Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, sekretoriaujant Onai Martinaitytei, dalyvaujant ieškovės- VšĮ „Advilio reklamos miestas“ atstovei advokato padėjėjai Žanai Vašcovai, atsakovės- UAB „Lamantas“ atstovams: direktorei R. Š. ir advokato padėjėjui Tomui Zubrickui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės- VšĮ „Advilio reklamos miestas“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Lamantas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo (b.l. 2-5, t. 1) ir nurodė, jog atsakovė nevykdo iš 2011 m. sausio 3 d. susitarimo kylančių finansinių prievolių, dėl ko susidaręs 19704,59 Lt įsiskolinimas. Kadangi atsakovė neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, nereaguoja į ieškovės išsiųstą raginimą, ji pripažintina nemokia.

Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą (b.l. 135-140, t. 1), kuriuo prašo pareiškimą atmesti ir nurodo, kad atsakovė yra moki ir pelningai dirbanti įmonė, kuriai anksčiau vadovavęs R. R. sąmoningai sudarė visą eilę fiktyvių sandorių, taip dirbtinai pablogindamas įmonės padėtį. Dalis sandorių yra ginčijami teismine tvarka, R. R. veiksmus vertina ir teisėsaugos institucijos. Kadangi Juridinių asmenų registrui pateikti finansiniai dokumentai parengti remiantis fiktyviais sandoriais, jie laikytini ydingais ir nevertintini kaip turintys įrodomąją galią. Fiktyviu laikytinas ir sandoris, iš kurio savo reikalavimą kildina ieškovė, jis nepadengiamas ne dėl atsakovės nemokumo, bet dėl atsakovės nesutikimo su reiškiamo reikalavimo pagrįstumu.

Bankroto bylą atsisakytina iškelti.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau-ĮBĮ) 5 straipsnio 5 dalis įpareigoja kreditorių, pateikusį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pridėti prie pareiškimo tokio reikalavimo pagrįstumą įrodančius dokumentus, t.y. įrodyti savo reikalavimo į skolininką teisę. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog ieškovo pateikiami įrodymai turi neginčijamai patvirtinti skolos buvimą, jog bankroto bylos iškėlimo stadija nėra skirta ginčams dėl kreditorinio reikalavimo egzistavimo ir jo dydžio pagrįstumo nagrinėti, todėl vien galimo įsiskolinimo buvimo ar galimo skolos neapmokėjimo faktas, esant neapibrėžtam jo dydžiui bei ginčui dėl skolos fakto, negali būti savarankišku pagrindu bankroto bylai iškelti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-196/2006, 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-614/2010). Tokia išvada atitinka esminį bankroto proceso tikslą- pašalinti iš civilinės apyvartos nemokius, savo prisiimtų finansinių įsipareigojimų negalinčius įvykdyti juridinius asmenis, nes, kaip teisingai atsiliepime į pareiškimą nurodė atsakovė, bankroto byla juridiniam asmeniui gali būti iškeliama tik ieškovui įrodžius, jog per privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme nustatyta tvarka pateiktame reikalavime įvykdyti skolinį įsipareigojimą nustatytą terminą asmuo, kuriam keliama bankroto byla, pareikšto reikalavimo neįvykdė dėl to, jog neturi finansinių galimybių tai padaryti, bet ne dėl to, jog nesutinka su reiškiamo reikalavimo esme, jo pagrįstumu. Aplinkybę, jog ginčai dėl skolos priteisimo nagrinėtini įprasta ieškinine ginčo teisenos tvarka, patvirtina ir įstatyme nustatyti trumpi procesiniai terminai klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo išspręsti, suteikiantys realią galimybę tik įvertinti atsakovo turtinę padėtį, bet ne išanalizuoti ieškovo kreditorinio reikalavimo pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog nuo pat pradinės pretenzijos pareiškimo dienos atsakovė ginčija ieškovės finansinio reikalavimo atsakovei egzistavimo faktą (b.l. 185, t. 1), savo pozicijos laikosi viso proceso metu (b.l. 135-140, t. 1; b.l. 76-82, t. 2). Abiejų šalių atstovai patvirtino, jog laikotarpiu, kurio metu, kaip teigia ieškovė, susidarė įsiskolinimas, atsakovė pagrindinės savo veiklos Mažeikiuose esančioje radijo stotyje iš esmės nevykdė, ši veikla 2010-03-24 sutarties ir 2011-01-03 susitarimo (b.l. 45, t.2) pagrindu buvo perduota ieškovei, ir ginčas dėl atsiskaitymo kyla dėl to, kokie santykiai realiai siejo šalis, ir ar ieškovas neprivalo pats padengti daikto išlaikymo išlaidas 6.636. str. pagrindu. Atsakymas į šį klausimą, t.y. sandorių teisinis kvalifikavimas ir daikto išlaikymo išlaidų prisiėmimas, reikalauja išsamios tiek funkcijų pasiskirstymo, tiek ir finansinių prievolių bei gaunamų pajamų pasidalijimo analizės. Atsakovės akcentuojama ir ieškovės bei byloje liudytoju apklausto R. R. neginčijama aplinkybė, jog ieškovė ir atsakovė aplinkybių, iš kurių kildinimas įsiskolinimas, atsiradimo metu buvo netiesiogiai tarpusavyje susiję asmenys, neleidžia atmesti prielaidos, jog visa atsakovės veikla faktiškai buvo perkelta ieškovei, kuri ne tik apmokėjo su veikla susijusias išlaidas, bet ir gavo veiklos pajamas ir dabar siekia nepagrįstai pasipelnyti reikalaudama, jog atsakovė atlygintų veiklos, iš kurios negavo jokios naudos, išlaidas. Akcentuotina ir tai, jog, kaip matyti iš prie ieškinio pridėtų mokėjimo dokumentų (b.l. 12-15, t. 1) turinio, juos apmokėjo ne ieškovė, o fizinis asmuo, kurio sąsajos su ieškove ir pagrindai, kuriais remiantis būtent šis asmuo apmokėjo sąskaitas, ieškovės atstovų aiškiai nebuvo įvardinti net ir žodinio bylos nagrinėjimo metu, kas taip pat leidžia abejoti ieškovės reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu, o kartu ir teisės reikalauti iškelti atsakovei bankroto bylą, egzistavimo faktu. Kaip minėta, šioms aplinkybėms išsamiai įvertinti ir pagrįstoms išvadoms aptartais klausimais padaryti bankroto bylos iškėlimo stadija nėra pritaikyta, tačiau nurodyti faktai leidžia pagrįstai abejoti realiu įsiskolinimo egzistavimu, o kartu ir ieškovės, kaip atsakovės kreditorės, statusu. Nurodyta išvada pati savaime vertintina kaip pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą.

