Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-04-27 · Administracinė byla Nr. I-1227-243/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-27
Bylos Nr.
I-1227-243/2016
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00078-2016-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vida Stonkuvienė
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Pareiškėjas
D. B.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1227-243/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00078-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Arūnui Venckui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 10. 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas D. B. skundu nurodo, jog 2011 m. buvo sulaikytas įtariant padarius nusikalstamą veiką ir dviem paroms uždarytas į Klaipėdos apskrities VPK areštinę, atpažinus kitą asmenį kaip galimai padariusį nusikalstamą veiką, jis buvo paleistas iš areštinės. Nurodo, jog areštinėje buvo filmuojamas ir fotografuojamas. Pareiškėjo teigimu, praėjus savaitei po paleidimo iš areštinės, per televizijos kanalų LNK ir TV3 žinias jis buvo rodomas su kitais nepažįstamais asmenimis nurodant, kad jis yra telefoninis sukčius, nors už sukčiavimą nebuvo suimtas ir jam nebuvo pareikšti kaltinimai. Teigia, jog 2012 m. per televizijos kanalą BTV tris kartus buvo rodomas įvardinant jį kaip telefoninį sukčių. Teigia, jog jautėsi l pažemintas ir įskaudintas, prarado gyvenimo draugę. Pareiškėjo teigimu, iki šiol interneto paieškoje galima rasti jo nuotrauką, kaip telefoninio sukčiaus. Prašo priteisti 10. 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir pašalinti internete esančias jo nuotraukas.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodo, jog 2011-07-15 ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 33-1-00648-11 pareiškėjui buvo pareikštas įtarimas padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pagal tyrimo duomenis siekiant nustatyti nukentėjusiuosius nuo įtariamųjų 2011-07-26 pateiktas nuasmenintas pranešimas žiniasklaidai pridedant pareiškėjo ir kito asmens nuotraukas. Nurodo, jog ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas 2012-01-20. Klaipėdos apskrities VPK interneto svetainėje duomenų apie pareiškėją kaip asmenį, įtariamą dėl sukčiavimo nėra. Prašo taikyti sutrumpintą 3 metų senaties terminą pareiškėjo reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (b.l. 7-8).

Atsakovės atstovas atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pripažįsta, kad pareiškėjo nuotrauka buvo paviešinta žiniasklaidoje siekiant išsiaiškinti nusikalstamos veikos aplinkybes. Pareiškėją iš nuotraukos buvo atpažinusi nukentėjusioji, tačiau atliekant atpažinimą policijos komisariate nukentėjusioji jo neatpažino, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Nurodo, jog pranešimas su pareiškėjo nuotrauka buvo paskelbtas policijos komisariato interneto svetainėje. Policija turi teisę naudoti tokias priemones. Nutraukus ikiteisminį tyrimą informacija iš interneto svetainės išimta, dėl informacijos turinio kitose interneto svetainėse policija neatsako. Prašo taikyti sutrumpintą 3 metų senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamos bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, CK 6.271 straipsnio pagrindu ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjas reikalavimą reiškia dėl, jo teigimu, patirtos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl jo nuotraukos paviešinimo visuomenės informavimo priemonėse. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 33-1-00648-11 pareiškėjui 2011-07-15 pareikštas įtarimas padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (b.l. 9-10). Klaipėdos apskrities VPK interneto svetainėje paskelbtas nuasmenintas pranešimas apie du asmenis, kurie įtariami vykdę sukčiavimus, pridėtos jų nuotraukos, viena iš jų – pareiškėjo (b.l. 14). Policijos pranešimu asmenis, nukentėjusius nuo įtariamųjų ar juos atpažinus, prašoma kreiptis nurodytais kontaktais. Iš atsakovės atstovo paaiškinimų matyti, jog šis pranešimas paskelbtas 2011-07-26. Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-01-20 nutarimu ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas (b.l. 11-13). Iš atsakovės atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu ir atsiliepimo matyti, jog nuraukus ikiteisminį tyrimą paskelbta informacija apie įtariamuosius ir pareiškėjo fotonuotrauka iš Klaipėdos apskrities VPK interneto svetainės pašalinta. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo paaiškinimais ir atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis.

Nustatyta, kad veiksmai, su kurių atlikimu, pareiškėjas sieja, jo teigimu, patirtą neturtinę žalą, atlikti 2011-2012 metų laikotarpiu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A461-575/2015 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl jų taikymas nepriklauso nuo pareiškėjo valios. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011). Pažymėtina, jog dėl ieškinio senaties nustatymo Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimą Golder prieš Jungtinę Karalystę). EŽTT yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (1996 m. spalio 22 d. sprendimas Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo sieja su laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2012 metų. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Šiuo aspektu CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo priteisimo. Atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš, jo teigimu, teisės aktų reikalavimų neatitinkančių Klaipėdos apskrities VPK veiksmų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog pareiškėjas apie savo teisių galimus pažeidimus turėjo žinoti ir galėjo suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013, 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A461-575/2015, 2016 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2405-575/2016 ir kt.).

Ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, kodėl reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nereiškė anksčiau, nors apie galimus savo teisių pažeidimus suvokė, t.y. nurodo, jog pamatęs savo kaip įtariamojo sukčiavimu nuotraukas žiniasklaidoje, labai išgyveno, jautėsi pažemintas, iš karto po to prarado gyvenimo draugę. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog jis žinojo apie savo teisių pažeidimus. Teismo vertinimu, tai, jog pareiškėjas nuo 2011 metų nesikreipė į teismą dėl pažeistų teisių gynimo reiškia, kad pareiškėjas tuo metu, kai, jo teigimu, buvo pažeidžiamos jo teisės, nevertino tų pažeidimų kaip sukeliančių jam tokio masto išgyvenimus ir nepatogumus, kurie galėtų būti vertinti kaip neteisėti valstybės veiksmai, dėl kurių jis patyrė neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo pats arba pasitelkdamas kitus asmenis (atstovus) kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu ir įvertinus tai, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo į teismą kreipėsi 2016-02-04 (b. l. 4), teismas konstatuoja, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2011 iki 2012 metų žinojo (turėjo ir galėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai daromus pažeidimus, todėl, praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už nurodytą laikotarpį pareikšti. Pareiškėjui argumentuojant, jog neteisėti atsakovės veiksmai tęsiasi iki šiol, t.y. internete galima rasti jo kaip įtariamojo sukčiavimu nuotrauką, pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad Klaipėdos apskrities VPK iš savo interneto svetainės nepašalino pareiškėjo nuotrauką, o už kitose interneto svetainėse esančią informaciją Klaipėdos apskrities VPK atsakomybė nekyla. Pareiškėjo prašymas įpareigoti Klaipėdos apskrities VPK pašalinti jo nuotraukas iš interneto vertintinas kaip išvestinis reikalavimas, kylantis iš reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes žalos padarymą pareiškėjas kildina iš šio veiksmo. Pareiškėjas nepaneigė įrodymais atsakovės atstovo Klaipėdos apskrities VPK argumentus dėl jo nuotraukos pašalinimo iš Klaipėdos apskrities VPK svetainės ir nepateikė įrodymų, kad jo nuotrauka Klaipėdos apskrities VPK iniciatyva patalpinta kituose internetiniuose puslapiuose (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

nusprendė:

atmesti pareiškėjo D. B. skundą dėl 10.000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Vida Stonkuvienė