- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-12
- Bylos Nr.
- A20.-1716-617/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Trečiasis asmuo
- H. A.
- Advokatai
- Asta Astrauskienė
- Kategorijos
- 8.5Saugos tarnybų ar saugos padalinių padarytas asmens ir turto saugos teisės aktų pažeidimas (ANK 130 str.)
- 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij
teismo posėdyje išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro ( toliau – Užsieniečių registracijos centras ) teikimą su trečiuoju suinteresuotu asmeniu H. A. dėl sulaikymo persvarstymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
P. U. registracijos centras teikimu prašo pakartotinai svarstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-03 sprendimą dėl Turkijos Respublikos piliečio H. A., gim. 1989-01-22, sulaikymo Užsieniečių registracijos centre iki 2018-11-03.
Pareiškėjo atstovė pagarsino teikimą ir prašė jį tenkinti, kadangi H. A. sulaikymo pagrindai pasikeitė, tačiau neišnyko. Nurodė, kad Turkijos Respublikos pilietis H. A., gim. 1989-01-22, į Lietuvos Respubliką atvyko 2018-06-09 12.25 val. reisu Nr. W68040 Atėnai-Vilnius, dokumentų patikrinimo metu pateikė suklastotą Belgijos asmens tapatybės kortelę išduotą S. B. vardu. Atlikus H. A. asmens ir jo daiktų apžiūrą buvo rasta suklastota Turkijos asmens tapatybės kortelė Nr. 380420, dėl ko H. A. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ( toliau – VSAT prie LR VRM ) Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnų. H. A. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-03 sprendimu H. A. taikytas sulaikymas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre iki kol jo atžvilgiu bus priimti sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2018-11-03. Būdamas Užsieniečių registracijos centre H. A. pateikė prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas 2018-08-22 sprendimu Nr. (15/6-14)15PR-181 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės“ priėmė užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Prašymą dėl prieglobsčio suteikimo H. A. pateikė praėjus daugiau kaip 4 mėnesiams nuo jo atvykimo į Europos Sąjungą, kai buvo sulaikytas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre. H. A. asmens tapatybė bei pilietybė nėra nustatyta, užsienietis nebendradarbiauja su pareigūnais – jis turi galimybę parsisiųsti jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau to nedaro, įgijo ir disponavo žinomai suklastotu asmens dokumentu, prašo teikimą patenkinti ir palikto galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-03 sprendimą dėl H. A. sulaikymo.
Užsienietis H. A. paaiškino, kad Turkijoje jis buvo sulaikytas ir iš jo atėmė pasą. Turkijoje jam skirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, jis bijojo susidorojimo dėl to pabėgo iš Turkijos ir ketino vykti į Šveicariją. Iš Turkijos jis išvyko su suklastotu dokumentu, tai pripažįsta. Tačiau jo Turkijoje išduota asmens tapatybė kortelė nėra suklastota, jis su šiuo dokumentu pabaigė universitetą, dirbo. Būdamas Graikijoje prieglobsčio neprašė, kadangi vyko į Šveicariją ir Šveicarijoje ketino prašyti prieglobsčio. Į Lietuvos Respubliką atvyko kaip į tranzito šalį, jį sulaikė oro uoste, tada dėl suklastoto dokumento jis buvo kalėjime. Tik atvykęs į Lietuvą prieglobsčio neprašė, nes jam buvo paaiškinta, kad prieglobsčio galės paprašyti po atliktos bausmės. Būdamas sulaikytas Užsieniečių registracijos centre, susisiekė su giminėmis Turkijoje, kurie jam patarė prašyti prieglobsčio ir į Turkiją negrįžti. Lietuvoje giminių ar draugų, gyvenamosios vietos neturi, pragyvenimo šaltinio neturi.
Užsieniečio atstovė prašė panaikinti užsieniečiui taikomą sulaikymą, kadangi išnyko sulaikymo pagrindai – užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, t. y. Migracijos departamentas yra priėmęs užsieniečio H. A. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimui iš esmės. Užsieniečio vykimo tikslas yra Šveicarija, suklastotu dokumentu jis naudojosi siekdamas išvykti iš nesaugios šalies, jo asmens tapatybė nustatyta, todėl nėra pagrindas pratęsti jo sulaikymą Užsieniečių registracijos centre.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-03 sprendimu H. A. taikytas sulaikymas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre iki kol jo atžvilgiu bus priimti sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2018-11-03. Būdamas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre H. A. pateikė prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas 2018-08-22 sprendimu Nr. (15/6-14)15PR-181 priėmė H. A. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimui iš esmės. Sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo nėra priimtas. Pareiškėjas, pasikeitus, bet neišnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams kreipėsi į teismą dėl sprendimo sulaikyti užsienietį H. A., persvarstymo.
Pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir ( arba ) patikrinti jo tapatybę ir ( arba ) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį ( kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius ), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir ( ar ) pilietybę ( atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan. ); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna ( negyvena ); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.
H. A. į Lietuvos Respubliką neteisėtai atvyko 2018-08-01, pateikė suklastotą dokumentą – Belgijos Karalystės asmens tapatybės kortelę, išduotą S. B. vardu, o jo asmens apžiūros metu buvo rasta ir paimta Turkijos Respublikos asmens tapatybės kortelė, kuri, įtariama, taip pat yra suklastota. Dėl nusikalstamų veikų ( suklastoto dokumento įgijimo, panaudojimo ) H. A. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir byloje nėra duomenų dėl šiame ikiteisminiame tyrime priimto sprendimo. H. A. neturi buvimui Lietuvos Respublikoje būtino dokumento, neturi gyvenamosios vietos ir pragyvenimo šaltinio bei nesaistomais jokiais socialiniais, ekonominiais ar giminystės ryšiais Lietuvos Respublikoje.
Užsienietis Lietuvoje pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, sprendimas dėl jo prašymo nėra priimtas, ir nors H. A. šiuo metu ir yra prieglobsčio prašytojas, iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis, būdamas saugioje šalyje – Graikijoje, neteikė prašymo dėl prieglobsčio suteikimo, keliaudamas tarp Europos Sąjungos šalių naudojosi suklastotu dokumentu, jo tikslas yra išvykti į Šveicariją, o Lietuvos Respublika – yra tik tranzitinė šalis.
Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs ( pvz. administracinė byla Nr. N822-92/2014 ), kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendime byloje Nr. C-534/11 M. A. prieš Policie ČR padarė išvadą, kad 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva Nr. 2003/9/EB, nustatančia minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo ir 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva Nr. 2005/85/EB, nustatančia būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse ( toliau – ir Direktyva 2005/85/EB ) nedraudžiama, jog trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB „Dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse“ 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo.
Esant tokioms aplinkybėms yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, todėl teismas patenkina pareiškėjo VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktais, 114 straipsnio 2 dalimi, 118 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Teikimą patenkinti.
Palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-03 sprendimą dėl H. A. sulaikymo VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre iki 2018-11-03.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.