Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

gynėjams Reginai Baranauskienei, Svetlanai Baracevičienei, Mindaugui Kepeniui, Vaidotui Rutavičiui, Osvaldui Martinkui, Mariui Venckui,

apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. G., D. J., S. S. ir jo gynėjos Svetlanos Baracevičienės, A. R., V. M., A. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo

D. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. vieneriems (1) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose,

D. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 180 str. 3 d. laisvės atėmimu trejiems (3) metams, pagal BK 189 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams, vadovaujantis BK 63 str. 1, 5 dalimis, bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta trejų (3) metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2006-08-04 nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta penkiolikos (15) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose,

S. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu ketveriems (4) metams, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-12-11 nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta penkerių (5) metų laisvės atėmimo bausmė,

A. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu ketveriems (4) metams, bausmę atliekant pataisos namuose,

V. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu penkeriems (5) metams, bausmę atliekant pataisos namuose,

A. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. laisvės atėmimu dvejiems (2) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir I. B., bet dėl jo nuosprendis neskųstas.

Priteista iš D. J., V. M., A. R., S. S., A. M., I. B. 41900 litų A. Č. turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. iki 2005-04-13, tikslesnė data nenustatyta, gavęs iš D. G. informaciją, jog Č., gyvenantys (duomenys neskelbtini) rajone, turi daug pinigų, iki 2005-04-13, tikslesnė data nenustatyta, apie tai pasakė I. B. ir pasiūlė surasti asmenis, kurie galėtų Č. apiplėšti. Nurodytu laiku I. B. apie galimybę apiplėšti Č., užvaldyti didelės vertės turtą pasakė V. M., kurį sukurstė Č. apiplėšti ir kurį įkalbėjo suburti grupę asmenų plėšimui įvykdyti. V. M. subūrė organizuotą grupę, parengė nusikalstamos veikos planą, aptarė plėšimo įvykdymo galimybes, būdą, vietą, laiką, įkalbėjo nusikaltime dalyvauti S. S., A. R., A. M., A. J..

2005-04-13, apie 16 val. 20 min., V. M., vykdydamas iš anksto aptartą planą, su organizuotos grupės nariais A. R., A. S., A. M. ir A. J. atvyko į Klaipėdos rajono Karklės kaimą, prie Č. namo. A. R. ir A. M. liko stebėti aplinką, kad netikėtai įvykio vietoje nepasirodytų teisėsaugos pareigūnai. A. J. paskambino į Č. namo duris. Kai nukentėjusioji D. Č. duris atidarė, A. J., o paskui jį ir V. M. su S. S. įsibrovė į namo vidų. A. J. ir S. S. lipnia juosta surišo D. Č. rankas ir kojas, užklijavo burną ir akis, taip atėmė nukentėjusiajai galimybę priešintis. V. M., A. J., S. S. pareikalavo atiduoti jiems seifo, kuriame buvo saugomi pinigai, raktą. Išsigandusi įsibrovusių į namą asmenų smurto ir grasinimų, D. Č. nurodė seifo rakto buvimo vietą. V. M. nurodytoje vietoje raktą surado, namo rūsyje įrengtą seifą atrakino. Taip nuteistieji iš seifo pagrobė D. Č. priklausiusius 50000 litų.

Po nusikaltimo padarymo V. M. 5000 pagrobtų litų kaip atlygį už suteiktą informaciją perdavė I. B.. I. B. iš gautų 5000 litų 3300 litų perdavė D. J.. D. J. iš 3300 litų 1500 litų perdavė D. G.. Taip I. B., perduodamas informaciją apie galimybę apiplėšti Č., nurodydamas turto buvimo vietą, sukurstė V. M. organizuota grupe įvykdyti didelės vertės turto plėšimą, padėjo šį nusikaltimą padaryti ir įgijo 1700 litų žinodamas, kad V. M. jam perduoti pinigai yra gauti plėšimo būdu. D. J., perduodamas informaciją apie galimybę apiplėšti Č. ir nurodydamas turto buvimo vietą, padėjo organizuotos grupės nariams įvykdyti plėšimą, įgijo 1800 litų žinodamas, kad I. B. jam perduoti pinigai yra gauti plėšimo būdu. D. G., žinodamas apie Č. apiplėšimą, įgijo 1500 litų žinodamas, kad tie D. J. jam perduoti pinigai yra gauti plėšimo būdu.