Kadangi bankroto bylą atsisakytina iškelti dėl ieškovės neatitikimo ĮBĮ 3 straipsnio reikalavimams, iš esmės, kaip nebegalinčios įtakoti klausimo sprendimo, atskirai net nebūtinos analizuoti bankroto bylos atsakovei iškėlimo sąlygos, išvardintos ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Tačiau šias sąlygas vertinant, iš byloje esančių įrodymų aiškiai matosi, jog įmonė buvo neatsiskaičiusi tik su vienu darbuotoju (b.l. 47, t.2), su kuriuo bankroto bylos nagrinėjimo metu pilnai atsiskaitė (b.l. 85-87, t.2). Taip pat, nors ir iš viešajam registrui pateikto įmonės balanso (b.l. 105-106, t. 1) matyti, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, tačiau kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog įmonė teisme ginčija jai žalingus sudarytus sandorius (b.l. 6-9, t.2); taip pat matyti, jog nors ir turi mokestinę nepriemoką, tačiau mokesčių deklaracijos teikiamos laiku (b.l. 125, t.1); be to iš mokesčių inspekcijos sprendimu patvirtinto patikrinimo akto matyti, jog skola valstybei atsirado dėl buvusio vadovo veiksmų (b.l. 20-25, t.2), kas pilnai pagrindžia atsakovo atstovų aiškinimą, jog pateikus ieškinį dėl žalos atlyginimo buvusiam vadovui ir jį laimėjus balansas vėl pasikeis į teigiamą pusę, o, be to, patvirtina tą aplinkybę, jog skola valstybei galimai susidarė dėl įmonei žalingų veiksmų ir sandorių. Taip pat matyti, kad įmonė nevengia prievolių, yra sudariusi susitarimą su kitu kreditoriumi dėl skolos padengimo ir jo laikosi (b.l. 31-32, 57, t.2), įgyvendinama seniau sudaryta sutartis, kurios biudžetas 121 000 Lt (b.l. 53, t.2), sudarytos sutartys, kurių vertė 255 000 Lt (b.l. 54-56, 71-72, t.2), bendrovės veikla pirmąjį šių metų pusmetį buvo pelninga (b.l. 174, t. 2). Šie įrodymai leidžia teismui spręsti, jog įmonė ne tik kad nėra paskelbusi savęs nemokia, tačiau vykdo realią veiklą ir turi pakankamai realius planus atsiskaityti su kreditoriais. Taigi vien tik formalus balanso vertinimas ir vien tik vadovavimasis juo bei bankroto bylos kėlimas neatitiks tiek Įmonių bankroto įstatymu reglamentuotos šio įstatymo paskirties, tiek teismui įstatymu priskirtos funkcijos- išsamiai ir visapusiškai nagrinėti bylas bei priimti teisėtus ir teisingus sprendimus, tiek protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.

Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 3 straipsniu, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 9-10 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Lamantas“ (juridinio asmens kodas 166822780) pagal ieškovės VšĮ „Advilio reklamos miestas“ (juridinio asmens kodas 124727411) pareiškimą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.