- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- eI1-3907-428/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01171-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas skunde ir teismo posėdžio metu patvirtino, jog laikotarpiu nuo 2018-01-31 iki 2018-11-15 buvo laikomas Marijampolės PN 20-ame būryje 1 kamerų tipo patalpoje. Nurodė, jog Marijampolės PN buvo nuolat pažeidinėjamos jo teisės, neužtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, pareiškėjas į administraciją kreipėsi net 28 kartus, tačiau buvo pateikiami tik lakoniški atsakymai, o problemos nebuvo sprendžiamos. Kameroje nebuvo įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Taipogi nebuvo užtikrinamas asmeniui minimalus plotas kameroje, nes kameroje kartu su pareiškėju gyveno dar 5 asmenys. Kameros plotą mažino baldai bei kitas inventorius. Teigė, jog gyvenant tokiomis sąlygomis pareiškėjas nuolat jautė nerimą, tapo uždaras, kankino nemiga. Nurodė, jog kameroje buvo tupimas tualetas, surūdijęs. Duše buvo didelis langas, kuris vedė į 22 būrio kiemelį. Nebuvo užtikrinamas privatumas, nes kiti asmenys turėjo galimybę matyti jį prausiantis. Kameroje neatsidarinėjo langai, o tik buvo nedidelė orlaidė. Nuolat stigo gryno oro, todėl skaudėjo galvą, tapo irzlus, nervingas. Trūko natūralaus apšvietimo, kadangi už kameros langų stovėjo metaliniai laiptai, todėl tekdavo naudoti dirbtinį, todėl pablogėjo regėjimas. Į pasivaikščiojimo kiemelį iš pastato pareiškėjui tekdavo leistis metaliniais laiptais, kurie žiemą buvo slidūs. Pasivaikščiojimo kiemelis netvarkingas, duobėtas. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo išsinarinęs koją, prasikirtęs pirštą. Ginčo laikotarpiu Marijampolės PN pablogėjo pareiškėjo sveikata, kadangi Marijampolės PN nesilaiko teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų ir tiekia kalintiems asmenims maistą pažeisdami maitinimo organizavimo tvarką. Maistas buvo pateikiamas praaušęs arba visai atšalęs. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų, jis patyrė didelių nepatogumų, psichologinį išsekimą, atsirado fobijos, pasijuto pažemintas, kankino nemiga, skaudėjo galvą, tapo dirglus.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko 20-ame būryje (drausmės grupėje) 1 kameroje. Kameros plotas 24,27 kv. m, joje buvo iki 6 nuteistųjų ir įrengtos 6 miegamosios vietos. Ginčo laikotarpiu buvo išvykęs iš pataisos namų nuo 2018-02-22 iki 2018-03-01 ir nuo 2018-06-19 iki 2019-07-10. Minimalaus tenkančio ploto norma nebuvo pažeista. Kamerose prižiūrėtojo iškvietimo mygtukai įrengti, tačiau nuteistieji juos nuolat gadina. Gedimai nuolat yra tvarkomi, atsižvelgiant į turimas materialines lėšas. Be to, kamerų tipo patalpų lokaliniame sektoriuje visą parą budi pareigūnai, kurie nuolatos tikrina ir kontroliuoja esamą situaciją kamerų tipo patalpose. Visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus, sanitarinio mazgo pažeidimų kamerose nenustatė. Teisės aktai nenustato, kad tualetas turi būti sukonstruotas naudotis sėdint. Kamerose esančios orlaidės yra tinkamo dydžio, jog pro jas galėtų patekti pakankamai gryno oro. Nurodė, jog 1 kamera yra pirmame aukšte, todėl pareiškėjui laiptais lipti nereikėjo. Pasivaikščiojimo kiemelis nėra duobėtas. Patvirtina, jog duomenų, kad pareiškėjas būtų išsinarinęs koją ar susižeidęs kojos pirštą laikotarpiu nuo 2018-01-31 iki 2018-11-15, neturi. Marijampolės PN periodiškai teikia maisto pavyzdžius Kauno technologijos universiteto maisto instituto maisto tyrimų centrui. Pagal atliktus maisto dienos patiekalų tyrimus viešojo maitinimo patiekalai, paruošti Marijampolės pataisos namų valgykloje, atitiko valgiaraščių prieduose nustatytus maisto produktų kiekius ir nustatytas energetines vertes. Nebuvo atvejo, kuomet Marijampolės PN maisto energetinė vertė ar kokybė neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Marijampolės PN maistą teikia UAB „Grūstė”, todėl apie nuteistiesiems teikiamą maistą atsakovas pasisakyti daugiau nieko negali. Sveikatos sutrikimų dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui nediagnozuota. Mano, kad Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų. Nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė išraiška neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2018-01-31 iki 2018-11-15, atliekant laisvės atėmimo bausmę, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas skundžiasi, kad jis buvo laikomas Marijampolės PN, pažeidžiant vienam asmeniui teisės aktuose nustatytą gyvenamojo ploto normą.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės, redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu), 11¹.2. punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.
Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2018-01-31 iki 2018-11-15 pareiškėjas buvo 20 būrio (drausmės grupėje) 1 kameroje, kurios plotas 24,27 kv. m. Kameroje įrengta 6 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,045 kv. m gyvenamojo ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Atsakovas nurodė, jog kameroje ginčo laikotarpiu buvo iki 6 nuteistųjų, tai patvirtino ir pareiškėjas.
Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 11¹.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m ploto norma.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitariniame mazge tualetas buvo tupimas ir surūdijęs. Teigė, jog duše buvo didelis langas, kuris vedė į 22 būrio kiemelį, todėl nebuvo užtikrinamas privatumas, nes kiti asmenys turėjo galimybę matyti jį prausiantis.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) specialių reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui nenumato. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos) nustatyta, kad kamerų tipo patalpos sanitariniame mazge turi būti klozetas (gali būti ir tupiamas). Taigi, nėra nustatyta, kad tualetas turi būti sukonstruotas naudotis sėdint. Teisės aktuose nėra nustatyti konkretūs reikalavimai kalinimo įstaigose įrengiamų tualetų konstrukcijai ir be to teisės aktai numato, jog klozetas gali būti tupiamas, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, kad atsakovės atstovas teisės aktų reikalavimų nepažeidė įrengiant 1 kameroje tupiamą tualetą.
Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (Higienos normos HN 134:2015 12 p.).
Pareiškėjas nurodė, kad 1 kameroje buvo surūdijęs tualetas, tačiau byloje nėra duomenų apie netinkamą sanitarinio mazgo įrenginių būklę, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Atsikirsdamas į pareiškėjo argumentus atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018-11-15 atliekant periodinį patikrinimą nenustatė sanitarinio mazgo pažeidimų. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę, tačiau visiškai nepagrindė šios faktinės aplinkybės tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.
Atsakovė 2021-02-25 rašte nurodė, jog dušo patalpose yra įrengtas vienas langas persirengimo kambaryje, tačiau langas yra aukštai, su grotomis bei grūdėto stiklo, todėl per jį matyti persirenginėjančius nuteistuosius nėra įmanoma. Taipogi pažymėjo, jog šalia dušinės nėra 22 būrio (ar bet kurio kito būrio) pasivaikščiojimo kiemelio. Taipogi pažymėjo, jog nuo 2018-07-10 dušo patalpose buvo įrengtos pertvaros.
Pateiktas atsakovės paaiškinimas bei nuotraukos patvirtina, jog persirengimo kambaryje esantis langas yra įrengtas aukštai ir nėra didelis kaip nurodė pareiškėjas. Todėl pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrintas privatumas ir per langą buvo matomas kitų asmenų , atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo dušo patalpose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) bei Aprūpinimo norma tokio reikalavimo nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas pateikęs į bylą dušo patalpų nuotraukas laikotarpiu iki 2018-07-10 bei po jo, kurios patvirtina, jog dušo patalpose nuo 2018-07-10 buvo įrengtos pertvaros. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti. Todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Vis dėlto, tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Europos žmogaus tiesių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos buvo prastos. Kaip minėta, privatumo duše neužtikrinimas galėtų būti laikomas tik kumuliacine aplinkybe, jei būtų nustatytos ypač prastos kalinimo sąlygos ir vertinamas jų visetas. Nagrinėjamu atveju, tokių aplinkybių nenustačius, nėra pagrindo vertinti pataisos namų administracijos veiksmus kaip pažeidžiančius Konvencijos 3 straipsnio nuostatas.
