Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai N. D., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato atstovui Justui Priedininkui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi N. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyv. (duomenys neskelbtini), nebaustos administracine tvarka, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. D. 2015 m. balandžio 24 d. 18.19 val., Mažeikių r. sav., Mažeikiai, Skuodo–Juodpelkio g. sankryžoje vairuodama automobilį TOYATA AURIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį A. D., nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėja praleisti ja ėjusio pėsčiojo ir jį partrenkė, dėl ko jį nežymiai sužalojo. N. D. eismo įvykio vietoje nepasiliko ir apie tai nepranešusi policijai pasišalino.

Tokiais savo veiksmais N. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 31 ir 219.1, 219.4, 219.5 punktų reikalavimus, už kuriuos atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už du N. D. administracinius teisės pažeidimus, padarytus realiąja sutaptimi. Iš padarytų administracinių teisės pažeidimų vienas pažeidimas (ATPK 130 straipsnio 1 dalis) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-19 nutartis Nr. N575-2303-08).

Administracinėn atsakomybėn traukiama N. D. paaiškino, kad 2015-04-24 apie 18 val., vairuodama vyrui priklausantį automobilį TOYATA AURIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Mažeikių m., Skuodo gatve antra eismo juosta ir privažiavus Skuodo–Jautakių gatvės sankryžą, kur kelio ženklas bei važiojamosios dalies ženklinimas rodo pėsčiųjų perėją, kliudė per pėsčiųjų perėją einantį vaiką, dešinės pusės automobilio galine dalimi. Po eismo įvykio sustojo ir laukė kol prie jos prieis nukentėjusioji, nes matė, kad mama, paėmusi vaiką, jį nusivedė nuo važiuojamosios dalies. Po to nukentėjusiųjų nematė, apsisukusi pravažiavo Skuodo gatve, bet nukentėjusiųjų nebemačiusi nuvažiavo. Grįžusi namo paprašė vyro paskambinti į policiją ir pasidomėti ar nėra sužeistų to eismo įvykio metu, o pati nuėjo link eismo įvykio vietos ir pamačiusi ten policijos pareigūnus, jiems paaiškino, kad tai į jos automobilį atsitrenkė pėsčiųjų perėjoje vaikas su paspirtuku.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Liudytoja J. G. parodė, kad 2015-04-24 apie 18 val. ėjo su mažamečiais vaikais per šviesoforu nereguliuojamą pėsčiųjų perėją Skuodo ir Jautakių gatvių sankryžoje. Pirma eismo juosta važiavęs automobilis sustojo, ji su vaikais perėjo pirmą eismo juostą, o einant antra eismo juosta, pilkos spalvos automobilis nesustojo, ir automobilio dalimi kliudė jos sūnų J. Š.. Šis automobilis sustojo maždaug už 150 metrų, bet niekas iš jo neišlipo ir už 5 minučių nuvažiavo Skuodo gatve. Atvykę greitosios pagalbos medikai J. Š. nuvežė į Mažeikių ligoninę, kur jam nustatė nubrozdinimus.

Liudytojas P. Š. parodė, kad 2015-04-24 apie 18 val. jis vairuodamas automobilį pirma eismo juosta, sustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios Skuodo ir Jautakių gatvių sankryžoje, praleisti moterį su vaikais. Vaikas 6-7 metų ėjo pirmas stumdamas paspirtuką. Jis per kairįjį veidrodėlį pamatė, kad antra eismo juosta apie 70 km/h greičiu atvažiuoja pilkas automobilis, įtardamas, kad gali kilti eismo įvykis, nuspaudė automobilio garsinį signalą, kad atkreiptų pėsčiųjų dėmesį. Pilkos spalvos automobilis nestabdydamas dešine puse kliudė vaiką, kuris nuo smūgio apsisuko ir tuo metu jį sulaikė sugriebusi mama. Pilkas automobilis, kurio valstybinai numeriai (duomenys neskelbtini) sustojo, bet vairuotoja neišlipo ir nepriėjo. Moteris pėsčiųjų saugumo salelėje apžiūrėjo vaiką, jai patarė paskambinti dėl eismo įvykio 112.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad N. D. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje.

