Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Braždienės, Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui A. M. dėl paprastųjų vekselių pripažinimo negaliojančiais bei nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo notaras D. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas:

1.1 panaikinti 2017 m. spalio 19 d. ieškovo pasirašytą 1 000 Eur paprastojo vekselio nuostatą ,,Nuo vekselio išrašymo dienos bus skaičiuojamos 6 procentų dydžio mėnesinės palūkanos iki visiško atsiskaitymo dienos“ bei Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notaro D. B. 2018 m. liepos 17 d. paprastojo vekselio vykdomojo įrašo dėl 1 045,93 Eur skolos nuostatą „Reikalauju išieškoti iš A. J. 6 procentų mėnesines palūkanas, numatytas Lietuvos Respublikos įsakomųjų bei Paprastųjų vekselių įstatymo 50 str. 1 d. 2 p.“;

1.2 panaikinti 2018 m. gruodžio 6 d. (teismo posėdyje ieškovo atstovas patvirtino rašymo apsirikimą, turi būti 2017 m. gruodžio 6 d.) A. J. pasirašytą 500 Eur paprastąjį vekselį bei jo pagrindu 2018 m. liepos 3 d. Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notaro D. B. sudarytą vykdomąjį įrašą dėl 546,77 Eur;

1.3 priteisti ieškovui iš atsakovo 996,86 Eur nuostolių atlyginimą bei nuo šios sumos 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos;

1.4 priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, jog ieškovui 2017 m. spalio mėnesį reikėjo 1 000 Eur sumos ir pažįstamas asmuo ieškovui rekomendavo atsakovą, kaip asmenį, kuris gali suteikti paskolą. Ieškovui susisiekus su atsakovu telefonu, pastarasis sutiko paskolinti 1 000 Eur už įprastines 6 proc. palūkanas, paskyrė susitikimo laiką ir vietą. Ieškovui 2017 m. spalio 19 d. atvykus į antstolių B. P. ir E. S. kontorą, atsakovas ieškovui padavė lietuvių kalba parengtą 1 000 Eur paprastojo vekselio tekstą ir parodė kur pasirašyti. Ieškovas pasirašydamas matė skaitmenimis nurodytą 1 000 Eur sumą, 6 proc. metines palūkanas, sumos grąžinimo terminą iki 2018 m. spalio 31 d., todėl nieko neįtardamas pasirašė vekselį ir gavo 1 000 Eur paskolą. 2017 m. gruodžio mėnesį atsakovas susisiekė su ieškovu, reikalaudamas grąžinti 1 000 Eur paskolą, pasiūlė atvykti į antstolių kontorą ir grąžinti bent dalį pinigų, susitarti dėl negrąžintos sumos termino grąžinimo. Ieškovas iš savo darbdavio pasiskolino 500 Eur, kuriuos 2017 m. gruodžio 6 d. antstolių kontoroje grąžino atsakovui. Atsakovas pateikė naują paprastojo vekselio tekstą nurodydamas, jog „kadangi grąžini tik 500 Eur, todėl turi pasirašyti naują vekselį likusiai 500 Eur sumai“, nurodė, jog likusią sumą ieškovas turės grąžinti iki 2018 m. balandžio 6 d. Ieškovas pateiktą vekselį pasirašė. Atsakovas ieškovo paprašė, jog šis ranka pasirašytų, kad turės mokėti 4 proc. mėnesines palūkanas nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki visiško atsiskaitymo. Ieškovas 2018 m. kovo – balandžio mėnesį susisiekė su atsakovu nurodydamas, jog gali atvykti dėl 500 Eur grąžinimo, tačiau atsakovas nurodė, jog turi du vekselius - vieną 500 Eur sumai, o kitą 1 000 Eur sumai bei pareikalavo sumokėti 1 500 Eur sumą, kitaip kreipsis į antstolius. Ieškovas nurodytos sumos neturėjo, darbdavys dar kartą neskolino.

