Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2012-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-59-72/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-06-06
Bylos Nr.
1-59-72/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tomas Zdanavičius
Nukentėjusysis
O. G.
Kaltinamasis
N. A., D. S.
Advokatai
Diana Balčiūnienė, Žygimantas Rutkauskas
Kategorijos
Baudž. byla Nr.1-59-72/2012
Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00018-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.7.1.; 1.2.6.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 6d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant:

prokurorei Nidai Grunskienei,gynėjams advokatams Žygimantui Rutkauskui, D. B.,nukentėjusiajai O. G.,nukentėjusiosios atstovei advokatei Dianai Balčiūnienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, anksčiau teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 147 str. 1 d.,

D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kuršėnuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Biržuose, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Biržuose, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, anksčiau teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 147 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji N. A. ir D. S., siekdami, kad nukentėjęs asmuo būtų įtrauktas į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jos prostitucijos, veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, prekiavo žmonėmis, tai yra pasinaudodami nukentėjusios O. G. pažeidžiamumu – sunkia jos materialine padėtimi, nuolatinės gyvenamosios vietos ir pragyvenimo šaltinio neturėjimu, raidos ir intelekto sutrikimu, psichikos ir elgesio sutrikimu, kitais specifiniais asmenybės sutrikimais, apgaule – N. A., melagingai žadėdamas, kad iš prostitucijos galima uždirbti daug pinigų, verbavo ir perleido O. G. D. S., o D. S., įgijęs nukentėjusiąją, ją gabeno ir laikė nelaisvėje, o būtent: 2011 m. sausio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, N. A. savo bute adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., įkalbėjo ir taip užverbavo O. G. vykti į Vokietiją dirbti prostitute, ją pusnuogę fotografavo, po ko, turėdamas tikslą O. G. išvežti į Vokietiją dirbti prostitute ir pelnytis iš jos prostitucijos, nuo 2011 sausio 13 d., 11 val., iki 2011 m. sausio 15 d., 12 val., laikė ją savo bute, adresu Panevėžio m., (duomenys neskelbtini), ir perleido D. S., kuris įgijęs nukentėjusiąją iš N. A., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu gabeno nukentėjusiąją O. G. į S. K. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Biržuose, kur laikė nelaisvėje iki 2011 m. sausio 18 d., 16 val. 30 min., kol ji buvo išlaisvinta policijos pareigūnų.

Kaltinamasis N. A. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad į KTV televiziją buvo įdėjęs žinutę, jog susipažintų su mergina. Jam parašė mergina. Su ja pabendravęs telefonu susitarė susitikti. Susitiko prie „Norfos“ parduotuvės Ramygalos gatvėje. Gali būti, kad merginai jis prisistatė kitu vardu, tačiau vardą A. girdi pirmą kartą. Nukentėjusiąją parsivežė į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur gėrė sidrą, kalbėjosi, juokavo. Nukentėjusioji jam sakė, kad verčiasi prostitucija, prostitute dirbo užsienyje, sakė, kad jai toks darbas patinka, klausė, gal jis jai gali padėti gauti darbą užsienyje. Seniau pažinojo dvi prostitutes, dirbusias Vokietijoje. Jos jam yra sakiusios, kad uždirbdavo 3000 per mėnesį. Apie tai jis pasakė nukentėjusiajai, bet jai nesiūlė už 3000 dirbti prostitute. Kai kitą dieną nukentėjusioji jam pasakė, kad tikrai norėtų važiuoti dirbti į užsienį, pagalvojo, jog galėtų kaip nors iš jos pasipelnyti. Jo pažįstamos prostitutės yra minėjusios, kad jas prižiūrintys suteneriai normaliai užsidirba. Nufotografavo nukentėjusiąją, galvojo įdėti skelbimą apie ją kaip apie prostitutę. Ji gyveno pas jį 4–5 dienas, po to paprašė parvežti namo į Šilus. Ji rodė iniciatyvą, rašinėjo jam žinutes, jis jai perskambindavo, ji klausinėjo dėl darbo. Tada pradėjo galvoti, kad reikia važiuoti į Vokietiją, ieškoti klientų, nes turėjo pažįstamą vokietį. Vokiečio pavardės nežino, vardas jo Sania, gyveno prie Helbrono. Jis rusas, bet gimęs Vokietijoje. Su juo bendravo rusiškai ir vokiškai. Jo telefono numerio atmintinai nežino. „Babilone“ susitikęs savo draugą D. S. papasakojo apie nukentėjusiąją, kuri nori važiuoti į Vokietiją dirbti prostitute. D. S. sakė, kad nori važiuoti į Vokietiją, nuomoti butą, bet neturi pinigų. D. S. jam atsakė, kad jis turi pinigų ir abu kažką sugalvos. Jie nusipirko atskiras korteles, kad tarpusavyje galėtų bendrauti ir susiskambinti su vokiečiu, nes suprato, kad kažką nelegalaus daro. Iš to numerio nukentėjusiajai neskambino, skambino tik D. S. ir vokiečiui. Taigi paskambino pažįstamam vokiečiui ir paklausė jo, ar jis galėtų padėti susirasti kambarį, sakė, kad yra prostitutė, iš kurios galima pasipelnyti. Vokietis pažadėjo pasiklausinėti dėl buto nuomos. Po to nuvažiavo pas nukentėjusiąją įsitikinti, ar ji dar nori to darbo. Kadangi nuotraukos buvo negražiai išėjusios, nutarė ją dar kartą nufotografuoti. Po kiek laiko paskambino pažįstamam vokiečiui, kuris sakė, kad butų yra ir gali atvažiuoti. Paskambinęs nukentėjusiajai pasakė, kad susiruoštų. Atvažiavęs jos paimti paklausė, ar ji nepersigalvojo. Nukentėjusioji jam atsakė, kad ne. Nukentėjusiąją parsivežė į butą, esantį Vilties gatvėje. Tas butas priklausė jo motinai ir jis buvo parduodamas. Pradėjus skambinti klientams dėl buto pirkimo, paskambino biržiečiui D. S. ir jam pasakė esamą situaciją, kad vokietis jam neatsiliepia, o bute jis pasilikti negali. Tuomet atvažiavo D. S. ir pasiūlė nukentėjusiajai važiuoti į Biržus. Ji sutiko ir išvažiavo su D. S. į Biržus. D. S. sakė, kad jei su vokiečiu nepavyks susiskambinti, bus galima nukentėjusiajai pasiūlyti verstis prostitucija Lietuvoje. Po kurio laiko D. S. jam pasakė, kad nukentėjusioji dingo. Parduoti nukentėjusios tikrai nenorėjo, norėjo tik iš jos pasipelnyti, būti suteneriais. Jis nukentėjusiajai niekur važiuoti nesiūlė, tik buvo kalbama apie Vokietiją, nes jis ten yra buvęs. Nukentėjusiosios savo bute nebuvo užrakinęs. Nukentėjusioji laisvai išeidavo iš jo namų nusipirkti valgyti, laisvai naudojosi telefonu. Pats su nukentėjusiąja lytinių santykių neturėjo. Nuvažiavęs jos paimti į Šilus, galėjo klausti apie jos asmens dokumentą. Nukentėjusiajai davė suprasti, kad jai uždarbiu reikės dalintis per pusę – pusė jai, kita pusė jam su D. S.. Pirmą kartą ją nuogą iki pusės nufotografavo savo bute Vilties gatvėje. Tai darė savo iniciatyva, nes galvojo įdėti skelbimą. Nuotraukų niekur nedėjo, niekam nesiuntė. Neatsimena, ar su D. S. kalbėjo, kad reikia jai naujų drabužių, pakeisti jos išvaizdą. Biržuose nukentėjusioji prabuvo 2–3 dienas. Skambino vokiečiui, jis nekėlė ragelio. Tada paskambino D. S. ir pasakė, kad nukentėjusioji dingo. D. S. jam minėjo, kad nukentėjusioji gyveno pas jo draugą. Neatsimena, ar su nukentėjusiaja bendravo, kai ji buvo Biržuose. Nukentėjusiajai dingus jos neieškojo, suprato, kad ji galėjo persigalvoti ir todėl išėjo. Už kelionę į Vokietiją būtų sumokėję jie. Su nukentėjusiąja bendravo gražiai, su savimi ji visą laiką turėjo telefoną, jai negrasino. Tik vieną kartą jai griežčiau pasakė, kad baigtų rašinėti žinutes, nes negalėjo miegoti. Jam nekilo minčių, kad nukentėjusioji turi kažkokių psichinių sutrikimų, ji kalbėdavo normaliai. Nukentėjusioji pati pirko cigaretes, papildymą telefonui. Ji jo pinigų neprašė, jai pinigų nedavė. Nukentėjusiosios parduoti nenorėjo. Jei būtų norėjęs ją parduoti, žinojo Italijoje albanų, taip pat jai nebūtų rodęs savo automobilio, vežęs į motinos butą. Jis žmonėmis neprekiauja. Su nukentėjusios pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, nes jai nieko blogo nepadarė, ji pati rodė iniciatyvą, pati pasisiūlė. Mano, kad nukentėjusioji arba iš anksto dirbo pareigūnams arba su Ž. V. buvo sugalvoję juos šantažuoti, todėl ir parašė pareiškimą.