Higienos normos HN 134:2015 14 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Natūralios apšvietos dydžio ši Higienos norma nereglamentuoja. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo natūralaus apšvietimo atmetami kaip nepagrįsti.
Higienos normos HN 134:2015 17 punktas numato, jog nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc. (Higienos normos HN 134:2015 16 punktas).
Atsakovės atstovas nurodė, kad kamerose esančios orlaidės yra tinkamo dydžio, jog pro jas galėtų patekti pakankamai gryno oro. Teismas pažymi, jog teisės aktai nereglamentuoja pačios orlaidės dydžio. Iš į bylą pateiktų nuotraukų matosi, jog orlaidės atsidaro, kas įrodo, jog į kamerą patenka grynas oras. Įvertinus nustatytas bylos aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos gyvenamosiose patalpose laikytini deklaratyviais, todėl atmestini.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punkte nurodyta, kad kamerose turi būti įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad 20 būryje (drausmės grupė) yra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, tačiau nuteistieji iškvietimo mygtukus piktybiškai ir sistemingai gadina. Taigi, konkrečių duomenų apie iškvietimo sistemos įrengimą ginčo laikotarpiu 1 kameroje į bylą nebuvo pateikta. Atsakovės atstovas atsiliepime taip pat nurodė, kad Marijampolės PN visą parą budi pareigūnai, kurie nuolatos tikrina ir kontroliuoja esamą situaciją kamerų tipo patalpose. Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareigūnų iškvietimo sistema kamerose privalo būti įrengta bei veikti, nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog pareigūnų budėjimas visą parą nevisiškai atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punkto reikalavimus. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad atsakovei nepaneigus pareiškėjo tvirtinimo dėl iškvietimo sistemos neįrengimo 1 kameroje ginčo laikotarpiu galima būtų konstatuoti pažeidimą.
Tačiau bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų kilę tam tikrų problemų dėl to bei nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl galimų pažeidimų (negalėjimo pasinaudoti 1 kameroje prižiūrėtojų iškvietimo sistema). Teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Vien deklaratyvus ir abstraktus teigimas, jog yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, neišdėstant konkrečių pažeidimų, nedetalizuojant aplinkybių negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui. Pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018).
Pareiškėjas teigia, kad į pasivaikščiojimo kiemelį iš pastato eidavo metaliniais laiptais, kurie žiemą slidūs. Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad 20 būrio 1 kamera yra pirmame, o ne antrame aukšte, todėl pareiškėjui nereikia lipti jo minimais laiptais į pasivaikščiojimo kiemelį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl slidžių laiptų atmestini kaip nepagrįsti.
Nurodė, jog pasivaikščiojimo kiemelis netvarkingas, duobėtas. Reikalavimai pataisos namų pasivaikščiojimo kiemų įrengimui yra nurodyti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18-21 punktuose. Pagal minėtų taisyklių 21 punktą pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios.
Iš į bylą pateiktų pasivaikščiojimo kiemelio nuotraukų, nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemelis tvarkingas, grindys nėra duobėtos. Byloje nėra duomenų, jog ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2018-01-31 iki 2018-11-15 pareiškėjas būtų išsinarinęs koją ar susižeidęs kojos pirštą, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kiemelio įrengimas neatitiktų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 20 ir 21 punktuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas, būdamas Marijampolės PN, skundų ir prašymų dėl kiemelių įrengimo administracijai neteikė, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamai įrengto 20-ojo būrio 1-os kameros pasivaikščiojimo kiemelio atmestini kaip nepagrįsti. Be to, vadovaujantis Taisyklių 233 punktu pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį.