3. Ieškovas maždaug 2018 m. rugpjūčio mėnesį sužinojo, jog jo atžvilgiu vykdomos dvi vykdomosios bylos pagal Vilniaus m. 14­ojo notarų biuro notaro D. B. 2018 m. liepos 3 d. ir 2018 m. liepos 17 d. išduotus vykdomuosius įrašus. Susisiekus su antstolės padėjėju ir pasidomėjus, kodėl reikalaujama mokėti už du vekselius, pastarasis nurodė, jog vykdo notaro išduotus vykdomuosius įrašus bei pasiūlė skolą mokėti dalimis, todėl nurodė, jog ieškovui būtų priimtina mokėti 75 Eur per mėnesį. Kadangi ieškovo lietuvių kalbos žinios silpnos, teisinių žinių jis neturi, išsilavinimas vidurinis, todėl ieškovas kreipėsi pagalbos į darbdavį, kad jis nuvyktų į antstolės kontorą. 2018 m. rugpjūčio 20 d. ieškovas ir darbdavys atvykę į antstolės kontorą užpildė iš anksto paruoštą prašymo formą, kurią reikėjo užpildyti nurodant, nuo kurios ir kurią dieną bus atliekamas skolos mokėjimas dalimis po 75 Eur. Ieškovas ir darbdavys pasidomėjo, ar bus galutinai atsiskaityta pagal vykdomuosius įrašus, antstolės padėjėjas patvirtino, jog taip. Ieškovas buvo visiškai įsitikinęs, jog atlikus visus mokėjimus pagal prašyme nurodytą informaciją, jis bus atsiskaitęs, bylos bus užbaigtos, todėl mokėjo žadėtas įmokas. Ieškovas prie daugiabučio namo laiptinės sutiko atsakovą, kuris nurodė, jog ieškovas skolingas apie 2 500 Eur palūkanų ir siūlė pasirašyti vekselį. Ieškovas atsisakė pasirašyti, kreipėsi į policiją dėl atsakovo bandymo įsilaužti į namus.

4. Ieškovui kreipusis į antstolių kontorą dėl vykdomųjų bylų ir nurodžius, jog su atsakovu buvo atsiskaityta, antstolės padėjėjas nurodė, jog vykdomoji byla dėl 1 000 Eur vekselio neužbaigta, nes reikia dar sumokėti 6 proc. mėnesines palūkanas, nurodytas vekselyje. Ieškovas liko nustebęs, nes patvarkyme dėl vykdymo išlaidų išieškojimo nurodytos 6 proc. metinės palūkanos, taip pat tai, jog pasirašytame prašyme dėl skolos mokėjimo dalimis buvo nurodyta, jog sumokėjus nurodytas sumas, bus visiškai atsiskaityta abejose bylose. Ieškovas el. paštu kreipėsi į antstolių kontorą dėl papildomos informacijos, vekselio kopijos. Ieškovui 2021 m. vasario 12 d. el. laišku buvo atsakyta, jog vykdomojoje byloje Nr. 0171/18/02668 6 proc. mėnesinės palūkanos skaičiuojamos pagal pasirašytą vekselį, o skolos suma yra 2 390,78 Eur. Ieškovas, išsamiai susipažinęs su vekselio kopija, pamatė, jog vekselis buvo išrašytas su sąlyga: „Nuo vekselio išrašymo dienos bus skaičiuojamos 6 procentų dydžio mėnesinės palūkanos iki visiško atsiskaitymo dienos“. Nurodo, jog ieškovas manė, kad bus skaičiuojamos 6 proc. metinės palūkanos, taip pat tai, jog vykdomojoje byloje buvo nurodytos ir apskaičiuotos būtent 6 proc. metinės palūkanos, o ir antstolė nereikalavo mokėti 6 proc. mėnesinių palūkanų, prašyme dėl skolos mokėjimo nebuvo užsiminta apie tai, jog išduotas vykdomasis įrašas dėl 72 proc. metinių palūkanas nuo 1 000 Eur.

