Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas Mindaugas Martinaitis Procesinio sprendimo kategorija 2.11

2007 m. spalio 24 d.

teismo posėdyje išnagrinėjęs J. B. ir S. P. skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria atmesti pareiškėjų skundai ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės prokurorės nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros 2009-09-06 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal J. B. ir S. P. pareiškimus dėl melagingų parodymų davimo baudžiamojoje byloje Nr.1-114-04/2006.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2007-09-28 nutartimi paliko galioti Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros 2007-09-06 prokurorės nutarimą.

Skunduose J. B. bei S. P. nurodo, jog teismas nepagrįstai paliko galioti prokurorės nutarimą, kadangi prokurorė, priimdama sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo, neatliko proceso veiksmų – neapklausė liudytojų, kurie Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje davė melagingus parodymus, kurie lėmė S. P. nuteisimą. Neatsižvelgta, jog nukentėjusioji R. L. į teismą su kaltinimu S. P. kreipėsi praėjus metams po jos nurodyto įvykio. Taip pat prokurorė nesprendė klausimo dėl ekspertizės paskyrimo, ar S. P., kuriam žalos padarymo metu buvo 79 metai, galėjo sulaužyti nukentėjusiosios sodo sklype buvusius betono stulpelius. Todėl pareiškėjai prašo panaikinti prokurorės bei teismo priimtus sprendimus ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl R. L. ir, kaip teigiama pareiškimuose, jos liudytojų duotų melagingų parodymų.

Motyvuojamoji dalis

J. B. ir S. P. skundai atmestini: teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Susipažinus su Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros medžiaga dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, su to paties rajono Apylinkės teisme 2006 m. rugsėjo 26 d. išnagrinėta baudžiamąja byla ir tą dieną priimtu nuosprendžiu, matyti, kad 2006-04-19 į Klaipėdos rajono apylinkės teismą kreipėsi R. L., prašydama pradėti privataus kaltinimo procesą prieš S. P. ir pripažinti jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. už jos turto sugadinimą – 12 betono stulpelių sulaužymo 2005 m. liepos 4 d. jos sodo sklype.

Apylinkės teismas 2006-09-28 nuosprendžiu S. P. pripažino kaltu pagal minėtą baudžiamąjį įstatymą, paskyrė bausmę, priteisė 930 Lt žalai atlyginti.

Priimdamas sprendimą S. P. pripažinti kaltu, teismas, be kitų duomenų, kurie nuosprendyje įvertinti kaip įrodymai, rėmėsi bylos nagrinėjimo metu apklaustų asmenų parodymais, kurie remiantis Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu taip pat įvertinti kaip įrodymai.

Apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo 2006-11-07 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atmetus nuteistojo S. P. skundą.

Prokurorė, atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą prieš R. L., kuri nagrinėjant baudžiamąją bylą Apylinkės teisme buvo pripažinta nukentėjusiąja ir teisme buvo apklausta taikant Baudžiamojo proceso kodekso 277 straipsnio nuostatas, nurodė, kad procesas prieš ją negali būti pradėtas, nes nenustatyta, kad asmuo padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokius pačius argumentus nurodė ir Apylinkės teismo teisėjas 2007-09-28 nutartimi atmesdamas S. P. ir kito asmens skundą dėl prokurorės nutarimo.

Teismo nuosprendis yra dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu ir kuriame fiksuojami svarbiausi procese priimami sprendimai bei, kaip minėta, į bylą surinkti duomenys vertinami, ar jie priimtini kaip įrodymai, ar ne. Nuosprendį gali priimti tik teismas. Nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas tik baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta instancine tvarka, tai gali daryti aukštesnės instancijos teismai apeliacine ir kasacine tvarka, taip pat, kai baudžiamoji byla gali būti atnaujinta dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių arba dėl Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto arba Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo.

Dabar nagrinėjamoje problemoje pareiškėjai prašo kitaip įvertinti Apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje duotus nukentėjusiosios R. L. parodymus – pripažinti juos melagingais ir už tai R. L. patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Pripažinus pareiškėjų prašymą pagrįstu, reikštų įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ir jo išvadų naują vertinimą, ko ikiteisminio tyrimo procesas ir su juo susiję subjektai daryti negali. Baudžiamojo proceso įstatymas kiekvienam įstatymo taikymo subjektui apibrėžia konkrečias veikimo ribas, funkcijas ir atsakomybę. Dėl nagrinėjamo klausimo Apylinkės prokuratūros prokurorė, Apylinkės teismo teisėjas, Apygardos teismo teisėjas yra asmenys, nagrinėjantys baudžiamojo proceso santykius, susijusius su ikiteisminio tyrimo nuostatų taikymu, todėl šie asmenys, kaip baudžiamojo proceso taikymo subjektai dėl nagrinėjamo skundo neturi teisės vykdyti apeliacinių, kasacinių ar kitokių įsiteisėjusio nuosprendžio revizavimo funkcijų. Priėmus sprendimą dėl R. L. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, kartu būtų priimtas sprendimas dėl minėto įsiteisėjusio Apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo.

Skunde neteisingai teigiama, kad prokurorė privalėjo iš naujo atlikti proceso veiksmus – apklausti liudytojus, kurių parodymai įvertinti nuosprendyje, atlikti ekspertizę ir pan. Jei prokurorė būtų atlikusi tokius veiksmus, tokie veiksmai būtų neteisėti, priešingi baudžiamojo proceso įstatymo bei apskritai – konstitucinėms nuostatoms. Todėl minėtų baudžiamojo proceso taikymo subjektų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu, - prokurorės ir teisėjo- priimti sprendimai yra teisingi, juos keisti ar naikinti priežasčių nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

J. B. ir S. P. skundus atmesti, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis toliau neskundžiama.