- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-04-01
- Bylos Nr.
- 1-225-771/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28036-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- D. G.
- Kaltinamasis
- V. T.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis pagal darbo sutartį V. G. ūkyje, teistas: 1) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį, paskirtas bausmė - 48 MGL (2400 eurų) dydžio bauda; 2) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė-laisvės apribojimas 6 mėnesiams. 2019 m. kovo 20 d. nutartimi nuosprendžių paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto. Bausmę atliko 2019 m. liepos 2 d.; 3) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė 4 mėnesių laisvės atėmimas, kurios vykdymas atidėtas 1 metams. Bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas 2020 m. sausio 16 d. nutarties pagrindu, buvo pasiųstas atlikti 2019 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą laisvės atėmimo bausmę. Bausmę atliko 2020 m. birželio 2 d.; 4) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2023 m. liepos 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal - BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 d. paskirtas bausmė - laisvės apribojimas 1 m. su intensyvia priežiūra, nustatant, kad pirmus 6 mėnesius visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., privalo būti gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini); įpareigojant visą bausmės laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2024-08-07 bausmę atliko, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str., 138 str. 2 d. 8 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent 2025 m. rugpjūčio 4 d. apie 17:25 val. (duomenys neskelbtini), prie paplūdimio tinklinio aikštelės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,51 prom.), tyčia vieną kartą koja spyrė ant žemės sėdinčiam D. G. į veidą, taip padarė apatinio žandikaulio lūžius dešinio kampo srityje bei kūno srityje ties 33 dantimi, audinių patinimą skruosto srityje ir po dešine akimi, t. y. nukentėjusiajam D. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl žandikaulio lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui;
be to, jis pažeidė viešąją tvarką, o būtent 2025 m. rugpjūčio 4 d. apie 17:25 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, prie paplūdimio tinklinio aikštelės, būdamas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,51 prom.), matant pašaliniams asmenims, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, įžūliu elgesiu, tyčia vieną kartą koja spyrė ant žemės sėdinčiam D. G. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam D. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis V. T. kaltu prisipažino bei parodė, kad 2025-08-04 jis, būdamas girtas, nuvyko į namus pas draugę J. G., kur kartu jie vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė 0,7 l. degtinės. Pritrukus alkoholio, sugalvojo nueiti per parkelį į parduotuvę nusipirkti dar svaigalų. Einant parkeliu, ten po medžiu sėdėjęs nukentėjusysis D. G. pradėjo užgaulioti jo draugę bei pastarąją vadinti necenzūriniais žodžiais. Jis norėjo prieiti prie nukentėjusiojo, tačiau J. jam neleido. Po to jis nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko dar butelį degtinės. Grįžtant pro tą patį parkelį, nukentėjusysis vėl pradėjo keiktis. Jis priėjo prie nukentėjusiojo ir pastarąjį perspėjo, liepė ramintis. Priešingu atveju grasino, kad baigsis blogai. Jis turėjo omenyje, kad gali sužaloti. Po to jis nuėjo toliau. Jam nuėjus apie 10 m. nuo nukentėjusiojo, pastarasis toliau keikė J. Jam truko kantrybė. Jis pribėgo prie sėdėjusio nukentėjusiojo ir spyrė pastarajam į veido dešinę pusę. Nuo spyrio nukentėjusysis nuvirto ant žemės. Kažkokia moteris pradėjo klykti, cypti. Jis nuėjo į J. namus. Tikėtina, kad moteris matė, kaip jis spyrė nukentėjusiajam. Pripažįsta, jog dėl smūgio D. galėjo būti padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai bei nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sutinka, kad nukentėjusiajam smogė iš chuliganiškų paskatų. Sutinka, kad pažeidė viešąją tvarką, rodė nepagarbą aplinkai bei aplinkiniams. Fizinis smurtas vyko kitų aplinkinių akivaizdoje. Gailisi dėl savo veiksmų. Girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Šiuo metu jis yra priklausomybės ligų centre dėl savo priklausomybės alkoholiui. Pats ėmėsi priemonių atsikratyti priklausomybės alkoholiui. J. G. jam papasakojo, kad buvo paėmusi nukentėjusiojo butelį alaus. Jis pats asmeniškai nematė, kaip nukentėjusioji paėmė butelį degtinės. Su Valstybinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. teismas nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta bylos rašytiniais įrodymais: nukentėjusiojo D. G. