- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-02-15
- Bylos Nr.
- 1-122-416/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Civilinis ieškovas
- V. L.
- Nukentėjusysis
- V. R.
- Civilinis atsakovas
- UAB DK „PZU Lietuva“, „Przedsiębiorstwo uslug transportowych B. O.“
- Kaltinamasis
- A. S. O.
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L.Bučenskienei, dalyvaujant prokurorui S.Striaušai, gynėjui adv. V.Šilingui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. L., vertėjui G.Budriui, nukentėjusiajam V. R. nedalyvaujant, civilinių atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“ ir „Przedsiębiorstwo uslug transportowych B. O.“(B. O. transporto paslaugų įmonė) atstovams nedalyvaujant, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. S. O., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lenkas, Lenkijos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis B. O. transporto paslaugų įmonėje vairuotoju, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 281 str.1d.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
A. S. O. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y., 2009-04-29 apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), kelio Kaunas – Marijampolė – Suvalkai (duomenys neskelbtini) kilometre, neatsargiai vairuodamas krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas Lenkijos Respublikos kryptimi pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. ir 133 p., reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, važiuodamas nemažesniu nei 80 km/h greičiu viršijo tame kelio ruože leidžiamą maksimalų 50 km/h greitį, dėl ko susidūrė su dešinėje eismo juostoje, nereguliuojamoje sankryžoje stovėjusiu ir manevrą į kairę pasiruošusiu atlikti automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu V. R., po ko kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančią paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešine eismo juosta, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešais važiavusiu krovininiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu V. L., dėl ko V. L. eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Apklaustas kaltinamuoju A. S. O. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009-04-29, apie 18 val., vairuodamas krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo nuo Kauno Suvalkų kryptimi. Važiavo 70-80 km/h greičiu. Kad toje vietoje buvo kelio ženklas, ribojantis greitį iki 50 km/h, jis nepastebėjo. Judėdamas šiuo greičiu, pamatė toje pačioje kaip ir jis eismo juostoje stovintį automobilį „VW Golf“. Šis automobilis „Golf“ stovėjo prie ašinės linijos ir ruošėsi sukti į kairę – išsukti iš pagrindinio kelio į šalutinį. Šį automobilį norėjo aplenkti stovinčiam automobiliui iš kairės pusės, nes nenorėjo į jį atsitrenkti. Išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą pastebėjo priešpriešai atvažiuojantį krovininį automobilį dėl ko grįžo į savo eismo juostą, tačiau vairuojamo automobilio nespėjo laiku sustabdyti, dėl ko trenkėsi į automobilio „VW Golf“ kėbulo galinę dalį, po ko išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė ir su kroviniu automobiliu. Supranta jog pažeidė kelių eismo taisykles. Gailisi padaręs nusikaltimą. Civilinį ieškinį 15 000,00 Lt. neturtinei žalai atlyginti ir 775,85 Lt. turtinei žalai atlyginti pripažįsta ir laiko pagrįstu. Tačiau mano, kad jį turi atlyginti draudimas ir transporto priemonės savininkas, t.y., jo žmonos įmonė, kuriai priklauso automobilis, o jis joje dirba vairuotoju.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo inkriminuotos veikos padarymu, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų parodymais bei bylos rašytine medžiaga.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. L. parodė, kad 2009-04-29 vairavo krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keliu Kaunas – Marijampolė – Suvalkai. Važiavo nuo Suvalkų pusės Kalvarijos kryptimi. Judėjo 50-55 km/h greičiu. Netoli degalinės „Lukoil“ pastebėjo, jog priešpriešinėje eismo juostoje stovi lengvasis automobilis „Golf“, kuris ruošėsi sukti į kairę pusę, paskui šį automobilį matė ta pačia kryptimi atvažiuojantį krovininį automobilį. Matė, kaip šis krovininis automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir ėmė artėti link jo vairuojamo automobilio. Siekdamas išvengti susidūrimo pasuko vairą dešiniau, tačiau susidūrimo nepavyko išvengti. Eismo įvykio metu patyrė sužalojimus, buvo sugadintas jo vairuotas automobilis. Įvykio metu buvo sudaužytas ir tachografas. Byloje reiškia 15 775,85 Lt civilinį ieškinį. Prašo atlyginti 15 000,00 Lt neturtinę ir 775,85 lt nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Nukentėjusysis V. R. parodė, kad 2009-04-29 apie 18 val. vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Važiuodamas keliu Via Baltica nuo Kalvarijos miesto pusės kryptimi link Lietuvos – Lenkijos sienos. Jam reikėjo iš pagrindinio kelio išsukti į kairėje pusėje esantį šalutinį. Jis įjungė kairio posūkio signalą bei sustojo kelio važiuojamojoje dalyje prie ašinės linijos ketindamas atlikti manevrą į kairę link į važiavimo į gyvenamąją sodybą. Kelio važiuojamojoje dalyje sustojo, kadangi reikėjo praleisti priešpriešine eismo juosta atvažiuojančius du krovininius automobilius. Per galinio vaizdo veidrodį matė iš paskos atvažiuojantį krovininį automobilį, kuris nemažindamas greičio atsitrenkė į jo automobilį. Eismo įvykio metu buvo sugadintas jam priklausantis automobilis „VW Golf“. Nuostolius atlygino draudimas. Turtinių pretenzijų dėl įvykio kaltinamajam nereiškia.
