.
16. Apeliantas skunde nurodo, kad jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl to, kad ieškiniu prašoma atlyginti žalą, padaryta jo sveikatai, be to, ieškovas yra neįgalus. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 2-642-1120/2021) išaiškino apeliantui, kad jis tiek ieškiniu, tiek patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti žalos atlyginimą nenurodė, kokius būtent tiesioginius ar netiesioginius jau patirtus realius turtinius ar neturtinius padarinius (nuostolius) reikalaujama kompensuoti, nenurodė, kokiais įrodymais grindžiamas žalos dydis, kaip ji apskaičiuojama, neįvardyti konkretūs neteisėti veiksmai, iš kurių būtų kildinama žala, priežastinis ryšys ir kt., todėl šiuo atveju nėra galimybės identifikuoti faktinį ieškinio pagrindą, nuosekliai ir aiškiai (suprantamai) nėra išdėstytos bylos faktinės aplinkybės (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai). Apeliantas patikslintu ieškiniu minėtų trūkumų neištaisė, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentu, kad jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, šis apelianto argumentas yra deklaratyvus ir nepagrįstas.
17. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Toks prašymas turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Pateikti šiuos įrodymus yra asmens, prašančio atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, pareiga (CPK 178 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto skundo argumentą dėl jo atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes jis yra neįgalus, sprendžia, kad vien ši apelianto nurodoma aplinkybė nesant byloje kitų įrodymų, neparodo apelianto turtinės padėties ir galimybių (ne)sumokėti pirmosios instancijos teismo nustatyto žyminio mokesčio už ieškinį. Pažymėtina, kad apeliantas, siekdamas žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, turi pateikti teismui konkretų prašymą su jį pagrindžiančiais įrodymais.
19. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantas tinkamai nesuformulavo nei faktinio ieškinio pagrindo, nei ieškinio dalyko, o tai reiškia, kad ieškinys neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Be to, ir savo atskirajame skunde apeliantas taip pat apsiribojo vien deklaratyviais teiginiais, nenurodydamas jokių konkrečių skundžiamos nutarties nepagrįstumo ar neteisėtumo argumentų.
20. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nepašalino teismo teisingai identifikuotų ieškinio trūkumų, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai jo ieškinį, kaip ir numato tokiu atveju CPK, laikė nepaduotu ir grąžino jį apeliantui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
21. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto atskirajame skunde pareikšto prašymo įvertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo R. P. ir (duomenys neskelbtini) S. J. baudžiamuosius nusikaltimus, kaltinamąja nutartimi nubausti šiuos pareigūnus, nes šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra tik Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus motyvus, nėra pagrindo tenkinti atskirąjį skundą ir naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria apelianto ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas, kadangi apeliantas nepašalino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatytų trūkumų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.