Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

S. L., gim. (duomenys neskelbtini) Šilalės m., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, ūkininkas, dirbantis pagal verslo liudijimą, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklarauota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso( toliau - BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kaip matyti, kaltinamasis S. L. dėl padaryto nusikaltimo kaltu neprisipažino ir teigia, kad jis vairuodamas automobilį Audi A6“ ir sukdamas į kairę iš pagrindinio kelio, nematė priešpriešais atvažiuojančio motociklo ir tik pasukęs automobilį jis pajuto smūgį į automobilio užpakalinę dalį. Laiko, kad dėl autoįvykio yra kaltas motociklo vairuotojas, nes yra nustatyta, kad jis važiuodamas keliu viršijo tame kelio ruože nustatyta leistiną 90 km/h greitį, tai yra važiavo 107 km/h greičiu. Tai, kad jis nematė motociklo įtakoja tai, kad motociklas judėjo didesniu negu leistina greičiu ir dar truputį trukdė kelio nelygumai. Nukentėjusysis J. Š. negali tinkamai paaiškinti avarijos aplinkybių, nes jis po autoįvykio nieko gerai neatsimena, o tik atsimena, kad jis vairavo motociklą. Kad išsiaiškinti byloje esančias aplinkybes dėl eismo įvykio kilimo, buvo kreiptasi į Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistą, kuris 2016-11-07 pateikė išvadą, jog sumodeliavus tikėtiną transporto priemonių susidūrimo mechanizmą ir atlikus paskaičiavimus buvo nustatyta, kad tikėtina, jog techniniu požiūriu įvykio kilimui turėjo abiejų įvykio dalyvių veiksmai, tai yra automobilio vairuotojas, sukdamas į kairę iš pagrindinio kelio, keldamas grėsmę eismo saugumui , nedavė kelio priešinga kryptimi važiavusiam motociklininkui, kuris viršijo leistiną 90 km/h važiavimo greitį ir laiku nesustabdęs motociklo atsitrenkė į automobilį. Taip pat akte yra nurodyta, kad jeigu motociklo vairuotojas būtų važiavęs leistinu greičiu, tai jis būtų turėjęs techninę galimybę sustabdyti motociklą neprivažiuodamas susidūrimo vietos. Kad būtų išsiaiškintos autoįvykio kilimo priežastys, autoįvykio dalyvių veiksmai bei kitos autoįvykio kilimo priežastys, 2017-08-16 Lietuvos teismo ekspertizės centre buvo atlikta ekspertizė ir pateikta eksperto V. V. išvada, kurioje jis nurodė, kad abiejų vairuotojų veiksmai buvusioje kelio eismo situacijoje: automobilio „Audi A6“ vairuotojo S. L. veiksmai, - sukdamas į kairę, nepraleido priešpriešais atvažiuojančio motociklo „Suzuki GSX R1000“ ir su juo susidūrė, motociklo „Suzuki GSX R1000“ vairuotojo J. Š. veiksmai, - važiuodamas 107 km/h greičiu viršijo leistiną 90 km/h greitį ir dėl to prarado techninę galimybę stabdydamas išvengti eismo įvykio, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini. Taip pat buvo nustatyta, kad motociklo vairuotojas, važiuodamas leistinu 90 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su sukančiu į kairę automobiliu „Audi A6“ jį stabdydamas. Be to nustatė, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi A6“ vairuotojo S. L. veiksmai, - sukdamas į kairę nepraleido priešpriešais atvažiuojančio motociklo „Suzuki GSX R1000“ ir su juo susidūrė - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui, o motociklo vairuotojo veiksmai, kad jis viršijo leistiną greitį ir dėl to prarado techninę galimybę stabdymo išvengti eismo įvykio – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertas minėtas išvadas padarė remdamasis byloje esančiais duomenimis, kaltinamojo parodymais. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas V. V. paaiškino, kad jis išvadą dėl to, kad automobilio vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga autoįvykiui kilti grindė tuo, kad nors motociklo vairuotojas ir būtų važiavęs leistinu 90km/h greičiu, tai vis vien automobilio vairuotojas pasukęs į kairę dar nebūtų pilnai atlaisvinęs priešpriešinio eismo juostos, ir dėl to, automobilis vis tiek būtų sudaręs motociklui kliūtį. Šios jo nurodytos aplinkybės yra pažymėtos ir ekspertizės akte ir pagrįstos atitinkamais paskaičiavimais. Dėl to teismui nėra pagrindo netikėti, kad motociklui, važiuojant leistinu greičiu, automobilis dar nebūtų spėjęs, sukdamas į kairę, pilnai pasitraukti nuo priešpriešinės eismo juostos ir nekliudyti priešpriešais atvažiuojančiai transporto priemonei judėti pagrindiniu keliu. Kelių eismo taisyklių 109 punktas numato, kad „Sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms.“ Kadangi automobilio vairuotojas dėl aukščiau paminėtų priežasčių, sukdamas į kairę sudarė motociklo vairuotojui kliūtį, todėl laikytina, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 109 punktą. Tai, kad motociklo vairuotojas ir viršijo leistiną greitį, dėl ekspertizės akte nurodytų priežasčių, nelaikytina jog ir jo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga autoįvykio kilimui, šie jo veiksmai dėl greičio viršijimo yra laikytini, kaip turintys ryšį su autoįvykio kilimu, o ne pagrindinė sąlyga kilti autoįvykiui. Kaip matyti, kaltinamasis teigia, kad pastebėti motociklą trukdė ir motociklo greitis bei kelio ruožo nelygumai. Tačiau iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei iš eksperimento atlikimo protokolo, padarytų eismo įvykio nuotraukų matyti, kad kelias yra lygus jokių posūkių ir nuokalnių jame nėra. Ir tai patvirtina eksperimento metu gauti parodymai, kad automobilio „Audi A6“, vairuotojas S. L. galėjo pamatyti atvažiuojantį motociklą „Suzuki“ prieš 550 metrų ir 30 centimetrų, o motociklo „Suzuki“ vairuotojas J. Š. galėjo pamatyti S. L. vairuojamą automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš 601 metrą, o tai, įvertinant ekspertizės akte nustatytus atstumus, kurie buvo būtini transporto priemonei sustabdyti, yra pakankami, jog ir kaltinamasis ir nukentėjusysis galėjo vienas kito vairuojamas transporto priemones pamatyti ir jokie kelio nelygumai jiems netrukdė.

