Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2018-04-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.-371-714/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-04-26
Bylos Nr.
A2.-371-714/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūratė Lukšienė
Pažeidėjas
J. K.
Administracinio nusižengimo byla Nr. A2.-371-714/2018Teisminio proceso numeris 4-19-3-00059-2018-2
Procesinio dokumento kategorijos:3.1.2; 21.9.10(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. balandžio 26d.Jurbarkas
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėja Jūratė Lukšienė,sekretoriaujant Eglei Macijauskieneidalyvaujantadministracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. K.,

viešame teismo posėdyježodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. K., a.k (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) administracine tvarka bausta,patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste Lietuvos Respublikos ANK) 73straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018m. kovo 12 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolasNr. 98-ANR_P-1136-2018pagal Lietuvos Respublikos ANK73 straipsnio 1 dalį dėl to, J. K. m. kovo 11 d. 16 val. 17min. (duomenys neskelbtini), būdama akivaizdžiai neblaivi neužtikrino savo vaikų U. K., gim. ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini) tinkamos priežiūros bei saugumo.

Teismui pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga:administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 12-13),Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK vyriausios patrulės L. A. 2018 m. kovo 11 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta kad J. K. buvo akivaizdžiai neblaivi, tačiau tikrintis alkoholio matuokliu, bute buvo kitas asmuo, kuris taip pat buvo neblaivus, sklido alkoholio kvapas, keliamas nepabudo, J. K. teigimu dukros buvo pas močiutę, pasiūlius ten vykti, paaiškino, kad vyresnioji dukra pas draugą, nuvykus nurodytu adresu pas močiutę buvo rasta U. K., ta pati mergaitė, kurią matė laiptinėje, U. K. paaiškino, kad prieš atvykstant pareigūnams, mama liepė eiti pas močiutę, atvykusi vyresnioji dukra V. B. paaiškino, kad buvo pas draugą, vaikai perduoti močiutei B. K. (b.l. 5), nepilnamečio perdavimo priėmimo aktas (b.l. 6), Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2018m. kovo 12 d. raštu apie J. K. šeimą informacija pateikta Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (b.l. 7-9),administracinių nusižengimų registro išrašas, iš kurio nustatyta, kad J. K. bausta administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos ANK 489 str. 1 d., pažeidimą padarė būdama neblaivi (b.l. 10-11), nepilnametės V. B. ir U. K. pripažintos nukentėjusiomis (b.l. 14-15), Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodo, kad J. K. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, tačiau šeima yra žinoma ir stebima (b. l. 26).

Teismo posėdžio metu 2018-03-21 J. K., kad kaltės nepripažįsta, jai pūsti niekas nedavė, vaikų prie jos nebuvo, vaikai buvo pas močiutę, su tėvu S. K., 2018-04-03 teismo posėdžio metu J. K. nurodė, kad gyvena su dukromis (duomenys neskelbtini) gyvena su vaikais ir pussesere A. A., įvykio metu buvo į svečius atvažiavus, apie 16 val. namuose buvo A. ir bendradarbis T., Ugnė pas tėtė buvo, o V. buvo pas draugę išėjusi, paskambino policijai T., nes ji jo nepriėmė, bendradarbis buvo ką tik atvažiavęs, kalbėjosi, policijai įėjus ji buvo išgėrusi šampano, jai pūsti nesiūlė, būtų pūtusi jei būtų siūlę, prie vaikų gerti nerizikuotų, B. miegantį paliko, ji žinojo, kad dukros abi pas močiutę, buvo susitarusi su Sauliumi, kad vaikai liks pas močiutę.

Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad tikslios datos nepamena dirbo su L. A., namo tiksliai nepamena, daugiabutyje, gavo pranešimą, kad yra neprižiūrimi vaikai, nuvykus į vietą, laiptinėje ties trečiu, ketvirtu aukštu apsilenkė su mergaite, vėliau paaiškėjo kad tai buvo J. K. dukra, užlipus į butą, ten rasta daug akivaizdžiai neblaivių asmenų, vienas gerai žinomas E. B., vyko išgertuvės, paklausus kur vaikai, pasakė, kad viena dukra pas močiutę, o kur kita negalėjo paaiškinti, nusprendė nuvykti pas močiutę, nes vaikai grįžti į tą butą negali, nes nesaugu, o dar esant Bačiuliui, pas močiutę rado vieną mergaitę, prašė, kad paskambintų sesei, ji atėjo, paprašė, kad močiutė paglobotų vaikus, su vyresniąja nuvyko paimti būtinus daiktus, mergaitė pati atsirakino duris, J. K. bute nebuvo, mergaitė rinkosi daiktus kambaryje, kuriame miegojo B., mergaitė susirinko daiktus, ir ją parvežė atgal pas močiutę, mergaitė tikrai buvo prieš atvažiuojant jiems, nes ją susitiko ant laiptų, ponią pasikvietė į koridorių pasikalbėti pasitikrinti blaivumą, ji atsisakė, bute buvo netvarka, buteliai mėtėsi, mergaitė rūbelius su tėčiu rinkosi lipdama per B., jis nepabudo.

Liudytoja B. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad J. K. yra buvusi marti, jos sūnus S. K., anūkė U. K., 2018-03-11 ji buvo pas ją, išėjo apie pusė penkių,per naktį miegojo pas ją, iš kur atėjo nežino, sūnus atėjo vėliau, policininkai per sesę Ugnę pasikvietė antrą mergaitę Vidmantę, sūnus ėjo kartu rūbelių pasiimti, mergaitės jautėsi normaliai, tik policininkų bijojo.

Liudytoja A. A. teismo posėdžio metu parodė, kad J. K. yra jos pusseserė, mėnesis kaip gyvena Kęstučio 27-58, Jurbarke, 2018-03-11 buvo bute, su pussesere buvo išgėrę du butelius šampano dviese, bute buvo dar trys pusseserės bendradarbiai gėrė visi, pusseserės dukra Ugnė buvo pas močiutę, jau iš ryto nebuvo, kita dukra buvo išėjusi pas draugą, kai policija atvažiavo vaikų nebuvo, kai policininkai išvažiavo, jie irgi išvažiavo,tik B. kartu neišvažiavo.

Liudytoja L. A., teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo su Vaidu Baniu, buvo gautas lygtais pranešimas dėl vaikų nepriežiūros, nuvykus į vietą, jiems lipant į penktą aukštą, jie prasilenkė laiptinėje su išsigandusia mergaite, užlipus į butą jame rasta neblaivi moteris ir dar keletas vyrų, bendraujant su ja buvo paklausta kur yra jos vaikai, ji paaiškinom kad viena mergaitė yra pas močiutę, o kita pas draugą, blaivumą tikrintis atsisakė, su tyrėju važiavo patikrinti informaciją, nuvykus pas močiutę, ten rasta mergaitė, su kuria prasilenkė laiptinėje, ten buvo ir jos tėvas, išsikvietė kitą mergaitę, su tėvu ir dukterimis, grįžo į butą, susirinko daiktus, raktus jie turėjo, o moters bute jau nebebuvo, mergaitės buvo perduotos močiutei, kambary miegojo gerai policijai žinomas asmuo, ant laiptų sutiko jaunesnę mergaitę, iš veido matėsi, kad mergaitė išsigandusi, kažkuri mergaitė verkė, kai įėjo į butą.

Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad J. K. yra buvusi žmona, Vidmantė jo podukra, o Ugnė jo dukra yra, rodos buvo kovo 11, iš pat ryto Ugnė buvo su juo, paskui ji nuėjo į namus pasiimti telefono, pamatė policininkus ir pabėgo, vėliau jis su Vidmante nuėjo rūbų nuėjo į butą paimti į butą, Ugnė nėjo, bijojo policijos, bute lovoje, daugiau žmonių bute nebuvo.

