- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-27
- Bylos Nr.
- 1S-306/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rūta Mickevičienė
- Advokatai
- Eugenija Liutvinskienė
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.2Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo S. D. (S. D.) gynėjos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 30 d. nutarties, kuria S. D., įtariamam padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d.
Teisėja, išnagrinėjusi įtariamojo gynėjos skundą ir susipažinusi su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. D. įtariamas tuo, kad jis tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, veikdamas kartu su V. A., iš kito asmens įgijo narkotinių medžiagų - heroino ir kanapių (ir jų dalių) bei psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurių dalį - vieną polietileninį maišelį su narkotine medžiaga - heroinu 2012 m. vasario 3 d., apie 17.15 val., prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje V. A. pardavė T. L., kitą dalį psichotropinės medžiagos - amfetamino (vieną polietileninį maišelį) S. D. laikė bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki tos pačios dienos 22.25 val., kai minėtame bute atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį psichotropinės medžiagos - amfetamino, o likusią dalį narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių) S. D. laikė prie savęs iki tos pačios dienos, kai 22.30 val. minėtame bute atliktos jo asmens kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių). Šiais savo veiksmais S. D. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.
2012 m. vasario 3 d. S. D. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau–BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 5 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau suėmimo terminas įtariamajam S. D. buvo tęsiamas. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartimi įtariamajam S. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d.
Sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą Vilniaus apygardos teismas motyvavo tuo, kad įtariamasis S. D. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Be to, Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, nes tyrimas atliekamas dėl sunkaus nusikaltimo, siekiama nustatyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų tiekėją, byloje yra penki įtariamieji.
Įtariamojo S. D. gynėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį.
Gynėja teigia, kad iš S. D. pareikšto įtarimo matyti, jog narkotines medžiagas pardavė V. A., tačiau pastarajam yra taikoma švelnesnė kardomoji priemonė. Pas S. D. rastos narkotinės medžiagos yra nepagrįstai traktuojamos kaip įsigytos pardavimui, kadangi pagal jų kiekį matyti, jog jos įsigytos savo reikmėms.
Pratęsdamas įtariamajam kardomosios priemonės suėmimo terminą, teismas atsižvelgė į tai, kad S. D. yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, tačiau taip gyvenamąją vietą yra deklaravę daug Vilniaus miesto gyventojų, kurie neturi jiems nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto. Gynėja nurodo, kad jos ginamasis nuomojasi butą, jo gyvenamoji vieta policijos pareigūnams buvo žinoma.
Prašydamas pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą prokuroras nenurodė duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog S. D. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. S. D. gyvena su sugyventine bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turi darbą, dirba kelias valandas per dieną, jis neketina bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kadangi yra suinteresuotas kuo greitesniu ikiteisminio tyrimo užbaigimu ir bylos išnagrinėjimu.
Be to, gynėja teigia, kad Vilniaus apygardos teismas nenurodė motyvų, kuriais remiantis suėmimo terminas įtariamajam S. D. tęsiamas ilgiau kaip šešis mėnesius. Skunde taip pat nurodoma, kad su suimtuoju jau keletą mėnesių nėra atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai.
Teismo posėdyje įtariamojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo S. D. gynėjos skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam S. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, jog įtariamasis S. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti kito įtariamojo T. L. apklausų protokoluose, Vilniaus apskrities VPK ONTV 3-io skyriaus tyrėjo A. K. tarnybiniame pranešime, automobilio apžiūros protokole, kratų ir asmens kratų protokoluose bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Skunde gynėja teigia, kad pas S. D. rastos narkotinės medžiagos yra nepagrįstai traktuojamos kaip įsigytos pardavimui. Pažymėtina, jog spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą, teismas suimtojo kaltės klausimo nesprendžia ir įrodymų nevertina. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai. Taip pat pažymėtina, jog tai, kad kitam įtariamajam šioje byloje yra taikoma švelnesnė kardomoji priemonė, neturi reikšmės pratęsiant įtariamajam S. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų. Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pratęsė įtariamajam S. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais pagrindais.
Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių visumą. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p.).
Pratęsdamas įtariamajam S. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą Vilniaus apygardos teismas įvertino tai, kad suimtasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais – neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, kadangi gauna labai mažas pajamas, yra išsituokęs, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, praeityje teistas. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad S. D. įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs aukščiau minėtų aplinkybių visumą Vilniaus apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad įtariamasis, siekdamas išvengti jam gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Šio pagrindo buvimo nešalina gynėjos skunde nurodytos aplinkybės, jog S. D. nuomojasi butą, jo gyvenamoji vieta policijos pareigūnams buvo žinoma, iki suėmimo jis gyveno su sugyventine bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turi darbą, dirba kelias valandas per dieną. Siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo, įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
Kaip minėta, S. D. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą. Be to, ankščiau yra teistas už nusikaltimus nuosavybei, nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, iš nusikalstamų veikų gaunamos lėšos galimai buvo įtariamojo pragyvenimo šaltinis. Pažymėtina, jog ankstesni teistumai yra asmenį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, rodanti, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymų nustatytas elgesio normas, todėl nusikalstamų veiksmų darymo kartotinumas, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Remdamasis tuo kas išdėstyta, Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje negali būti pasiekti.
BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo ar termino pratęsimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo termino pratęsimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 str. 2 d.). Pagal teismų praktiką, ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir panašiai. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs tai, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl sunkaus nusikaltimo, siekiama nustatyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų tiekėją, byloje yra penki įtariamieji, pagrįstai konstatavo, kad baudžiamoji byla yra sudėtinga, didelės apimties.
Patikrinus ikiteisminio tyrimo medžiagą matyti, kad per paskutinius kardomosios priemonės – suėmimo taikymo mėnesius buvo atliekami įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai: sulaikytas įtariamasis O. L., atlikta jo asmens krata, krata jo gyvenamojoje vietoje, apžiūrėtas jo automobilis, O. L. įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 2 dalį, jis apklaustas įtariamuoju, jam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat sulaikytas įtariamasis J. K., atlikta jo asmens krata, krata jo gyvenamojoje vietoje, J. K. įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jis apklaustas įtariamuoju, jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, išsiųstos užduotys atlikti cheminius objektų tyrimus bei atliekami kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus, konstatuoja, jog tyrimas vyksta intensyviai, o atliktų veiksmų kiekis pateisina ikiteisminiam tyrimui sugaištą laiką. Įtariamojo S. D. gynėja teigia, kad su suimtuoju jau keletą mėnesių nėra atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas dėl S. D. nėra atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, todėl sprendžiant, ar byla yra sudėtinga, didelės apimties ir ar ikiteisminis tyrimas atliekamas pakankamai intensyviai, vertinamas visos ikiteisminio tyrimo medžiagos turinys ir visi toje byloje atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai. BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas įpareigoja siekiamą rezultatą lyginti su prievartos priemonės griežtumu. Kuo sunkesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad įtariamajam S. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius.
Dėl šių motyvų skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikinama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
įtariamojo S. D. gynėjos skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.