Atsikirtime į apeliacinius skundus nukentėjusieji D. Č., A. A. Č. nurodė, jog plėšimo dieną namuose seife turėjo 50000 litų. Tą sumą pagrįsti teismui pateikė 2004-10-28 buto Klaipėdoje pardavimo–pirkimo sutarties kopiją. Nukentėjusieji rašo, kad nuteistieji prisipažino, jog pagrobė ir pasidalijo 41900 litų, tačiau nutyli tai, kiek pinigų gavo paieškomas plėšime dalyvavęs A. J..

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistieji D. G., A. R., V. M., nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų D. J., V. M., A. R., S. S. ir jo gynėjos, A. M. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo veikos kvalifikavimo pagal BK 189 str. 1 d., netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies 60 str. 1 d. 1, 2 punktų, neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1, 2 punktai).

Dėl kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikacijos

Nuteistojo D. G. argumentus, kad jis niekada neprisipažino, jog žinojo, kad iš D. J. gavo 1500 litų, kurie buvo gauti nusikalstamu būdu, prieštarauja byloje surinktiems ir apylinkės teismo nuosprendyje aptartiems įrodymams. Policijai rašytame prisipažinime D. G. neabejojo, kad D. J. 1500 litų po plėšimo nukentėjusiųjų Č. namuose jam davė už informaciją apie tai, kad D. Č. ir A. Č. namuose gali turėti didelę sumą pinigų, kad pats jiems 2005 metais atidavė 50000 litų dydžio skolą. Tai, kad paimdamas pinigus iš D. J., šiam pasakė, jog paima pinigus už pirties paslaugas, perspėjo D. J., kad šis jo į plėšimo reikalus nekištų, tikrosios pinigų perdavimo–priėmimo esmės nekeičia. Ir prieš pinigų gavimą, ir po to nuteistajam D. G. iš D. J. buvo žinoma, kad Č. pinigų užvaldyme dalyvaus nuteistojo I. B. žmonės (t. 2, b. l. 51). Apklausos kaip įtariamojo 2007-02-07 metu, dalyvaujant gynėjui, D. G. parodė, kad jis su D. J. apie Č. turtinę padėtį kalbėjo ne kartą, nors tiesiogiai dalyvauti plėšime su I. B. žmonėmis nesutiko. Šios apklausos metu D. G. patvirtino, jog suprato, kad D. J. 1500 litų jam davė už suteiktą informaciją apie A. Č., nors pats D. J., numesdamas jam pinigus, to nesakė. Apie plėšimą D. G. žinojo iš masinės informacijos priemonių. Paimdamas pinigus, D. G. D. J. pasakė, jog jie bus už D. J. lankymąsi D. G. pirtyje praeityje ir ateityje. Vėliau D. J. D. G. paaiškino, jog plėšimą padarė Belo žmonės, ir D. G. suvokimas, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, tokiu D. J. paaiškinimu buvo patvirtintas. Tai, kad savo veiksmų D. G. nelaiko bendrininkavimu plėšime, nelaiko savo veiksmų nusikalstamais iš viso, pagrindu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. nėra (t. 2, b. l. 52–55, 63–64, 66). Kad D. J. apie A. Č. turtinę padėtį ir su tuo susijusią kitą plėšimui įvykdyti reikalingą informaciją suteikė D. G. ir taip paskatino kitus nuteistuosius padaryti plėšimą, kad D. G. žinojo, jog jo informacija naudinga ne tik D. J., bet ir plėšimo vykdytojams (I. B. žmonėms), matyti ir iš D. G. parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui 2007-02-15. Tais parodymais patvirtinta, jog D. G. suprato, kad D. J. jam davė iš A. Č. pagrobtų pinigų dalį. Apie tai, kad pinigus D. G. duoda už pasinaudojimą pirtimi praeityje ir ateityje, duodamas pinigus D. G., D. J. net neužsiminė. D. G. parodymai duoda pagrindą manyti, kad D. J. D. G. pirtimi galėjo naudotis ne už piniginį atlyginimą, bet dėl gerų tarpusavio santykių, už fekalijų iš D. G. sodybos išvežimą, už tai, kad D. G. parūpindavo pigesnės degtinės, atveždavo žvyro (t. 1, b. l. 126–127, t. 2, b. l. 57–58, t. 8, b. l. 44). D. G. parodymai akistatos su D. J. metu 2007-02-19, nors D. J. ir darė poveikį D. G. dėl parodymų pakeitimo (t. 2, b. l. 59–61, 86–98), taip pat patvirtina, kad D. J. D. G. dalyvauti Č. plėšime siūlė, kad D. G. D. J. informaciją apie Č. turtinę padėtį teikė ir piniginį atlygį už tai gavo (t. 2, b. l. 67–70). Kad pinigus Č. laiko seife, D. G. žinoti galėjo, nes jam apie tai prasitarė nukentėjusysis A. Č. (t. 7, b. l. 82–83). Nuteistasis I. B. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog apie tai, kad A. Č. gali turėti apie 50000 litų, kad skolą A. Č. grąžino D. G., sužinojo iš D. J.. D. J. I. B. sakė, jog apie seifą rūsyje ir pinigus sužinojo iš D. G.. I. B. gautą informaciją perdavė V. M.. Gavęs iš V. M. pinigus už suteiktą informaciją, I. B. 3300 litų už informaciją perdavė D. J. (t. 8, b. l. 44–45), o D. J. 1500 litų davė D. G.. V. M. patvirtino, jog informaciją, kad seifas su pinigais yra nukentėjusiųjų Č. namo rūsyje, gavo iš I. B.. Po plėšimo I. B. už informaciją V. M. davė 5000 litų (t. 8, b. l. 47–48). Nuteistasis D. J. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog informavo I. B. apie tai, kad D. G. A. Č. grąžino skolą, tačiau paneigė, kad gavo iš I. B. pinigų. D. G. perduotus 1500 litų D. J. pavadino skolos, kuri susidarė per pusantrų metų, grąžinimu už naudojimąsi pirtimi. Iš kur ir kaip tą pinigų sumą gavo, kodėl nutarė grąžinti tariamą skolą, D. J. nepaaiškino (t. 8, b. l. 48).

