Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Kvartūnaitei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Zitai Malovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. A. Š. ieškinį atsakovei R. M. B. dėl pažeistų teisių gynimo, kurioje trečiasis asmuo UAB „Moduloras“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-05 nutartimi iš dalies patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įpareigojo atsakovę netrukdyti ieškovei naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, taip pat netrukdyti UAB „Moduloras“ darbuotojams ieškovei priklausančiame žemės sklype atlikti tvoros įrengimo darbus; ieškovės prašymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarka įpareigoti atsakovę atlaisvinti ieškovei priklausantį žemės sklypą, nuimant laikiną tvorą, atmestas.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė nurodė, kad atsakovei priklausanti ginčo tvora, vykdant ieškovės tvoros statybos darbus, perkelta ant ieškovės ir atsakovės žemės sklypų ribos, taigi ji jau nėra ieškovės žemės sklype. Ieškovės atstovė pažymėjo, kad faktiškai neliko ginčo dalyko, todėl prašoma bylą nutraukti, tačiau priteisti iš atsakovės ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko. Teismo posėdžio dieną teisme gautas atsakovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kurį atsakovė grindė pablogėjusia sveikta, sutrikusia atmintimi, be to, ketinimu sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu (b. l. 135).

Dėl atsakovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, teismas, išklausęs į posėdį atvykusios ieškovės atstovės, pažymėjo, kad prašymas pateiktas teismo posėdžio dieną, jame nenurodyta, kada ir kokio pobūdžio operacija atsakovei atlikta, nepridėta medicininių dokumentų. Atsakovė teigia, kad kreipėsi į advokatus, tačiau konkrečiai neįvardyta, į kokius, nenurodyta, kada bus žinoma dėl atstovavimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad bylos nagrinėjimas negali būti atidėtas neapibrėžtam terminui, be to, dėl atsakovės neatvykimo teismo posėdis jau ne kartą buvo atidėtas. Teismo vertinimu, atsakovė turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Išdėstytų motyvų pagrindu atsakovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismas netenkino ir išnagrinėjo bylą iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina

Bylos duomenimis, ieškovei D. A. Š. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vyriausiasis specialistas Zbignev Valeckij 2013-06-13 atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovei R. M. B., patikrinimą ir nustatė, kad užimta žemės sklypo, priklausančio ieškovei dalis (b. l. 13-15, 20). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-05 nutartimi teismas iš dalies patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovę netrukdyti ieškovei naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, taip pat netrukdyti UAB „Moduloras“ darbuotojams ieškovei priklausančiame žemės sklype atlikti tvoros įrengimo darbus (b. l. 24-25). Atsakovės prašymu antstolio Gintauto Puodžiuko atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatyta, kad atsakovei priklausiusi metalinio tinklo tvora nuardyta, o šalia iškastas griovys bei sudėti būsimos naujos tvoros pamatų klojiniai (b. l. 51-54).

Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė paaiškino, kad, trečiajam asmeniui UAB „Moduloras“ vykdant ieškovės žemės sklypo tvėrimo tvora darbus, atsakovės metalinio tinklo tvora buvo perkelta ant ieškovės ir atsakovės žemės sklypų ribos, todėl šiuo metu ginčo tvora jau nėra ieškovės žemės sklype.

Atsižvelgiant į antstolio Gintauto Puodžiuko konstatuotas faktines aplinkybes, taip pat į ieškovės atstovės advokatės paaiškinimus teismo posėdyje, darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovei priklausanti ginčo tvora perkelta iš ieškovės žemės sklypo, taigi neliko ieškovės teisių pažeidimo, dėl kurio ji kreipėsi su ieškiniu į teismą. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovės atstovės advokatės prašymui, vadovaujantis CPK 293 straipsnio nuostatomis, civilinė byla nutrauktina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovės atstovė advokatė, prašydama nutraukti civilinę bylą, prašė priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes, pasak advokatės, ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą, kreipimosi metu jos teisės buvo pažeidžiamos dėl atsakovės laikinos tvoros, buvusios ieškovės žemės sklype.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas pažymi, kad, bylos duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklausantis 649 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra suformuotas įstatymo nustatyta tvarka, atlikus tiksliuosius kadastrinius matavimus, ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (b. l. 11-12, 18, 19). Byloje nėra duomenų, kad ieškovės žemės sklypo ribos būtų nuginčytos ar ginčijamos. Byloje yra pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2013-06-13 surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-154 ir 2013-07-17 pranešimas Nr. 49SJN-(14.49.105)-1242, iš kurių galima spręsti, kad dėl atsakovei priklausančios metalinio tinklo tvoros buvo užimta 17 kv. m ieškovės nuosavybe esančio žemės sklypo (b. l. 13-14, 15, 20). Esant tokioms aplinkybėms, pripažintini pagrįstais ieškovės argumentai, kad ieškinio padavimo metu ji turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl atsakovės – gretimo žemės sklypo savininkės – pažeidžiamų teisių gynimo.