5. 1 000 Eur vekselio tekstą lietuvių kalba ir tik vienu egzemplioriumi buvo parengęs atsakovas ir su atsakovu susijęs ar atsakovo pasamdytas žmogus. Ieškovo manymu, jis buvo nesąžiningai apgautas ar suklaidintas dėl palūkanų dydžio, nes manė, jog sutartos 6 proc. metinės palūkanos, taip pat buvo suklaidintas ir vykdymo procese, nes iš pradžių vykdymo procese buvo apskaičiuota ir reikalauta sumokėti 6 proc. metines palūkanas, jas ieškovas teigia sumokėjęs, todėl, ieškovo teigimu, jis negalėjo žinoti, jog nuo vekselio išrašymo dienos bus skaičiuojamos net 6 proc. mėnesinės palūkanos. Galimai sąmoningai ar per aplaidumą palūkanos yra kaupiamos, didinama suma, ieškovas pirmą kartą oficialų raginimą sumokėti 2 451,95 Eur gavo tik 2021 m. kovo mėnesį, kuomet antstolė surašė raginimą, t. y. praėjus beveik trims metams po vykdomosios bylos užvedimo. Antstolės 2021 m. kovo 15 d. raginime nurodyta, jog vykdomosiose bylose buvo išieškota 2 199,04 Eur, iš kurių 1 668,95 Eur paskirstyti skolai, 450,09 Eur vykdymo išlaidoms, todėl 450,09 Eur yra ieškovo patirti nuostoliai. Atsakovas ieškovui privalo atlyginti 46,77 Eur nuostolius už notaro vykdomojo įrašo pagal 500 Eur vekselį sudarymą. Taip pat ieškovui grąžintina 500 Eur suma, kurią ieškovas perdavė atsakovui. Ieškovo teigimu, iš viso patirta 996,86 Eur nuostolių.

6. Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį nurodydamas, jog su ieškiniu nesutinka bei prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovui paskolino 1 000 Eur, ieškovas ilgą laiką negrąžino atsakovui pasiskolintų pinigų, nurodydavo, jog šiuo metu neturi pinigų, vis atidėdavo skolos grąžinimą, tvirtindavo, jog grąžins pinigus bei pats nurodavo pinigų grąžinimo datą. Atsakovas nujausdamas, jog gali kilti problemų dėl skolos grąžinimo pasiūlė pasirašyti vekselį antstolės kontoroje, ieškovas sutiko tai padaryti. Susisiekęs su antstolės B. P. ir E. S. antstolių kontora ir pasidomėjęs dėl paprastojo neprotestuotino vekselio paruošimo buvo informuotas, jog atvykti galima bet kurią dieną darbo metu. Vekselio pasirašymo dieną ieškovas neturėjo 500 Eur. Atsakovas nėra tikras, kad ieškovas ketino paduoti pinigus prieš vekselio pasirašymą, tačiau sutiko, kad pasirašant vekselį jis bus surašomas mažesnei sumai. Antstolio padėjėjui ruošiant paprastojo neprotestuotino vekselio formą, apie paruoštą formą visi pasikalbėjo, sutarė, jog bus taikomos 6 proc. mėnesinės palūkanos nuo sumos, nurodytos vekselyje. Ieškovas sutiko su 6 proc. mėnesinėmis palūkanomis, pasirašė vekselį. Po pasirašyto 1 000 Eur vekselio ieškovui ilgą laiką negrąžinant pinigų, ieškovas dar kartą kreipėsi į atsakovą, prašydamas paskolinti 500 Eur ir atvykęs pas atsakovą nurodė, jog šiuo metu negali grąžinti skolos, tačiau tai padarys gavęs darbo užmokestį. Atsakovas pinigus sutiko paskolinti, vekselio formą buvo parengęs pats atsakovas ir atsakovo gyvenamojo namo laiptinėje ieškovas pasirašė vekselį. Ieškovas žadėjo pinigus grąžinti po savaitės, gavęs darbo užmokestį. Ieškovas rašiklio neturėjo, todėl atsakovas ant 500 Eur vekselio pats parašė 4 proc. sutartas mėnesines palūkanas, skaičiuojamas nuo sumos, nurodytos vekselyje iki visiško skolos atsiskaitymo, ieškovas tai pasirašė. Susisiekęs su antstolių kontoros padėjėju, atsakovas nurodė, jog vekselis ieškovo buvo pasirašytas, tačiau iš vekselio reikia išieškoti tik mėnesines palūkanas. Pokalbio su antstolio metu išsiaiškinta, jog atsakovas ir antstolis nežinojo, jog nebuvo išieškomos 6 proc. mėnesinės palūkanos, todėl buvo išieškoma ne visa suma. Atsakovui susisiekus su ieškovu, jam buvo nurodyta, jog skolą jis mokės pagal antstolių parengtą mokėjimo grafiką.

