Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo S. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas palaikė prašymą ir prašė jį tenkinti, pareiškime nurodytais pagrindais. Papildomai paaiškino, kad jo atstovaujamieji manė, kad notaras jiems kaip testamentinėms įpėdiniams praneš, kad jie turi kreiptis pas notarą. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad terminas praleistas nedaug.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjų atstovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų bei suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo S. P. yra broliai, o jų mama A. P., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Byloje esantis 2023-05-18 Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarės Neringos Bartkuvienės pareiškėjams siųstas pranešimas Nr. 150 patvirtina, kad po A. P. mirties į notarę kreipėsi S. P. dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą. Minėtame notarės pranešime pareiškėjams nurodyta, kad jie kaip testamentiniai įpėdiniai turi teisę paveldėti pagal testamentą po savo motinos mirties, tačiau yra praleistas terminas.

Iš 2013-09-06 Klaipėdos rajono 2-ame notarų biure patvirtinto bendro sutuoktinių testamento, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pareiškėjų mama su sutuoktiniu V. P. buvo sudariusi bendrąjį sutuoktinių testamentą, pagal kurį mirus abiem testatoriams susitarė, kad po jų mirties dalį testamente nurodyto turto paveldės S. P., A. P. bei A. P..

Taip pat nustatyta, kad 2019-09-12 Notarės patvirtintų dovanojimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pagrindu A. P. padovanojo savo sūnums A. P. ir A. P. nekilnojamąjį turtą esantį adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad šie sandoriai būtų nuginčyti ar ginčijami byloje nėra. Iš prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad yra likęs turtas po jų motinos mirties, kuris gali būti paveldėtas.

Pareiškėjai negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo po savo motinos mirties, nes yra praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti. Pareiškėjai yra testamentiniai įpėdiniai paveldint palikimą po savo motinos mirties. Priimti palikimą pareiškėja turėjo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra per tris mėnesius skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, todėl ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai.

Pareiškėjai tiek pareiškime, tiek ir pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad įstatymo nustatytą terminą palikimui po savo motinos mirties priimti pareiškėjai iš esmės praleido dėl suklydimo, nes iš viešoje erdvėje jų turimos informacijos abu pareiškėjai manė, kad esant testamentui notaras juos turėtų kviesti į notarų biurą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjų pareiškime nurodytas aplinkybes bei teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovo duotus paaiškinimus dėl ko pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą terminą, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimas pažeidžia kitų asmenų interesus, o pareiškėjai nežymiai praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti atnaujinti, nes pripažintina, kad pareiškėjai dėl objektyvių priežasčių, tai yra suklydimo ir įstatymų nežinojimo praleido šį terminą (CK 5.57 straipsnis ir CK 1.5 straipsnis).

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui atsiradusiam po jų motinos A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priimti ir šį terminą pratęsti trims mėnesiams, pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.