- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-28
- Bylos Nr.
- 2A-594-431/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-5-11444-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- A. Ž.
- Atsakovas
- V. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės, Dainiaus Rinkevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį (patikslintus ieškinio reikalavimus) atsakovei V. Ž. dėl 44 790,00 Lt tiesioginių ir netiesioginių nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. Ž. prašė priteisti iš atsakovės V. Ž. 32 000,00 Lt nuostolių, susijusių su ieškovo sumokėta bauda dėl buto pirkimo - pardavimo preliminarios sutarties nevykdymo bei 4 740,00 Lt sumą, kuri buvo sumokėta už tarpininkavimo paslaugas. Laikė, jog preliminari buto pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo įvykdyta dėl atsakovės V. Ž. kaltės, kadangi atsakovė neišsikėlė iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pasibaigus uzurfrukto teisei. Nurodė, jog dėl atsakovės kaltės patyrė nuostolius: sumokėjo 32 000,00 Lt baudą buto pirkėjai I. V. ir 4 740,00 Lt atlygį brokeriui už tarpininkavimo paslaugas. Be to prašė priteisti iš atsakovės 8 050,00 Lt negautas pajamas - nuomos mokestį už butą, kurias ieškovas būtų gavęs, jeigu atsakovė iki nustatyto termino būtų išsikėlusi iš ieškovo buto. Viso ieškovas A. Ž. reikalavo priteisti iš atsakovės V. Ž. 44 790,00 Lt tiesioginių ir netiesioginių nuostolių atlyginimą. Pareiškė, jog palaiko patikslintą ieškinio reikalavimą ir visą nuostolių sumą prašo priteisti vien iš atsakovės V. Ž., kaip ir nurodytame patikslintame ieškinyje ir nereiškia reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo sūnui A. Ž. ((duomenys neskelbtini)), dėl to patikslino ieškinio reikalavimus ir pateikė prašymą išjungti atsakovą A. Ž. iš civilinės bylos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nusprendė ieškinį atmesti.
Teismas nustatė, kad ieškovui A. Ž. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-165-06/2003 buvo nutraukta ieškovo A. Ž. ir atsakovės V. Ž. santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimu sūnaus A. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su jo motina V. Ž.. Šalių susitarimu pusei (½) buto buvo nustatytas uzufruktas sūnaus A. Ž. ir V. Ž. naudai iki vaikas sulauks pilnametystės. Ieškovo ir atsakovės sūnus A. Ž. pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini), tačiau vaiko motina V. Ž. kartu su sūnumi ir toliau gyveno tame pačiame ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute. S. A. mokėsi vidurinėje mokykloje, kurią baigė (duomenys neskelbtini).
Ieškovas A. Ž. 2011 m. spalio mėnesį kreipėsi į policiją dėl iškeldinimo. Teisme 2011 m. lapkričio 17 d. pareiškė ieškinį dėl sūnaus Adolfo ir buvusios sutuoktinės V. Ž. iškeldinimo iš buto. Šalims pasirašius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, 2012 m. kovo 15 d. buvo nutraukta civilinė byla Nr.2-814-821/2012 dėl atsakovų iškeldinimo. Pagal šalių susitarimą, A. Ž. ir V. Ž. privalėjo išsikelti iš ieškovo buto iki 2012 m. birželio 30 d.
Sūnui A. Ž. baigus vidurinę mokyklą, jie kartu su motina V. Ž. iki sutarto laiko - (duomenys neskelbtini) išsikėlė iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto.
