Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-10-04 · Civilinė byla Nr. e2-8625-1101/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-04
Bylos Nr.
e2-8625-1101/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04110-2024-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Matusevičiūtė
Ieškovas
I. M.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-8625-1101/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04110-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė,sekretoriaujant Tatjanai Gribanovai,dalyvaujant ieškovei I. M.,atsakovės atstovei K. A. M.,trečiojo asmens atstovui G. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl buto pirkimo pardavimo sutarties sąlygų pakeitimo ir nuostolių atlyginimo; trečiuoju asmeniu byloje dalyvauja savivaldybės įmonė Vilniaus miesto būstas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė I. M. kreipėsi į teismą, pateiktu ieškiniu prašydama: 1) pripažinti, kad ieškovė bei jos šeimos nariai turi teisę privatizuoti 31,50 kv. m bendro ploto vieno kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymą su 50 proc. rinkos kainos kompensacija; 2) pakeisti 2024 m. vasario 8 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties 3.1. punktą, nurodant buto pardavimo kainą su vertinimo išlaidomis 21 847,67 Eur, o 3.1.1. punkte – nurodant buto pardavimo kainą 21 760 Eur; 3) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 50 proc. sumokėtos buto vertės, t. y. 21 760 Eur; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė, kurios ankstesnė pavardė C., nurodė, kad jos tėvai (duomenys neskelbtini) metais (t. y. ieškovės gimimo metu) jau gyveno 1940 m. statybos namo 31.50 kv. m bendro ploto vieno kambario bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (senas adresas - (duomenys neskelbtini), iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo buvęs adresas - (duomenys neskelbtini)). Po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo C. šeima bute gyveno valstybinio būsto nuomos pagrindais. Dėl buto privatizavimo pagal Butų privatizavimo įstatymą ieškovės šeima kelis kartus kreipėsi į savivaldos institucijas. Klausimas dėl buto privatizavimo buvo sprendžiamas savivaldos institucijų 2012 m., 2016 m., 2017 m. ir 2023 m. Nei karto iš išvardintų atveju savivaldos institucijos neatsižvelgė į tai, kad bute ieškovė gyvena nuo pat gimimo, kad ieškovės šeima turi teisę privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą ir turi būti pritaikyta buto privatizavimo lengvata. Dėl sunkios materialinės padėties buto iki 2024 m. ieškovė taip ir negalėjo išpirkti savivaldos institucijų apskaičiuotomis rinkos kainomis, į prašymus sumažinti buto apskaičiuotą rinkos kainą, gaudavo neigiamus atsakymus. 2023 m. rugsėjo 28 d. protokolu SĮ Vilniaus miesto būstas nusprendė leisti ieškovei išpirkti savivaldybės butą už nustatytą rinkos kainą 43 520 Eur bei 87,67 Eur buto vertinimo išlaidas. SĮ Vilniaus miesto būstas neatsižvelgė į ieškovės pastabas dėl buto vertės, t. y. daugiau kaip 60 proc. buto nusidėvėjimą ir prašymą pritaikyti privatizavimo lengvatą. Bijodama, kad kito sprendimo dėl buto privatizavimo teks laukti dar kelerius metus, o per tą laiką ieškovės šeimai bus atsisakyta pratęsti socialinio buto nuomos sutartį, 2024 m. vasario 8 d. ieškovė sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe ir už butą sumokėjo visą nustatytą rinkos 43 520 Eur kainą. Ieškovės teigimu, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio nustatyta tvarka ieškovė turi teisę į 50 proc. kompensaciją nuo nustatytos vidutinės rinkos vertės įsigyjant butą, t. y. buto pardavimo kaina 2024 m. vasario 8 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties 3.1. punkte ir 3.1.1. punkte turi būti 21 760 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovė neatitiko Buto privatizavimo sąlygų pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi prašymo nagrinėjimo metu), todėl nebuvo teisinio pagrindo tenkinti ieškovės prašymo parduoti butą už kainą, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. 2023 m. rugsėjo 28 d. SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos posėdyje dėl I. M. prašymo leisti pirkti savivaldybei priklausantį butą rinkos kainomis buvo nuspręsta, vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 2021 m. birželio 23 d. Savivaldybės tarybos sprendimu, pritarti buto nustatytai pardavimo kainai ir, gavus I. M. sutikimą, rengti sprendimą dėl buto pardavimo ir įkainojimo akto tvirtinimo už 43 607,67 Eur. Ieškovė raštu 2023 m. lapkričio 13 d. sutiko įsigyti savivaldybei priklausantį butą pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą bei sutiko pasirašyti įkainojimo aktą. SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ ieškovei 2023 m. spalio 18 d. raštu buvo nurodyta dėl buto pardavimo ir įkainojimo akto pasirašymo, kad komisija pritarė buto nustatytai pardavimo kainai – 43 607,67 Eur. Ieškovė pasirašytinai susipažino su buto įkainojimo aktu ir sutiko su komisijos nustatyta 43 607,67 Eur buto pardavimo kaina. Jeigu ieškovė manė, kad jos teisės yra pažeistos, turėjo teisę atsisakyti sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ieškovė 2023 m. balandžio 26 d. pateikė prašymą leisti pirkti butą rinkos kainomis pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kuriam buvo pritarta.

