- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-29
- Bylos Nr.
- ATP-890-361/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulė 2014-03-17 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. Ž. už tai, kad jis 2014 m. kovo 17 d., apie 11.44 val., (duomenys neskelbtini), būdamas sunkiai girtas vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje važiavusio V. V. vairuojamo automobilio (duomenys neskelbtini) dėl ko atsitrenkė į priekyje važiavusio automobilio galinę dalį, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 14, 132 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 7 d., 126 str. 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2014-10-29 nutarimu administracinę bylą pagal ATPK 126 str. 4 d. P. Ž. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas nurodė, jog išnagrinėtoje administracinėje byloje nėra patikimų ir nenuginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad P. Ž. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę.
Šalies argumentai
Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2014-10-29 priimtą nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo pripažinti P. Ž. kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo pagal ATPK 126 str. 4 d. ir ATP 124¹ str. 7 d. ir skirti jam sankcijose numatytas nuobaudas. Nurodo, jog P. Ž. padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį, būdamas neblaivus ir padarė eismo įvykį, tuos sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Pažymi, jog P. Ž. su pažeidimu sutiko ir jo neginčijo, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi. Mano, jog tik siekdamas išvengti atsakomybės, P. Ž. teisme nurodė kitą asmenį, kuris neva vairavo jam priklausantį automobilį. Institucijos viršininko manymu, Plungės rajono apylinkės teismas, nepakankamai įvertino policijos pareigūnų ir liudytojo V. V. parodymus, rėmėsi tik P. Ž. ir L. N. parodymais, kurie iš esmės prieštarauja policijos pareigūnų ir minėto liudytojo parodymams, todėl nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą P. Ž. nesutinka su Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko apeliaciniu skundu, prašo jo netenkinti, o Plungės rajono apylinkės teismo 2014-10-29 nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog Plungės rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes ir pagrįstai P. Ž. atžvilgiu nutraukė administracinė bylą pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, nesant jo veikoje teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, o nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
Apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinę bylą pagrįstai konstatavo, jog šioje administracinėje byloje nėra surinkta patikimų ir nenuginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad P. Ž. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
Iš byloje esančio P. Ž. apklausos protokolo, kuriame jis prisipažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą matyti, kad šis dokumentas buvo surašytas tuoj nuvykus į policijos komisariatą, t. y. tuomet, kai P. Ž. buvo sunkaus (2,64 promilių) girtumo fiziologinėje būsenoje, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog jam turėjo būti sudėtinga tinkamai suvokti jį supančią aplinką, rišliai kalbėti, o tuo pačiu ir tinkamai paaiškinti tikras įvykio aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo manymu, P. Ž. turėjo būti iš pradžių išblaivintas policijos komisariate arba paleistas namo išblaivėti ir tik po to apklaustas apie esmines įvykio aplinkybes.
Be to, visiškai nesuprantama, kodėl nei eismo įvykio vietoje, nei vėliau policijos komisariate nebuvo apklausta liudytoja L. N., kuri paties policijos pareigūno M. B. teigimu, buvo eismo įvykio vietoje ir kartu su P. Ž. buvo pristatyta į Plungės rajono policijos komisariatą.
Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Šioje byloje tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui kilo daug neaiškumų, susijusių su administracinio teisės pažeidimo fiksavimo ir tyrimo aplinkybėmis, kaip pavyzdžiui, jog P. Ž. ir V. V. apklausų protokolai nepasirašyti juos surašiusio asmens, kas leidžia pagrįstai abejoti jų turinio autoriumi, nes ir administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ne įvykį tyrusių policijos pareigūnų. Be to, aplinkybę, jog įvykio aplinkybės buvo tiriamos nepakankamai dėmesingai, patvirtina policijos pareigūno M. B. teismo posėdžio metu nurodytas 15 metrų atstumas tarp P. Ž. ir V. V. automobilių, tuo tarpu nukentėjusysis V. V. ir liudytoja apklausta L. N. nurodė, jog tarp automobilių buvo apie 200 metrų atstumas.
Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog teismas rėmėsi vien P. Ž. ir L. N. parodymais, tačiau nesirėmė policijos pareigūnų ir liudytojo V. V. parodymais, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas posėdžio metu pats apklausė tiek P. Ž. (b. l. 64-65), tiek, L. N. (b. l. 65), tiek ir policijos pareigūną M. B. (b. l. 74) ir nukentėjusįjį V. V. (b. l. 65), ir, vadovaudamasis ATPK 257 str., įvertino visų šių apklaustų asmenų parodymus.
Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nesurinkta pakankamai nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog P. Ž. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šių apylinkės teismo motyvuotų išvadų, todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.