Ieškovas su pirkėja I. V. 2011 m. balandžio 21 d. pasirašė preliminarią buto, esančio (duomenys neskelbtini), sutartį. Liudytoja I. V. teisme paliudijo, kad sumokėjo ieškovui A. Ž. 32 000,00 Lt avansą už perkamą butą, tačiau bute gyveno žmonės. Kadangi gyventojai per du mėnesius neišsikėlė, liudytoja negalėjo pradėti buto remonto, todėl atsisakė jį pirkti. Ieškovas jai grąžino sumokėtą avansą bei sumokėjo baudą, viso iš ieškovo gavo 60 000,00 Lt. Liudytoja G. P., nekilnojamojo turto brokerė teisme paliudijo, kad ieškovas kreipėsi dėl buto pardavimo, tai buvo 2011 m. lapkritį, butas buvo parduodamas už 158 000,00 Lt. Liudytojai už tarpininkavimo paslaugas buvo sumokėti 3 procentai nuo pardavimo kainos, tačiau butas nebuvo parduotas, kadangi pirkėjams nebuvo sudarytos sąlygos apžiūrėti butą.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo motyvai ir argumentai, kad atsakovė V. Ž. gyveno bute neteisėtai ar atliko kitus neteisėtus veiksmus (neveikimą), dėl kurių ieškovas būtų patyręs nuostolius, yra nepagrįsti. Ieškovas neįrodė ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovė būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, nenustatytas priežastinis ryšys ir nėra atsakovės veiksmuose tyčios ar neatsargumo, kas galėtų būti pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti. Ieškovas gi, sudarydamas tarpininkavimo paslaugų ir preliminarią buto pirkimo - pardavimo sutartį, elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, sutartis pasirašė dar nepasibaigus uzufrukto teisei, neatsižvelgdamas į tai, kad jam išlieka pareiga išlaikyti sūnų ir sulaukus pilnametystės, dėl ko gali būti priteistas išlaikymas ir pratęsta uzufrukto teisė iki sūnus mokysis vidurinėje mokykloje ir dar ilgesniam laikui. Nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė neteisėtai naudojosi ieškovo nekilnojamuoju turtu ir jį valdė bei trukdė savininkui įgyvendinti šio turto valdymo ir naudojimo teises (Civilinio kodekso 4.20, 4.95 str.), t.y. ieškovo nurodyti motyvai nepagrįsti ir neįrodyti.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Ieškovas A. Ž. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindė argumentais, kad pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi aplinkybėmis, kurios nebuvo tirtos teismo posėdyje, taip pat priėjo išvados apie bylos šalių susitarimus, kurie realybėje neegzistavo, netinkamai vertino įrodymus ir pažeidė įrodymų ir įrodinėjimo taisykles, suformuluotas CPK 176-185 straipsniuose.
Ta aplinkybė, kad civilinėje byloje Nr. 2-814-821/2012 buvo pasirašyta taikos sutartis nustatant išsikėlimo terminą iki 2012-06-30, jokiu būdu negali reikšti, kad buvo susitarta, jog ieškovas tokiu būdu teiks išlaikymą pilnamečiam sūnui, tai taip pat negali būti vertinama, kad atsakovės neteisėti veiksmai, jai neišsikėlus (duomenys neskelbtini), kai sūnus tapo pilnametis, gyvenant ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, tapo teisėti. Civilinėje byloje Nr. 2-814-821/2012 pasirašyta taikos sutartimi nebuvo pratęstas atsakovės gyvenimo laikas ieškovo bute nuo 2011-05-19 iki 2012-06-30. Taikos sutarties pasirašymas buvo greičiausias atsakovės neteisėtų veiksmų dėl atsisakymo išsikelti iš ieškovo buto nutraukimas. Todėl nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kad sudarius taikos sutartį byloje dėl iškeldinimo iš neteisėtai užimamų patalpų, ieškovas sutiko atidėti išsikėlimo terminą nuo 2011-05-19 iki 2012-06-30.
Teismas be pagrindo sprendimą grindė ieškovo ir kito asmens, t.y. pilnamečio A. Ž., kuris net nebuvo bylos šalis, santykiais, ir kuris net nebuvo apklaustas bylos nagrinėjimo metu. Todėl teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti 8050 Lt negautų pajamų yra nepagrįstas, nes ieškovo tikslas buvo ne išnuomoti, bet parduoti butą. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, neteisingai aiškinant ir taikant civilinę atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus. Įstatymas numato netiesioginių nuostolių, t.y. negautų pajamų atlyginimą. Kadangi pripažintina aplinkybė, kad atsakovė neteisėtai ir neatlygintinai naudojosi ieškovui priklausančiu butu, kartu pripažintina ir aplinkybė, kad atsakovė gavo iš to naudos, kuri vertintina ieškovo turtiniais praradimais. Todėl teismas turėjo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 8050 Lt nuomos mokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2011-05-19 iki 2012-06-30.
