- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-31
- Bylos Nr.
- 1-408-1037/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06906-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Kaltinamasis
- Š. Ž.
- Nukentėjusysis
- R. J.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsilavinimas pradinis, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams; Marijampolės apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams; Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 36 paroms arešto, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Š. Ž. kaltinamas tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. vasario 10 d., apie 03:00 val., atėjęs į R. J. namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir kilus konfliktui tarp jo ir taip pat neblaivaus R. J., jis tyčia suduodamas ne mažiau kaip penkis kartus rankos kumščiu R. J. į veido sritį, po to parvertęs jį ant žemės ir kojomis jį apžergęs ir ant jo atsisėdęs, dar sudavė R. J. nemažiau kaip penkis kartus rankos kumščiu į veido sritį ir į šonus, tuo jam padarydamas veido odos nubrozdinimą ir sumušimą, dešinės pusės V šonkaulio lūžį ir taip nesunkiai sutrikdė R. J. sveikatą.
Kaltinamasis Š. Ž. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad buvo vasario 10 d., penktadienis ir jam paskambino R. Š. ir pakvietė pas save išgerti alaus. R. Š. papasakojo, kad iš jo buvo pavogtas telefonas, tik jis nežinojo kas jį pavogė ar R. J., ar A. B. Kaip nurodė kaltinamasis, jis pasiūlė nueiti bei pažiūrėti, kas pavogė telefoną. Viskas vyko naktį apie pirmą valandą. Tada jis kartu su R. Š. nuėjo pas R. J., skambino į duris, tačiau niekas neatidarė. Pasak kaltinamojo, jis palenkė durų rankeną ir pamatė, kad durys neužrakintos. Įėję į kambarį pamatė gulintį R. J. Pasak kaltinamojo, jis jį papurtė ir paklausė, kur yra telefonas, o jis kaltinamąjį iškeikė necenzūriniais žodžiais. Tada, kaip nurodė kaltinamasis, jis jam sudavė vieną kartą į veidą ranka, o jam atspyrus į kaltinamąjį kojomis pastarasis atsimušė į sieną. Tada kaltinamasis jam dar kartą sudavė į veidą. Nukentėjusiajam pasakius, kad telefonas yra virtuvėje, jie nuėjo į virtuvę. Neradus telefono virtuvėje kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė dar kelis smūgius, pervertė ant žemės ir apspardė. Paskui dar ir koridoriuje apspardęs nukentėjusįjį su R. išėjo. Pasak kaltinamojo, su R. Š. iš anksto nesitarė, kad nukentėjusįjį muš.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis iš esmės davė analogiškus parodymus (b. l. 117–118).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamajam inkriminuojama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Iš nukentėjusiojo R. J. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2018 m. vasario 9 d., apie 11 val., į jo namus adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jam iš matymo pažįstamas R. Š., apie 35 metų amžiaus, gyv. (duomenys neskelbtini). R. Š. atsinešė degtinės butelį. R. J. su R. Š. kartu gėrė degtinę, tada R. Š. dėl girtumo ėmė snausti, todėl 2018 m. vasario 10 d. apie 24 val., nukentėjusysis jam liepė eiti namo. R. J. būnant namuose, kai jis jau gulėjo, apie 1 val., buto durys buvo neužrakintos, į butą įėjo R. Š. ir Š. Ž.. R. Š. ėmė ieškoti savo telefono, klausė kur jo paliktas telefonas, R. J. ėmė ieškoti kur jis galėjo palikti savo telefoną tačiau nerado. Jam pasakius, kad telefono jo namuose nėra, būnant buto virtuvėje, Š. Ž. rankos plaštaka suėmė jam už rūbų krūtinės srityje ir stūmė jį prie sienos, dėl ko R. J. pargriuvo dėl kėdės buvusios ant grindų jam už nugaros. Jam pargriuvus, gulėjo nugara į grindis ir tada rankų kumščiais kaltinamasis jam sudavė smūgius į veidą. Š. Ž. sudavė R. J. į veido sritį nemažiau penkis kartus. R. J. mušamas šaukė, kad Š. Ž. liautųsi jį mušęs, tačiau jis nereagavo, R. J. muistydamasis išlaisvino iš Š. Ž., tada Š. Ž. ir R. Š. bėgdami pasišalino iš jo buto. Tuo metu, kai R. J. buvo mušamas Š. Ž., R. Š. jo negynė, jis dar skatino Š. Ž. mušti sakydamas "dėk jam“. Dėl sumušimų jis patyrė fizinį skausmą, iš nosies smarkiai tekėjo kraujas, buvo prakirsta viršutinė lūpa, nepamena ar buvo suduota į kitas kūno vietas, tačiau šiuo metu jaučia skausmą krūtinės srityje, kairiojo dilbio srityje. Užpuolimo metu iš R. J. niekas nepavogta, R. Š. prieš jį smurto nenaudojo, konflikto metu daugiau pašalinių asmenų nebuvo
Aplinkybę, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir R. Š. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad matė, kaip kaltinamasis mušė nukentėjusįjį (b. l. 44-45, 47-48).
