- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-2488-260/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-02617-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Algirdas Remeika, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- D. R. M., E. P., L. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Mitkaus ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-5598-638/2012 pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovams D. R. M., E. P., L. D. ir atsakovės D. R. M. priešieškinį ieškovei I. P., atsakovams E. P., L. D. dėl naudojimosi tvarkos bendrąja nuosavybe nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė I. P. ir atsakovai yra namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturčiai. Ieškovė nesutaria su atsakove D. R. M. dėl naudojimosi namo patalpomis ir namų valdos žemės sklypu. Ieškovė norėtų, kad atsakovė D. R. M. įsirengtų į namą atskirą įėjimą.
Šalies argumentai
Patikslintu ieškiniu (t.I, b.l. 84-86, 115, žemės sklypo planas b.l.21, namo patalpų planas b.l. 62) ieškovė prašė:
1) nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu lA¹/ž, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskiriant ieškovei I. P. naudotis patalpas, pažymėtas indeksais I-1, I-3, I-5, I-6, I-7, I-10, I-11, I-12, I-13, I-14, I-15,I-16; atsakovui E. P. paskiriant bendrai su kitais bendraturčiais naudotis patalpas I-3, I-5, I-6, I-7, I-8, I-9; atsakovei D. R. M. paskirti naudotis namo patalpa, pažymėta I-2 ir bendrai su kitais bendraturčiais paskiriant naudotis patalpas I-3, I-5, I-6, I-7, I-8, I-9; atsakovei L. D. paskirti naudotis patalpa, pažymėta I-4, ir bendrai su kitais bendraturčiais naudotis patalpas I-3, I-5, I-6, I-7, I-8, I-9;
2) įpareigoti atsakovę D.R.M. už savo lėšas įsirengti atskirą įėjimą/išėjimą iš namo esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpoje pažymėtoje I-2;
3) tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirti bendrasavininkams naudotis pagal žemės sklypo nustatytą naudojimosi tvarką, t.y. kiekvienam bendraturčiui prižiūrėti, tvarkyti ir t.t. tas tvoros dalis, kurios yra jų naudojamoje žemės sklypo dalyje;
4) vartelius, esančius namų valdos žemės klypo dalyje F, paskirti naudotis ieškovei;
5) kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirti bendrasavininkams naudotis bendrai;
6) nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, paskiriant ieškovei naudotis žemės sklypo dalis, plane pažymėtas „b, e, f“ raidėmis, atsakovei D. R. M. paskiriant naudotis žemės sklypo dalis, pažymėtas „ a, g“, raidėmis, o žemės sklypo dalis, pažymėtas „c, d“ paskirti naudotis visiems bendraturčiams bendrai;
7) priteisti iš atsakovės D. R. M. bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė D. R. M. pareiškė priešieškinį (t.I, b.l. 99-101, patalpų planas b.l.102, žemės sklypo planas b.l.104), kuriuo prašė:
1) nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu lA¹/ž, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskiriant ieškovei naudotis patalpas: I-1, I-10, I-12, I-14, I-15, I-l6 ir bendrai su kitais bendraturčiais naudotis patalpas I-11, I-3, I-9, I-7, I-8, I-13; paskiriant atsakovei L. D. naudotis patalpą I-2 ir bendrai naudotis patalpas I-11, I-3, I-9, I-7, I-8, I-13, I-6; paskiriant atsakovei D. R. M. naudotis patalpas I-4, I-5 ir bendrai naudotis patalpas I-11, I-3, I-9, I-7, I-8, I-13, I-6, paskiriant atsakovui E. P. bendrai naudotis patalpas: I-3, I-11, I-9, I-7, I-8, I-13, I-6;
2) nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal namų valdos žemės sklypo ribų planą, 1994-05-03 parengtą UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“ ir 1997-06-09 patvirtintą Kauno miesto Žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje, paskiriant naudotis ieškovei I. P. žemės sklypo dalimis A ir Al, t.y. 86,5 m²; atsakovėms D. R. M. ir L. D. bendrai naudotis paskiriant žemės klypo dalį B, t.y. 54 m²; atsakovui E. P. paskiriant naudotis žemės klypo dalį C, t.y. 5,5 m²; bendrai šalims I. P., D. R. M., L. D. ir E. P. paskiriant naudotis žemės sklypo dalį D, t.y. 281 m²;
3) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu (b.l. 182-186, t.I) ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas ir kiti kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė), esantys (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso šalims dalimis: ieškovei I. P. priklauso 47/80 dalys pastato ir kiemo statinių, atsakovui E. P. - 15/400 dalių pastato ir kiemo statinių, L. D. – 3/16 dalys pastato ir kiemo statinių, D. R. M. - 75/400 dalys gyvenamojo namo ir kiemo statinių. Pagal 1988-08-08 statybos inspektoriaus pažymą Nr. 136 priestatai 2a1p ir 3a1p prie gyvenamojo namo 1A1žp yra įregistruoti I. P. nuosavybe. Naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nebuvo nustatyta. Ieškovė prašė paskirti jai naudotis patalpas I-1, I-3, I-5, I-6, I-7, ir tas pačias patalpas I-1, I-3, I-5, I-6, I-7 prašė paskirti naudotis visiems kitiems bendraturčiams bendrai. Atsakovui E. P. pagal ieškovės siūlomą variantą neskiriama jokia izoliuota patalpa, visi atsakovai paliekami be įėjimo į gyvenamąjį namą, nes abi patalpas, kuriose yra įėjimai - I-13 ir I-16 ieškovė prašo paskirti tik jai. Taip pat ieškovė prašė įpareigoti atsakovę D.R. M. įsirengti sau įėjimą į namą per patalpą I-2. Pagal ieškovės siūlomą variantą be įėjimo į gyvenamąjį namą liktų atsakovai L. D. ir E. P., jeigu D.R. M. ir įsirengtų įėjimą per patalpą I-2, tai kiti atsakovai negalėtų šiuo įėjimu naudotis, nes tai yra D.R. M. siūloma skirti naudotis izoliuota patalpa. Teismas sprendė, kad ieškovės siūlomas naudojimosi patalpomis variantas yra netinkamas, pažeidžiantis bendraturčių teises ir interesus. Atsakovė D.R. M. prašė paskirti jai naudotis patalpas I-4 ir I-5. Tačiau teismas nustatė, kad patalpoje I-5 yra vandentiekio įvadas visam namui, todėl ši patalpa turi būti prieinama kiekvienam bendraturčiui, jeigu reikėtų taisyti įvadą, užsukti ar atsukti vandenį. Teismas sprendė, kad atitinkamai visiems bendraturčiams turėtų būti paskirta bendrai naudotis patalpa I-3, per kurią galima patekti į patalpą I-5, todėl nepagrįstu laikė atsakovės siūlymą ieškovei neskirti naudotis šios patalpos. Ieškovė nesutiko, kad patalpa I-4 būtų paskirta atsakovei D.R. M., nes faktiškai šia patalpa naudojasi atsakovė L. D.. Taip pat ieškovė nesutiko, kad patalpa I-11 būtų paskirta naudotis bendrai, nors atsakovai teigė, kad toje patalpoje yra įėjimas į rūsio duobę, iškastą po namu. Dėl nurodytų argumentų teismas sprendė, kad ir atsakovės pasiūlytas variantas yra netinkamas, pažeidžiantis ieškovės teisę į naudojimąsi patalpa I-5, priėjimą prie vandentiekio įvado. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo teismas sprendė, kad ieškovės siūlomas variantas yra netinkamas, nes sklypo dalis aplink pastatą turėtų būti paskirta bendram naudojimui, sklypo dalyje „f“ yra varteliai į sklypą, kuriais naudojasi visos šalys ir kurie yra pastatyti už bendrus šalių pinigus, todėl negalėtų būti paskirta ieškovei. Kitoje sklypo dalyje, kuri galėtų būti dalinama bendraturčiams, siūloma dalis nustatyti tik ieškovei ir atsakovei, neįvertinant, kad yra ir kiti du bendraturčiai – L. D. ir E. P., todėl ieškovės siūlomą naudojimosi tvarkos variantą teismas laikė neužtikrinančiu visoms šalims vienodas galimybes apeiti aplink namą. Atsakovės pasiūlytą variantą teismas laikė pažeidžiančiu kitų šalių interesus, neatitinkančiu faktiškai nusistovėjusios naudojimo tvarkos. Ieškovės reikalavimą paskirti naudotis tvora pagal sklypo