Kaltinamasis D. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad sausio mėnesio pradžioje „Babilone“ susitiko N.. Jis papasakojo, kad per televiziją susipažino su panele, kuri nori dirbti Vokietijoje prostitute. Merginos nuotraukų nerodė, jos išvaizdos neaptarinėjo. N. jam sakė, kad pažįsta vokietį, bet neturi pinigų bilietams, butui. N. pasakė, kad gali pabandyti kartu, kad jis gali išnuomoti butą, liepė skambinti vokiečiui. Planavo patys važiuoti į Vokietiją. Sutarė, kad reikia nufotografuoti nukentėjusiąją, įdėti skelbimą, išnuomoti butą Vokietijoje ir tada dirbti. Po kurio laiko susiskambino su N.. Jis sakė, kad skambino vokiečiui ir vokietis prižadėjo pažiūrėti butą. Po 2–3 dienų N. jam sakė, kad viskas gerai, kad vokietis duos žinoti. Vėliau jam N. sakė, kad vokiečiui nebegali prisiskambinti. Kitą dieną atvažiavo į Panevėžį. N. jam sakė, kad yra klientai motinos butui, o su vokiečiu jis negali susiskambinti. Pasiūlė važiuoti į Biržus, kur nukentėjusioji galėtų pabūti kelias dienas. Nukentėjusioji buvo patenkinta, tam neprieštaravo. S. K. paprašė, kad jis leistų nukentėjusiajai pabūti jo bute. Nuvežė nukentėjusiąją pas S. K. į butą ir ten paliko. Kitą dieną buvo užvažiavęs, paliko jai 30–40 Lt, pasakė, kad už kampo yra parduotuvė. Dar prieš tai, kai buvo pas N., jam sakė, kad jei nepavyks susisiekti su vokiečiu, bus galima pabandyti Lietuvoje į „XXX pažintis“ puslapį įdėti skelbimą. Nukentėjusiąją buvo nuvežęs į kirpyklą, norėjo pakeisti jos išvaizdą, kad būtų gražiau įdėti į internetą. Į kirpyklą važiuoti pasiūlė jis. Gatvėje yra trys kirpyklos, paliko ją prie Stumbro kavinės. Į kurią kirpyklą ji nuėjo, nežino, po dviejų valandų nukentėjusiąją pasiėmė. Po poros dienų S. K. jam pasakė, kad mergina dingo, rado duris atrakintas. Apie tai pasakė N.. Į Vokietiją planavo važiuoti visi trys, išsinuomoti butą, dėti skelbimą su nuotrauka internete. Būtų kartu gyvenę, jie abu būtų suteneriai ir būtų dalinęsi jos uždirbtais pinigais. Nukentėjusiajai maisto nenešė, tik buvo atnešęs žmonos nereikalingą palaidinę. Žiūrėjo jos pasą, nes norėjo sužinoti, kiek jai metų. Biržuose ji užrakinta nebuvo, galėjo laisvai išeiti iš namų. Nežino, ar ji buvo išėjusi iš namų. Po pokalbio „Babilone“ jie su N. nusipirko korteles, pasikeitė numeriais, nes galvojo, kad tai nėra legalu. Jis žmonėmis neprekiavo ir nesiruošė jais prekiauti. Mano, kad merginai prisistatė savo vardu, nes neturėjo jokių ketinimų meluoti. Su nukentėjusiąja telefonu niekada nebendravo. Iš nukentėjusiosios suprato, kad ji pati norėjo važiuoti į Vokietiją.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusioji O. G. parodė, kad tuo metu gyveno Šiluose, Panevėžio rajone, pas pažįstamą V.. Jos materialinė padėtis tuo metu buvo bloga. Tada ji niekur nedirbo, neturėjo pinigų, kur gyventi. Motina mirusi, tėvas pensionate su negalia. Turi tik močiutę. Per KTV televiziją pamatė žinutę, kad du vaikinai ieško merginų. Nusirašė telefono numerį ir iš savo mobiliojo ryšio telefono jiems parašė žinutę. Iš pradžių susirašinėjo žinutėmis, o po penkių dienų Panevėžyje susitiko su kaltinamuoju N. A., kuris jai prisistatė A.. N. A. susitikti atvyko su mėlynos spalvos „Peugeot“ markės automobiliu. N. A. pasiūlė važiuoti pas jį į namus, su kuo ji sutiko ir nuvažiavo pas kaltinamąjį į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, buto numerio nepamena. Butas buvo vieno kambario. Bute buvo daugiau nepažįstamų asmenų. Bute ji „baliavojo“, buvo apie tris dienas. N. A. jai siūlė važiuoti į Vokietiją dirbti prostitute, sakė, kad per mėnesį uždirbs 1000 eurų. Sutiko vykti, nes buvo išgėrusi. Blaivi būtų nesutikusi. Be to, neturėjo tėvų, neturėjo kur gyventi. N. ją fotografavo nusirengusią iki pusės nuogą. Nusirengė ne savo noru. Kai ją fotografavo, bute buvo daugiau asmenų, kas liepė nusirengti, neatsimena. Po trijų dienų ją parvežė į Šilus pas V.. N. sakė, kad telefonu informuos, kada reikės išvykti į Vokietiją. N. A. su draugu dar buvo atvažiavęs į Šilus, sakė, kad jam dar reikia nuotraukų ir ją dar kartą nusirengusią iki pusės nuogą fotografavo. Po kiek laiko N. paskambinęs paklausė, per kiek laiko ji gali susiruošti. Jam pasakė, kad per pusvalandį. Po pusvalandžio atvažiavo N. ir ją išsivežė. Ji jau nebenorėjo vykti į Vokietiją, bet jam to nesakė, nes bijojo, jis jai atrodė blogas žmogus. N. ją nuvežė į tą patį butą. Kiek laiko buvo bute neatsimena, galėjo būti dvi dienas. Būte būdavo ir N., būdavo ir ji viena. Išeiti iš buto negalėjo, nes durys buvo užrakintos, ji rakto neturėjo. N. jai aiškino, kaip reikia elgtis oro uoste, liepė sakyti, kad vyksta pas gimines. Po to jos paimti atvažiavo kaltinamasis D. S.. Jis buvo iš Biržų. Ji būdama tame bute skambino draugui Ž. V. bei jam sakė, kad ją nori išvežti, prašė padėti. Ž. V. prižadėjo jai padėti. D. S. vienas automobiliu „BMW“ ją nuvežė į Biržus, į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį butą, pas kažkokį savo draugą. Butas buvo dviejų kambarių, pirmame aukšte. Tame bute buvo tris ar keturias dienas. Bute buvo dar D. S. draugas. Bute būdavo ir viena, raktų nuo buto durų neturėjo, neatsimena, ar bandė išeiti iš buto. Būdama bute ji telefonu bendravo su Ž. V.. Po kiek laiko jai parašė pareigūnas. D. S. ateidavo vieną kartą per dieną, atnešdavo valgyti. D. S. prašė jos asmens tapatybės kortelės, kad nupirktų bilietus, vežė į kirpyklą, kur ją nukirpo, nudažė plaukus, padarė jai makiažą. Už viską sumokėjo D. S.. D. S. ją aprūpino ir drabužiais. Policijos pareigūnas jai parašė, kad ją išgelbės. Išbėgo iš buto į gatvę, kur ją paėmė policijos pareigūnas. Tuo metu bute buvo viena, buto durys buvo neužrakintos. Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui davė teisingus parodymus, tuo metu viską geriau prisiminė. Dabar mažai ką beprisimena. Būdama Biržuose savų pinigų neturėjo. Pabėgti iš buto nebandė, Biržuose pažįstamų neturėjo, nežinojo, kur yra policija. Neatsimena, ar rašydavo į KTV televiziją žinutes, kad teikia intymias paslaugas. Pajamų ji gaudavo už vertimąsi prostituciją, klientus daugiausia susirasdavo per internetą. Prostitucija užsienyje nesivertė. Labai seniai vartojo narkotines medžiagas, alkoholį. Jos atžvilgiu smurto, prievartos kaltinamieji nevartojo. Tuo metu, kai bendravo su kaltinamaisiais, vertėsi prostitucija.