Įvertinus ir išanalizavus byloje nustatytas aplinkybes teismas laiko, kad yra įrodyta, jog teisiniu ir techniniu požiūriu automobilio vairuotojo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su autoįvykio kilimu, nes jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 109 punktą. Nusikalstama veika kvalifikuotina tinkamai pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kaip neatsargus nusikaltimas, nes autoįvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimas.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 d alis), nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, dėl nusikaltimo padarymo kilusias pasekmes. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, yra dirbantis, todėl jam tikslinga taikyti švelniausią bausmę- baudą. Kadangi nusikalstama veika buvo padaryta 2016-05-05, tai yra tuo metu, kai bazinio bausmių ir nuobaudų dydis buvo 37,66 Eur, todėl skaičiuojant MGL dydį vienas MGL prilygsta 37,66 Eur.

Civiliniai ieškiniai.

Kaip matyti, nukentėjusysis J. Š. pareiškė kaltinamajam S. L. ir ADB Compensa Vienna Insurance group“ ieškinį ( t.II b.l. 160-162, 171-173) , kuriuo prašė priteisti iš atsakovų solidariai 7000 Eur neturtinę žalą ir išlaidas susijusias su advokato teisine pagalba. Teismo posėdžio metu advokatas M. V. paaiškino, kad ieškinyje yra padaryta rašymo apsirikimo klaida ir šiuo metu advokato išlaidos sudaro ne 7000 Eur, kaip nurodyta ieškinyje, o galutinė suma sudaro 1996,50 Eur. Šią advokato išlaidų sumą ieškovas ir prašo priteisti.

Taip pat byloje civilinis ieškovas E. Š. pareiškė kaltinamajam S. L. ir ADB Compensa Vienna Insurance group“ ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų S. L. ir ADB Compensa Vienna Insurance group“ solidariai 3300Eur turtinei žalai atlyginti dėl nepataisomai sugadinto ieškovui priklausančio motociklo.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnį BPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, t. y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Kaip matyti, šioje byloje kaltinamojo automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) autoįvykio metu buvo draustas 2016-01-30 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi ( toliau- draudimo sutartis ) ADB „ CompensaVienna Insurance Group“ ( toliau -draudikas). Draudimo sutartis yra rizikos sandoris ( CK 6.160 straipsnio 3 dalis), t. y. ja draudikas nustatytų draudimo sumų ribose prisiima už draudėją nuostolių atsiradimo riziką dėl eismo įvykiu nuketėjusiems asmenims padarytos žalos. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį ( CK 6.254, 6.987 straipsniai ). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad nuo 2012 m. birželio 11 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Šiuo atveju šioje nuostolių dalyje draudikas prisiėmė už draudėją nuostolių riziką.

Sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiojo J. Š. ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas nurodo, kad CK6.250 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, sveikatos sutrikdymo trukmę, sunkumą, liekamuosius reiškinius, pasveikimo galimybes, asmens turėtų galimybių praradimą, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmę bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą, kurio padariniai –nukentėjusiajam J. Š. dėl galvos smegenų sukrėtimo, dešinės šlaunies plėštos žaizdos, kairės plaštakos II-jo delnakaulio lūžimo su poslinkiu, dešinės pėdos V-to padikaulio II- IV falangų distalinių dalių lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 190). Savo civiliniame ieškinyje( t. II b.l. 161,172) nukentėjusysis nurodo, kad dešinės šlaunies žaizdos su raumenų pažeidimu bei galvos smegenų sukrėtimu liekamieji reiškiniai tebesitęsia ir neaišku kada nukentėjusysis atgaus ankstesnes turėtas fizines galimybes. Byloje yra pridėti medicininiai dokumentai patvirtinantys nukentėjusiojo sužalojimus ir tai, kad jis gydėsi ligoninėje, kad jis iš karto po autoįvykio neatsiminė įvykio aplinkybių ( t. I b.l. 180-189). Tačiau byloje nėra duomenų apie tai koks jo sveikatos stovis yra šiuo metu, tai yra ar yra likę liekamieji reiškiniai dėl kūno sužalojimo ar galvos smegenų sutrenkimo. Dėl to, kad šie reiškiniai dėl galvos smegenų sutrenkimo yra likę, galima spręsti tik iš pačio nukentėjusiojo parodymų, kad jam šlubuoja atmintis ir yra kitų sužalojimo liekamųjų požymių. Teismas sutinka, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, fizinio skausmo, tačiau įvertinus tai, kad nėra byloje pagrįstų duomenų apie jo sužalojimo liekamuosius reiškinius, teismas laiko, kad įvertinus pažeistų vertybių svarbą, skirtingų interesų pusiausvyra, duomenis esančius byloje dėl sveikatos sužalojimo, kitas bylos aplinkybes, taip pat, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, laiko, kad neturtinės žalos dydis turi būti nustatytinas 3000 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje asmenims patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą buvo priteisiama nuo 2000 iki 40000 Eur. Teismų praktikoje asmenims patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą yra priteisima iki 10000 Lt neturtinė žala (Nr. 2K-461/2010 – 10000 Lt / 2896,20 EUR, Nr. 2K-200/2010 – 10000 Lt / 2896,20 EUR, Nr. 2K-64/2009 – 10000 Lt / 2896,20 EUR) Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kad ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkintinas iš bendraatsakovo kaltinamojo, nes pareiga atlyginti neturtinę žalą tenka draudikui, todėl nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iš draudiko tenkintinas iš dalies ir priteistina iš jo 3000 Eur neturtinė žala, o likusi ieškinio dalis draudiko atžvilgiu atmestina ir kaltinamojo S. L. atžvilgiu ieškinys atmestinas.

Sprendžiant klausimą dėl civilinio ieškovo E. Š. pareikšto civilinio ieškinio ( t.II b.l. 180) dėl 3300 Eur turtinės žalos atlyginimo ( t.3 b.l.180) iš bendraatsakovių draudiko ir kaltinamojo solidariai, tai vertinant draudiko 2018-12-27 papildomus paaiškinimus dėl šio ieškinio ( t.3 b.l. 47) matyti, kad jis sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu ir pateikė motociklo vertės apskaičiavimą, kuriame nurodyta, kad skirtumas tarp vardinės ir likutinės motociklo vertės sudaro 3314 Eur. Kadangi byloje yra įrodyta, kad motociklas yra sugadintas autoįvykio metu ir jis priklauso civiliniam ieškovui E. Š. pagal 2015-05-15 pirkimo – pardavimo sutartį ( t. 3 b.l. 59) , todėl ieškinys yra tenkintinas ir bendraatsakovo draudiko ir priteistina ieškinio suma 3314 Eur padarytai žalai atlyginti, nes civilinis ieškovas šį ieškinį palaiko, o ieškinys kaltinamojo S. L. atžvilgiu, dėl tų pačių nurodytų aplinkybių, kaip ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestinas.

Proceso išlaidos.