Atsakovei aštuonerius metus buvo žinoma, kad uzufruktas baigsis sūnui A. Ž. sulaukus pilnametystės, tačiau ir pasibaigus terminui nesiėmė jokių veiksmų, kad išsikelti iš ieškovui priklausančių patalpų. Ieškovas buvo susitaręs su sūnumi, kad po uzufrukto termino pabaigos sūnus persikels gyventi pas tėvą. Reikalavimas priteisti sūnui išlaikymą ir pratęsti uzufruktą buvo pareikštas tik po 9 mėnesių nuo uzufrukto termino pabaigos, kuomet ieškovas, neturėdamas kito pasirinkimo, kreipėsi į teismą dėl atsakovės iškeldinimo. Bet kokiu atveju, sūnui kreipusis į teismą su reikalavimu priteisti iš tėvo išlaikymą, atsakovės gyvenimas ginčo bute jau nebūtų teisėtas, nes jos su ieškovu nebesiejo jokie santykiai. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovo veiksmai, sudarant preliminariąją sutartį, buvo neapdairūs ir nerūpestingi.
Tarpininkavimo sutartis buvo sudaryta 2011-11-20. Atsakovė ne tik neišsikėlė iš buto, bet ir trukdė pirkėjams apžiūrėti patalpas, dėl ko pirkėjai nepasirašė pirkimo-pardavimo sutarties, atitinkamai ieškovas pažeidė ne dėl savo kaltės Tarpininkavimo paslaugų sutartį ir pagal jos sąlygas privalėjo brokerei sumokėti 4740 Lt, kurie turėtų būti priteisti iš atsakovės.
Ieškovas ne kartą informavo atsakovę apie jos pareigą išsikelti iš buto, informavo apie ketinimus butą parduoti, apie sudarytą preliminarią sutartį, lankydavosi bute su potencialiais pirkėjais, tačiau atsakovė nesiėmė aktyvių veiksmų, kad išsikelti iš buto, neprašė butą jai išnuomoti, o nesant teisinio pagrindo siekė gyventi neatlygintinai. Atsakovė veikė neteisėtai, savo kaltais veiksmais pažeisdama ieškovo nuosavybės teises, todėl privalo atlyginti ieškovo tiesioginius ir netiesioginius nuostolius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. Ž. prašė apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi aplinkybėmis, kurios nebuvo tirtos teismo posėdyje, yra paneigtos skundžiamo sprendimo motyvais, kuriuose analizuotos bylos ir reikšmingos ginčo išnagrinėjimui aplinkybės. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas iš esmės vadovaujantis ne vien tik teismo padaryta išvada, kad tarp šalių buvo pasiektas taikus susitarimas civilinėje byloje Nr. 2-814-821/2012 dėl iškeldinimo, ir kad terminas atsakovei gyventi ieškovo bute buvo nustatytas iki 2012-06-30, bet teismas tyrė ir vertino aplinkybes dėl atsakovės kaltų ir neteisėtų veiksmų buvimo ar nebuvimo, iš esmės vadovavosi visų įrodymų visetu, pagrįstai atsižvelgė į atsakovės argumentus, kad pasirašius preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį bei tarpininkavimo paslaugų sutartį, apelianto buvo pasielgta neapdairiai ir neatidžiai, kad sutartis buvo pasirašyta tuo metu, kai bute dar gyveno sūnus su savo motina, sūnus mokėsi vidurinėje mokykloje ir tėvui taip pat teko pareiga užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas. Ieškovas prisiėmė sau per didelę riziką ir dėl to patyrė nuostolius, kurių nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės. Teismas kaip svarbią bylos aplinkybę taip pat įvertino tai, kad atsakovė vykdė pareigą rūpintis sūnumi, jį išlaikyti ir dėl to gyveno kartu su sūnumi, t.y. vykdė motinos pareigas ir nepaliko sūnaus be priežiūros. Ji neturėjo galimybės dėl savo turtinės padėties užtikrinti vaikui geresnes gyvenimo sąlygas arba analogiškas toms, kurios buvo ieškovui priklausančiame bute. Ta aplinkybė, kad buvo atidėtas išsikėlimo iš buto laikas patvirtina, jog ir vaiko tėvas, t.y. ieškovas vykdė pareigą suteikti ir sudaryti sūnui tinkamas gyventi ir mokytis sąlygas ir nereikalavo, kad V. Ž. ir A. Ž. (sūnus) išsikeltų iš buto anksčiau, negu sūnus baigs vidurinę mokyklą. Skundžiamame sprendime nurodyta kitų išnagrinėtų bylų baigtis negali būti vertinama kaip teismo pasisakymas dėl pilnamečio vaiko teisių ir pareigų, o tai, kad sprendime pasisakyta dėl vykusių bylinėjimosi procesų pobūdžio ir bylinėjimosi baigties, negali būti traktuojama kaip procesinis pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, yra nepagrįstas ir atmestinas. Ieškinio ribos yra apibrėžiamos ieškinio dalyku ir pagrindu. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose nurodydamas kitas išnagrinėtas civilines bylas, kuriose dalyvaujančiu asmeniu taip pat buvo ir sūnus A. Ž., nesirėmė kitu, ieškinyje nenurodytu pagrindu, bet įvertino priimtų ir įsiteisėjusių teismo sprendimų sukeltas teisines pasekmes tiek, kiek tai buvo susiję su nagrinėjamoje byloje reikšmingomis ginčo išsprendimui aplinkybėmis.