Kaltinamojo kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2009-04-29 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra Kalvarijos savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje tiesus kelio ruožas, kelio ženklas Nr. 329 (draudžiama važiuoti didesniu negu 50 km/h. greičiu) (b.l. 3-17); 2009-04-29 transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolu, kuriame nurodyta, jog atlikta krovininio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūra, nurodyti šios transporto priemonės sugadinimai(b.l.18-19); 2009-04-29 transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolu, kuriame nurodyta, jog atlikta krovininio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūra, nurodyti šios transporto priemonės sugadinimai(b.l.33-34); 2009-04-29 transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolu, kuriame nurodyta, jog atlikta puspriekabės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūra, nurodyti sugadinimai(b.l.35-36); 2009-04-29 transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolu, kuriame nurodyta, jog atlikta automobilio „VW GOLF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūra, nurodyti sugadinimai(b.l. 37-38); 2010-04-23 daikto apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog atlikta krovininio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tachografo apžiūra, užfiksuota, jog betarpiškai iki eismo įvykio automobilio greitis buvo apie 80 km/h(b.l.39-40); Specialisto išvada Nr. G 456/09(09), iš kurios matyti, jog V. L. kliniškai konstatuoti kairio stipinkaulio sąnarinis lūžimas tipinėje vietoje, muštinės žaizdos galvoje ir dešinėje plaštakoje, krūtinės ląstos sumušimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą(b.l.52).
Kaltinamojo veika pagal LR BK 281 str.1d. kvalifikuota tinkamai, nes neginčytinai nustatyta ir įrodyta, kad jis pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles(Kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktų reikalavimai), dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Tarp įvykdyto kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo ir kilusių pasekmių – nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo - yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Prašo priteisti 15 000,00 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei ir 775,85 lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Ieškinį prašo priteisti iš draudimo bendrovės, kaltinamojo ir kaltinamojo darbdavio, t.y., transporto priemonės, kurią vairavo įvykio metu kaltinamasis, savininko.
Savo reikalavimą V. L. grindžia sekančiais motyvais. Dėl autoavarijos metu patirtų sužalojimų teko gydytis keturis mėnesius. Dėl ko patyrė 775,85 Lt turtinės žalos, kuri atsirado laikotarpiu nuo 2009-05-06 iki 2009-09-11 negavus darbo užmokesčio, o tik nedarbingumo išmoką iš VSDFV. Vidutinis darbo užmokestis iki eismo įvykio buvo 1100,00 Lt per mėnesį, o atskaičius mokesčius – 900,00 Lt. Aukščiau nurodytu gydymosi laikotarpiu išmokėta 2824,18 Lt nedarbingumo pašalpos išmokų. Todėl ne jo naudai susidarė 775,85 Lt skirtumas – dėl įvykio negautos pajamos, kurias prašo priteisti.
Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė didelį stresą, dvasinius išgyvenimus, didelį fizinį skausmą, buvo siūta galva ir rankos plaštakos, skaudėjo sumuštas kūno vietas. Du mėnesius buvo sugipsuota ranka, negalėjo atlikti jokių buities darbų, juo turėjo rūpintis artimieji. Keturis mėnesius negalėjo dirbti, todėl jautėsi sugniuždytas, nes negalėjo gyventi jam įprasto aktyvaus gyvenimo. Patirtą neturtinę žalą vertina 15000,00 Lt ir prašo iš civilinių atsakovų priteisti.
Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) B. O.“(B. O. transporto paslaugų įmonė) apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas įstatymo nustatyta tvarka, tačiau į teismo posėdį neatvyko ir savo įgalioto atstovo neatsiuntė, prašymo bylos nagrinėjimą dėl kokių nors priežasčių atidėti ar savo pozicijos dėl pareikšto civilinio ieškinio nepateikė.
Civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašė civilinį ieškinį byloje nagrinėti jų atstovui dėl didelio užimtumo kitose bylose nedalyvaujant(nors tai nurodyta, tačiau jokie tokio užimtumo įrodymai teismui nepateikti). Išdėstė savo poziciją dėl civilinio ieškinio. Pabrėžė, jog į bylos nagrinėjimą yra įtraukta civilinio atsakovo draudimo bendrovės „PZU S.A“ atstovu, vadovaujantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. PL/02/33615014, kuria 2009-04-29 kelių eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo atsakomybė. Draudiko atsakomybė šioje byloje yra reglamentuojama LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu Nr.X-1137(2007-05-17 red.) bei 2008-02-13 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis.
Įstatymo 11 str. 1 d. numato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi maksimali suma, kurią gali išmokėti draudikas nukentėjusiųjų asmenų neturtinei žalai atlyginti yra 2 500 eurų (8632 Lt).
Pagal Taisyklių 12 straipsnį, atsakingas draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo dydį, privalo vadovautis nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę ir kitais dokumentais. Draudimo išmokos dydis nustatomas pagal nedarbingumo dienų skaičių, už kiekvieną dieną mokant po 20 Lt. Kadangi nukentėjusiajam V. L. nedarbingumas dėl 2009-04-29 patirtos traumos (stipinkaulio distalinio galo lūžimas) buvo tęsiamas iki 2009-08-24, t.y. 118 dienų, duomenų apie nustatytą neįgalumą neturima, apskaičiuotos draudimo išmokos dydis neturtinei žalai atlyginti sudaro 2360 Lt. Nurodyto dydžio draudimo išmoka bus išmokėta nustačius kaltinamojo A. S. O. civilinę atsakomybė dėl 2009-04-29 kelių eismo įvykio.
Byloje pareikštas reikalavimas dėl 775,85 Lt negautų pajamų atlyginimo. Taisyklių 8 straipsnis nurodo, kad asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas vadovaujantis Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio užmokesčio apskaičiavimo tvarka. Minėtosios tvarkos 6 straipsnis nurodo, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestį.
Tačiau iš byloje esančios pažymos apie V. L. valstybinį socialinį draudimą nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 nematyti, ar koks nukentėjusiojo vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius, ar į išmokėtas sumas neįskaičiuojamos išmokos už kasmetines atostogas ir kt,, todėl pagal esamus duomenis nėra galimybių nustatyti koks gautas nukentėjusiojo vidutinis darbo užmokestis, pagal kurį skaičiuojamos negautos pajamos.
Kaltinamasis ir civilinis atsakovas A. S. O. civilinį ieškinį pripažįsta ir laiko pagrįstu. Tačiau mano, kad jį turi atlyginti draudimas ir transporto priemonės savininkas, t.y., jo žmonos įmonė, kuriai priklauso automobilis, o jis joje dirba vairuotoju.
LR BPK 252 str. 3d. nustato, kad civilinio atsakovo neatvykimas nesustabdo civilinio ieškinio nagrinėjimo. Todėl aukščiau minėtų civilinių atsakovų ar jų atstovų nedalyvavimas neužkerta kelio procesui. Civilinis ieškinys nagrinėtinas jiems nedalyvaujant.
Civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.
BPK 44 str. 10 d. konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. A.S. O. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) A. Š. transporto priemonės valdytojos civilinė atsakomybė buvo apdrausta bendrovės „PZU S.A“, vadovaujantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. PL/02/33615014. Šiam draudikui šiuo konkrečiu atveju atstovauja UAB DK „PZU Lietuva“. Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalą atlyginti. Pagal CK 6.254 str. 2d. jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, šiuo konkrečiu atveju transporto priemonės savininkas (duomenys neskelbtini) B. O.“(B. O. transporto paslaugų įmonė). Todėl nukentėjusiajam-civiliniam ieškovui V. L. padarytą žalą privalo atlyginti draudikas ir tik nepakankant draudimo atlyginimo - atveju transporto priemonės savininkas (duomenys neskelbtini) B. O.“(B. O. transporto paslaugų įmonė). Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl nukentėjusiojo V. L. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas (LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2d.). Neabejotinai nustatyta, kad A.S. O. vairuodamas (duomenys neskelbtini) B. O.“(B. O. transporto paslaugų įmonei) priklausančią transporto priemonę padarė neatsargų nusikaltimą. Šios nusikalstamos veikos pasekmės-nukentėjusiajam padarytas nesunkus kūno sužalojimas. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusysis patyrė stresą įvykio metu, fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, dėl patirtų sužalojimų ir jų gydymo patyrė nepatogumus buityje, negalėjo dirbti buities darbų, gyventi įprastu gyvenimo stiliumi. Realu, kad dėl tokio eismo įvykio nukentėjusiajam ir šiuo metu išlikusi baimė ir įtampa vairuojant transporto priemonę, kas yra jo gyvenimo kasdienybė, išlikę skausmai. Šiuo atveju neturtinė žala yra žymiai didesnė negu laikinas nedarbingumas dėl padaryto sužalojimo. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į tai, kad po eismo įvykio ir sužalojimo jam nėra nustatytas darbingumo lygio sumažėjimas, ypatingų liekamųjų patirto sužalojimo pasekmių taip pat nenustatyta. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusio asmens kaltės laipsnis bei forma. Neabejotinai nustatyta, kad A.S. O. padarė neatsargų nusikaltimą, civiliniam ieškovui žala atsirado dėl kaltinamojo neatsargaus neteisėto elgesio, pasireiškusio neatidumu, nedėmesingumu, tačiau tokio elgesio turinys ir kryptis nebuvo nukreipti padaryti žalą kitam asmeniui ar asmenims, A.S. O. KET pažeidė būdamas blaivus. Tokiu būdu, ieškovo reiškiama reikalavimo suma yra visiškai adekvati, atitinkanti protingumo ir teisingumo kriterijus bei susiformavusią teismų praktiką.