7. Trečiasis asmuo notaras D. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo bylą spręsti savo nuožiūra, jam nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 10 d. priėmė dalinį sprendimą dėl pirmo ieškinio reikalavimo ir atmetė ieškovo reikalavimą panaikinti 2017 m. spalio 19 d. ieškovo pasirašytą 1 000 Eur paprastojo vekselio nuostatą ,,Nuo vekselio išrašymo dienos bus skaičiuojamos 6 procentų dydžio mėnesinės palūkanos iki visiško atsiskaitymo dienos“ bei Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notaro D. B. 2018 m. liepos 17 d. paprastojo vekselio vykdomojo įrašo dėl 1 045,93 Eur skolos nuostatą „Reikalauju išieškoti iš A. J. 6 procentų mėnesines palūkanas, numatytas Lietuvos Respublikos įsakomųjų bei Paprastųjų vekselių įstatymo 50 str. 1 d. 2 p.“, dėl likusių ieškinio reikalavimų teismas atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

9. Teismas nurodė, kad į bylą yra pateiktas atsakovo A. J. pasirašytas 2017 m. spalio 19 d. paprastasis vekselis dėl 1 000 Eur sumokėjimo A. M., kuris turi būti apmokėtas jį pateikus. Vekselyje nurodyta, kad vekselio davėjas pratęsia vekselio pateikimo apmokėjimui terminą iki 2018 m. spalio 31 d. Vekselyje nurodyta, kad nuo vekselio išrašymo dienos bus skaičiuojamos 6 procentų dydžio mėnesinės palūkanos iki visiško atsiskaitymo dienos. Šio vekselio pagrindu notaras D. B. 2018 m. liepos 17 d. atliko vykdomąjį įrašą dėl 1 000 Eur vekselio sumos, 6 proc. mėnesinių palūkanų, numatytų LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 7 straipsnyje, ir 6 proc. metinių palūkanų, numatytų LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte išieškojimo bei 15,93 Eur notaro atlyginimo už vykdomojo įrašo darymą, 30 Eur kitų išlaidų išieškojimo.

10. Byloje nėra ginčo, kad 2017 m. spalio 19 d. paprastasis vekselis buvo parengtas antstolių kontoros darbuotojo, jo tekstas suderintas su atsakovu ir pateiktas pasirašyti į antstolių kontorą atvykusiam ieškovui. 2021 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jam buvo reikalingi pinigai, kad jis nežinojo, kas ten per vekselis, vekselį skaitė, bet ne viską galėjo suprasti. Ieškovas, teismo posėdžio metu paklaustas, ar ir kaip tarėsi su atsakovu dėl pinigų skolinimo ir vekselio sąlygų iki jo pasirašymo, nurodė, kad jis telefonu paskambino atsakovui, šis paskyrė susitikimą antstolių kontoroje. Ieškovas galvojo, kad pasiims pinigus, grąžins su metinėmis palūkanomis, kontoroje susitarė dėl sąlygų: lapas jau buvo paruoštas, reikėjo tik pasirašyti. Ieškovas nurodė, kad vekselio apmokėjimo terminas jam netiko, bet tuo metu jis neturėjo kitos išeities. Į teismo klausimą, ar jis derėjosi dėl palūkanų dydžio, nurodė, kad jam labai reikėjo pinigų, tad jam palūkanos (100 ar 200 Eur ar mažiau) neturėjo reikšmės. Į teismo klausimą, ar kontoroje buvo aptarta palūkanų suma, mokėtina per mėnesį ar metus, nurodė, kad kontoroje buvo aptarta konkreti suma, ieškovo mokėtina per mėnesį, ta suma jam tiko. Po šių parodymų teismui paklausus, kodėl ieškinyje ieškovas nurodė, kad dėl mėnesinių palūkanų nesitarė, jei šias aplinkybes ką tik patvirtino teisme, jis nurodė, kad nesuprato teismo, kad jis kalbėjo apie paskutinį apsilankymą kontoroje, t. y. ne apie 2017 m. spalio 19 d. vekselio pasirašymą.

