Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

P. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergė, Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. Padėtis - nevedęs, nedirba , registruotas užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2013-10-30 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį - 3 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2014-03-20 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, 63 straipsnio 4, 9 dalimis - 8 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2014-12-01 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 30 parų arešto, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bausmę subendrinus su 2014-03-20 nuosprendžiu paskirta bausme, - 8 mėnesiams 10 dienų laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) 2015-03-06 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmę subendrinus su 2014-12-01 nuosprendžiu paskirta bausme, - 10 mėnesių laisvės atėmimo;

5) 2015-04-02 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 30 parų arešto su 60 Eur konfiskavimu, vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, - 20 parų arešto (bausmę atlikęs);

6) 2015-08-14 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su 2015-03-03 ir 2015-04-02 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, - 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

7) 2021-12-22 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d.- vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu, ir paskiriant galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72 str. pagrindu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą;

8) 2022-04-19 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 243 str. paskirta 30 MGL (1500 eurų) baudą, LR BK 64-1 straipsniu, bausmę sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 20 MGL (1000 eurų) bauda;

9) 2022-10-12 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį, paskiriant subendrintą bausmę – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 63 str. 3 ir 9 d. ir 65 str. 2 d. pagrindu bendrintina visiško sudėjimo būdu, prie šio Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžio paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridėtina 2022-04-19 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausmė – paskirta ir nesumokėta 20 MGL (1000 eurų) bauda bei 2022-05-11 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausmė pakeista į kitą bausmę -baudą, kuri nesumokėta - 13 MGL dydžio (650 (šeši šimtai penkiasdešimt) eurų) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę ir 33 (trisdešimt tris) MGL t.y. 1650 (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt) Eur baudą, kurios (baudos) jau vykdomos atskirai, teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. G. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, aplinkybės yra aiškios, jam ir gynėjai sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo P. G. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

2022-10-12 Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus raštas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo P. G. atžvilgiu pagal LR BK 243 str., kadangi jis, nors ir 2022-04-19 buvo nuteistas pagal LR BK 243 str., tačiau toliau išvadų nedarė, smurtinį elgesį keičiančios programos užsiėmimų toliau nelankė, su probacijos tarnyba nebendradarbiavo. (b.l. 1)

2022-07-14 Ukmergės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorės V. Puodžiūnienės pažymoje dėl informacijos suteikimo nurodyta, kad P. G. į smurtinį elgesį keičiančios programos užsiėmimus buvo kviečiamas atvykti 2022-06-28, tačiau nurodytu laiku neatvyko. Sekantys užsiėmimai buvo paskirti 2022-07-01 ir 2022-07-11, tačiau jis taip pat šiomis dienomis į juos neatvyko, dėl ko buvo šalinamas iš programos. (b.l. 19)

2022-11-14 liudytojo apklausos metu Jūratė Damasickienė parodė, kad ji yra Lietuvos probacijos tarnybos darbuotoja. Jai teko dirbti su nuteistuoju P. G., kuriam pagal 2021-12-22 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų priimtą baudžiamąjį įsakymą pagal LR BK 140 str. 1 d. jam buvo paskirta 4 mėnesiai viešųjų darbų ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje išklausant visą šios programos kursą iki 2022-10-23. Kiek žino, P. 2022-02-07 buvo atvykęs pas juos ir buvo supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir jos nevykdymo pasekmėmis, įsipareigojo dalyvauti susitikimuose, tačiau nei į vieną iš jų neatvyko, dėl ko jis buvo pašalintas iš programos. Dėl tokio P. G. neatsakingo elgesio 2022-03-17 buvo kreiptasi į policijos komisariatą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 243 str.. Žino, kad P. G. dėl tokio savo elgesio 2022-04-19 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas paskiriant 1000 eurų baudą. Tačiau P. G. ir toliau jokių išvadų nedarė, toliau nesilankė Visuomenės sveikatos biure jam rengiamuose susirinkimuose, t.y. 2022-06-28 jis nedalyvavo individualiame užsiėmime, tada turėjo atvykti į užsiėmimą 2022-07-11, ir buvo sms žinute informuotas, kad jeigu neatvyks, tai bus šalinamas iš programos. Deja jis ir šiuo laiku neatvyko, dėl ko jis 2022-07-14 buvo antrą kartą pašalintas iš programos. Jis su probacijos tarnyba lyg šiol nebendradarbiavo, į skambučius neatsakinėjo, jis namuose randamas nebuvo, susisiekus su jo sugyventine, pastaroji nurodydavo, kad P. G. nėra namuose. Iki 2022-10-23, po to, kai P. G. buvo antrą kartą pašalintas iš programos, buvo bandyta su juo toliau susisiekti, kadangi dar buvo galimybė iki to laiko išklausyti jam paskirtą smurtinį elgesį keičiančios programos kursą, tačiau tam padaryti nebuvo galimybės, kadangi P. G. ignoravo visus probacijos tarnybos bandymus su juo susisiekti. Kadangi P. G. toliau piktybiškai nevyko į programos užsiėmimus, buvo pakartotinai kreiptasi į policiją dėl kito ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal LR BK 243 str. jo atžvilgiu. Daugiau neturi, ko pridurti. (b.l. 30-33)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatuoja, kad P. G. kaltė, jog jis vengė vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę visiškai įrodyta.