Prasidėjus teismo procesui ir teismui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarka įpareigojus atsakovę netrukdyti ieškovei naudotis jai priklausančiu žemės sklypu, taip pat netrukdyti trečiojo asmens UAB „Moduloras“ darbuotojams ieškovei priklausančiame žemės sklype atlikti tvoros įrengimo darbus, ginčo tvora UAB „Moduloras“ darbuotojų buvo perkelta iš ieškovės žemės sklypo. Dėl to neliko ginčo dalyko, nes abi ginčo šalys pavirtino, kad šiuo metu atsakovės metalinio tinklo tvoros nėra ieškovės žemės sklype.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-05 nutartimi netenkino ieškovės prašymo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarka įpareigoti atsakovę atlaisvinti ieškovei priklausantį žemės sklypą, nuimant laikiną tvorą (b. l. 24-25). Ginčo tvora buvo perkelta iš ieškovės žemės sklypo UAB „Moduloras“ darbuotojams vykdant ieškovės sklypo tvėrimo tvora darbus.

Kita vertus, ta aplinkybė, kad teismo proceso metu neliko ginčo dalyko, nėra pagrindas atleisti atsakovę nuo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes bylos medžiaga teikia pagrindą daryti išvadą, jog ieškovė turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl jos, kaip žemės sklypo savininkės, pažeidžiamų teisių gynimo. Taigi bylinėjimosi išlaidas lėmė nuo atsakovės priklausančios priežastys (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovės prašomų atlyginti advokato pagalbos išlaidų dydžio teismas sprendžia atsižvelgdamas į 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo instituto, yra nurodyta, jog teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, jog šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos visos sumos atlygintinos. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-12-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; kt.).

Bylos duomenimis, ieškovė patyrė 5000 Lt išlaidų už advokatės teisinę pagalbą: 1000 Lt – už dokumentų ieškiniui parengti rinkimą, tvirtinimą, analizę; 1200 Lt už ieškinio parengimą; 500 Lt už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą; 500 Lt už advokatės penkis susitikimus su antstoliu dėl teismo nutarties vykdymo; 500 Lt už atskirojo skundo parengimą, 1300 Lt už atstovavimą trijuose teismo posėdžiuose. Taip pat ieškovė prašo atlyginti išlaidas už apsaugos paslaugas, atliekant tvoros tvėrimo darbus, – 612 Lt, antstolei sumokėtas vykdymo išlaidas – 590 Lt ir žyminį mokestį – 145 Lt (b. l. 6).

Teismas pažymi, kad dokumentų ieškiniui parengti rinkimas, tvirtinimas, analizė – tai veiksmai, susiję su ieškinio rengimu. Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtintas užmokesčio už ieškinio parengimą maksimalus dydis – 3 minimalios mėnesinės algos (MMA). Atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintą MMA dydį (1000 Lt), maksimalus priteistinas atlyginimas už ieškinio parengimą – 3000 Lt. Pagal ieškovės pateiktus įrodymus, už ieškinio parengimą ji sumokėjo iš viso 2200 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas nesudėtingas nei fakto, nei teisės klausimų požiūriu, ieškovės už ieškinio parengimą sumokėta suma pripažintina neatitinkančia pagrįstumo kriterijaus, todėl negali būti atlyginama visa. Įvertinęs bylos sudėtingumą, galimas advokatės darbo ir laiko sąnaudas, rengiant ieškinį, teismas pagrįsta ir atlygintina suma pripažįsta 1500 Lt. Ieškovė nepagrindė jos prašomų atlyginti išlaidų už advokatės penkis susitikimus su antstoliu būtinumo. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad tokios išlaidos buvo būtinos, todėl jos neatlygintinos. Dėl išlaidų už advokatės dalyvavimą teismo posėdžiuose pažymėtina tai, kad bendras atstovavimo teismo posėdžiuose laikas – 1 val. 34 min. Ieškovės prašoma priteisti suma už advokatės dalyvavimą teismo posėdžiuose gerokai viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Pagal Rekomendacijas maksimalus atlygis už vieną atstovavimo teisme valandą – 150 Lt. Dėl to ieškovei iš atsakovės priteistina 225 Lt už advokatės dalyvavimą teismo posėdžiuose.

Ieškovės išlaidų, patirtų dėl atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, ir išlaidų už atskirojo skundo dėl teismo nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, parengimą atlyginimo klausimas nenagrinėtinas, nes prašymą atlyginti šių procesinių dokumentų parengimo išlaidas ieškovė turi teisę teikti Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-761-258/2014).

Teismas pripažįsta pagrįstomis, todėl atlygintinomis ieškovės išlaidas, sumokėtas antstolei, vykdžiusiai teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (240 Lt, b. l. 130) ir konstatavusiai faktines aplinkybes, susijusias su šalių ginču (350 Lt, b. l. 129), tačiau nepriteisia išlaidų už UAB „Apsaugos komanda“ paslaugas (612,26 Lt, b. l. 128), nes ieškovė nepagrindė, kad tokios išlaidos buvo būtinos.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovė ieškovei turi atlyginti 1725 Lt teisinės pagalbos išlaidų, 590 Lt už antstolės paslaugas ir 145 Lt žyminio mokesčio išlaidų, iš viso – 2460 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos nagrinėjant bylą patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurių bendra suma – 57 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 290, 291, 293 straipsniais, teismas

nutaria:

nutraukti civilinę bylą Nr. 2-3956-910/2014 pagal ieškovės D. A. Š. ieškinį atsakovei R. M. B. dėl pažeistų teisių gynimo.

Priteisti iš atsakovės R. M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės D. A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2460 Lt (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Ramunės M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 57 Lt (penkiasdešimt septynis litus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.