11. Teismui įvertinus ieškovo nurodytų aplinkybių dėstymą, kiek tai susiję su pinigų skolinimu ir pirmu susitikimu, nekilo abejonių (ieškovas ne kartą buvo perklaustas ir kartojo iš esmės tuos pačius parodymus), kad ieškovas teismui nurodė aplinkybes būtent dėl pirmo vekselio pasirašymo. Ieškovas gerai bendrauja lietuvių kalba, klausimus tiek pats, tiek su vertėjos pagalba suprato tinkamai, jų neperklausė, netikslino. Ieškovas patvirtino, kad antrą vekselį jis pasirašė ne kontoroje, atsakovas atėjo pas jį į namus, tad teismas taip pat iš šių paaiškinimų sprendė, kad klausimas dėl palūkanų buvo aptariamas būtent dėl pirmojo vekselio išdavimo. Įvertinęs, kad 2017 m. spalio 19 d. vekselio tekstą rengė antstolio kontora, kad šalys buvo nepažįstamos, atsakovas pasirinko sąlygas, kurioms esant jis skolins pinigus, ieškovui buvo išaiškintos šios sąlygos, kad jam labai buvo reikalingi pinigai ir, kaip pats nurodė, jam palūkanos neturėjo reikšmės, kad konkreti per mėnesį mokėtina palūkanų suma buvo aptarta, teismas negalėjo daryti išvados, kad ieškovas buvo nesąžiningai apgautas, suklaidintas dėl palūkanų dydžio. Liudytoju apklaustas A. A. patvirtino, kad jis neturi pagrindo abejoti, jog ieškovas buvo netinkamai supažindintas su vekselyje esančiomis sąlygomis, įskaitant ir palūkanas. Ieškovo įsivaizdavimas, kad turėjo būti skaičiuojamos ne mėnesinės, o metinės palūkanos, yra gynybinė taktika. Ieškovo įvardinta per mėnesį mokėtina palūkanų suma savo dydžiu negali būti metinių palūkanų dydžiu nuo 1 000 Eur sumos. Ieškovas nurodo, kad jis buvo suklaidintas ir vykdymo procese. Teismas pažymėjo, kad liudytojas A. A. nurodė, jog užvedant vykdomąją bylą 6 proc. mėnesinės palūkanos buvo nepastebėtos. Teismas nurodė, kad antstolio veiksmai (klaida) vykdomojoje byloje iš esmės neturi reikšmės ieškinio reikalavimui, kiek tai susiję su vekselio išdavimu ir galimu ieškovo suklydimu. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas panaikinti 2017 m. spalio 19 d. vekselyje nurodytą sąlygą dėl 6 procentų dydžio mėnesinių palūkanų skaičiavimo atmestinas kaip nepagrįstas, o netenkinus šio reikalavimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notaro D. B. 2018 m. liepos 17 d. paprastojo vekselio vykdomojo įrašo nuostatos dėl 6 procentų mėnesinių palūkanų.

12. Nors atsakovas pateikė išsamų atsiliepimą, tačiau jame aplinkybės nurodytos painiai, taip pat neaiškios 500 Eur grąžinimo aplinkybes, tarp jų ir data, dėl ko teismas ieškinio antro ir likusių reikalavimų pagal byloje pateiktus duomenis negali išspręsti, tuo labiau, kad atsakovas nedalyvavo nei viename teismo posėdyje ir nedavė paaiškinimų. Teismas sprendė, kad byloje būtina apklausti atsakovą, pripažįstant jo dalyvavimą teismo posėdyje, kad būtų nustatytos bylai svarbios faktinės aplinkybės (CPK 256 str.), todėl dėl likusių ieškinio reikalavimų bylos nagrinėjimą atnaujino iš esmės.

III. Apeliacinio skundo argumentai

13. Ieškovas A. J. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. dalinio sprendimo, kuriuo prašo dalinį sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti.