dalis teismas netenkino, nes naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo nustatyta nei pagal ieškovės, nei pagal atsakovės pateiktus variantus. Reikalavimą vartelius paskirti naudotis ieškovei teismas taip pat netenkino, nes įėjimu į sklypą pro vartelius turi teisę naudotis visi bendraturčiai, be to varteliai yra įrengti bendraturčių lėšomis. Reikalavimo kiemo aikštelę paskirti šalims naudotis bendrai, nesant tarp šalių ginčo ir duomenų, kad ieškovei yra kliudoma naudotis, teismas taip pat netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 2-11, t.II) ieškovė I. P. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą iš dalies, tenkinant ieškovės I. P. ieškinį iš dalies: nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu 1A1/ž, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus numeris (duomenys neskelbtini): paskiriant ieškovei I. P. naudotis patalpomis, kurių indeksai I-1, I-10, I-11, I-12, I-13, I-14, I-15, I-16, paskirti atsakovei D. R. M. naudotis patalpa, pažymėta indeksu I-2, paskirti atsakovei L. D. naudotis patalpa, pažymėta indeksu I-4, paskiriant atsakovams E. P., L. D. ir D. R. M. bendrai naudotis patalpas, pažymėtas indeksais I-8, I-9, paskirti ieškovei I. P. ir atsakovams E. P., L. D. ir D. R. M. bendrai naudotis patalpas, pažymėtas indeksais I-3, I-5, I-6, I-7, įpareigoti ieškovę I. P. už savo lėšas įrengti atskirą įėjimą/išėjimą iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, patalpoje, pažymėtoje indeksu I-7, pagal atsakovų paruoštą projektą; paskirti tvorą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams naudotis pagal žemės sklypo nustatytą naudojimosi tvarką, t.y., kiekvienam bendraturčiui prižiūrėti, tvarkyti ir t.t. tas tvoros dalis, kurios yra jų naudojamoje žemės sklypo dalyje; vartelius, esančius namų valdos žemės sklypo dalyje F, paskirti naudotis ieškovei; nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, paskiriant ieškovei I. P. naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais „b, e, f“, atsakovei D. R. M. paskirti naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtais indeksais „a ir g“, o žemės sklypo dalis, pažymėtais indeksais „c ir d", paskirti naudotis visiems bendraturčiams bendrai; priteisti ieškovės I. P. naudai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus kvitus.
Apeliantė nurodė, kad ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių aplinkybių:
Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė faktines aplinkybes. Teismas be jokio teisinio pagrindo patalpą I-13 priskyrė visiems bendraturčiams. Pagal 1988-08-08 statybos inspektoriaus pažymą Nr.136 priestatai 2a1p ir 3a1p prie gyvenamojo pastato 1A1žp yra įregistruoti ieškovės vardu, priestatuose esančios patalpos, pažymėtos indeksais I-13, I-14, I-15 ir I-16 yra ieškovės asmeninė nuosavybė, todėl šios patalpos turėjo būti priskirtos ieškovės valdymui ir naudojimui. Priestatų 2a1p ir 3a1p projektavimo, statybos ir įteisinimo momentu nei vienas iš atsakovų nebuvo įgijęs nuosavybės teisių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl ieškovės teisių į pastatytus daiktus, t.y. priestatus 2a1p ir 3a1p prie gyvenamojo namo 1A1žp, kuriuose yra patalpos pažymėtos indeksais I-13, I-14, I-15 ir I-16 ir tokiu būdu netinkamai aiškino ir taikė CK 4.48 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapsvarstė ieškovės pateikto varianto dėl įėjimo/išėjimo įrengimo į bendro naudojimo patalpą I-7. Tenkinant šį reikalavimą būtų išvengta konfliktinių situacijų tarp bendraturčių. Ieškovė pateikė ne tik projektą dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo, bet ir projektą ruošusio specialisto aiškinamąjį raštą, kurio pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl jo įrodomosios