L. Ž. V. parodė, kad nukentėjusiąją pažįsta apie porą metų, yra draugai. Vieną dieną paskambinusi O. jam pasakė, kad išvyksta į Vokietiją, kad šiuo metu yra Panevėžyje su vaikinu, kuris jai pasiūlė dirbti prostitute. Po to pasakė, kad paėmė pasą, verkė. Su O. bendravo žinutėmis, sakė, kad ji bandytų bėgti. O. jam parašė, kad ją išveža į Biržus ir ten ji bus, kol ją išveš į Vokietiją, prašė padėti, nes nežinojo ką daryti. Vėliau sakė, kad nufotografavo ją pusnuogę, kad ruošiasi pirkti bilietą, kad veš į grožio saloną. Jis jai siūlė bėgti, bet ji bijojo, nes šalia esančiame kambaryje kažkas vis būdavo. Paskambino pareigūnams ir jiems viską papasakojo, davė O. telefono numerį. Po kiek laiko pareigūnai O. išlaisvino. O. yra vaikiškai naivi, neįvertina situacijos, pernelyg pasitiki žmonėmis. Žinojo, kad ji užsiiminėja prostitucija. Ji pati jam apie tai sakė, kad taip bandė užsidirbti pinigų pragyvenimui. O. jam davė A. numerį. Jis skambino A., norėjo jį perspėti, kad paleistų O. arba kreipsis į policiją, tačiau jis neatsiliepė. Mano, kad O. pritrūko drąsos pasakyti, kad ji niekur nevažiuos. O. sakė, kad negali bėgti, nes neturi pinigų, nepažįsta vietos ir bijo.