14. Nurodo, kad teismas padarė išvadą, dėl to apie kurio vekselio pasirašymą kalbėjo ieškovas, dėl nerišlios ieškovo argumentacijos ir aplinkybių painiojimo. Toks ieškovo paaiškinimų interpretavimas leido teismui, nesigilinant į bylos esmę ir netaikant teisės nuostatų dėl vartotojų apsaugos, priimti formaliai argumentuotą sprendimą. Nors teis­mas nurodė, kad ieškovas supranta lietuvių kalbą, tačiau ieškovas yra rusų tautybės, gyvena su rusų tautybės motina, neturi jokio išsilavinimo, dirba taksistu ir/ar kurjeriu, pagal jo gyvenimo būdą ir darbo specifiką jam nereikia niekur ilgai bendrauti ar dėstyti, nupasakoti sudėtingesnius įvykius, todėl ieškovas nesugebėjo tinkamai ir aiškiai lietuvių kalba išdėstyti aplinkybių žodžiu teismo akivaizdoje. Ieškovo atstovas atk­reipė teismo dėmesį, kad ieškovas, atsakydamas į klausimą, turėjo omenyje visai kitą susitikimą antsto­lio kontoroje, o ne 2017 m. spalio 19 d. paprastojo vekselio pasirašymo aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Daliniame sprendime yra nustatyta, kad į bylą su ieškiniu yra pateiktas ieškovo 2018 m. rugpjūčio 20 d. prašymas antstolio kontorai dėl skolos mokėjimo dalimis, būtent tai ir turėjo omenyje ieškovas, paklausas teisėjos, kad ieškovą tenkino antstolio pasiūlytų įmokų dydis, mokant jas dalimis; tuo tarpu teismas šį ieškovo parodymą susiejo su pirmojo vekselio palūkanų dydžio pasirašymu, kas yra akivaizdi įrodymų vertinimo klaida. Pasirašant 2017 m. spalio 19 d. vekselį, jokia kas mėnesį mokėta konkreti suma nebuvo ap­tarta. Teigti, kad buvo ieškovui išaiškinta mokėtinas kasmėnesinių palūkanų dydis neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, o pirmojo vekselio pasirašymo aplinkybės yra aprašytos ieškinyje, kurių ieškovas ir laikosi.

15. Teismo posėdyje buvo nustatyta, kad atsakovo pavedimu vekselį pa­rengė ir dalyvavo jo pasirašyme profesionalus tam reikalui įdarbintas antstolio kontoros darbuotojas, atstovavęs atsakovo interesus. Tokiu atveju, kuomet iš vienos pusės profesionalas parengia vekselį ir ats­tovauja vekselio gavėjo interesus, turėtų būti taikomos vartotoją ginančios nuostatos. Ieškovas, pagal savo išsilavinimą suprato ir tikėjosi, kad antstolio kontora veikia kaip oficiali valstybės įgaliota institucija, todėl pasitikėjo, kad palūkanos nebus didelės, o jei jos būtų didelės, jis apie tai bus tinkamai informuotas. 1 000 Eur vekselio su 6 proc. mėnesinėmis palūkanomis pasirašymui mutatis mutandis turi būti taikomos vartojimo kredito įstatymo nuostatos. Teismo posėdyje apklausto liudytojo A. A. atlikti veiksmai turi es­minių sutampančių bruožų su vartojimo kredito tarpininko veikla. Antstolio kontoroje dirbęs A. A. vekselio parengimo ir pasira­šymo vekselio gavėjo naudai veiksmus atliko už atlygį atsakovo - paskolos davėjo - interesais. Antstolio darbuotojas profesionaliai atstovavo tik paskolos davėjo interesus, tokiu atveju buvo pažeidžiamos ieškovo kaip vartotojo teisės.