reikšmės, nagrinėjant iškilusį ginčą. Šiame rašte paaiškinama, kad nustačius naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, pagal pateiktą planą, atsakovų interesai nebūtų pažeisti, kadangi yra galimybė įrengti net du įėjimus/išėjimus į gyvenamąjį namą. Teismas galėjo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu pilnai, o reikalavimą įpareigoti atsakovę D. R. M. įrengti įėjimo/išėjimo duris iš gyvenamojo namo patalpos 1-2 tenkinti iš dalies, įpareigojant ieškovę įrengti įėjimą/išėjimą patalpoje I-7 pagal atsakovų paruoštą projektą. Ieškovė sutinka įrengti atskiras lauko duris gyvenamojo namo patalpoje 1-7 savo asmeninėmis lėšomis, pagal atsakovų parengtą projektą, jeigu dėl to netenkintinas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo.Byloje pateiktos elektros energijos tiekimo, dujų ir vandens tiekimo sutartys patvirtina, kad prašoma nustatyti naudojimosi tvarka nepakenks atsakovų teisėms ir interesams, neribos jų teisių dėl dujų, vandens ar elektros tiekimo. Apeliacinis skundas turėtų būti tenkinamas ir dėl to, kad ieškovė sutinka, kad visi atsakovai, išskyrus ieškovę, bendrai naudotųsi bendro naudojimosi patalpomis I-8 ir I-9, kuriose yra įrengta vonia ir tualetas. Taip pat ieškovė atsisakytų savo dalies į patalpą I-6, jeigu atsakovai sutiktų kooperuodamiesi ir savo jėgomis ir lėšomis įsirengti atskirą įėjimą į atskiram bendraturčiui ar bendro naudojimo patalpas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad varteliai žemės sklype „F“ yra pastatyti už visų bendraturčių lėšas. Ieškovės teigimu, tiek vartai, tiek varteliai buvo pastatyti dar 1983 metų gegužės mėnesį, kai nei vienas iš atsakovų nesinaudojo gyvenamuoju namu. Varteliais į gyvenamąjį namą ieškovė naudojosi viena iki atsakovai atsikėlė gyventi, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino.Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė klaidingą išvadą, kad ieškovės pateiktas naudojimosi tvarkos žemės sklypu projektas pažeidžia atsakovų kaip bendraturčių teises. Žemės sklypo dalimi, kurią ieškovė prašė jai priskirti, ieškovė naudojasi nuo pats gyvenimo name pradžios, ši žemės sklypo dalis yra prižiūrima. Atsakovei tenkančio žemės sklypo dalis yra apleista ir neprižiūrima. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką. Ieškovė yra įrengusi taką nuo vartelių iki jai priklausančio priestato dalies, žemės sklypo dalyje ieškovė yra pasistačiusi šiltnamį dar 1983 metais. Iki šiol nei vienas iš buvusių ir esamų bendraturčių netrukdė naudotis ieškovei priklausančiu šiltnamiu. Atsakovai L. D. ir E. P. negali pretenduoti į žemės sklypo dalį asmeniniam naudojimui pagal jiems tenkančias dalis bendrojoje nuosavybėje, todėl nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovės siūloma tvarka nepriimtina dėl to, kad atsakovams L. D. ir E. P. nėra priskiriama žemės sklypo dalis asmeniniam naudojimui.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad varteliai pastatyti už visų bendraturčių bendras lėšas. Tarpiniai darbų atlikimo aktai patvirtina, kad ieškovė buvo vienintelė tiek vartelių, tiek vartų užsakovė ir statytoja. Tiek vartai, tiek varteliai yra įrengti šalimais. Atsakovų nei teisės, nei interesai nebus pažeisti, kadangi jie galėjo, gali ir po teismo sprendimo galės patekti į jiems priklausančias patalpas ir žemės sklypo dalį. Reikalavimą dėl naudojimosi varteliais tvarkos nustatymo ieškovė pareiškė vienu tikslu, kadangi atsakovė D.R. M. piktnaudžiauja savo teisėmis, tyčia gadina įrengtus vartelius, naikina tiek sutvarkytą aplinką, tiek įėjimą į patalpą I-16. Be to atsakovams visiškai nereikalingas patekimas pro vartelius prie namo dalies, į kurią patenkama į ieškovei priklausančią gyvenamojo namo dalį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 53-62, t.II) atsakovės D.R. M. ir L. D. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė keičia savo reikalavimą ir teismo prašo įpareigoti ieškovę už savo lėšas įrengti atskirą įėjimą/išėjimą iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, patalpoje 1-7 pagal atsakovų paruoštą projektą. Toks reikalavimas yra nepagrįstas ir atmestinas. Patalpa 1-7 yra virtuvė, kurią ieškovė prašo paskirti naudotis visiems 4 bendraturčiams, ir kurios naudojimasis siejamas su jos kapitaliniu remontu, kuriam būtinas projektas, visų bendraturčių sutikimas bei savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas. Ieškovės reikalavimu minėtą projektą privalo paruošti atsakovai, o tai taip pat susiję su tam tikromis nemažomis išlaidomis ir teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl patalpoje 1-2 išėjimo/įėjimo įrengimo teismas pagrįstai nurodė, kad įpareigoti bendraturtę įsirengti sau atskirą įėjimą į namą tai išvestinis reikalavimas ir nėra teisinio pagrindo apsunkinti bendraturtį lėšų reikalaujančiais įpareigojimais. Ieškovė turės net tris įėjimus į namą, o atsakovai vieną, kuris bus įrengtas toje patalpoje, kurioje nėra tinkamas įrengti nei vienam iš atsakovų. Ieškovė nepateikė teismui bei šalims projektinio pasiūlymo bei įrodymų dėl galimybės įrengti duris vietoje vienintelio lango patalpoje 1-7. Patalpoje 1-7 (virtuvėje) įrengti duris į lauką galima būtų tik likviduojant virtuvėje esantį vienintelį langą, kas bendratučiams (atsakovams) yra visiškai nepriimtina, nes šioje virtuvės patalpoje jokios kitos ventiliacijos nėra ir toks ieškinio reikalavimo patenkinimas prieštarautų teismų praktikoje suformuluotiems Aukščiausiojo Teismo nurodytiems kriterijams. Ieškovės siūloma naudojimosi patalpomis tvarka neatitinka ir bendraturčių nuosavybės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovei priklauso 47/80 dalys arba 56,588 kv.m. Atskiram naudojimuisi ji prašo jai paskirti 8 patalpas (49,92 kv.m.) bei bendrai su kitais 4 bendraturčiais 4 patalpas (20,54 kv.m.):4). Viso 55,055 kv.m. Atsakovei D.R. M., kuriai priklauso 75/400 dalys arba 18,06 kv.m. bendro ploto - patalpą I-2/11,86 kv.m. atskiram naudojimuisi bei 6 patalpas bendrai su kitais bendraturčiais (6,125 kv.m.), kurių bendras plotas 17,985 kv.m. Atsakovei L. D. priklauso 3/16 dalys arba 18,06 kv.m. bendro namo ploto, o siūloma paskirti jai naudotis tik vieną patalpą I-4/11,02 kv.m. bei bendrai 6 patalpas (6,125 kv.m), viso 17,985 kv.m. Bendraturčiui E. P. priklauso 15/400 arba 3,612 kv.m. Jam siūloma paskirti naudotis 6 bendromis patalpomis (6,125 kv.m. ploto). Naudojimasis bendromis patalpomis (o jų net 6) tik dar labiau skatins konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą, o ne priešingai, todėl ieškovės pasiūlymas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nepriimtinas. Iš patalpos I-11 yra įėjimas į rūsį, elektros skaitiklis, tačiau šią patalpą ieškovė siūlo skirti naudotis tik jai vienai. Toks reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas. Nepagrįstas ir apeliantės motyvas, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ir neatsižvelgė, kad jo 11 punkte nurodyta pastaba, jog gyvenamojo namo priestatai 2alp ir 3alp yra įregistruoti I. P. nuosavybe. Priestatuose esančių patalpų plotai yra įskaičiuoti į namo bendrąjį naudingą plotą, t.y. 96,32 kv.m. Ieškovė bei atsakovai yra bendraturčiai ir viešajame registre jų nuosavybės įregistruotos ne konkrečiomis patalpomis, bet bendrojoje dalinėje nuosavybėje atitinkamai dalimis - I. P. - 47/80 dalys, E. P. - 15/400 dalių, D.R. M. – 75/400 dalių, L. D. - 3/16 dalių. Šių duomenų ieškovė neginčijo. Apeliantės nurodyta pastaba registro išraše neturi jokios reikšmės teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.