L. V. J. parodė, kad pas jį buvo apsigyvenusi O.. Buvo šalta, todėl ir priėmė ją gyventi pas save. O. žiūrėdavo televizoriuje rodomas skelbimų žinutes ir pagal skelbimus skambinėdavo. Ji buvo prostitutė, girdėdavo, kaip kalbėdavo su klientais, sakydavo kainas už savo paslaugas. Prostitucija buvo jos pragyvenimo šaltinis. Pas ją po kelis kartus per savaitę atvažiuodavo klientai. Girdėjo, kad ją norėjo išvežti į Vokietiją dirbti prostitute. Ji sakydavo, kad kol jauna nori viską iš gyvenimo paimti. Ji sakė, kad ją fotografavo, kažkas buvo pas ją atvažiavę. Kas ją fotografavo, jis nematė, tik sakė, kad du žmonės buvo. O. pas jį pagyveno apie dvi savaites. Po to ją kažkas pasiėmė, ji susirinko savo daiktus ir išėjo. O. jam skambino, sakė, kad ji dar ne Vokietijoje, o yra saugoma. Kas jai siūlė važiuoti į Vokietiją O. jam nesakė. O. neminėjo, kad kas nors būtų prieš ją vartojęs prievartą. Jos sveikatos būklė jam įtarimų nekėlė. Mano, kad O. suvokdavo, ką daro. Jam atrodė, kad O. pati norėjo važiuoti į Vokietiją, buvo patenkinta.

L. R. K. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį D. S., žino, kad jis priklauso Biržų nusikalstamai grupuotei. 2011 m. sausio mėn. iš departamento gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) yra O. G., kurią nori išvežti į užsienį dirbti prostitute, parašė jos telefono numerį. Parašė nukentėjusiajai žinutę ir gavo atsakymą, kad ji bute ne viena. Žinojo, kad minėtas butas priklauso S. K.. Nuvyko ir stebėjo butą. Apie 12 val. atvažiavo D. S., kuris su savimi nešėsi maišelį. Įėjo vidun, išėjo po 5 minučių be maišelio. O. jam parašė, kad ją jau nori išvežti, bet ji nenori, bute yra ne viena. Apie 16 val. ji vėl parašė, kad bute viena. Tuomet nukentėjusiajai parašė, kad yra netoli to buto, kad gali išeiti. O. G. greitai atbėgo, buvo susijaudinusi, labai nekalbi. Su savimi ji turėjo pasą ir telefoną. Sakė, kad jau tris paras kaip tame bute, kad ją ruošiasi išvežti į užsienį dirbti prostitute, kad ją atvežė iš Panevėžio vaikinas, kiek suprato, panašus į D. S.. D. S. priklauso grupuotei, pats verbuoja merginas, ketindamas jas išvežti į užsienį, užsienyje turi draugų. Suprato, kad nukentėjusiąją turi išvežti tą pačią dieną.

L. R. R. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį D. S.. Turi grožio saloną, dirba trise. Kirpėja L. V. tuo metu mokėsi, vietoj jos niekas nedirbo. Plaukus nusidažo tik sau, šiaip daro makiažą, klientų nekerpa, nes nemoka. Nukentėjusiosios nėra mačiusi. 2011 m. sausio mėnesį D. S. jokios merginos nebuvo atvežęs.

Liudytoja L. V. parodė, kad kaltinamąjį D. S. žino iš matymo. Sausio mėnesį ji studijavo, nedirbo, mergaitės nekirpo. Neprisimena, kad D. S. būtų atvežęs kokias nors merginas į kirpyklą. Be jos kirpykloje dirbo R., tačiau kirpėja yra ji viena. R. R. oficialiai nekerpa, plaukų nedažo. Ji galėjo tik makiažą daryti. Plaukus R. R. moka dažyti, sau nusidažo. Kai išvažiuoja mokytis, įrankius palieka kirpykloje. R. jai sakė, kad ji pažįsta D. S.. Kiek supranta, jį daug kas pažįsta. D. S. ji vakar matė kirpykloje, jis ieškojo R. R., bet jos nebuvo.

