- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-11-26
- Bylos Nr.
- 1-3256-917/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-00038-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- G. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje kaltinamasis
G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), neteistas
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. J., pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N-2-254-660/2009-09-17, privalėdamas teikti sūnui G. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį nuo 2009-09-17 iki G. N. pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 litų motinos A. N. naudai, 2010 m. kovo mėn.- 2010 m. rugpjūčio mėn., 2011 m. rugsėjo mėn.- 2012 m spalio mėn., 2013 m. vasario mėn.-2013 m kovo mėn., 2014 m. birželio mėn. -2014 m. spalio mėn. laikotarpiais be pateisinamos priežasties visiškai lėšų nemokėdamas, vengė pareigos mokėti lėšas vaikui išlaikyti.
Kaltinamasis G. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pinigų vaikui išlaikyti nemokėjo tik todėl, kad jų neturėjo. Jis nedirba arba dirba tik padienius darbus, pastovaus ir reguliaraus darbo neturi ir šiuo metu yra registruotas darbo biržoje. Su savo vaiko motina A. N. susipažino 2000-04-01. 2003-08-25 jiems gimė sūnus G. N.. Gyvendamas kartu su vaiko motina, vaiku rūpinosi, o 2004 metais su A. N. išsiskyrė. Po išsiskyrimo jis kelis kartus buvo atvykęs aplankyti sūnaus, vėliau sūnaus nebelankė ir nesirūpino, materialinės paramos neteikė, todėl, kad neturėjo pastovaus, reguliaraus darbo ir negalėjo reguliariai mokėti lėšų sūnaus išlaikymui, nebendravo, jokių ryšių nepalaikė nei su sūnum, nei su jo motina. 2009 m. darbo biržoje registravosi todėl, kad galėtų gauti bedarbio asmens pašalpą, tačiau jis neįsidarbina ir neieško legalaus darbo ir nenori turėti pastovių pajamų, nes žino, kad reikės mokėti periodines išmokas sūnaus išlaikymui. Teigia, kad jam nerūpi ar jo sūnus ,,yra pavalgęs“, ,,jis gyvena pas motiną, tai ji tegul juo ir rūpinasi“, taip pat teigia, kad vaiko motina A. N. girtauja, todėl pinigų, vaiko išlaikymui jis jai duoti negali, nes ,,pragers“. Vaiko išlaikymui pinigų nemokės, nes neturi. Kaltu dėl nieko nesijaučia (118-119, 123-124, 147 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtas nusikalstamas veikas, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Liudytojos A. N. parodymais, kad su G. J. ji susipažino 1998 m., kartu su juo pragyveno 5 metus ir susilaukė sūnaus G. N., gimusio (duomenys neskelbtini). Kai išsiskyrė su G. J., vaikas liko gyventi su ja. Su vaiko tėvu nebuvo susituokę, todėl kai vaikas gimė, jam buvo suteikta Nekrošiaus pavardė. 2009 metais A. N. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl tėvystės nustatymo, dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir taip pat dėl periodinių išmokų priteisimo iš G. J.. 2009 m. rugsėjo 17 d., Kauno miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-254-660/2009 dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl vaiko išlaikymo ir mokėti lėšas vaikui ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, kas mėnesį mokėti po 200 Lt iki pilnametystės. Tėvas vaiku nesirūpino, jokios materialinės paramos neteikė, su sūnumi nebendravo, priteistų vaiko išlaikymui periodinių išmokų nemokėjo. 2009 metais priimto Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo G. J. nevykdė, todėl ji 2010-04-23 kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą ir nuo 2010 m. vasario mėn. Vaiko išlaikymo fondas jai teikė vaiko išlaikymo paslaugas, t.y. kiekvieną mėnesį į jos banko sąskaitą pervesdavo G. J. teismo sprendimu priteistas G. N. išlaikymui periodines išmokas, po 195 Lt kas mėnesį, iki vaiko pilnametystės. Ji 2010 m. vasario mėn. kreipėsi į antstolę A. A. dėl periodinių išmokų vaiko išlaikymui išieškojimo iš skolininko G. J., teismo sprendimu dėl vaiko išlaikymo (80-81 b. l.).
Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-04-16 prašymu Nr. D1-8473, kuriame nurodyta, kad 2010-02-11 į Vaikų išlaikymo fondo administraciją kreipėsi A. N. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo nepilnamečiui G. N., gimusiam 2003-08-25. Iš antstolės A. A. 2010-02-09 pažymos Nr. 0036/09/05502 apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą matyti, kad pagal Kauno r. apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-254-660 iš skolininko G. J. vaikui išlaikyti nustatyta mokėti po 200 Lt kas mėnesį išieškotojai A. N.. Nuo 2009 m. gruodžio mėn. – 2010 m. sausio mėn. išieškotojai nebuvo mokamas teismo sprendimu nustatytas išlaikymas. Skolininkas G. J. apie Fondo administracijos priimtą sprendimą ir jo pasekmes informuotas viešai paskelbiant ,,Valstybės žiniose“. 2010-04-23 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimu Nr. V2-3709, nuspręsta nepilnamečiui G. N. nuo 2010-02-11 kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų, ją pervedant į A. N. sąskaitą (23 b. l.).
Kauno miesto apylinkės teismo 2009-09-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-254-660/2009, kuriuo nuspręsta G. J. nustatyti sūnaus G. N. tėvu, nustatyti nepilnamečio vaiko G. N. gyvenamąją vietą kartu su motina A. N., priteisti iš atsakovo G. J. išlaikymą G. N. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-09-17 iki vaiko pilnametystės A. N., paskirtai vaiko lėšų tvarkytojai (63-64 b. l.).
Antstolės A. A. vykdomosios bylos medžiaga Nr. 20-653-8-1975, iš kurios matyti, kad išieškojimas nebuvo įvykdytas (27, 28-38 b. l.).
Kauno teritorinės darbo biržos Kauno rajono skyriaus pažyma, kurioje nurodoma, kad G. J. Kauno darbo biržoje buvo registruotas nuo 2009-09-28 iki 2010-03-15; nuo 2010-09-02 iki 2011-01-31; nuo 2011-02-01 iki 2011-09-05; nuo 2012-10-24 iki 2013-02-04; nuo 2013-03-29 iki. Laikotarpiais: 2010 m. balandžio mėn. – 2010 m. rugsėjo; 2011 m. spalio mėn. – 2012 m. spalio mėn. ir nuo 2013 m. vasario, kovo mėn., 2014 m. birželio - 2014m. spalio mėn., kada nebuvo mokamas išlaikymas vaikui, G. J. darbo biržoje nebuvo registruotas (66 b. l.).
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, kad G. J. 2011 m. gavo 427, 73 Lt, 2013 m.- 18, 90Lt ir 3109, 47Lt pajamų, susijusių su darbu ir netauriųjų metalo laužo pardavimu (78-79 b. l.).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, kurie patvirtina, kad G. J. 2011 m. sausio-vasario mėnesio laikotarpiu dirbo UAB „Balas“; nuo 2013-08-08 iki 2013-11-08 dirbo UAB „Rokų keramika“, per tą laikotarpį gavo 3536 Lt pajamų. Daugiau oficialiai nedirbo (72 b. l.).
Teismas daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma kaltinamojo nusikalstama veika pilnai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 164 straipsnį, nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis be pateisinamos priežasties visiškai lėšų nemokėdamas, vengė pareigos mokėti lėšas vaikui išlaikyti.
G. J. neprieštaravo prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko (150 b. l.).
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad G. J. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, padaryta tyčia, jis baustas administracine tvarka (92-99 b. l.), neteistas (100 b. l.), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (109 b. l.), VĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus ir Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (105, 107 b. l.).
Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam yra pagrindas skirti BK 164 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai.
Kadangi G. J. iš dalies prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ str. – šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
G. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinis registravimasis policijos įstaigoje – panaikintinas pradėjus vykdyti bausmę (113-114, 148-149 b. l.). Nuo 2014-11-06 10.40 val. iki 2014-11-07 14.30 val., vadovaujantis BPK 140 str., buvo laikinai sulaikytas.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas
nusprendė:
G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 270 (du šimtus septyniasdešimt) valandų visuomenės labui, dirbant po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, kad galutinė G. J. paskirta bausmė yra viešieji darbai 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų visuomenės labui, dirbant po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį.
Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2014-11-06 10.40 val. iki 2014-11-07 14.30 val. (2 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant šešioms valandoms viešųjų darbų.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir registraciją policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.