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad jis gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje). 2025-08-02 su savo šeima grįžo į Lietuvą atostogų. 2025-08-04 svečiavosi (duomenys neskelbtini), pas sugyventinės B. B. gimines. 2025-08-04, apie 17:00 val., ėjo iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti alkoholio. Nusipirkęs ėjo namų link ir nusprendė prisėsti prie pliažo tinklinio aikštelės ant žalios vejos. Prisėdęs, paskambino savo sugyventinei B. B., kurios paprašė ateiti. Sėdint ant žalios vejos, prie jo priėjo jam nepažįstama moteris, kuri iš jo paėmė alkoholį ir nusinešė. Jis liepė tai moteriai grąžinti butelį. Tuo metu prie jo iš nugaros priėjo nepažįstamas vyras. Jis pajuto spyrį į veido dešinės pusės skruostą. Po suduoto smūgio prarado sąmonę. Pabudo tuomet, kai sugyventinė B. B. jį žadino. Tuo metu sugyventinė B. B. iškvietė pagalbą Bendruoju pagalbos numeriu „112“. Jam einant link namų, pamatė stovinčią asmenų grupę. B. B. atpažino jį mušusį asmenį. Pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes, prie jų privažiavo policijos ekipažas ir greitoji medicinos pagalba. Policijos pareigūnai nustatė jį mušusį asmenį. GMP medikai jį apžiūrėjo, sužalojimų nenustatė. Liepė kreiptis pas odontologą, nes klibėjo dantys. Po medikų apžiūros jis kalbėjo su jį mušusiu asmeniu. Pastarasis šis jo atsiprašė ir pažadėjo atlyginti padarytą žalą. Jie apsikeitė telefono numeriais ir sutarė pasikalbėti sekančią dieną, tačiau sekančią dieną į jo skambučius nereagavo. 2025-08-05, apie 12:15 val., nuvyko į (duomenys neskelbtini) esančią odontologijos kliniką, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kur jį apžiūrėjo ir padarė apatinio žandikaulio nuotrauką. Po nuotraukos padarymo pamatė, kad apatinio žandikaulio kaulas vienoje vietoje yra lūžęs, o kitoje vietoje įskilęs. Apie dantų būklę nieko tiksliai nepasakė. Pirma liepė susitvarkyti su apatinio žandikaulio kaulu. Tikėtina, kad sutrenktus apatinio žandikaulio dantis reikės tvarkyti. Už odontologijos paslaugas sumokėjo 30 eurų. Dėl apatinio žandikaulio kreipėsi į VšĮ „Raseinių ligoninė“ priėmimo skyrių, juos iškart nukreipė vykti į LSMU KK SPS, kur jie ir iškart nuvyko. LSMU KK SPS jį parą laiko stebėjo ir po apžiūros jam nustatė apatinio žandikaulio lūžį, kelių sričių. 2028-08-06 jį išleido iš stacionaro gydytis ambulatoriškai (1 t. b. l. 13, 1 t. b. l. 85-87); liudytojos B. B. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad ji gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje). 2025-08-02 su savo šeima grįžo į Lietuvą atostogų. Tą pačią dieną, kai grįžo į Lietuvą, važiavo pas jos gimines į svečius, adresu (duomenys neskelbtini). Sugyventinio D. G. namuose nebuvo nuo 2025-08-03, jis buvo apsistojęs viešbutyje. 2025-08-04, apie 17:20 val., jai išeinant iš parduotuvės "(duomenys neskelbtini)", iš toli matė, kad jos sugyventinis D. G. sėdėjo ant žalios vejos netoli pliažo tinklinio aikštelės. Jai jau būnant netoli pliažo tinklinio aikštelės, sulaukė skambučio iš D. G. Pokalbio metu jis prašė ateiti prie jo. Dar jam nepadėjus ragelio, girdėjo fone moters balsą, kaip ji sako: "aš iš tavęs pasiimu vieną dilaitą". Tada išgirdo D. G. balsą, kaip sako, "padėk butelį, jis ne tavo" ir dar kito vyriškio balsą, sakantį: "ką tu nežinai, kas jis toks (duomenys neskelbtini)". Baigus pokalbį pamatė, kaip jai nepažįstamas vyriškis priėjęs prie jos sugyventinio ir spyrė į veidą. Pamačiusi, kad mušamas jos sugyventinis, ji puolė pasiimti telefoną ir pradėjo filmuoti. Filmavimo metu nufilmavo tik asmenis, o pačio mušimo fakto nespėjo. Tada priėjo