L. S. K. parodė, kad D. S., kurį jis pažįsta, paprašė priimti permiegoti panelę ir jis sutiko. Tai buvo prieš metus žiemos metu. Po poros dienų jie pas jį atvažiavo. Panelė prabuvo dvi naktis, tris dienas. Ji gyveno svetainėje. Butas trijų kambarių. Su ja nelabai bendravo, ji būdavo užsidariusi kambaryje, daugiausia telefonu kalbėdavosi. D. S. merginą atvežė vienas, nepamena, kokius daiktus ji turėjo. Neatsimena, kas ją aprūpino maistu. Nesitarė, kiek mokės už gyvenimą, maistą. Mergina buto rakto neturėjo, galėjo užsirakinti iš vidaus. Buto durys iš vidaus atsirakina be rakto. Kas pas merginą per dienas atvažiuodavo, nežino, nematė, nes išeidavo į mokyklą ir grįždavo vakare. Nepastebėjo, ar keitėsi merginos išvaizda. Vieną dieną grįžęs iš mokyklos merginos nerado, D. S. neklausė, kur ji. D. S. su mergina bendravo normaliai, jokių grasinimų nebuvo. Mergina nesiskundė elgesiu su ja, nesisakė, kad nenori būti bute. Nematė, kad D. būtų merginą vežęs į kirpyklą, tačiau pati O. jam sakė, kad buvo kirpykloje. Girdėjo, kaip D. sakė, kad ją kažkur veš. Negirdėjo, kad mergina būtų tam prieštaravusi. Nežino, ar O. buvo išėjusi iš buto. O. jo neprašė jokios pagalbos.

Liudytoja J. K. parodė, kad buvo N. A. kaimynė. Bendravo su nukentėjusiąja, nes ji kurį laiką gyveno pas N. A.. Su nukentėjusiąja rūkydavo koridoriuje. Nukentėjusioji jai nesakė, ką veikia pas N.. N. elgesiu nesiskundė. Mergina jai atrodė normali, linksma, girdėjo, kaip telefonu juokaudavo su draugėmis. Ji galvojo, kad ji N. draugė, kad jie kartu gyvena kaip pora. Mergina buvo dingusi, po to vėl sugrįžo, sakė, kad buvo išvažiavusi namo. Kurį laiką pagyvenusi pas N. ji vėl dingo, daugiau jos nebematė. Ji nebuvo prievarta laikoma pas N.. Teko matyti, kaip ta mergina viena apsirengusi su maišiuku išeina, o po to grįžta.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji O. G. pateikė mobiliojo ryšio telefoną, kuriame įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 65–66).

Iš daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas O. G. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint telefoną, skyriuje „adresų knyga“ yra užfiksuotas įrašas „kolega“ +(duomenys neskelbtini)“ Tai tas pats telefono numeris, kuriuo naudojosi asmuo susirašinėjęs trumposiomis žinutėmis su O. G. (T. 1, b. l. 67–73,74).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji O. G. atpažino D. S. kaip asmenį, vardu T., kuris 2011 m. sausio mėn. pradžioje, ją paėmė iš Panevėžio m., (duomenys neskelbtini) namo buto ir nuvežė į Biržus, kur laikė 3 dienas bute adresu (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 77–79, 80).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji O. G. atpažino S. K., kaip asmenį, kurio jokių anketinių duomenų ji nežino, kuris visas dienas buvo Biržuose, (duomenys neskelbtini), bute, kur ji buvo laikoma. Ji mano, kad tas asmuo tame bute gyveno ir ją saugojo. (T. 1, b. l. 81–83, 84).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji O. G. atpažino N. A. kaip asmenį, vardu Albertas (T. 1. b. l. 87–88, 89).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji O. G. neatpažino nė vienos moters, kuri 2011 m. sausio mėn. Biržuose esančioje kirpykloje kirpo ir šukavo jai plaukus, tačiau nurodė, kad prisimena tik jos veido bruožus, kurie yra panašūs į nuotraukose Nr. 2 ir Nr. 5 esančių moterų veido bruožus. Nuotrauka Nr. 2 yra R. R. fotonuotrauka (T. 1, b. l. 96–97).

Iš nukentėjusios parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad O. G. parodė vietą, kur susitiko su asmeniu vardu A., vietą, Panevėžio r., Šilų k., (duomenys neskelbtini), kur A. ją fotografavo. Taip pat parodė namą adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, bei jame esančio buto duris, kur ją į šį butą atvežė A. ir kur ji buvo laikoma. Taip pat parodė namą Biržų m., (duomenys neskelbtini), į kurį ji buvo atvežta iš Panevėžio miesto ir jame esantį butą, pažymėtą Nr. 2, kur ji buvo laikoma ir iš kurio buvo išlaisvinta (T. 1, b. l. 98–99,100–103).

Iš nukentėjusios parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad O. G. parodė Biržų m., (duomenys neskelbtini) esantį grožio saloną, bei vietą jame, kur jai buvo tvarkomi plaukai, bei vietą priešais grožio saloną, prie pastato Nr. 20A, kur laukė, kol ją paims D. S. (T. 1, b. l. 104–105, 106–107, 108).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad S. K. parodė kambarį, kuriame leido būti O. G. (T. 2, b. l. 55–56, 57).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta (duomenys neskelbtini) namo pirmo aukšto bei buto Nr. 15 apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) namo 15 butas yra namo pirmame aukšte, buto durys yra šarvo ir iš išorės rakinamos dvejomis spynomis (T. 1, b. l. 109–110, 111–112).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini). Buto durų iš vidaus spynos yra dvi. Pirmoji spyna, kuri yra virš rankenos, yra užrakinama be rakto. Antra spyna yra rakinama raktu (T. 1, b. l. 113–116, 117–118).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas adresu (duomenys neskelbtini), Biržų m. Butas Nr. 2 yra namo pirmame aukšte, apžiūrėjus durų spyną iš lauko pusės, matyti, kad yra viena spyna, užrakinama raktu. Vidinė šių durų spyna yra užrakinama rankenėle, nenaudojant rakto. Bute yra balkonas, kuris yra įstiklintas (T. 1, b. l. 121–122, 123–124).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrios metu iš automobilio paimti du mobiliojo ryšio telefonai, iš kurių vieno IMEI 354190030179197, kito IMEI 13515340437493 (T. 1, b. l. 125–126, 127).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), analizę nustatyta, kad su O. G., kurios mobiliojo ryšio telefonas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2011-01-10 iki 2011-01-17 iš viso bendravo 35 kartus.