Tėvų valdžios turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, t. y. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai savo elgesiu ir pavyzdžiu daro įtaką vaikų vystymuisi, formuoja jų pasaulėžiūros pagrindus, nulemsiančius vaikų gyvenimo būdą ateityje. Girtavimas, neigiamos reputacijos asmenų lankymasis jų namuose, sukelia vaikams neigiamas psichologines pasekmes, pažeidžia vaikų teises ir teisėtus interesus į saugią ir ramią aplinką.

Nustatyta, kad J. K. augina dvi nepilnametes dukras, 2018 m. kovo 11 d. jos bute buvo girtaujama, J. K. pripažino, kad bendradarbiai atvyko pasveikinti su praėjusia kovo 8-ąja, vyresniosios dukters bute nebuvo, J. K. nurodė, kad ji buvo pas draugą, jaunesnioji dukra nuo ryto buvo su pas močiutę B. K.,vėliau ten atėjo ir S. K. (liudytojos B. K. parodymai), tačiau dienos metu U. K. grįžusi į namus pasiimti telefono. Pareigūnams atvykus pagal iškvietimą, jie mergaitę sutiko laiptinėje, besileidžiančią žemyn. J. K. tikrintis girtumą atsisakė, motyvuodama tuo, kad jos bute nepilnamečių vaikų nėra, tačiau tiek ji pati, tiek liudytoja A. A. neginčijo, kad gėrė alkoholinius gėrimus. Išvykus pareigūnams pati J. K. net nesirūpino savo vaikais, o išvyko su kitai asmenimis iš buto, bute palikdama pašalinį asmenį E. B.. Bet kuriuo metu namo galėjo grįžti jos nepilnametės dukros, kurios bute būtų radusios netvarką, miegantį vyriškį, jei mergaitėmis nebūtų pasirūpinę pareigūnai, kurie perdavė mergaites B. K.. Net ir būdamos savaitgalį pas močiutę ar draugus nepilnametės mergaitės turi būti užtikrintos, kad bet kada grįžusios į savo namus, į kambarius, kuriuose yra jų asmeniniai daiktai ir mokymosi priemonės, ras tuos namus tvarkingus ir saugius, blaivią mamą. Akivaizdu, kad mergaitės nebuvo pasirengusios eiti į mokyklą iš močiutės namų, tačiau likti vienoms savo namuose joms buvo nesaugu. O tą užtikrinti turi vaikų motina.

Visų nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad J. K. nesirūpino savo nepilnamečiais vaikais, neužtikrino jų saugumo.Aptariamoje situacijoje J. K. elgesys ir kitosaplinkybės, kurias buvo priverstos stebėti nepilnametės J. K. dukros, yra priešingas motinos valdžios panaudojimas vaiko interesams, taip traumuojant vaikus, trikdant jų visapusišką ir harmoningą vystymąsi. Iš šioje situacijoje negalima kaltinti pareigūnų, kurie atvyko pagal gautą pranešimą, o tik pačią J. K., kurios gyvenimo būdas prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. Gautas pranešimas buvo patikrintas ir iš esmės pasitvirtino.J. K. jau anksčiau buvo bausta dėl administracinio nusižengimo, kurį padarė, būdama neblaivi ir tuose pačiuose namuose. J. K. šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, tačiau tai neeliminuoja to fakto, kad vartodama alkoholį, jipanaudoja savo kaip motinos valdžią priešingai vaikų interesams.

J. K. kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos RespublikosANK 73 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos CK3.159 straipsnio 4 dalis numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks tėvo ar motinos valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir neužtikrinimas saugios aplinkos.

Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių nenustatyta (Lietuvos Respublikos ANK 35 – 36 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, nagrinėjant bylą iš esmės, rašytinę bylos medžiagą, pažeidimo pobūdį, J. K. asmenines savybes, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti skiriant administracinę nuobaudą.

Vadovaujantis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. K., a.k. (duomenys neskelbtini)kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 73 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas skirti įspėjimą įvykdomas jį paskelbiant ar įteikiant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tais atvejais, kai apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą šis nutarimas panaikinamas ar įspėjimas pakeistas kita administracine nuobauda, laikoma, kad įspėjimas asmeniui nebuvo pareikštas.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.

Teisėja Jūratė Lukšienė