Atsiliepime atsakovės D. R. M. ir L. D. nurodo, kad nepagrįstas ir apeliantės teiginys, kad patalpą I-13 teismas paskyrė visiems bendraturčiams, panaikindamas ieškovės nuosavybės teises į šią patalpą. Teismas nenustatė jokios naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių, tik nurodė, kad bendraturčiai naudojasi patalpa I-13, kad patektų į kitas jų naudojamas patalpas. Ieškovei paskyrus naudotis abi patalpas, kuriose yra įėjimai į namą (I-13 ir I-16), kitų bendraturčių teisės akivaizdžiai būtų pažeistos, nes bendraturčiai liktų be įėjimo į gyvenamąjį namą. Iki rekonstrukcijos šalys patekdavo į namą iš buvusios patalpos 1-12, o dabar patalpa 1-13, kurią ieškovė prašo paskirti naudotis tik jai vienai, nors joje įrengtas atsakovei D.R. M. priklausantis elektros skaitiklis (su ja sudaryta atskira sutartis). Kad patekimas buvo per patalpą 1-12 (dabartinė patalpa 1-13), patvirtina 1981 metų patalpų planas (b.l. 68, t.II). Bendraturčiams priklauso gyvenamasis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl kiekvienam bendraturčiui turi būti palikta galimybė apeiti aplink jį, tvarkyti sienas, stogą, langus, duris ir t.t. Pagal ieškovės pateiktą planą tokios galimybės bendraturčiai neturi. Aplink namą nėra nustatytas 1 m. pločio bendro naudojimo žemės sklypas. Apeliantė neatsižvelgia, jog nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, būtina atsižvelgti į naudojimosi daiktu racionalumą ir efektyvumą. Ieškovė siūlo atsakovei D.R. M. naudotis dviem atskirais žemės sklypais „g„ ir „a“, kurie yra priešingose žemės sklypo pusėse. Sklypo „g“ dalies neįmanoma panaudoti racionaliai. Jis yra po L. D. bei po D.R. M. kambarių langais ir tai akivaizdžiai pažeistų ne tik atsakovės D.R. M. teises, nes negalėtų tinkamai ir racionaliai naudotis šia sklypo dalimi, bet būtų pažeistas ir L. D. privatumas, o taip pat jai būtų apribota teisė naudotis žeme po savo kambario langu, todėl toks pasiūlymas neatitinka nei protingumo, sąžiningumo, nei teisingumo principų. Sklypo dalimi „d“ neįmanoma naudotis, nes ji užimta kaimyno sklypu. Ieškovė sau prašo paskirti žemės sklypą, pažymėtą „f“. Jame yra varteliai, kuriais visi bendraturčiai naudojasi eilę metų. Varteliai buvo įrengti už visų surinktus pinigus ir tai patvirtino ir kiti atsakovai. Atsakovės teismui pateiktas projektas dėl naudojimosi žemės sklypu nepažeidžia nei vieno iš bendraturčių teisių, todėl naudojimosi žemės sklypu tvarka galėtų būti nustatyta pagal jį. Nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, atitinamai kiekvienas turės teisę ir galimybę rūpintis varteliais ar tvora, esančia paskirtoje žemės sklypo dalyje. Visiškai neturi reikšmės, kad tvoroje įrengti varteliai yra šalia ieškovės prašomų paskirti patalpų. Jie yra bendro naudojimo ir priklauso visiems bendraturčiams naudotis bendrai. Apeliantės su skundu pateikti įrodymai nepriimtini, nes apie juos ieškovė jau žinojo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu ir turėjo visas galimybes juos pateikti iki ginčijamo sprendimo priėmimo. Ieškovė naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, todėl turėjo elgtis sąžiningai.
Atsakovas E. P. atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 69,t.II) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Byloje nustatyta, kad ieškovė I. P. bei atsakovai D. R. M., L. D. ir E. P. yra 0,0427 ha žemės sklypo (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), 96,32 kv.m ploto gyvenamojo namo (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių – tvoros, kiemo aikštelės (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, savininkai. Ieškovei I. P. nuosavybės teise priklauso 251/427 dalys žemės sklypo ir 47/80 dalys gyvenamojo namo ir kitų statinių, atsakovėms D. R. M. ir L. D. – kiekvienai po 80/427 dalis žemės sklypo ir po 18/80 dalių gyvenamojo namo ir kitų statinių, atsakovui E. P. – 16/427 dalių žemės sklypo ir 3/80 dalys gyvenamojo namo ir kitų statinių ( Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai - t. I, b.l.14-15, 72-73, 165-172).