Apylinkės teismas, pripažindamas D. G. ir D. J. kaltais, teisiamajame posėdyje ištyrė visus byloje surinktus ir nuosprendyje aptartus įrodymus. Pagrindo abejoti teismo išvadomis, kad D. G. veiką, numatytą BK 189 str. 1 d., padarė, nėra, todėl nėra ir pagrindo jį išteisinti. D. J. ne tik kad teikė I. B. informaciją apie numatytą pagrobti turtą, jo laikymo vietą, bet dar ir kurstė D. G. prisidėti prie nusikalstamos veikos, prašė I. B. surasti asmenis, kurie galėtų pagrobti Č. namuose laikomus pinigus. D. J. atliko ne tik nusikaltimo padėjėjo (BK 24 str. 6 d.), bet ir nusikaltimo kurstytojo (BK 24 str. 5 d.) vaidmenį, nors už kurstymą nuteistas nebuvo. D. J. buvo žinoma, kad I. B. turi ryšių su plėšimais užsiimančia grupuote, apie tai prasitarė D. G.. Kad D. J. į kaltę nebuvo inkriminuota jo apeliaciniame skunde minima veika, numatyta BK 24 str. 6 d., paneigia kaltinamojo akto turinys (t. 6, b. l. 175–183). Nuteistųjų S. S., A. R., V. M., A. M. apeliaciniuose skunduose teigiama, kad teismas jų nusikalstamus veiksmus kaip padarytus dalyvaujant organizuotoje grupėje pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. kvalifikavo nepagrįstai, nes nuteistieji ruošėsi padaryti slaptą vagystę grupe iš anksto susitarusių asmenų, bet ne plėšimą.

Iš S. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog dalyvauti senyvo amžiaus moters turto grobime jam pasiūlė nuteistasis V. M., o pats S. S. tą patį pasiūlė A. M.. Iš S. S. parodymų turinio matyti, kad buvo ruoštasi ne vagystei, bet plėšimui, kad iš nukentėjusiųjų Č. seifo buvo pagrobta 50000 litų, kad V. M. padalijo pinigus visiems plėšime dalyvavusiems asmenims (t. 3, b. l. 162–163, 164–168, 188, 190). Iš S. S. parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui matyti (t. 3, b. l. 182–183), kad jis, A. R., A. M., V. M., kiti bendrininkai ir kitų nusikaltimų padarymo metu į butus braudavosi nepaisydami to, ar bus juose kokių nors asmenų, veidus slėpdavo kaukėmis, o pagrobtu turtu dalijosi ne visada, kai kada pasitenkindavo tuo, ką kiekvienam pavykdavo surasti ir pagrobti (t. 3, b. l. 162–163, 164–168, 182–183, 188, 190). Ir teisiamajame posėdyje S. S. parodė (t. 8, b. l. 45–46), jog nukentėjusiųjų Č. turto grobimui buvo iš anksto kruopščiai ruošiamasi. Tam tikslui buvo suburtas reikiamas asmenų skaičius, V. M. suteikė visą reikalingą nusikaltimui padaryti informaciją apie pinigus, namą, namo šeimininkus, iš anksto buvo apžiūrėta nusikaltimo padarymo vieta ir įsibrovimo objektas – Č. gyvenamasis namas. S. S. parodė, jog V. M. duomenimis, Č. name galėjo būti apie 100000 litų. Tai žymiai didesnė pinigų suma negu ta, kurią A. R., V. M. ginčija apeliaciniuose skunduose.

