Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų nutartis

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos prašymą dėl leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose 2021 m. sausio 27 d. gautas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir pareiškėja, Inspekcija) prašymas 20 darbo dienų laikotarpiui išduoti leidimą patekti į gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).

Inspekcija prašymą išduoti leidimą įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas teikė remdamasi gauta informacija apie ūkio subjekto veiką, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 17 punktu bei 12¹ straipsnio 1 dalimi. Pareiškėja nurodė, kad Inspekcijos duomenimis, šiuo adresu gyvenamosiose patalpose G. A., gimusi (duomenys neskelbtini)., neteisėtai laiko dvi laukines kates: servalą (Leptailurus serval) ir hibridą (savanos katė, kryžminta su naminiu katinu). Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 303 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkintinas.

Konstitucijos 24 straipsnyje yra įtvirtintas žmogaus būsto neliečiamumo principas. Konstitucine žmogaus būsto neliečiamumo garantija - žmogaus būsto saugumo nuo pašalinių įsibrovimo laidavimu yra užtikrinamos ir kitos asmens konstitucinės teisės ir laisvės: teisė į privatumą, teisė į nuosavybę ir kt., taip pat jo įgytosios teisės. Kartu pažymėtina, jog pagal Konstituciją žmogaus būsto neliečiamumas nėra absoliutus tuo atžvilgiu, kad be gyventojo sutikimo įeiti į būstą leidžiama, jeigu reikia užtikrinti Konstitucijos saugomas ir ginamas vertybes (Konstitucijos 24 straipsnio 2 dalis). Antai įeiti į būstą be gyventojo sutikimo leidžiama teismo sprendimu, priimtu siekiant užtikrinti Konstitucijos saugomas ir ginamas vertybes, arba įstatymo nustatyta tvarka, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).

Teisės į privatų gyvenimą koncepcija yra išreikšta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnyje, kuris skelbia, jog kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeiminis gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, kad žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Galimybė riboti asmens teisę į privatų gyvenimą nurodyta Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 2 dalyje. Pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį teisė į privatų gyvenimą gali būti ribojama, kai yra tokių sąlygų visuma: pirma, galimybė riboti tokią teisę (pagrindas) nustatyta įstatyme; antra, tokiu ribojimu siekiama teisėto tikslo (valstybės saugumo, viešosios tvarkos, valstybės ekonominės gerovės interesų apsaugos, užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti gyventojų sveikatą ar dorovę arba kitų žmonių teises ir laisves); trečia, toks ribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje. Būtinumą laikytis išvardytų sąlygų ne kartą yra pabrėžęs EŽTT (žr., pvz., EŽTT 2000 m. balandžio 27 d. sprendimą byloje L. prieš Suomiją (L. v. Finland, no. 25651/94, judgment of 27 April 2000); sprendimą L. L. prieš Prancūziją (L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006); kt.).

Teismo leidimų įeiti į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas išdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12¹ straipsnis. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 17 punkte numatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę pateikę teismo nutartį, įeiti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitu pagrindu). To paties įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija priima sprendimą atlikti patikrinimą fizinio asmens gyvenamosiose patalpose (tarp jų ir nuomojamose ar naudojamose kitu pagrindu), administraciniam teismui teikiamas prašymas dėl teismo leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo.

Nagrinėjamu atveju teismui yra pateiktas prašymas dėl leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo, prie prašymo pridėtas straipsnis žiniasklaidoje bei Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, tačiau nepateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos sprendimas atlikti patikrinimą fizinio asmens gyvenamosiose patalpose. Pažymėtina, jog teismas nevertina pateikto teismui prašymo, kaip institucijos sprendimo atlikti patikrinimą fizinio asmens gyvenamosiose patalpose. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, kartu su prašymu bei prašymo aplinkybes patvirtinančiais įrodymais, turi pateikti teismui ir priimtą sprendimą (Įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalis).

Taip pat pažymėtina, kad iš pareiškėjos pateikto internetinėje erdvėje patalpinto žurnalistės straipsnio su fotonuotraukomis negalima daryti išvados, kad nuotraukos darytos būtent pareiškėjos nurodytose gyvenamosiose patalpose. Prašyme dėl leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo pareiškėja nurodė, kad Inspekcijos duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini).G. A. neteisėtai laiko dvi laukines kates, tačiau teismui jokių duomenų nepateikė.

Pareiškėja prašyme atkreipia dėmesį, kad Inspekcija, siekdama, jog būtų išaiškintas pažeidimas, kol kas nesiėmė aktyvių veiksmų dėl neteisėtai laikomų gyvūnų paėmimo dėl to, kad nepavykus pateikti į gyvenamąsias patalpas, gyvūnai nebūtų paslėpti ar išgabenti kitur, tačiau, kaip matyti iš pateikto prašymo, pareiškėja net nebandė patekti į minėtą būstą.

Be to, pareiškėja pateikia Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, iš kurio matyti, kad pastatas – sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini)., asmeninės nuosavybės teise priklauso A. G., todėl neaišku, kaip ši gyvenamoji patalpa susijusi su G. A..

Esant šioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą dėl teismo leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo.

Ši nutartis neužkerta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant prašymą dėl teismo leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12¹ straipsnio 3 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 107 straipsnio 1 dalimi ir 108 straipsnio 1 dalimi,

nutarė:

Netenkinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos prašymo dėl leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo.

Nutartis per 7 kalendorines dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.