prie sugyventinio D. G., kuris gulėjo ant žalios vejos be sąmonės, jį žadino ir tuo pačiu metu skambino bendruoju pagalbos numeriu 112, prašydama medikų ir policijos pagalbos. Aplink daugiau jokių pašalinių asmenų nebuvo ir įvykio nematė. Pokalbio metu su bendrojo pagalbos numerio 112 specialiste, atsibudo jos sugyventinis D. G. ir jie ėjo namų link. Einant pamatė asmenų grupę. Priėjus prie jų ji atpažino jos sugyventinį mušusį asmenį. Atpažino jį iš turėtos tatuiruotės, pliktelėjusios galvos, tuo metu dėvėtos aprangos. Jiems pradėjus aiškintis, prie jų privažiavo policijos ekipažas ir greitoji medicinos pagalba. Kiek pamena, policijos pareigūnai nustatė jos sugyventinį D. G. mušusį asmenį, tačiau kas jis toks yra jai nėra žinoma. Tuo metu jos sugyventinis D. G. neturėjo pretenzijų nepažįstamam asmeniui, nes su juo kalbėjo ir susitarė, jog kitą dieną šis atlygins patirtą žalą. Kitą dieną jie su sugyventiniu D. G. kreipėsi į LSMU KK SPS, kur D. G. nustatė kelių sričių apatinio žandikaulio lūžius. (1 t. b. l. 102-105; 108-110; 116-119); liudytojos J. G. apklausos protokolu, kuriame nurodė, kad apie 3-4 mėnesius pažįsta V. T., su juo susipažino internetu. Įvykio dieną V. atvyko pas ją į namus. Kartu vartojo alų. Po to nusprendė nueiti į parduotuvę dar nusipirkti degtinės. Eidami pro pliažą, tinklinio aikštelę, matė ant žalios vejos sėdintį D. G. Nukentėjusysis kažką pasakė jai, tačiau ji nekreipė dėmesio. Nusipirkę degtinės, su kaltinamuoju grįžinėjo tuo pačiu keliu. D. G. sėdėjo toje pačioje vietoje. Pamačiusi šalia D. padėtą skardinę alaus, nieko jam nesakiusi, ją pasiėmė sau. Tai supykdė D. ir jis pradėjo ją keikti, vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais. V. pasakė D. "tu jos taip nevadinsi" ir iš karto vieną kartą spyrė D. į veidą. Staiga pribėgo moteris ir pradėjo kažką šaukti. Ji nekreipė dėmesio ir nuėjo (1 t. b. l. 122-125); Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. M. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad dirbant Šiaulių AVPK Raseinių r. PK aptarnaujamoje teritorijoje kartu su Šiaulių AVPK Raseinių r. PK RS vyriausiuoju patruliu M. K., tarnybiniu automobiliu VW Transporter, v.n. (duomenys neskelbtini) apie 17:30 val. buvo gautas Šiaulių AVPK OVS budėtojo pranešimas, kad "(duomenys neskelbtini) pranešėja matė kaip ką tik vienas vyras mušė kitą. Spardė kojomis, mušė rankomis, dabar pasišalino prie bažnyčios laiptų, netoli tinklinio aikštelės. Sumuštas asmuo guli, galimai be sąmonės, pranešėja lauks, reikia GMP". 17:36 val. atvykus į įvykio vietą joje nieko nerado, pavažiavus (duomenys neskelbtini) ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė stovinčius vyrus. Privažiavus prie jų paaiškėjo, kad tai įvykio dalyviai. Pabendravus su neblaiviu D. G., (nustatytas 3,30 prom. girtumas), šis paaiškino, kad konfliktavo su nepažįstamu asmeniu, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, yra neblaivus V. T. (nustatytas 3,51 prom. girtumas), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini). Konflikto metu apsistumdė ir V. T. jam trenkė į veidą, ko pasekoje, pagal jį, jam kliba dantys. D. G. sunkiai dėstė mintis, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nesugebėjo nuosekliai papasakoti visų įvykio aplinkybių. Asmenys pretenzijų vienas kitam neturėjo. Atvykęs GMP ekipažas apžiūrėjo D. G., tačiau jokių sužalojimų nenustatė. D. G. paaiškinta, kad išsiblaivęs, jeigu turės pretenzijų, gali kreiptis į Raseinių r. PK pareiškimo parašymui. Šiuo metu skundų, pareiškimų negauta. 2025-08-05 gautas (PRĮR ROIK (duomenys neskelbtini)) su pranešimas, kad Į LSMU KK SPS kreipėsi D. G., žandikaulio sumušimas (1 t. b. l. 34-35); Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje. (duomenys neskelbtini) gatvė yra dengta asfaltu. Atvažiavus nuo (duomenys neskelbtini) Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios pusės ir pavažiavus apie 120 metrų, kairėje kelio pusėje yra Dominikonų vienuolyno statinių kompleksas. Dešinėje kelio pusėje yra (duomenys neskelbtini) "(duomenys neskelbtini)" parkas, kuriame yra atnaujintos pliažo tinklinio aikštelės (1 t. b. l. 25-27, 28-33); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada, kurioje nurodyta, kad D. G. nustatyti apatinio žandikaulio lūžiai dešinio kampo srityje bei kūno srityje ties 33 dantimi, audinių patinimas skruosto srityje ir po dešine akimi. Sužalojimai padaryti buku daiktu paveikus dešinio skruosto sritį, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, 2025-08-04. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl žandikaulio lūžių sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. (1 t. b. l. 59-62); daiktų apžiūros (B. B. pateiktas vaizdo įrašas) protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas yra 0,09 min. trukmės. Vaizdo įraše matyti, kaip gatve nuo lauko tualetų pirma ateina iš tyrimo žinoma Ž. G., kuri nešasi butelį, paskui ją ateina įtariamasis V. T. Toliau prie lauko tualetų matosi ant žemės gulintis nukentėjusysis D. G. Ž. G., pamačiusi jog yra filmuojama, nusuką galvą ir ranka užsidengia veidą. Po to matosi, kaip telefonas nukrenta ant žemės ir tuo metu prieina V. T., kuris iš viršaus pasižiūri į telefoną. Tuo pačiu metu vaizdo įraše trumpam pasimato B. B., kuri lyg pastumia V. T. ir pasiima telefoną. Vaizdo įrašas yra be garso. (1 t. b. l. 113-115).
Padarytų nusikalstamų veikų objektas – žmogaus sveikata. Papildomas objektas viešoji tvarka. Objektyvioji pusė pasireiškė viešoje vietoje įžūliu elgesiu, nepagarbos aplinkiniams bei aplinkai demonstravimu – spiriant sėdėjusiam ant žemės nukentėjusiajam į veidą bei padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką. Kvalifikuojantis požymis – nusikalstama veika padaryta iš chuliganiškų paskatų dėl menkavertės dingsties. Padarytų nusikalstamų veikų sudėtis materiali. Nusikalstamos veikos priskiriamos baigtų nusikaltimų kategorijai, nes sukėlė pasekmes. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. ir 138 str. 2 d. 8 p.
Dėl bausmės skyrimo
Baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. 1 d. numatyta: „Teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.“
Kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas teistumą, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. jis pripažįstamas recidyvistu.
Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas recidyvistu.
Kaltinamasis padarė du nusikaltimus, t.y. vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, nusikalstamas veikas padarė turėdamas teistumą, anksčiau teistas keturis kartus, iš jų 2 kartus už smurtinius nusikaltimus, neparodė noro taisytis, laikytis įstatymus ir visuomenėje priimtų dorovės normų, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę sunkinančias ir lengvinančią aplinkybes, kaltinamajam skirtinos bausmės, kurios yra artimos sankcijose numatytų bausmių vidurkio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p. skiriamos bausmės bendrintinos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, kadangi tarp padarytų nusikalstamų veikų yra idealioji sutaptis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 str. skiriama bausmė mažintina 1/3, kadangi buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. taikymo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d. numatyta: „Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.“
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 9 d. numatyta: „Skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.“
Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ikiteisminio tyrimo metu ėmėsi priemonių atsikratyti priklausomybės alkoholiui, kreipėsi pagalbos į gydymo įstaiga, gydosi, dirba, pasižada pasitaisyti, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant pareigas.
Dėl kardomosios priemonės taikymo
Iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios taikytina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Dėl civilinių ieškinių
Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 str. gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala.
Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis).
„Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais“ (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. „Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką“, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistą neturtinę žalą kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.
Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis, grįsdamas pareikštą civilinį ieškinį, nurodė, kad lyjant lauke jam būna sunku kalbėti, nes labai skauda žandikaulį. Tikėtina, kad žandikaulis blogai sugijo ir tai yra trauma visam gyvenimui. Po įvykio negulėjo ligoninėje, gydėsi namuose. Jam 4 kartus teko iš nuolatinės gyvenamosios vietos Didžiojo Britanijoje skristi į Lietuvą, kad medikai jam iš burnos išimtų metalus. Kadangi beveik du mėnesius metalais buvo „sukabintas“ žandikaulis, jis neteko 15 kg svorio. Dėl žandikaulio negalėjo valgyti, kalbėti, dirbti. Jis dirba mūrininku D. B. Po įvykio nebuvo nedarbingume, toliau dirbo. Dėl sužaloto žandikaulio jis galėjo valgyti tik skystą maistą per šiaudelį. Dėl sužalojimo jam buvo nepatogu bendrauti. Teko vartoti antibiotikus ir vaistus nuo skausmo. Skaudėjo visą žandikaulį. Po metalo nuo sukabinto žandikaulio nuėmimą dar tris savaites jautė skausmą, vartojau vaistus nuo skausmo. Negalėjo smarkiai išsižioti, stomatologai negalėjo apžiūrėti dantis. Šiuo metu vaistų nebevartoja. Šiuo metu kartais dar skauda žandikaulį, kai kramto. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sukeltas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, kūno sužalojimo mastą, nepatogumus kasdienėje veikloje, patirtą skausmą, jų trukmę, atsižvelgiant į Lietuvos aukščiausiojo teismo praktiką analogiškose bylose priteisiant padarytą neturtinę žalą, atsižvelgiant į teisingumo protingumo ir sąžiningumo principus pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.
Nukentėjusysis baudžiamojoje byloje reiškia civilinį ieškinį dėl 3 509.82 Eur turtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą sudaro skrydžiai iš Londono į Lietuvą, susiję su jo gydymu, medikų konsultacija: 2025-09-06 skrydis Ryga-Londonas, skrydžio kaina 274,89 Eur; 2025-09-03 skrydis Londonas - Kaunas ir skrydis atgal 2025-09-13 Kaunas - Londonas, bendra kaina 89,60 Eur (78,08 svarų sterlingų); 2025-10-01 skrydis Londonas — Kaunas ir skrydis atgal 2025-10-04 Kaunas - Londonas, bendra kaina 74 Eur (64,48 svarų sterlingų); 2025-10-15 skrydis Londonas - Kaunas, skrydžio kaina 34,99 Eur (30,49 svarų sterlingų); 2025-10-15 skrydis Kaunas - Londonas, skrydžio kaina 24,49 Eur. Interdental Centras (6 Springham Walk Greenwich London SE10 0YP) 2025-12-01 paskaičiuotas dantų gydymas 2719,76 Eur (2 370 svarų sterlingų). Textln Ltd (17 King George Avenue Londonas El6 3HR Jungtinė Karalystė) 2026-02-17 sąskaita Nr. 29779 ir 2026-01-30 sąskaita Nr. 29632 už vertimą iš viso 166,40 Eur (145 svarų sterlingų); VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2025-09-03 kvitas už žandikaulio gydymą 40,35 Eur; apmokėjimas (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) už benziną, kad nuvykti į oro uostą, 55,34 Eur; taip pat byloje yra sąskaita 30 Eur sumai už odontologo paslaugas (nuotraukos darymas). Pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas dokumentais. Padaryta turtinė žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasėkoje. Pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos baudžiamojoje byloje kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį dėl 230,39 Eur turtinės žalos atlyginimo. Padarytą turtinę žalą sudaro išlaidos, susijusios su nukentėjusiojo D. G. gydymu. Ši neturtinė žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasėkoje. Pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais dokumentais, todėl tenkintinas visiškai.
Kaltinamasis nesutiko mokėti už nukentėjusiojo skrydžius į Lietuvą, nes nukentėjusiajam reikėjo gydytis Lietuvos, o neskraidyti į Didžiąją Britaniją. Su pareikštu 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimu sutinka. Nesutinka tik su skrydžių išlaidomis, o su kitkuo sutinka.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašo iš kaltinamojo priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą.
Iš teismų praktikos matyti, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pateikti prašymai tenkintini ir iš kaltinamojo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo.
CD su vaizdo įrašu paliktina prie baudžiamosios bylos.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., -
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu, bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę bei skirti subendrintą 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę mažinti 1/3 ir skirti sumažintą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5, 6, 10 p. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Skirti intensyvią priežiūrą, nustatant buvimo vietą pagal faktinę gyvenamąją vietą, buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis.
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- toliau dirbti arba užsiregistruoti ir registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Iš V. T. priteisti Valstybei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, (į.k. 191351679, a.s. LT21 7300 0100 0248 4333, AB banko SWEDBANK) 230,39 (du šimtus trisdešimt eurų 39 eurocentus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško turtinės žalos atlyginimo.
Iš V. T. priteisti nukentėjusiajam D. G.;
- 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo;
- 3 509,82 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus devynis eurus 82 eurocentus) turtinės žalos atlyginimo;
- 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
CD su vaizdo įrašu palikti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.