4. Trečiasis asmuo SĮ Vilniaus miesto būstas atsiliepime nurodė, jog nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovė, norėdama įsigyti butą lengvatinėmis sąlygomis, turėjo pateikti dokumentus, kuriuos reikėjo įvertinti ir juos įvertinus būtų nuspręsta ar ieškovė atitinka sąlygas įsigyti butą lengvatinėmis sąlygomis ar ne. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra numatyti įstatymo pagrindai, kada butas parduodamas lengvatine tvarka. Kita vertus, pati ieškovė kreipėsi su 2023 m. balandžio 26 d. prašymu parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), rinkos kainomis, kas atsispindi ir jos pateiktame prašyme. Ieškovė sutiko ir neprieštaravo parduodamo turto vertei. Ieškovei sudarius buto pirkimo pardavimo sutartį, ji reikalauja grąžinti pusę sumos t. y. 21 760 Eur. Tokie veiksmai nesąžiningi iš ieškovės pusės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

5. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir jos šeimos nariai nuomos teisės pagrindais gyveno Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)). 2023 m. balandžio 26 d. ieškovė pateikė prašymą leisti išpirkti butą rinkos kainomis pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Ieškovės prašymas 2023 m. birželio 15 d. Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijoje buvo patenkintas – ieškovei leista įsigyti minėtą butą už rinkos kainas. 2024 m. vasario 8 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės (pardavėjos) ir ieškovės (pirkėjos) buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsigijo minėtą butą už 43 607,67 Eur sumą.

6. Paduotu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti, kad minėtą butą ji turėjo teisę privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą su 50 proc. rinkos kainos kompensacija ir atitinkamai sumažinti 2024 m. vasario 8 d. sutarties kainą iki 21 847,60 Eur bei priteisti iš atsakovės 21 760 Eur kainą. Šie ieškovės reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

7. Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 2001 m. sausio 1 d. Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, galimybę įsigyti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą nustato Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas gali būti parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, be kita ko, tais atvejais, kai būstą perka nuomininkai, kuriems Butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d. buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą (1 punktas), kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą (2 punktas). Taigi, vadovaudamiesi Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismai turi nustatyti, ar asmuo įgijo teisę privatizuoti būstą pagal Butų privatizavimo įstatymą.

8. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas (redakcija galiojanti nuo 2022-01-01) numato, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės tarybos sprendimu parduodamas kaina, kuri nustatoma pagal rinkos vertę, apskaičiuotą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, ir kuri mažinama remiantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, palyginti su 1998 m. liepos 1 d. gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainomis. Šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota kaina papildomai mažinama 50 procentų. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas parduodamas, kai būstą perka nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą.

9. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad sprendžiant dėl to, turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą ar ne, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektu (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2017 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Asmenys, pareiškę ieškinį dėl teisės privatizuoti nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą, turi pareigą įrodyti, jog egzistuoja visos šios sąlygos, lemiančios tokio ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2021).

10. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė pirmą kartą dėl ginčo buto privatizavimo kreipėsi 1995 m. gegužės 4 d. raštu, adresuotu Butų privatizavimo komisijai, prašydama leisti jai privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Šiame prašyme nurodyta, kad ieškovės, jos brolio ir brolienės susitarimą dėl privatizavimo pateiks vėliau, tačiau, bylos duomenimis, vėliau tokio prašymo ieškovė nepateikė. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad ieškovė neišreiškė savo valios pasinaudoti ginčo būsto privatizavimo teise, atlikdama per įstatyme nustatytą terminą veiksmus.

11. Vėlesni ieškovės prašymai (2003 m., 2012 m., 2016 m.) leisti įsigyti ginčo būstą lengvatinėmis sąlygomis buvo atmesti.

12. Kaip matyti iš 2016 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio protokolo, 2016 m. liepos 7 d. buvo nutarta pritarti leisti ieškovei pirkti butą rinkos kainomis už nustatytą 13 349,17 Eur rinkos kainą. Bylos duomenimis, buto pirkimo pardavimo sutarties ieškovė tuo metu nesudarė.

13. 2023 m. balandžio 26 d. ieškovė padavė prašymą leisti butą pirkti rinkos kainomis pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Ieškovės prašymas buvo išnagrinėtas Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijoje, kurioje 2023 m. birželio 15 d. buvo nuspręsta pritarti ieškovės prašymui leisti ginčo butą pirkti rinkos kainomis. Byloje pateiktas 2023 m. lapkričio 28 d. buto įkainojimo aktas, su kuriuo ieškovė pasirašytinai susipažino ir nurodė, kad su juo sutinka. 2024 m. vasario 8 d. buvo sudaryta buto adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė šį butą įsigijo už 43 607,67 Eur kainą.

14. Pirmiau šiame sprendime konstatuota, jog ieškovė neįrodė, kad ji išreiškė savo valią pasinaudoti buto privatizavimo teise, atlikdama per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti. Pati ieškovė, prieš sudarydama 2024 m. vasario 8 d. buto pirkimo pardavimo sutartį, buvo išreiškusi valią įsigyti jį rinkos kainomis, sutiko su buto įkainojimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų ir pripažinti, kad ieškovė turi teisę privatizuoti ginčo butą su 50 proc. rinkos kainos kompensacija, nei, atitinkamai, sumažinti buto pardavimo kainą, už kurią ieškovė įsigijo ginčo butą.

15. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Matusevičiūtė