Atliekant mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), analizę, kuriuo naudojasi D. S., kontaktų su O. G. nenustatyta. D. S. nuo 2011-01-01 iki 2011-01-21 28 kartus kontaktavo su S. K., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini).

Atliekant judriojo mobiliojo ryšio telefono IMEI kontrolės analizę, į kurį buvo įdėta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nurodė nukentėjusioji O. G., kad juo galėjo naudotis N. A., nustatyta, kad tuo pačiu laikotarpiu į tą patį telefoną, kurio IMEI Nr. 35204302424702, buvo įdėtos ir kitos SIM kortelės, kurių numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), registruotos D. A. vardu. Nustatyta, kad D. S., kurio judrusis mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktavo su judriuoju mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Numeris (duomenys neskelbtini) buvo įdėtas į tą patį mobiliojo ryšio telefoną, kaip ir SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra į mobiliojo ryšio telefoną, kurio IMEI Nr. 35204302424702 (T. 1, b. l. 134–136, 143, 146).

Iš policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pasitikėjimo telefonu gautų pranešimų registracijos kortelės Nr. 4 matyti, kad 2011 m. sausio 17 d. 10 val. 04 min. skambinęs asmuo pranešė, kad iš pažįstamos O. G. (g. 1991 m.), gyv. Ukmergės r., gavo SMS, kurioje ji rašo, kad ji susipažino su vaikinu iš Panevėžio, o dabar jau savaitę per prievartą yra laikoma Biržuose, bute, ir šiandien žada ją išvežti (išskraidinti, ar iš Karmėlavos oro uosto, ar iš Vilniaus oro uosto) į Berlyną užsiiminėti prostitucija (T. 2, b. l. 3).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad O. G. yra šie psichikos surikimai: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį ir kitus patikslintus stimuliatorius, priklausomybės sindromas. Kiti specifiniai asmenybės sutrikimai. Tai gali būti ankstesnių sutrikimų pasekmė, bet nėra patirto streso dėl įtariamųjų veiksmų pasekmė. Atsižvelgiant į individualias psichologines ypatybes, intelektą bei mąstymą, O. G. galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį ir reikšmę. Atsižvelgiant į individualias psichologines ypatybes, intelektą bei mąstymą, O. G. galėjo aktyviai priešintis įtariamiesiems, išreikšti nesutikimą, galėjo šauktis kieno nors pagalbos. O. G. neturi atminties sutrikimų, tyrimo metu nenustatyta, kad kiti gali įkalbėti tam tikrą informaciją, neturi polinkio meluoti ir fantazuoti. Tyrimo metu nenustatyta, kad O. G. pagal savo individualias psichologines ypatybes, intelektą, mąstymą ir savo gyvenimo būdą linkusi pasinaudoti susiklosčiusia jai palankia situacija (T. 1, b. l. 55–57).

Kaltinamieji N. A. ir D. S. neigia ketinę parduoti nukentėjusiąją O. G. dirbti prostitute, nurodo, kad ji pati prašė padėti išvažiuoti į užsienį dirbti prostitute, o jie ketino iš jos prostitucijos pasipelnyti būdami jos suteneriais. Tokie kaltinamųjų parodymai yra nelogiški, prieštaraujantys ištirtų įrodymų visetui, todėl atmetami. Nukentėjusioji O. G. parodė, kad jai buvo pasiūlytas prostitutės darbas Vokietijoje ir apie tai, kad jie vyks kartu su ja, kartu gyvens, kaip teigia kaltinamieji, duomenų byloje nėra.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji O. G. buvo itin pažeidžiama dėl jos sunkios materialinės padėties. Tai žinodamas N. A. tuo pasinaudojo, suvokdamas, kad jo pasiūlymą vykti dirbti į užsienį nukentėjusioji įvertins kaip realią galimybę užsidirbti ir pagerinti savo materialinę padėtį. Be to, nukentėjusiajai buvo melagingai žadama, kad ji iš prostitucijos užsidirbs daug pinigų. Kaltinamiesiems buvo žinomos tos aplinkybės, kad nukentėjusioji yra našlaitė, jos mama yra mirusi, o tėvas gyvena pensionate, turi psichinę negalią. Nukentėjusioji turi tik močiutę, tačiau ir su ja jos santykiai yra blogi, todėl glaudėsi pas svetimus žmones. Visa tai įvertinęs, kad nukentėjusioji neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, pragyvenimo šaltinio, kaltinamasis N. A. užverbavo nukentėjusiąją ir perleido ją D. S.. N. A. ir D. S. naudojosi nukentėjusios pažeidžiamumu dėl jauno amžiaus, dėl raidos ir intelekto sutrikimo, psichikos ir elgesio sutrikimo, kitais specifiniais asmenybės sutrikimais, apgaule, bei jos pasitikėjimu, bloga materialine padėtimi, pažadėdami jai galimybę užsidirbti užsienyje.

Bylos įrodymais nustatyta, kad nukentėjusioji O. G. buvo fotografuojama, to neneigia ir kaltinamieji. Nukentėjusioji buvo fotografuojama iki pusės nuoga. Nors kaltinamieji teigia, kad jos nuotraukos buvo reikalingos tam, kad įdėtų skelbimą ir taip reklamuotų paslaugas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamieji būtų ieškoję nukentėjusiajai darbo prostitute Lietuvoje, dėję skalbimus, reklamuojančius jos paslaugas.