Dėl apelianto argumentų, susijusių su atsakovės kalte. Pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-165-06/2003, kuriuo buvo nutraukta ieškovo A. Ž. ir atsakovės V. Ž. santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sūnaus A. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su jo motina V. Ž., pusei (½) buto esančio (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas uzufruktas sūnaus A. Ž. ir V. Ž. naudai iki vaikas sulauks pilnametystės. Ieškovo ir atsakovės sūnus A. Ž. pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini). Pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą šią dieną baigėsi uzufrukto teisė vaiko motinai. Pagal CK 3.71 straipsnio 1 ir 2 dalis, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės. Sulaukęs pilnametystės, pats vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, jeigu yra CK 3.192¹ straipsnyje nurodytos aplinkybės ir jeigu tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką.
Taigi, (duomenys neskelbtini) vaikui tapus pilnamečiu, atsakovė jau neturėjo teisinio pagrindo toliau naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis nei pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, nei pagal teisės naudotis kitam, buvusiam sutuoktiniui, priklausančia gyvenamąja patalpa išlikimą reglamentuojančias teisės normas. Tarp šalių kilo ginčas dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-165-06/2003 nevykdymo.
Ieškovas A. Ž. 2011 m. lapkričio 17 d. pareiškė ieškinį dėl sūnaus A. ir buvusios sutuoktinės V. Ž. iškeldinimo iš buto. Šalims pasirašius taikos sutartį, 2012 m. kovo 15 d. nutartimi civilinė byla Nr.2-814-821/2012 dėl atsakovų iškeldinimo buvo nutraukta. Pagal šalių susitarimą, tarp šalių susiklostę ginčo teisiniai santykiai buvo taikiai užbaigti tokiu būdu, kad atsakovai V. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini) ir A. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini) išsikelia iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su visais asmeniniais daiktais iki 2012 m. birželio 30 d. Taikos sutartyje buvo aptarta tik vienintelė sąlyga, kuria atsakovai V. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini) ir A. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini) įsipareigojo apmokėti už visas komunalines paslaugas, priskaičiuotas iki 2012 m. birželio 30 d., bei padengti įsiskolinimus už komunalines paslaugas, jeigu tokie atsirastų.
Atmestini apelianto argumentai, kad byloje dėl iškeldinimo pasirašyta taikos sutartis nereiškia, kad išsikėlimo terminas pratęstas nuo 2011-05-19 iki 2012-06-30. Kadangi ginčas kilo būtent dėl nesavalaikio išsikėlimo, tai priverstinis iškeldinimas arba susitarimas leisti toliau tam tikrą laiką gyventi yra būtent visų susiklosčiusių teisinių santykių dėl neteisėtai užimamų patalpų įvertinimas, įskaitant ir sukeliamas jų pasekmes. Ieškovas, pasirašydamas taikos sutartį ir leisdamas atsakovams dar kelis mėnesius gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame bute, tuo pačiu privalėjo įvertinti, kad ginčas byloje buvo nagrinėjamas dėl santykių, susiklosčiusių nuo 2011 m. gegužės 19 d. iki teismo nutarties, kuria buvo užbaigta byla, priėmimo, atitinkamai nustačiusios teisinį pagrindą atsakovei ir jos sūnui naudotis apeliantui priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis iki 2012-06-30, todėl atsakovės veiksmai jomis naudojantis iki nurodytos datos pagal taikos sutarties sąlygas, laikytini teisėtais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai padarė išvadą, kad uzufrukto teisė baigėsi (duomenys neskelbtini), tačiau šalių bendru sutarimu buvo pratęstas atsakovės išsikėlimo terminas iki 2012 m. birželio 30 d.