Visų šių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertindamas eismo įvykio aplinkybes, teismas sprendžia, ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai, nustatant, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju realiai atitinkančią padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes atlygintiną neturtinės žalos dydį –15000 litų.
Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio dėl neturtinės žalos atlyginimo yra 2 500 eurų (8632 Lt), nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų. Draudikas, atsižvelgiant į nukentėjusiojo nedarbingumą, atlygintinu laiko 2360,00 Lt litų neturtinės žalos. Tai daro vadovaudamasis „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių“ 12.1 p. Tačiau minėto teisės akto 12 p. numato tik principus kuriais remiantis skaičiuojamas neturtinės žalos dydis, tai jokiu būdu nėra imperatyvi teisės norma. Be to, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydžio, vadovaujantis LR CK 6. 250 str. numatytais požymiais neapima vien tik laikino nedarbingumo trukmė. Ir vien tik šis požymis, neatsižvelgiant į padaryto sužalojimo pobūdį ir aplinkybes, sužaloto organo reikšmingumą žmogaus kasdieniniam gyvenimui, nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus eismo įvykio metu ir išlikusias pasekmes neatitiktų teisingumo ir protingumo principo, tuo labiau, kad ir minėtų taisyklių 12.4.p numato, kad tais atvejais, kurių nenumato šių Taisyklių 12.1- 12.3 punktai, atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į nukentėjusiam padarytos žalos pasekmes, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų sužalojimų sunkumą, dydį, kokius nepatogumus nukentėjęs trečiasis asmuo patiria dėl sužalojimų, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias savybes (amžius, profesija ir kita), žalą padariusio asmens kaltę ir padarytos žalos asmeniui dydį. Esant šioms aplinkybėms, civilinis ieškinys, pareikštas UAB DK „PZU Lietuva“ tenkintinas visiškai. Iš šio atsakovo ieškovo naudai priteistina 8632,00 Lt. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti(CK 6.254 str.) o likusioji neturtinės žalos suma - 6368,00 Lt. - priteistina iš civilinio atsakovo „Przedsiębiorstwo uslug transportowych B. O.“(CK 6.254 str.).
Ieškinio reikalavimas dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas taip pat pilnai. Teismas disponuoja duomenimis apie nukentėjusiajam gydymosi laikotarpiu išmokėtą ligos pašalpą(b.l.64), o taip pat duomenimis apie jo darbo užmokestį(b.l.173). Iš šių duomenų galima apskaičiuoti V. L. vidutinį darbo užmokestį. Šių duomenų pakanka nustatyti, jog gaunant ligos pašalpą gydymosi laikotarpiu, V. L. pajamos sumažėjo 775,85 Lt, t.y., tuo dydžiu, kurį atsakovas prašo priteisti. Ši suma priteistina iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“.
A.S. O. teisiamas pirmą kartą, yra užsienio pilietis, padarė neatsargų nusikaltimą. Nusikalstamos veikos pasekmės nėra sunkios. Kaltinamasis turi pastovias pajamas. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavus nusikaltimą bei jį padariusį asmenį, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, skirtina mažesnė negu sankcijos vidurkis bauda. Kadangi A.S. O. nusikaltimą padarė būdamas blaivus, jos pasekmės nėra itin sunkios, baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., 433-438 str.str.
NUSPRENDĖ:
A. S. O. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. 1d. ir nuteisti jį 30(trisdešimties) minimalių gyvenimo lygių – 3900,00(trijų tūkstančių devynių šimtų) litų bauda.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomosios priemonės – asmens tapatybės kortelės paėmimo - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.
Priteisti iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ civilinio ieškovo V. L. naudai 8632,00 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 775,85 Lt. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) B. O.“(B. O. transporto paslaugų įmonės) civilinio ieškovo V. L. naudai 6368,00 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jo gynėjui dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad nuteistasis, kurio byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.