Pagal 2000 m. Jungtinių T. P. „prekyba žmonėmis“ – žmonių verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar jų priėmimas gąsdinant, panaudojant jėgą ar kitas prievartos, grobimo, apgaulės, sukčiavimo formas, piktnaudžiaujant padėtimi ar pažeidžiamumu arba mokant ar priimant pinigus ar kitą naudą tam, kad būtų gautas kito tą žmogų kontroliuojančio asmens sutikimas siekiant išnaudoti. Išnaudojimas apima kitų asmenų išnaudojimą prostitucijos forma ir kitas seksualinio išnaudojimo formas. Prekybos žmonėmis aukos sutikimas (taip pat ir savanoriškas vykimas seksualinių paslaugų teikimui) iš anksto apgalvotam išnaudojimui neturi reikšmės, jei buvo panaudota bet kuri iš pirmiau nurodytų priemonių. Šios sąvokos taip pat vertinamos ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 str. prasmę. Todėl nukentėjusios O. G. sutikimas vykti į Vokietiją teikti seksualines paslaugas N. A. ir D. S. atsakomybės neeliminuoja. Prekyba žmonėmis yra vienas iš nusikaltimų žmogaus laisvei. Veika gali būti kvalifikuojama kaip BK 147 straipsnyje numatytas nusikaltimas tik nustačius, kad žmogaus laisvė buvo pažeista.

Šioje byloje O. G. laisvė buvo suvaržyta, palenkiant jos valią nurodytais BK 147 str. dispozicijoje valios palenkimo būdais.

Nors kaltinamieji neigia laikę nukentėjusiąją O. G. nelaisvėje, tačiau tai, kad nukentėjusioji buvo laikoma nelaisvėje įrodyta jos pačios, liudytojų parodymais. Nukentėjusioji O. G. iš Panevėžio buvo pervežta į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Biržų mieste, ir ten buvo laikoma. Nors kaltinamieji teigia, kad ji bet kada galėjo iš to buto išeiti, nes jo durys buvo rakinamos tik raktu iš išorės, o iš vidaus rakto nereikėjo, tačiau nukentėjusioji rakto nuo buto durų neturėjo, nepažinojo miesto, nežinojo kur yra policija, nepažinojo namo gyventojų, neturėjo pinigų, Biržų mieste lankėsi pirmą kartą. Be to, butas priklausė kaltinamojo D. S. draugui, kuris gyveno kartu. Bute lankydavosi pats kaltinamasis D. S., kuris atveždavo maisto, vežė drabužius. Nukentėjusioji sutiko pabėgti iš buto tik tada, kai su ja susisiekė policijos pareigūnas, kuris pasakė, jog yra prie namo ir jos laukia. Tik įsitikinusi, kad jos laukia policijos pareigūnas ir kad jai niekas negresia, nukentėjusioji pabėgo iš buto, kuriame buvo laikoma.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens laisvė yra suvaržoma ne tik tada, kai asmuo visiškai netenka galimybės pasirinkti savo buvimo vietos ar elgesio varianto, bet ir tada, kai ši laisvė apribojama iš dalies. Akivaizdu, kad būdama faktiškai kontroliuojama, nukentėjusioji neteko dalies galimybių savo nuožiūra pasirinkti savo buvimo vietos ir elgesio varianto, todėl yra pagrindas manyti, kad nukentėjusios laisvė buvo suvaržyta.

Kaltinamųjų teiginys, kad nukentėjusioji su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną, nepaneigia nukentėjusiosios parodymų, kad jos laisvė buvo apribota. Nors nukentėjusioji galėjo skambinti, tačiau ji buvo svetimame mieste, nežinojo adreso, negalėjo pasakyti tikslios savo buvimo vietos.

Kaltinamųjų parodymai, kad nukentėjusioji bet kada galėjo atsisakyti vykti į Vokietiją dirbti prostitute, paneigti nukentėjusios, liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga. Nukentėjusioji parodė, kad ji nenorėjo vykti, tačiau apie tai kaltinamiesiems bijojo pasakyti. Šiuos nukentėjusios parodymus patvirtino ir liudytojas Ž. V.. Ž. V. susirado Kriminalinės policijos biuro telefoną ir biurą informavo apie bute prievarta laikomą O. G., ir kad ją žadama išvežti į užsienį dirbti prostitute. Šiuos liudytojo Ž. V. parodymus patvirtina iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pasitikėjimo telefonu gautų pranešimų registracijos kortelė Nr. 4, iš kurios matyti, kad 2011 m. sausio 17 d. 10 val. 04 min. skambinęs asmuo pranešė, kad iš pažįstamos O. G. gavo SMS, kurioje ji rašo, jog susipažino su vaikinu iš Panevėžio, o dabar jau savaitę prievarta yra laikoma Biržuose, bute, ir šiandien žada ją išvežti dirbti prostitute. Kad nukentėjusiąją norėjo išvežti į Vokietiją dirbti prostitute parodė ir liudytojas V. J..

Nors kaltinamieji teigia, kad nukentėjusioji bet kada galėjo atsisakyti vykti į Vokietiją dirbti prostitute, tačiau šie jų parodymai paneigti ne tik nukentėjusios ir liudytojų parodymais, bet ir jų pačių parodymais. Kaltinamieji negalėjo nurodyti, kodėl nukentėjusiąją O. G. vežė į Biržus, o ne atgal pas V. J. į Šilus, pas kurį ji paskutiniu metu gyveno, teigdami, kad ji ten grįžti nenorėjo. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamieji būtų klausę nukentėjusios nuomonės apie jos vykimą, norą ar nenorą vykti į Biržus. Kaltinamieji apgyvendino nukentėjusiąją savo namuose, teikė jai maistą, drabužius, vežė į kirpyklą, norėdami pakeisti jos išvaizdą.

Nors kaltinamieji teigė, kad nukentėjusioji pati norėjo vykti dirbti prostitute, rodė iniciatyvą, tačiau tai paneigta byloje surinktais įrodymais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamieji, gavę nukentėjusios sutikimą vykti dirbti prostitute į Vokietiją, daugiau jokių klausimų, detalių su ja nederino. Nebuvo sprendžiamas vykimo klausimas – su kuo ji vyks, kiek kainuos kelionė, kaip reikės grąžinti pinigus už kelionę, kokiu transportu bus vykstama, kur ji ten gyvens, dirbs, kiek valandų ir panašiai. Kaltinamieji, gavę nukentėjusios sutikimą, visus kitus klausimus sprendė asmeniškai.