Dėl bausmės

BK 74 str. 2 d. nustatyta, jog asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog P. G. probacijos buvo supažindintas su probacijos sąlygomis ir įsipareigojęs laikytis baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygų (b. l. 2-11). Jam teismo baudžiamuoju įsakymu 2021-12-22 buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išklausant visą šių programų kursą per devynis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios. Žinodamas, jog jam yra paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė, įsipareigojęs pagal grafiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančios programos užsiėmimuose jis be pateisinamos priežasties vengė baudžiamąją poveikio priemonę vykdyti, tai yra, nevyko į Probacijos tarnybos organizuojamus užsiėmimus Visuomenės sveikatos biure, į skambučius neatsakinėjo, neatskambino. Probacijos tarnyba aktyviai ieškojo kaltinamojo ir dėjo visas pastangas, kad P. G. išklausytų visą dalyvavimo prieš smurtinį elgesį programą. Tačiau nei viename kurse nėra sudalyvavęs, taip pat ignoravo visus tarnybos bandymus su juo susisiekti. Todėl veiksmai atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Kaltinamasis P. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.), jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas, teistas (b. l. 50-57), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 135-139), nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 141), duomenų apie gydymą psichiatrinėse ligoninėse ir apie įtraukimą į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą nėra. Nors teismas nustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltinamasis prisipažino ir gailisi, tačiau teismas, nustatė ir vieną sunkinančią aplinkybę – veika padaryta recidyvisto, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teisiamas 10 kartą, jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, savo nusikalstamo elgesio nekeičia, niekur nedirba. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę, didesnę už vidurkį, skiriamą už baudžiamuosius nusižengimus.

Taikant BK 64-1 straipsnį, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: <...>

padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. P. G. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, t.y. už padarytą sunkų ir nesunkų nusikaltimus, baudžiamąjį nusižengimą, dabar kaltinamasis P. G. teisiamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, todėl teismas taiko bausmių apėmimą.

Taigi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu už veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, paskirta galutine 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme ir 33 MGL (1650 (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimties eurų) bauda – griežtesne Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir 33 MGL (1650 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimties eurų) bauda apimant šiuo nuosprendžiu paskirtą 30 parų arešto bausmę, prieš tai pakeitus paskirtą arešto bausmę pagal galiojančias bausmių keitimo taisykles ir paskiriant galutinę bausmę - 2 metų laisvės atėmimą ir 33 MGL (1650 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatos nėra imperatyvios ir teismui paliekama teisė spręsti dėl galimybės išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo būtinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą kaltinamajam P. G. gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais. Taigi, advokatas kaltinamajam P. G. baudžiamosios bylos nagrinėjime šiuo atveju dalyvavo nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P. G. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnyje ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Remiantis BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti P. G. galutinę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 ir 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmę, paskirtą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendį, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendį, apimant švelnesnę arešto bausmę, paskirtą pagal šį nuosprendį, P. G. skirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimą ir 33 MGL (1650 (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Įskaityti pagal ankstesnį nuosprendį sumokėtą baudos dalį.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės dydį įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2022 m. spalio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo patalpinimo į pataisos namus dienos, t.y. nuo 2022-12-01.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo P. G., valstybės naudai nepriteisti.

Išaiškinti nuteistajam, kad nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str. 2 d.), tai yra, įvykdyti jam teismo baudžiamuoju įsakymu 2021-12-22 paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, išklausant visą šių programų kursą per devynis mėnesius. Baudžiamojo poveikio vykdymo pradžios terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, kaltinamajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.