Stebėdami Č. namą, matydami, kad šalia vyksta statybos, plėšime dalyvavusieji asmenys negalėjo nesuprasti, kad dienos metu, neturint įrankių namo durims atrakinti, nesukeliant triukšmo ir įtarimų pašaliniams asmenims, slapta į gyvenamąjį namą patekti neįmanoma ar bent sudėtinga. Plėšime dalyvavusiems asmenims buvo žinoma ir apie namo gyventojus. Jie matė, kad prie namo stovi A. Č. automobilis, matė, kada jis nuvažiavo, suprato, kad name liko D. Č., jos anūkė, apie kurią nukentėjusiajai įsibrovę į namą asmenys priminė (t. 7, b. l. 80–82), todėl neįmanoma nesuprasti, kad buvo ruošiamasi plėšimui, o ne vagystei. Jokių įrankių, kurie būtų galėję padėti patekti slapta į namą, plėšikai neturėjo. Plėšikai į namą nesilaužė, bet paskambino durų skambučiu, kad D. Č. jiems atidarytų. Tai, kad D. Č. atidarius namo duris S. S., V. M., A. J. nesutriko, veikė organizuotai, kiekvienas atliko savo vaidmenį ir užduotį, nusikalstamų kėslų neatsisakė, taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytą faktą, kad ruoštasi buvo ne vagystei, o plėšimui. Net ir žinant, kad Č. turi seifą, pinigams užvaldyti to nepakako. Užpuolimo momentas buvo parinktas neatsitiktinai. D. Č. užpuolimas, priešingai negu tvirtinama V. M. apeliaciniame skunde, buvo numatytas iš anksto, nes D. Č. buvo reikalinga, ji galėjo pasakyti ir prievarta verčiama pasakė, kur laikomas seifo raktas. Iš bylos aplinkybių, nukentėjusiosios D. Č. parodymų matyti, kad seifo rakto slėpimo vietą nurodyti ji buvo priversta pavartojus ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą (nukentėjusiosios D. Č. parodymai – t. 7, b. l. 80–82). Nuteistieji A. R., A. M. plėšimo metu saugojo, kad S. S., A. J., V. M., kurie turėjo įsibrauti ir įsibrovė į Č. gyvenamąjį namą, netikėtai neužkluptų policija. Nors šie nuteistieji tvirtino, kad vaidmenimis nesiskirstė, planavo tik vagystę, o ne plėšimą, tačiau ir iš teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, jog pasitarime dėl Č. turto užvaldymo dalyvavo, ir suprasdami vienas kitą, įvertindami savo tos dienos galimybes nusprendė, kas turi likti saugoti, o kas brautis į gyvenamąjį namą (t. 8, b. l. 45–48). Byloje duomenų, kurie patvirtintų, kad planuojama buvo padaryti vagystę, o ne plėšimą, išskyrus kai kurių nuteistųjų parodymus, nėra. A. R. ir A. M. buvo pasiruošę plėšimui. Šių nuteistųjų elgesys vykdant nusikalstamą sumanymą duoda pagrindą daryti išvadą, kad jie sutiko apsaugoti nuo bet kokio trukdymo ir pašalinio įsikišimo bet kuriuos į namą įsibrovusių bendrininkų veiksmus. Diskusijos apie nuteistojo A. R. apeliaciniame skunde užsimintą vykdytojų ekscesą turėtų pagrindą, jei D. Č. užpuolusių asmenų grasinimai atimti jos gyvybę (t. 1, b. l. 76, t. 7, b. l. 80) būtų buvę įvykdyti, o susitarimai padaryti plėšimą ar vagystę, kai buvo siekiama byloje nustatytu būdu užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, tokio žymaus atotrūkio nuo aptartų susitarimų nusikaltimui padaryti neturėjo. Žymaus skirtumo tarp šių dviejų nusikalstamų veikų pavojingumo neatspindi ir BK 178 str. 3 d., 180 str. 3 d. sankcijos. Apylinkės teismas nuteistųjų V. M., A. R., S. S., A. M. nusikalstamas veikas kaip plėšimą, įsibraunant į gyvenamąją patalpą, kvalifikavo pagrįstai.