Nukentėjusioji buvo laikoma skirtinguose butuose, jos laisvė buvo suvaržyta, jos išvaizda buvo keičiama, tai yra jos prekinė išvaizda buvo gražinama. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamieji ruošėsi kartu su nukentėjusiąja išvykti. Kaltinamieji prisistatė kitais vardais, N. A. – A., o D. S. – T.. Kaltinamieji įsigijo SIM korteles ir bendravo tarpusavyje, kaip jie nurodo, suprasdami, kad veikia nelegaliai. Kaltinamųjų parodymus apie vokietį vardu Saša, kuris ieškojo buto, o po to neatsakinėjo į skambučius, teismas vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą ir siekimą išvengti atsakomybės. Šie kaltinamųjų parodymai atsirado tik teisiamojo posėdžio metu. Ikiteisminio tyrimo metu tokių parodymų kaltinamieji nedavė. Be to, kaltinamieji nieko konkretaus apie šį asmenį nurodyti negalėjo, t. y. negalėjo nurodyt nei jo pavardės, nei telefono numerio, nei konkrečios gyvenamosios vietos. Kontaktai telefonu nenustatyti.

Byloje nustatyta, kad O. G. buvo prostitutė, tačiau nukentėjusiosios seksualinė patirtis, tai kad ji užsiėmė prostitucija ir jos savanoriškas sutikimas vykti į užsienį teikti seksualines paslaugas įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 147 str. 1 d. neturi.

Taigi aptartų įrodymų visetu: nukentėjusiosios O. G., liudytojų V. J., R. K., Ž. V. parodymais bei kitais aptartais rašytiniais įrodymais įrodyta, kad kaltinamieji, siekdami, kad nukentėjęs asmuo būtų įtrauktas į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jos prostitucijos, veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, prekiavo žmonėmis, tai yra pasinaudodami nukentėjusiosios O. G. pažeidžiamumu – sunkia jos materialine padėtimi, nuolatinės gyvenamosios vietos ir pragyvenimo šaltinio neturėjimu, raidos ir intelekto sutrikimu, psichikos ir elgesio sutrikimu, kitais specifiniais asmenybės sutrikimais, apgaule – N. A. melagingai žadėdamas, kad iš prostitucijos galima uždirbti daug pinigų, verbavo ir perleido O. G. D. S., o D. S., įgijęs nukentėjusiąją, ją gabeno ir laikė nelaisvėje, o būtent: 2011 m. sausio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, N. A. savo bute adresu (duomeny neskelbtini), Panevėžio m., įkalbėjo ir taip užverbavo O. G. vykti į Vokietiją dirbti prostitute, ją pusnuogę fotografavo, po ko, turėdamas tikslą O. G. išvežti į Vokietiją dirbti prostitute ir pelnytis iš jos prostitucijos, nuo 2011 sausio 13 d., 11 val., iki 2011 m. sausio 15 d., 12 val., laikė ją savo bute adresu Panevėžio m., (duomenys neskelbtini), ir perleido D. S., kuris įgijęs nukentėjusiąją iš N. A., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu, gabeno nukentėjusiąją O. G. į S. K. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Biržuose, kur laikė nelaisvėje iki 2011 m. sausio 18 d., 16 val. 30 min., kol ji buvo išlaisvinta policijos pareigūnų. Kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 147 str. 1 d.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jie veiką padarė bendrininkų grupe.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji N. A. ir D. S. padarė sunkų nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas, kaltinamieji veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, į pripažintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į kaltinamųjų asmenybes – abu anksčiau teisti, teistumai išnykę, tačiau tai rodo, kad kaltinamieji yra linkę nusikalsti. Kaltinamieji niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, bausti administracine tvarka. BK 147 str. 1 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo nuo dvejų iki dešimties metų bausmė. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes kaltinamiesiems už jų padarytą nusikalstamą veiką skirtinos laisvės atėmimo bausmės, savo trukme mažesnės nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkiai.

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys 15 000 Lt tenkintinas ir solidariai priteistinas iš kaltinamųjų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekyla abejonių, kad dėl to, jog nukentėjusioji O. G. apgaule, pasinaudojus jos sunkia materialine padėtimi, nuolatinės gyvenamosios vietos ir pragyvenimo šaltinio neturėjimu, raidos ir intelekto sutrikimu, psichikos ir elgesio sutrikimu, kitais specifiniais asmenybės sutrikimais, buvo užverbuota dirbti prostitute, laikoma nelaisvėje, patyrė sukrėtimą, išgyvenimus bei baimę, įtampą. Nukentėjusiosios parodymais, ji po šio įvyko kreipėsi į gydytojus. Taigi darytina išvada, kad nukentėjusioji dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri jai turi būti atlyginta. Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visumą, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamųjų solidariai nukentėjusiajai O. G. priteistinas 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Daiktai – kompaktiniai diskai paliktini saugoti prie bylos.

Kadangi kaltinamiesiems skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė, yra pagrindas manyti, kad jie gali pasislėpti, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje keistinos į suėmimą. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio priėmimo, t. y. 2012 m. birželio 6 d.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301–305 str., 307 str., 308 str., teismas

nusprendė:

N. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 147 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2011-06-15 iki 2011-12-15.

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 147 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2011-06-15 iki 2011-12-16.

Bausmės pradžią abiem nuteistiesiems skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2012 m. birželio 6 d.

Bausmę abiem nuteistiesiems paskirti atlikti pataisos namuose.

N. A. ir D. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą.

Priteisti solidariai iš N. A. ir D. S. 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo O. G. naudai.

Daiktus – kompaktinius diskus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos nuteistiesiems, o kitiems proceso dalyviams nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas Tomas Zdanavičius