Pareiškėjas skundžiasi, jog pataisos namuose buvo nepilnavertiškas, atšalęs maistas. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad maitinimas Marijampolės pataisos namuose, organizuotas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 bei 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447, patvirtintais valgiaraščiais. Valgiaraščiai ir jų priedai, kuriuose yra nurodyti viešojo maitinimo patiekalai, maisto produktai, jų energetinė vertė, asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, skelbiami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos interneto tinklapyje www.kaldep.lt. valgyklos informaciniuose stenduose bei nuteistųjų skaitykloje. Marijampolės PN periodiškai teikia maisto pavyzdžius Kauno technologijos universiteto maisto instituto maisto tyrimų centrui. Pagal atliktus maisto dienos patiekalų tyrimus viešojo maitinimo patiekalai, paruošti Marijampolės pataisos namų valgykloje, atitiko aukščiau minimų valgiaraščių prieduose nustatytus maisto produktų kiekius ir nustatytas energetines vertes. Nebuvo atvejo, kuomet Marijampolės PN maisto energetinė vertė ar kokybė neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Tvarkant maistą. Marijampolės pataisos namuose, vadovaujamasi geros higienos praktikos taisyklėmis viešojo maitinimo įmonėms. Vykdant Valstybinę maisto tvarkymo subjekto kontrolę grubių higienos-sanitarijos pažeidimų nustatyta nebuvo. Marijampolės PN periodiškai teikia maisto pavyzdžius Kauno technologijos universiteto maisto instituto maisto tyrimų centrui. Pagal atliktus maisto dienos patiekalų tyrimus viešojo maitinimo patiekalai, paruošti Marijampolės pataisos namų valgykloje, atitiko aukščiau minimų valgiaraščių prieduose nustatytus maisto produktų kiekius ir nustatytas energetines vertes. Nebuvo atvejo, kuomet Marijampolės PN maisto energetinė vertė ar kokybė neatitiktų teisės aktų reikalavimų.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2018-09-11 kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl netinkamos maisto temperatūros. Marijampolės PN 2018-09-17 raštu persiuntė pareiškėjo skundą įmonei UAB „Grūstė“, nes vadovaujantis sutartimi Nr. 27/10-41 nuo 2018-07-02 nuteistųjų maitinimą Marijampolės PN vykdo UAB „Grūstė“. 2018-11-29 pareiškėjui pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad UAB „Grūstė“ jie gamindami maistą laikosi norminių aktų ir valgiaraščiams keliamų reikalavimų. Šiuo metu patikrinti pateiktų teiginių neturi galimybės, kadangi skunde nėra nurodoma tikslus laikas kada maisto kokybė buvo netinkama.
Pareiškėjas nedetalizavo, kada konkrečiai buvo pažeistos jo teisės dėl blogos maisto kokybės, dėl to, kad jam teko valgyti atšalusi maistą, o pagal pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovo veiksmų atitiktį (neatitiktį) teisės aktų reikalavimams. Kadangi pareiškėjas nedetalizavo, kada buvo pažeistos jo teisės dėl suteikto netinkamos temperatūros maisto ar jo blogos kokybės, nenurodė kokios konkrečios neigiamos pasekmės jam dėl to kilo, darytina išvada, jog nepateikta objektyvių duomenų, kad Marijampolės PN savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidę pareiškėjo teises ar teisėtus interesus šiuo aspektu. Todėl pareiškėjo nurodytas aplinkybės dėl maisto kokybės, jo temperatūros nelaikytinos pagrindu atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005-10-06 sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967-07-11 sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007-12-04 sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 88 str. 1 p.)
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismo sprendimu pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas. Tai patvirtina, jog pareiškėjo skundo reikalavimai nebuvo patenkinti, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl išdėstytų argumentų konstatuotina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T. G. skundą atmesti.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidas šioje byloje nepriteisti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacine tvarka per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.