Tai, kad nukentėjusiųjų Č. turtą užvaldė organizuota grupė, abejonių nekyla. Plėšime dalyvavusieji asmenys vieni kitus pažinojo. Kas buvo mažiau žinomas ar kuriam reikėjo išsamesnės informacijos apie rengiamą nusikaltimą, turėjo progos susipažinti ir reikiamą informaciją išgirsti susitikimo su V. M., kuris plėšimui reikiamas žinias gavo iš nuteistojo I. B., metu. Grupės nariai V. M., A. R., S. S., A. M. konkrečiam nusikalstamam tikslui susibūrė neatsitiktinai. Pradžią tam padarė D. J., kuris per I. B. ieškojo, kas galėtų įgyvendinti sumanymą apiplėšti Č.. I. B. tuo reikalu susitiko su V. M., nors pažinojo ir kai kuriuos kitus nuteistuosius. V. M. bei A. R., kaip plėšikai, buvo gerai žinomi ir policijai (t. 2, b. l. 135). Jau iš D. J. kreipimosi į I. B., o šio į V. M. buvo galima suprasti, kad plėšimui dienos metu padaryti reikės ne vieno, o grupės asmenų. D. J. D. G. sakė, kad nusikaltimą darys „Belo“ žmonės. Toks pasakymas reiškia, kad ir pats D. J. suprato, kad nusikaltimą padarys organizuota grupuotė. Kaip matyti iš nuteistojo V. M. parodymų teisiamajame posėdyje, tam reikalui pas jį atvažiavo draugai (t. 8, b. l. 47). Paruošiamieji darbai prieš plėšimą, kiekvieno veiksmai plėšimo metu, pasirinktas nusikaltimo padarymo laikas, sugebėjimas išvengti pašalinių akių, trumpas laiko tarpas, per kurį nusikaltimas buvo padarytas, pagrobto turto dydis, pinigų dalybos, per kurias nebuvo užmiršti ir I. B., D. J., D. G., patvirtina, kad veikė vienas kito galimybes ir sugebėjimus žinantys, praktinės patirties turintys organizuotos grupės nariai. Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalis organizuotą grupę apibrėžia kaip bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje dviejų ar daugiau asmenų susitarimą daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Už plėšimo padarymą organizuota grupe, susitarimu padaryti sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.) nuteisti V. M., S. S., A. R., A. M., D. J. apkaltinti pagrįstai, kiekvienas nusikaltimo padaryme dalyvavęs savo užduotį atliko, o tai, kam daugiau pastangų atsiėjo tam susitarimui pasiekti, užduotims ar vaidmenims pasiskirstyti ir atlikti, esminės įtakos galutiniam rezultatui ir veikos kvalifikacijai neturėjo.

Pagrindo abejoti tuo, kad iš nukentėjusiųjų Č. buvo pagrobta ne mažiau kaip 50000 litų, nėra. Iš D. G., nukentėjusiųjų A. Č., D. Č. parodymų žinoma, kad jie namuose didelę pinigų sumą turėdavo, buvo pinigų paskolinę ir D. G., o 2004 m. spalio 28 d. A. Č. už parduotą Klaipėdoje butą buvo gavęs per 52000 litų (t. 8, b. l. 153–155). Nukentėjusioji D. Č. teisiamajame posėdyje parodė, jog tikslios seife buvusios pinigų sumos nežinojo, nes piniginius reikalus tvarkė jos vyras A. Č. (t. 7, b. l. 81). Nuteistasis I. B. parodė, kad po plėšimo V. M. jam davė 5000 litų (t. 8, b. l. 45). S. S. parodė, kad pinigus iš nukentėjusiųjų seifo paėmė V. M.. S. S. jis davė 7000 litų (t. 8, b. l. 46). V. M. parodė, kad I. B. jam minėjo 100000-150000 litų, tačiau seife rado apie 50000 litų, tikslios sumos nežino. Pinigai buvo surišti į vieną pakelį. V. M. sau lyg ir pasiėmė 7000 litų, I. B., kuris norėjo gauti atitinkamą procentą nuo pagrobtos sumos, davė 5000 litų, kitiems padalijo po lygiai (t. 8, b. l. 47–48). Ikiteisminio tyrimo metu V. M. neabejodamas patvirtino, jog seife rado 50000 litų, daugiau nieko neėmė. 5000 litų atidavė I. B., o likusius 45000 litų pasidalijo po lygiai su kitais – po 9000 litų (t. 2, b. l. 160–165). Ikiteisminio tyrimo teisėjui I. B. parodė, kad seife rado apie 45000–50000 litų, nuo tos sumos vieną procentą – 5000 litų – davė I. B. (t. 2, b. l. 167–168). A. R. parodė, kad gautos pinigų sumos neprisimena (t. 8, b. l. 46). A. M. parodė, kad gavo apie 7000 litų (t. 8, b. l. 47). Netikėti nukentėjusiojo A. Č. sąžiningumu ir jo parodymais, kad iš seifo plėšimo metu buvo pagrobta 50000 litų, nėra pagrindo. Nukentėjusiojo parodymais, seife buvo ir aukso, bet plėšikai jo nepagrobė, nukentėjusysis nuteistųjų neapkalbėjo. Todėl laikytina, kad įrodyta, jog plėšimo metu iš nukentėjusiųjų Č. buvo pagrobta 50000 litų, o ne mažesnė suma.