16. Sudarant vekselio sandorį, ieškovui nebuvo pateikta pa­sirašyti jokia kredito sutartis. Ieškovas, negavęs kredito sutarties, vadovavosi antstolio oficialiai atsiųsta informacija. Antstolės nurodyme priverstinai nurašyti lėšas bei patvarkyme dėl vykdymo išlaidų buvo nurodyta, kad ieškovas yra skolingas tik 6 procentus metinių palūkanų, o ne 6 procentus mėnesinių palūkanų. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovui uždavus klausimą antstolės padėjėjui I. J., kad paaiškintų, kodėl nebuvo reikalaujama mokėti 6 procentų mėnesines palūkanas, jis tegalėjo atsakyti, kad tai tiesiog klaida, nes įprastai yra skaičiuojamos 6 procentų metinės, ir tik labai retais atvejais, kaip kad šiuo atveju, būna skaičiuojamos 6 procentų mėnesinės palūkanos. Ieškovas sąžiningai iš savo kuklaus atlyginimo atliko mokėjimus pagal šį susitarimą. Dėl vartotojus ginančių nuostatų ieškovo atžvilgiu netaikymo, pirmo­sios instancijos teismas pažeidė materialinę teisę. Tam, kas teikia vartojimo kreditą, tenka įrodinėjimo našta apie informavimo pareigos įvykdymą.

17. Atsakovas A. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

18. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

19. Byloje nustatyta, kad A. J. 2017 m. spalio 19 d. pasirašė paprastąjį vekselį dėl 1 000 Eur sumokėjimo A. M., kuris turi būti apmokėtas jį pateikus. Vekselyje nurodyta, kad vekselio davėjas pratęsia vekselio pateikimo apmokėjimui terminą iki 2018 m. spalio 31 d. Vekselyje nurodyta, kad nuo vekselio išrašymo dienos bus skaičiuojamos 6 procentų dydžio mėnesinės palūkanos iki visiško atsiskaitymo dienos. Šio vekselio pagrindu notaras D. B. 2018 m. liepos 17 d. atliko vykdomąjį įrašą dėl 1 000 Eur vekselio sumos, 6 proc. mėnesinių palūkanų, numatytų LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 7 straipsnyje, ir 6 proc. metinių palūkanų, numatytų LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte išieškojimo bei 15,93 Eur notaro atlyginimo už vykdomojo įrašo darymą, 30 Eur kitų išlaidų išieškojimo.

20. Ieškovas ieškinio reikalavimu, dėl kurio pirmosios instancijos teismas priėmė dalinį sprendimą, prašė panaikinti 2017 m. spalio 19 d. ieškovo pasirašytą 1 000 Eur paprastojo vekselio nuostatą ,,Nuo vekselio išrašymo dienos bus skaičiuojamos 6 procentų dydžio mėnesinės palūkanos iki visiško atsiskaitymo dienos“ bei Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notaro D. B. 2018 m. liepos 17 d. paprastojo vekselio vykdomojo įrašo dėl 1 045,93 Eur skolos nuostatą „Reikalauju išieškoti iš A. J. 6 procentų mėnesines palūkanas, numatytas Lietuvos Respublikos įsakomųjų bei Paprastųjų vekselių įstatymo 50 str. 1 d. 2 p.“.

21. Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis).Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007).

22. Vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Minėta, kad vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. CK 1.90 straipsnyje nustatyta galimybė pripažinti sandorį negaliojančiu iš esmės suklydus. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus. Šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, nerūpestingumo, neatidumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Teismai, spręsdami dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, privalo tirti ir vertinti CK 1.90 straipsnio taikymui nurodytų sąlygų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.).