Ieškovė I. P., ieškiniu ( t. I , b.l. 3-6) prašiusi atidalinti jai dalį gyvenamojo namo patalpų iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatyti naudojimosi tvarką likusioje namo dalyje, nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, patikslintu ieškiniu (t. I, b.l. 84-87), pakeitusi ieškinio dalyką, prašė naudojimosi namo patalpomis ir žemės sklypu tvarką pagal jos pasiūlymą.
Atsakovė D. R. M. priešieškiniu (t. I, b.l. 99-101) prašė nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis ir žemės sklypu tvarką pagal jos pasiūlymą.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį atmetė. Ieškinį teismas atmetė dėl to, kad pagal ieškovės pasiūlytą naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką atsakovui E. P. neskiriama jokia izoliuota patalpa, visi atsakovai paliekami be įėjimo į gyvenamąjį namą, nors faktiškai jau daug metų naudojasi įėjimu per patalpą, plane pažymėtą indeksu I-13, atsakovė D. R. M. nesutinka įsirengti sau atskirą įėjimą per patalpą I-2. Priešieškinį teismas atmetė pripažinęs, kad ir atsakovės D. R. M. pateiktas pasiūlymas yra netinkamas, nes pagal jį nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka pažeistų ieškovės teisę naudotis patalpa I-5, kurioje yra vandentiekio įvadas į namą. Netinkamais teismas taip pat pripažino ieškovės ir atsakovės pasiūlytas naudojimosi žemės sklypu tvarkas, o ieškovės reikalavimus dėl tvoros, vartelių ir kiemo aikštelės naudojimosi – nepagrįstais.
Atsakovė dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo apeliacinio skundo nepadavė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia šio sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo pagal ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė faktines aplinkybes, be jokio pagrindo gyvenamojo namo patalpą I-13 priskyrė visiems bendraturčiams. Faktinė padėtis yra tokia, kad pagal 1988-08-08 statybos inspektoriaus pažymą Nr.136 priestatai 2a1p ir 3a1p prie gyvenamojo pastato 1A1žp yra įregistruoti ieškovės vardu, priestatuose esančios patalpos, pažymėtos indeksais I-13, I-14, I-15 ir I-16 yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Todėl šios patalpos turėjo būti priskirtos ieškovės valdymui ir naudojimui.
Teisėjų kolegija tokį skundo argumentą pripažįsta nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokios naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos tarp bendraturčių, tik nurodė, kad bendraturčiai naudojasi patalpa I-13, kad patektų į kitas jų naudojamas name patalpas. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino ir pati ieškovė ( t. I , b.l. 175). Teismas pagrįstai vertino, kad ieškovei vienai paskyrus naudotis abi patalpas, kuriose yra įėjimai į namą (I-13 ir I-16), kitų bendraturčių teisės akivaizdžiai būtų pažeistos, nes bendraturčiai liktų be įėjimo į gyvenamąjį namą.
Negalima, teisėjų kolegijos nuomone, sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapsvarstė ieškovės pateikto varianto dėl įėjimo/išėjimo įrengimo į bendro naudojimo patalpą I-7. Tai, kad ieškovė pateikė naudojimosi tvarkos projektą ruošusio specialisto aiškinamąjį raštą, kuriame minima galimybė įsirengti papildomą įėjimą į namą ir per patalpą I-7, dar nereiškia, kad ieškovė prašė teismo sprendimu išspręsti tokio įėjimo įrengimo klausimą. Nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje ieškovė nesiūlė naudojimosi patalpomis tvarką nustatyti įvertinant du naujai įrengtinus papildomus įėjimus namą, tik užsiminė, kad toks variantas galimas. Civilinio proceso kodekso 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Dispozityvumo principas įgalina šalis, neperžengiant įstatymo nustatytų ribų, pasirinkti savo elgesio standartą, savo teisių įgyvendinimu rūpintis pačioms. Dispozityvumas reiškia, kad šalys gali disponuoti ginčo objektu, t. y. savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis. Pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Ieškovė savo teisių gynimo būdą pasirinko naudodamasi kvalifikuoto atstovo – advokato – pagalba, teismas ieškovės pareikštus reikalavimus ir išsprendė.
Tai, kad ieškovė tik apeliaciniame skunde siūlo įpareigoti ją įrengti įėjimą į namą per patalpą I-7 pagal atsakovų parengtą projektą, laikytina iš esmės nauju reikalavimu. Toks reikalavimas yra susijęs su nauju įpareigojimu atsakovams parengti projektą, ko nebuvo reikalaujama nagrinėjant bylą pagal ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį pirmosios instancijos teisme. CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimų dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo. Todėl kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su elektros energijos , dujų vandens tiekimu, taip pat su ieškovės galimu atsisakymu naudotis atskiromis bendro naudojimosi patalpomis, nelaikytini teisiškai reikšmingais.
Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka, teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė klaidingą išvadą, kad ieškovės pateiktas naudojimosi tvarkos žemės sklypu projektas pažeidžia atsakovų kaip bendraturčių teises. Žemės sklypo dalimi, kurią ieškovė prašė jai priskirti, ieškovė naudojasi nuo pat gyvenimo name pradžios, ši žemės sklypo dalis yra prižiūrima, atsakovei D. R. M. tenkančio žemės sklypo dalis yra apleista ir neprižiūrima. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką. Atsakovai L. D. ir E. P. negali pretenduoti į žemės sklypo dalį asmeniniam naudojimui pagal jiems tenkančias dalis bendrojoje nuosavybėje, todėl nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovės siūloma tvarka nepriimtina dėl to, kad atsakovams L. D. ir E. P. nėra priskiriama žemės sklypo dalis asmeniniam naudojimui.
Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta tokius apeliantės argumentus. Jau vien tai, kad bendraturčiams pagal ieškovės pasiūlytą tvarką nepalikta galimybė apeiti aplink namą, tvarkyti jo sienas, stogą, langus, duris, galima vertinti, kad nustačius tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką būtų pažeistos atsakovų teisės. Be to sklypo dalimi „d“ neįmanoma naudotis, nes ji užimta kaimyno sklypu. Neracionaliai iškovė siūlo skirti atsakovei D. R. M. naudotis dviem atskirais žemės sklypais „g„ ir „a“, kurie yra priešingose žemės sklypo pusėse, sklypo dalies „g“ neįmanoma panaudoti racionaliai. Be to visiškai nepagrįstai ieškovė nurodo, kad atsakovai L. D. ir E. P. negali pretenduoti į žemės sklypo dalį asmeniniam naudojimui pagal jiems tenkančias dalis bendrojoje nuosavybėje. Šie atsakovai tokią teisę turi. Šiuo metu, po to, kai atsakovei L. D. savo turto bendroje nuosavybėje dalį 2012 03 28 padovanojo N. T., ši atsakovė turi teisę naudotis tokia pat žemės sklypo dalimi kaip ir atsakovė D. R. M.. Todėl pirmosios instancijos sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jos pasiūlymą (t. I, b.l. 21) yra pagrįstas. Nepatenkinus ieškovės reikalavimo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jos pasiūlymą, negalėjo būti patenkintas ir ieškovės reikalavimas nustatyti naudojimosi varteliais ir tvora tvarką.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šis sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, netenkindama apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi prie apeliacinio skundo pateiktus papildomus įrodymus (t. II, b.l. 13-46) ieškovė galėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, dėl ko apeliacinės instancijos teismas juos atsisako priimti ir jais nesivadovauja, o byloje pateiktų duomenų pakanka, kad įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą.
Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti ir ieškovės ir vienos iš atsakovų ieškiniai dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, yra pagrįstas, jo nepanaikinus, bendraturčiams neužkertamas kelias vėl kreiptis į teismą su naujais reikalavimais nustatyti naudojimosi bendru turtu – žemės sklypu ir namu – tvarką pagal naujai pateikiamus naudojimosi turtu tvarkos variantus.
Atmetus ieškovės apeliacinį skundą iš jos atsakovei D. R. M. priteistinos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos, susijusiuos su advokato pagalba.
Byloje pateikti duomenys, kad atsakovė D. R. M. sumokėjo advokatei už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą 1935 Lt (t. II, b.l.66-67). CPK 98 str. 2 d. nustato, kad tokios išlaidos yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos patvirtintose rekomendacijose. Lietuvos advokatų tarybos 2004 03 26 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti išlaidų už advokato pagalbą maksimalus dydis yra 1,5 minimalios mėnesinės algos, kas šiuo metu sudaro 1275 Lt. Todėl iš ieškovės priteisiama ši, o ne visa atsakovės sumokėta už advokato pagalbą suma (CPK 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei D. R. M. (a.k (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės I. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 1275 (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt penkis litus) išlaidų už advokato pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.