- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- A5.-569-660/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00363-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Larisa Tamulionienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. S. R.
- Institucija
- LR Valstybinė darbo inspekcijos prie SA ir DM Kauno teritorinis skyrius
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S. R. ir Valstybinės darbo inspekcijos atstovui A. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nedirbantis, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. gruodžio 13 d., laikotarpyje nuo 13 val. 00 min. iki 15 val. 30 min., adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., R. S. R., atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, leido dirbti nelegaliai R. B. ir L. P. pagalbiniais darbininkais. R. S. R. darbuotojams leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su jais nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie jų įdarbinimą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus. Tuo R. S. R., atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, neužtikrino, kad visi jo, kaip fizinio asmens, naudai dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka ir pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 43 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. S. R. parodė, kad B. ir P. pažįsta apie 10 metų. Jie gyveno pas jį kemperyje, padėdavo jam – pašluodavo, kažką kitą padarydavo. Su jais buvo sutaręs, kad mokės už valandą po 3 eurus. Savo sklype stato stoginę, padeda tėvas ir sūnus. 2019 m. gruodžio 13 d. L. P. ir R. B. tvarkėsi objekte, rinko šiukšles, šlavė. Apie 15 val. R. B. nukrito ir susižalojo, kai jam prasidėjo epilepsijos priepuolis. Atvyko greitoji pagalba ir išvežė jį.
Institucijos atstovas A. S. parodė, kad šiuo atveju buvo nustatyti nelegalaus darbo požymiai. Už darbą R. S. R. mokėjo grynais pinigais, be to, suteikė gyvenamąją vietą už objekto apsaugą. Šio nusižengimo subjektu gali būti ir fizinis asmuo.
Liudytojas L. P. parodė, kad dirbo pas pažįstamą R., kuris jam paskambindavo, kai reikėdavo kažką dirbti. Pas R. dirbo 2019 m. vasarą ir rudenį, ateidavo 8.30 val., išeidavo apie 13.30 val. Į savaitę dirbdavo po 2-3 dienas, žvyrą sumaišydavo, teritoriją tvarkydavo, šluodavo. Su juo tą patį darbą dirbo R., kuris ateidavo iš Aleksoto. Darbo sutarties nebuvo sudarę. Į dieną R. mokėdavo apie 20 eurų. Jeigu dirbdavo ilgiau, tai nakvodavo ten pat vagonėlyje. Vieną dieną R. susižalojo nukritęs nuo kopėčių. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo protokole aprašyto nusižengimo faktą ir R. S. R. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 2), R. S. R. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad su pažeidimu nesutinka (b. l. 2), R. B. medicinos dokumentų išrašo kopija (b. l. 8-11), pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad 2019-12-13 apie 16.50 val. (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., tarp garažų be sąmonės buvo rastas gulintis R. B., kuriam LSMUL Kauno klinikose nustatyti daugybiniai galvos kaulų lūžiai, daugybiniai pakraujavimai į smegenis, 2-8-to šonkaulių lūžiai kairėje ir laisvas oras pleuros ertmėje. R. B. stacionarizuotas į Neurochirurgijos intensyvios terapijos skyrių tolimesniam gydymui (b. l. 12), tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 15-16), įvykio vietos pažiūros protokolas su priedais (b. l. 19-22), fotolentelės (b. l. 24-26), pranešimo ataskaita (b. l. 27), A. K. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad dirba gydytoja anesteziologe Kauno klinikose. 2019-12-13 buvo iškviesta GMP dėl tarp garažų gulinčio asmens. Nuvykus į nurodytą vietą rastas gulintis nesąmoningas po traukulių vyras, įvykio aplinkybės neaiškios. Nustatyta, kad tai R. B., kuriam atlikus tyrimus nustatyti daugybiniai galvos kaulų lūžiai, pakraujavimai į galvos smegenis, 2-8-to šonkaulių lūžiai kairėje ir laisvas oras pleuros ertmėje. R. B. stacionarizuotas į Neurochirurgijos intensyvios terapijos skyrių tolimesniam gydymui (b. l. 30), L. P. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad minėtą dieną dirbo adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., kartu su pažįstamu R. B.. Dirbo nelegaliai statybose pas R., dirbo nuo 2019 m. liepos 1 d., oficialiai neįdarbinti, darbo sutarčių nepasirašę, neturėdami jokių patentų, atliko R. ūkiškus darbus ir už tai iš R. gaudavo po 25 Eur per dieną, dirbo tik darbo dienomis, savaitgaliai būdavo laisvi, darbus paskirstydavo R. (b. l. 32-35), R. B. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad R. pasiūlė padėti statyti pastatą adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., dirbo nesudaręs darbo sutarties, nelegaliai, darbo biržoje neregistruotas, patento išėmęs neturi, atliko pagalbinius darbus statyboje. Vėliau prie jo prisijungė L., kuris taip pat dirbo be darbo sutarties ir patento. R. jam mokėdavo už atliktus darbus apie 10-15 Eur per dieną (b. l. 35-36), R. S. R. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad samdė R. B. ir L. P. pagalbiniams statybos darbams atlikti, darbo sutarties pasirašęs nebuvo, neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus. Žinojo, kad galimai jie abu neturi patentų, tačiau mano, kad tai jų atsakomybė. Darbo rūbų jiems nesuteikė, tačiau darbo įrankius duodavo, pasakydavo ką reikia daryti, bei už darbo dieną mokėjo 25 Eur kiekvienam (b. l. 39-40), parodymų patikrinimo vietoje protokolas, nuotraukos (b. l. 41-44), VSDFV informacinės sistemos išrašai, iš kurių matyti, kad 2019-09-01 nei R. B., nei L. P. nebuvo įdarbinti (b. l. 50-51), R. R. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad statomas sandėlis – stoginė priklauso jam kaip fiziniam asmeniui. 2019-12-13 statomo sandėlio teritorijoje susižalojo R. B., kuris gyveno teritorijoje esančiame vagonėlyje. R. B. serga epilepsija, neturi gyvenamosios vietos, stengiasi būti tarp žmonių, kad ištikus priepuoliui jam pagelbėtų. Įvykio metu, kada susižalojo R. B., dar dirbo L. P., jie abu atliko sezono užbaigimo darbus, dirbo nuo 13 val. iki 15.30 val. Dėl nelegalaus darbo nesutinka, kadangi šie asmenys dirbo jam kaip fiziniam asmeniui, jo naudai, bet ne įmonės (b. l. 52), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 3 metus, iš kurio matyti, kad R. S. R. turi galiojančią nuobaudą už KET pažeidimą (b. l. 53), kita bylos medžiaga.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. S. R. kaltės dėl nusižengimo nepripažino, tačiau neneigė, kad L. P. ir R. B. padėdavo jam, kaip fiziniam asmeniui, sutvarkyti teritoriją, kurioje jis state stoginę, už tai jiems sumokėdavo bei leido gyventi kemperyje. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnį darbdaviu gali būti ir fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Kodekso 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje (Kodekso 42 str. 2 d.). Darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais (Kodekso 42 str. 4 d.).
Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 str., 43 str.).
Pažymėtina, kad kiekvieno darbdavio pareiga organizuoti darbą taip, kad būtų užtikrintas įstatymų laikymasis, t. y. darbas turi būti pradedamas tik tuomet, kai sutvarkyti visi reikiami dokumentai. R. S. R. darbuotojo atžvilgiu būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad jo naudai įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka, būdamas darbdaviu, nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, kad R. B. ir L. P. būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą.
Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad R. S. R., atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, leido dirbti nelegaliai R. B. ir L. P. pagalbiniais darbininkais. R. S. R. darbuotojams leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su jais nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie jų įdarbinimą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus. Tuo R. S. R., atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, neužtikrino, kad visi jo, kaip fizinio asmens naudai dirbantys darbuotojai, dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio, 43 straipsnio bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į nusižengimų padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
R. S. R. turi galiojančią administracinę nuobaudą. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, R. S. R. skirtina bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 38 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 629 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, teismas
nutaria:
R. S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 20110455589.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.