Atmestinas apelianto argumentas, kad atsakovė neteisėtai naudojosi gyvenamosiomis patalpomis ir nemokėjo nuomos mokesčio, todėl privalo atlyginti ieškovo negautas pajamas pagal vidutinę 1 kv. m nuomos kainą laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki 2012 m. gegužės mėnesio. Netiesioginė žala (nuostoliai) apibrėžiama kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas. Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Kaip jau minėta, apeliantui iškėlus kitą civilinę bylą dėl iškeldinimo ir sutikus, kad atsakovai toliau naudosis gyvenamosiomis patalpomis, bei nenustačius jokių to naudojimosi sąlygų, nėra pagrindo reikalauti nuostolių atlyginimo, nes nėra būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – nei atsakovės kaltės ar neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių.
Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog ieškovo veiksmai, sudarant preliminariąją sutartį, buvo neapdairūs ir nerūpestingi. Preliminari pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2011-04-21. Ikisutartiniai santykiai turi savo specifiką. Pagal CK 6.163 straipsnio 2 dalį šalys yra laisvos derėtis ir neatsako už tai, kad nepasiekiamas susitarimas. Taigi sudarant preliminariąją sutartį dar nėra visiško tikrumo dėl to, ar bus sudaryta ir vykdoma pagrindinė sutartis, nes tai gali lemti įvairios aplinkybės. Įstatyme įtvirtinta, kad prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia, jeigu šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties. Todėl ieškovas, prisiimdamas įsipareigojimus pagal 2011-04-21 preliminariąją sutartį, privalėjo įvertinti, kad preliminarios sutarties pagrindu prievolė laikoma pasibaigusia tiek tinkamu įvykdymu –pagrindinės sutarties pasirašymu, tiek jos neįvykdymu, iš kurios kyla tik prievolė atlyginti nuostolius. Ieškovas taip pat privalėjo įvertinti ir tą aplinkybę, kad preliminariosios sutarties pasirašymo metu bute gyveno jo nepilnametis sūnus su buvusia sutuoktine, kuriems nustatytas uzufruktas, kad gali kilti ginčai dėl išsikėlimo iš buto, kas šiuo konkrečiu atveju ir įvyko. Kita vertus, ieškovas, kaip pakankamai išsilavinęs ir apdairus žmogus, taip pat privalėjo įvertinti, kad preliminariosios sutarties sudarymo atveju nėra reikalavimo ir neatsiranda pareiga atlikti piniginius mokėjimus ar dalinius atsiskaitymus būsimosios sutarties sąskaita, kad prisiimami įsipareigojimai dėl baudos mokėjimo pagrindinės sutarties nepasirašymo atveju yra pakankamai didelė suma, kurią gali tekti mokėti prievolės sudaryti pagrindinę sutartį neįvykdymo atveju. Nepaisant visų minėtų aplinkybių, ieškovas pasirašė preliminarią sutartį ir turėjo atitinkamų išlaidų. Tačiau atsakovė nėra atsakinga dėl ieškovo patirtų išlaidų, nes, kaip jau konstatuota pirmiau, atsakovės veiksmai, jai naudojantis ieškovui priklausančiomis patalpomis iki 2012 m. birželio 30 d., buvo teisėti. Tuo pačiu pagrindu atmestini apelianto argumentai, kad atsakovė privalėtų atlyginti ieškovo patirtas 4740 Lt išlaidas pagal 2011-11-20 patvirtintą tarpininkavimo sutartį.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vadovaujantis CPK 96, 99 straipsniais, valstybei atlygintinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos. Į bylą pateikta Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią iš apelianto į valstybės biudžetą priteistini 400 Lt.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis- įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) iš A. Ž. 400 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.