23. Šiuo atveju apeliantas įrodinėja, jog jis buvo suklaidintas dėl pasirašytame vekselyje numatytų palūkanų, kadangi manė, jog yra nustatomos 6 proc. metinės, bet ne 6 proc. mėnesinės palūkanos. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas su atsakovu ginčo vekselį pasirašė antstolių kontoroje, vekselio tekstą parengė antstolis, ieškovui vekselio sąlygos tiko, jis vekselį pasirašė. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes ir teiginys, jog ieškovui buvo išaiškintas mokėtinas kasmėnesinių palūkanų dydis neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Byloje liudytoju apklaustas antstolių kontoros darbuotojas A. A. patvirtino, kad jis neturi pagrindo abejoti, jog ieškovas buvo tinkamai supažindintas su vekselyje esančiomis sąlygomis, įskaitant ir palūkanų dydžiu, kas paneigia apelianto argumentus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas, susipažinęs su paskolos suteikimo ir vekselio sąlygomis, būtų su jomis nesutikęs, prašęs jas koreguoti ar išversti į kitą kalbą. Nors ieškovas nurodo, kad yra rusų tautybės, tačiau kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas gerai bendrauja lietuvių kalba ir teismo klausimus tiek pats, tiek su vertėjos pagalba suprato tinkamai, jų neperklausė, netikslino. Nors ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, tačiau iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismo motyvai ir išvados yra pagrįsti byloje esančiais įrodymais ir šalių bei liudytojų paaiškinimais. Pats ieškovas apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, jog ketinamame pasirašyti vekselyje nurodytas pinigų grąžinimo terminas jam netiko, bet tuo metu jis neturėjo kitos išeities. Ieškovas nurodė, jog kadangi jam labai reikėjo pinigų, todėl jis nesiderėjo dėl palūkanų dydžio, jam palūkanos ir jų dydis neturėjo reikšmės. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvadomis dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo, tačiau nepateikia jokių įrodymų, paneigiančių tokias pirmosios instancijos teismo išvadas. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo teiginiai, jog turėjo būti skaičiuojamos ne mėnesinės, o metinės palūkanos yra deklaratyvaus pobūdžio, ieškovas jų nepagrindžia, tokie teiginiai laikytini gynybine taktika, siekiant sumažinti atsakovui mokėtiną pinigų sumą.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą nemato pagrindo spręsti, jog ieškovas ginčo vekselį pasirašė dėl suklydimo. Pagal CK 1.90 straipsnio 2 dalį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys turi būti vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Šiuo atveju vekselio pasirašymo faktas vyko antstolio kontoroje, kur dalyvavo antstolio darbuotojai, su kuriais dėl visų vekselio sąlygų (skolinamos sumos, palūkanų dydžio, grąžinimo termino ir pan.) ieškovas galėjo pasitarti, paprašyti, jog jam jos būtų išaiškintos. Antstolio kontoros darbuotojas byloje paliudijo, jog jis neturi pagrindo abejoti, jog ieškovas buvo tinkamai supažindintas su vekselyje esančiomis sąlygomis. Pats ieškovas byloje nurodė, jog kadangi jam labai reikėjo pinigų, jam nebuvo svarbus vekselyje įtvirtintas palūkanų dydis. Nors ieškovas įrodinėja, jog dėl kalbos nemokėjimo, išsilavinimo stokos jis buvo suklaidintas, tačiau jokie bylos įrodymai šių ieškovo teiginių nepatvirtina. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas antstolio klaida vykdomojoje byloje iš esmės neturi reikšmės ieškinio reikalavimui, kiek tai susiję su vekselio išdavimu ir galimu ieškovo suklydimu.

25. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje turėtų būti taikomos vartotoją ginančios nuostatos, jog ieškovui nebuvo pateikta pasirašyti jokia kredito sutartis. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), o CPK 312 straipsnyje imperatyviai draudžiama apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame procese galioja bendra taisyklė, kad apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo ir jį priėmęs teismas. Bylos medžiaga patvirtina, jog apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, aplinkybių, susijusių su vartojimo teisiniais santykiais, vartojimo kredito sutarties sudarymu neįrodinėjo, duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes į bylą nepateikė. Apeliantas nurodo, jog teismo posėdyje apklausto liudytojo A. A. atlikti veiksmai turi esminių sutampančių bruožų su vartojimo kredito tarpininko veikla. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje apklaustas asmuo yra antstolių kontoros darbuotojas, kuris dalyvavo derinant vekselio sąlygas ir ieškovui pasirašant ginčo vekselį. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog šis asmuo būtų veikęs kaip kredito tarpininkas ar būtų suinteresuotas bylos baigtimi. Byloje nei viena iš šalių neįrodinėjo, jog jas būtų sieję vartojimo kredito santykiai, tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

26. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-216/2007). Šiuo atveju byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog vekselio pasirašymo metu ieškovui tiko visos vekselio sąlygos, jis su jomis buvo susipažinęs, pasirašydamas vekselį įvertino visas sandorio sudarymo teisines pasekmes ir nebuvo suklaidintas dėl palūkanų dydžio.

27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog ieškovo apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. dalinį sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. dalinį sprendimą palikti nepakeistą.