Faktą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką netiesiogiai patvirtina ir A. B. parodymai. Šiuose parodymuose nurodyta, kad A. B. buvo iškviestas nukentėjusiojo suteikti jam pagalbos po sumušimo. A. B. patvirtino, kad R. J. buvo sumuštas (b. l. 62).
Iš specialisto išvados Nr. G402/2018, kad nukentėjusiajam dėl V šonkaulio lūžio konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą vietą, laiką ir aplinkybes.
Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis mušdamas nukentėjusįjį padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Jis suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti, suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 straipsnio 1 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą, ne kartą baustas administracine tvarka. Pažymėtina, jog šią nusikalstamą veiką padarė praėjus tik metams, kai buvo nuteistas už analogišką nusikaltimą. Akcentuotinas ir brutalus nusikalstamos veikos padarymo būdas, t. y. suduoti daugybiniai smūgiai į įvairias gyvybiškai svarbias kūno vietas. Šių aplinkybių visetas rodo, kad švelnesnėmis bausmės rūšimis bausmės tikslai negali būti pasiekti. Teismo vertinimu įvertinus nurodytų aplinkybių visetą, bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam skyrus pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (LR BK 61 straipsnio 2 dalis). Laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra trys mėnesiai, o maksimalus 3 metai (LR BK 50 straipsnio 2 dalis ir LR BK 138 straipsnio 1 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka vienerių metų 7 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs veiką ir gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančia aplinkybe pripažintinas faktas, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat teismas skirdamas bausmės dydį įvertina, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra pavojinga, viena iš lengvesnių nusikalstamų veikų, kuri susijusi su žmogaus sveikata, kaltinamasis yra atlyginęs žalą už nukentėjusiojo gydymą, o su nukentėjusiuoju susitaikė, pastarasis jam pretenzijų neturi ir atleido (b. l. 125) (LR BK 54 straipsnio 1 ir 8 punktai). Dėl to kaltinamajam skiriama mažesnė bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė –1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą bei pagreitinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu iki vienerių metų laisvės atėmimo bausmės.
LR BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nepaisant to, kad kaltinamasis teisiamas ne primą kartą, tačiau teismas negali ignoruoti fakto, jog asmuo pripažįsta turintis problemų susijusių su alkoholio vartojimu ir norėtų ją spręsti. Kaltinamojo noras resocializuotis gali būti pasiektas tik per bausmės vykdymo atidėjimą paskiriant jam atitinkamus įpareigojimus. Pažymėtina, kad visuomenės interesas atidėjus bausmės vykdymą ne primą kartą teisiamam asmeniui nenukentės, nes bausmės vykdymo atidėjimas yra sąlyginio pobūdžio. Nuteistajam nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų, jis būtų pasiųstas realiai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismas įvertinęs tai, kad įpareigojimai turėtų teigiamą įtaką jo elgesiui, bausmės vykdymą atideda dvejiems metams.
Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis pats pripažino, kad alkoholio vartojimas jį veikia neigiamai bei didina nusikalstamumo riziką, todėl jam skirtinas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų per visą atidėjimo laikotarpį bei įpareigojimas gydytis priklausomybę nuo alkoholio (LR BK 75 straipsnio 2 dalies 3 ir 10 punktai). Kaltinamasis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog ši priemonė turi būti įvykdyta iki 2018 m. gruodžio 1 d. (LR BK 75 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis įpareigotinas tęsti darbą (LR BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Taip pat kaltinamasis įpareigotinas per visą bausmės atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymuisi.
Byloje yra pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, tačiau civilinis ieškovas ieškinio atsisako, kadangi kaltinamasis žalą atlygino. Teismas priima civilinio ieškovo ieškinio atsisakymą, tačiau bylos nenutraukia, kaip tai numato Lietuvos respublikos civilinio proceso kodeksas, nes ji nebuvo užvesta (LR BPK 113 straipsnio 2 dalis).
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos 2018 m. vasario 10 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios (LR BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendė:
Š. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Taikyti LR BK 64¹ straipsnį, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant Š. Ž. per visą atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir gydytis priklausomybę nuo alkoholio, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad ši priemonė turi būti įvykdyta iki 2018 m. gruodžio 1 d., tęsti darbą per visą vykdymo atidėjimo laiką ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymuisi.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos 2018 m. vasario 10 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinio atsisakymą priimti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.