Apibendrinant būtina pripažinti, kad nuteistojo D. G. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d., nuteistojo D. J. nusikalstama veika pagal BK 24 str. 6 d., 180 str. 3 d., nuteistųjų V. M., A. R., S. S., A. M. nusikalstamos veikos pagal BK 180 str. 3 d. kvalifikuotos teisingai.

D. J. ir I. B., kuris nuosprendžio neskundė, nusikalstamos veikos kvalifikuotos dar ir pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. Ši papildoma kvalifikacija nepagrįsta. D. J. ir I. B. informaciją apie plėšimo dalyką, numatyto pagrobti turto savininkus organizuotai grupei per nuteistąjį V. M. teikė turėdami savanaudišką tikslą – gauti turtinę naudą. Už gautą informaciją jiems buvo atsilyginta pagrobtais iš nukentėjusiųjų pinigais. D. J. atliko nusikaltimo bendrininko – padėjėjo (BK 24 str. 6 d., 180 str. 3 d.) vaidmenį, o I. B. – kurstytojo, padėjėjo (BK 24 str. 5, 6 dalys, 180 str. 3 d.) vaidmenis, ir už tai jiems buvo atlyginta. Abu gavo tai, ko iš plėšimo tikėjosi. Bendrininkavimas plėšime šiuo atveju veikos, numatytos BK 189 str. 1 d., sudėtį apėmė. Kaltinti šiuos nuteistuosius papildomai pagal BK 189 str. 1 d. už tai, kad jie paėmė piniginį atlygį žinodami, kad pinigai gauti plėšimo būdu, nėra jokio pagrindo. D. J., o vadovaujantis BPK 320 straipsnio 5 dalimi ir I. B., kuris nuosprendžio neskundė, pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. išteisintini, nenustačius, kad jie tą nusikalstamą veiką padarė, o nuosprendis dėl tos dalies keistinas (BPK 328 str. 1 p.).

Dėl bausmių

Skirdamas bausmę D. G., teismas jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė (pagal LR BK 24 str. 6 d., 180 str. 3 d. išteisino, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme), o D. J., I. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupe. Kaltinamajame akte D. J. ir I. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo laikoma tai, kad jie kažkurias nusikalstamas veikas (kaltinamajame akte vartojami vienaskaitos linksniai) padarė organizuota grupe (t. 6, b. l. 176–177). Apylinkės teismo nuosprendyje apie sunkinančios atsakomybę aplinkybės (BK 60 str. 1 d. 1 p.) priskyrimą konkrečioms D. J., I. B. veikoms duomenų nėra, nenurodyti pagrindai ir motyvai tokiam sprendimui priimti (t. 8, b. l. 85). Apylinkės teismo išvada, kad D. J. nusikaltimo padaryme tiesiogiai nedalyvavo, nusikalto veikdamas bendrininkų grupe (t. 8, b. l. 85), prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms, kad jis ir kiti nuteisti pagal BK 180 str. 3 d. asmenys veikė organizuota grupe, todėl laikyti D. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis veikė bendrininkų grupe, nėra pagrindo. Ši D. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė naikintina, o apylinkės teismo nuosprendis dėl tos dalies keistinas (BPK 328 str. 1 p.). D. J. teikiama informacija padėjo organizuotos grupės nariams, kurstė D. G., I. B., kurį pažinojo kaip turintį asmenų, tinkamų nusikaltimui padaryti, pagrobti svetimą turtą. Laikoma, kad D. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai ir kitus nuosprendyje paminėtus bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str. 2 d.), nesutikti su teismo D. J. pagal BK 24 str. 6 d., 180 str. 3 d. paskirtu bausmės dydžiu, kuris yra žymiai mažesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, nėra pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, D. J. prie 2006-08-04 nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti tik vieneri metai laisvės atėmimo iš pagal BK 24 str. 6 d., 180 str. 3 d. paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės. D. J. apeliaciniame skunde priekaištaujama, kad I. B. teismas skyrė švelnesnę bausmę todėl, kad I. B. D. J. apkalbėjo, tačiau, kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendyje aptartų pagrindų bausmei skirti (t. 8, b. l. 85), žymiai švelnesnę bausmę I. B. teismas skyrė ne už apkalbas, bet nustatęs atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.) ir pritaikęs Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatas. Sunkinanti atsakomybę aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.) – I. B. priskirta nepagrįstai, todėl naikintina (BPK 320 str. 5 d.).

Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. numato ne tik laisvės atėmimo, bet ir švelnesnes bausmių rūšis. D. G. apeliaciniame skunde svarstoma galimybė ir dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės paskyrimu D. G., tačiau skundo rezoliucinėje dalyje samprotavimai prašymu skirti švelnesnę bausmės rūšį netapo, prašoma tik vieno – D. G. išteisinti. Tuo kolegijos teisė svarstyti kitokios bausmės skyrimą D. G. suvaržoma, nes šiuo atveju apeliacinio skundo ribų (BPK 320 str. 3 d.) viršijimas neleistinas. Atsižvelgiant į tai, kad D. G. nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta iki priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 6 d. nuosprendį, tuo nuosprendžiu paskirta bausmė atlikta (t. 5, b. l. 65), D. G. teistu nelaikytinas, ir tai nuosprendyje apylinkės teismas nurodė (t. 8, b. l. 85). Nuteistojo D. G. apeliaciniame skunde akcentuojamas teistumo išnykimo klausimas visokeriopo asmens pavojingumo neatskleidžia, kur kas reikšmingesnė nusikaltusį asmenį charakterizuojanti aplinkybė yra ta, ar jis anksčiau atliko bausmę laisvės atėmimo vietose, ar buvo bandyta jį pataisyti bausmės vykdymą atidedant ar atleidžiant nuo bausmės ar nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36–40, 75–79 straipsniai), ar tų priemonių taikymas turėjo teigiamos įtakos vėlesniam to asmens elgesiui. Nors nuosprendyje laisvės atėmimo bausmės rūšies paskyrimas D. G. nemotyvuotas (BK 55 str.), įvertinus nuosprendyje paminėtus bausmės skyrimo D. G. pagrindus (BK 54 str.), atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą, už kurį D. G. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė po kitų nusikaltimų, už kuriuos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-10-06 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 223 str. 1 d., skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmės rūšis ir dydis yra teisingi, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išsakytas prielaidas bausmei švelninti ar vadovaujantis BPK 320 str. 5 d., D. G. galutinė bausmė nekeistina. Skirdamas bausmes V. M., A. R., S. S., A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., apylinkės teismas jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė veikos padarymą organizuota grupe (BK 60 str. 1 d. 2 p.). Tačiau veikos padarymas organizuota grupe atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta negali būti, nes BK 180 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią nuteisti paminėti asmenys, ši aplinkybė įeina į nusikalstamos veikos sudėtį, yra nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė (tas, kas apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje – BK 180 str. 3 d.). Ši aplinkybė atsakomybę sunkinančia V. M., A. R., S. S., A. M. pripažinta nepagrįstai, todėl naikintina, apylinkės teismo nuosprendis dėl to keičiamas (BPK 328 str. 1 p.). Nesant kitų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, laikytina, jog šių nuteistųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nuosprendyje paminėtus pagrindus bausmei skirti (t. 8, b. l. 85), laikant, kad nustatyta, jog nuteistojo V. M. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgiant į V. M., kaip nusikaltimo vykdytojo, itin aktyvų vaidmenį įsibraunant į Č. gyvenamąjį namą, nuteistuosius nusikaltimui padaryti subūrusį asmenį, nors už organizatoriaus vaidmenį nenuteistas (reikalingus duomenis apie plėšimui tinkamą objektą I. B. perdavė ne kam nors kitam, bet V. M.), bent dalies padarytos žalos V. M. neatlygino, todėl jam teismo paskirta mažesnė negu BK 183 str. 3 d. sankcijos vidurkis bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl nemažintina. Jokių V. M. nuopelnų dėl to, kad jis ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė vienas iš pirmųjų (bet ne pirmas), nėra. Nukentėjusioji D. Č. V. M. kaip vieną iš plėšikų atpažino iš nuotraukų pirmuoju, o vėliau V. M. atpažino ir tarp parodytų atpažinti asmenų (t. 1, b. l. 79–88, 89–93, t. 7, b. l. 81, t. 8, b. l. 57–58). Tokių parodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog V. M. prisipažino kaltu visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi arba padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis, ir tai būtų galima laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), byloje nėra. Tai, perduodant bylą teismui, nurodyta ir kaltinamajame akte (t. 6, b. l. 177–178).