Byloje yra Tauragės AVPK prašymas ( t. II b.l. 131) dėl pripažinimo proceso išlaidomis ikiteisminio tyrimo metu turėtas išlaidas sudarančias 433,70Eur už automobilio ir transporto priemonės nuvežimo į saugojimo aikštelę ir saugojimą, o taip pat prašymas ( t. II b.l. 133) dėl pripažinimo proceso išlaidomis kraujo paėmimo išlaidas ligoninėje, sudarančias 5 ,36 Eur. Dėl klausimo apie pripažinimo bylinėjimosi išlaidomis 433,70 Eur už dviejų transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą aikštelėje pagrindimo, yra pridėta sąskaita – faktūra ( t. II b.l. 132), kurioje nurodyta, kad dviejų transporto priemonių nuvežimo paslaugos įvertintos 29,76 Eur, saugojimo paslaugos 672,30 Eur, saugojimo paslaugos transporto priemonių virš 3,5 t , 74, 40 Eur, viso išlaidos sudaro 939,52 Eur. Kadangi prašoma pripažinti proceso išlaidomis suma- 433,70 Eur nesutampa su pateiktoje sąskaitoje faktūroje nustatyta suma 939,52 Eur bei teismo posėdžio metu prokuroras neprašė šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis, todėl teismas negali dėl duomenų trūkumų savo iniciatyva nustatyti tikslios šių pripažintinų proceso išlaidomis sumų ir jas išieškoti iš kaltinamojo. Dėl to šis klausimas, dėl pripažinimo procesinėmis išlaidomis nurodytų sumų, šioje baudžiamojoje byloje nenustatinėjamas ir nepriteisiamas.

Kitas prašymas dėl pripažinimo procesinėmis išlaidomis 5,36 Eur už tiriamosios medžiagos- kraujo paėmimo iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo yra netenkintinas, kadangi išlaidos dėl kraujo paėmimo ir tyrimo yra tiesiogiai susijusios su nusikaltimo dalyko įrodinėjimu ir valstybės pareiga finansuoti šias išlaidas bei šias išlaidas apmokėti iš savo biudžeto, nes priešingu atveju susidarytu situacija, kad bet kuris ikiteisminio tyrimo veiksmas, jo sąnaudos (popierius, ekspertizės, sulaikymo, suėmimo išlaidos) galėtų būti apskaičiuojamos ir pripažįstamos proceso išlaidomis.

Byloje taip pat yra pateikti įrodymai apie nukentėjusiojo turėtas išlaidas dėl advokato M. V. atstovavimo šios bylos ikiteisminiame tyrime ir atstovavimo teisme. Kaip matyti, nukentėjusysis J. Š. advokatui už skundų rašymą ikiteisminiame tyrime sumokėjo 1452 Eur, tai yra vieną kartą sumokėjo 363Eur, o kitus šešis kartus po 181,50 Eur ( t. 3-b.l. 10,12,14,15,17,20,21). Už civilinio ieškinio parašymą buvo sumokėta 363 Eur( t. 3 b.l. 23), o už atstovavimą teisme buvo sumokėta 181,50 Eur. Viso nukentėjusysis advokatui sumokėjo 1996,50 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Tačiau įvertinus visas aplinkybes, susijusias su advokato atstovavimo išlaidų atlyginimu, teismas laiko, kad advokatas pagrįstai rašė skundus, nes ši byla buvo nutraukiama tris kartus, prašoma priteisti suma yra racionali, atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, todėl nėra pagrindo jos mažinti. Ši galutinė išlaidų suma yra pripažįstama procesinėmis išlaidomis ir priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai. ( BPK 103 straipsnio 1dalies 6p., BPK 104 straipsnio 2dalis, BPK 106 straipsnio 2dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 302-304 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. L. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 30 MGL, sudarančią 1129,80 EUR ( tūkstantį šimtą dvidešimt devynių eurų 80 centų) baudą, ją sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 6801, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad nesumokėjus baudą, ji bus išieškoma priverstinai, o ją sumokėjus baudos įmokos kvitą pristatyti nuosprendį priėmusiam teismui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo J. Š. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance group“ nukentėjusiojo J. Š. naudai 3000 Eur ( tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje civilinį ieškinį beandraatsakovų ADB „Compensa Vienna Insurance group“ ir kaltinamojo S. L. atžvilgiu atmesti.

Civilinio ieškovo E. Š. civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš ADB „Compensa Vienna Insurance group“ E. Š. naudai 3314 Eur ( tris tūkstančius tris šimtus keturiolika eurų ) turtinei žalai atlyginti, o civilinį ieškinį kaltinamojo S. L. atžvilgiu atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo S. L. nukentėjusiojo J. Š. naudai 1996,50 Eur ( tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 50 cnt) advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.