Byloje įrodyta, kad N. D., vairuodama automobilį TOYATA AURIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , buvo neatidi, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido į jo važiuojamosios krypties juostą įėjusįjį pėsčiąjį, partrenkė jį perėjoje ir nežymiai sužalojo, kuo pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, numatantį pareigą eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui, taip pat KET 31 punkto reikalavimus, numatantį pareigą jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.

ATPK 127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų.

Pažymėtina, kad šis ATPK straipsnis tiksliai apibrėžia, kad asmuo pagal šį straipsnį gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, jeigu jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis jo pažeidimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Susipažinus su teismui pateikta medžiaga, nustatyta, kad specialisto išvadoje Nr. G729/15(04) nurodyta, kad J. Š. padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimai kairio kelio sąnario srityje, kurie galėjo būti padaryti eismo įvykio metu ir laiku ir, jam konstatuotas padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodyta, jog N. D. įvykio metu pažeidusi KET taisykles, sukėlė J. Š. sveikatos sutrikdymą.

N. D. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, yra įrodyta 2015 m. birželio 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK VPS PB vyriausiojo patrulio R. S., J. D. tarnybiniais pranešimais dėl eismo įvykio, fotolentelėmis, eismo įvykio vietos schema, asmens blaivumo testo Nr. 6099 rezultatu, J. G., P. Š. paaiškinimu, bendra įvykio informacija, valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu.

ATPK 130 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę už tai, kad vairuotojas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

ATPK 130 straipsnio 1 dalis numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. nutartys bylose Nr. 2AT-11-2012, Nr. 2AT-8-2013).

Byloje nustatyta, kad N. D. vairuojamas automobilis T. A. partrenkė pėsčiųjų perėjoje J. Š.. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. R. S., J. D. tarnybiniai pranešimai ir liudytojo P. Š., J. G. paaiškinimai patvirtina, kad apie įvykį pranešė nukentėjusiojo mama J. G..

Įvertinus byloje esančius įrodymus, yra pakankamas pagrindas išvadai daryti, kad N. D., sukėlusi eismo įvykį, kurio metu nežymiai sužalojo nukentėjusįjį, pažeidė KET 219.4 punkto reikalavimą, numatantį pareigą visais atvejais pranešti policijai apie įvykusį eismo įvykį, jeigu jo metu buvo sužalotas žmogus ir KET 219.5 punkto reikalavimą, numatantį pareigą imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Šios teisės normos yra imperatyvios ir jų plečiamai aiškinti negalima. Pažeidėjai šių pareigų neįvykdžius ir pasišalinus iš eismo įvykio vietos, ji pagrįstai traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Skiriant pažeidėjui nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, lengvinančias ir sunkinančias atsakomybę aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

Pažeidėjos atsakomybę lengvina tai, kad jis gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, skirdamas bausmę atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (administracine tvarka nebausta), pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybč ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, mano, kad administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 straipsnis) bus pasiekti paskiriant N. D. už padarytus pažeidimus numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje minimalias nuobaudas, t. y. už pažeidimą numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje paskiriant 144 Eur baudą, o už pažeidimą numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje paskiriant 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams (ATPK 30² straipsnis).

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 straipsnio 2 dalis). skirtina galutinė subendrinta nuobauda - 900,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30, 127 straipsnio 1 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 287 ir 330 straipsniais, teismas

nutaria:

Pripažinti N. D. padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį - 144,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų 00 ct) baudą;pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį - 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirti N. D. galutinę subendrintą nuobaudą - 900,00 Eur (devynių šimtų eurų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Išaiškinti N. D., kad baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuovs Respublikos FM surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank", AB; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, nurodant mokėjimo paskirties kodą 6030. Įmokos mokėjimo kvitą pateikti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.