Skiriant bausmes A. M. ir S. S. į jų atsakomybę lengvinančias aplinkybes teismas atsižvelgė, atsižvelgė ir į tai, kad šie nuteistieji dalį padarytos žalos nukentėjusiesiems atlygino: S. S. – 2400 litų, A. M. – 4000 litų (t. 7, b. l. 62, 63, t. 8, b. l. 38, 85, 87). Atsižvelgiant į aktyvų S. S. vaidmenį nusikaltimo padaryme (brovėsi į nukentėjusiųjų namą), atsižvelgiant į nuosprendyje paminėtus bausmės skyrimo pagrindus, atsižvelgiant į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismo paskirta už plėšimą žymiai mažesnė negu BK 180 str. 3 d. sankcijos vidurkis bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl nemažintina, o galutinė subendrinta bausmė yra didesnė dėl už plėšimą paskirtos bausmės subendrinimo su Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006-12-11 nuosprendžiu paskirta, bet neatlikta bausme. A. M., atsižvelgiant į tai, kad pats į nukentėjusiųjų namą nesibrovė, saugojo kitus tą dariusius bendrininkus, atsižvelgiant į atlygintos nukentėjusiesiems žalos dydį, nusikaltimą padariusių bendrininkų įvardijimą, nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į kitus nuosprendyje paminėtus bausmės skyrimo pagrindus, paskirta minimali BK 180 str. 3 d. numatyta bausmė, ją dar daugiau mažinti nėra pagrindo.

A. R., kurio kaip ir A. M. vaidmuo pasireiškė pasyvesne užduotimi – bendrininkų saugojimu, paskirta tokia pat bausmė kaip už žymiai aktyvesnius veiksmus nuteistam S. S., o už tokius pat veiksmus A. M. paskirtą bausmę savo dydžiu viršija dvigubai. Suprantama, kad švelnesnių bausmių skyrimą S. S., A. M. lėmė lengvinančių jų atsakomybę aplinkybių buvimas, A. R. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuosprendyje paminėta, jog A. R. yra buvęs baustas už administracinės teisės pažeidimus (2006 m. nedeklaravo gyvenamosios vietos, pažeidė Kelių eismo taisykles, t. 6, b. l. 48–49), buvo teistas, bet teistumas išnykęs, o kokių nors kitokių aplinkybių, galinčių esmingai nulemti bausmės dydį, nuosprendyje nenurodyta. A. R. kaltu prisipažino iš dalies (t. 8, b. l. 81–82). Apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo A. R. keistina. Atsižvelgiant į A. R. ir kitų nuteistųjų vaidmenį plėšimo padaryme, apylinkės teismo nuosprendyje paminėtus A. R. bausmės skyrimo pagrindus, šio nuteistojo bendrininkams paskirtų bausmių dydžius, A. R. paskirta bausmė mažintina, jam skirtina mažesnė bausmė negu S. S. ir didesnė negu A. M. paskirtos bausmės. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. nuosprendį pakeisti ir priimti nuosprendį:

nuosprendžio dalį, kuria D. J. ir I. B. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d., panaikinti, D. J., I. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d. išteisinti, nenustačius, kad jie tokią veiką padarė (BPK 303 str. 5 d. 1 p.);

nuosprendžio dalį, kuria nuteistųjų D. J., I. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jie veikė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), o nuteistųjų V. M., A. R., S. S., A. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta veikos padarymas organizuota grupe (BK 60 str. 1 d. 2 p.), panaikinti;

A. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. paskirtą bausmę sumažinti, paskirti trejus metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.