Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S. ir jo atstovams advokatams G. M., A. M., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovui A. S., išnagrinėjo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, specialiojo vidurinio išsilavinimo, nevedusio, nedirbančio, registruoto darbo biržoje, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2013 m. balandžio 27 d. 15.20 val. Prienų r. sav. kelio Strielčiai-Pociūnai 5,80-ajame kilometre vairavo Ž. S. priklausantį automobilį Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,57 promilių girtumas), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad kelionės metu keleivė G. K., sėdėdama ant priekinės keleivio sėdynės, neiškristų iš jo vairuojamo automobilio, dėl to ši iškrito pro priekines keleivio dureles ant kelio ir buvo kliudyta V. S. vairuojamo automobilio, važiavusio atbuline eiga, dėl to G. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, V. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET), apie eismo įvykį policijai nepranešė, tuo pažeidė KET 9, 19, 231.4 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyje.

V. S. teismo posėdyje savo kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų neigė, paaiškino, kad balandžio 27 d. 11 val. jam paskambino G. K. ir paprašė parvežti iš Jundeliškių kaimo. Jis automobiliu Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas iš Vilniaus, apie 12 val. paėmė G. ir D. K. iš stotelės ir važiavo į Prienus. Prienuose jos paprašė pavežti iki R. Č., nes norėjo apsiprausti, paskui sakė pavežti jas į Prienus. Jis atvažiavo pas R., kuri gyvena pas G. V.. Merginos išlipo ir nuėjo į kambarį. Kieme buvo G. V., A. Š. ir S. P., gėrė butelį. Jis prisijungė. Išgėrė 1-2 butelius degtinės. Jis buvo pavargęs, nuėjo į virtuvę ir užmigo. Jį pažadino policijos pareigūnai ir, nieko neaiškinę, liepė pūsti į alkotesterį. Jis papūtė. Pareigūnai išėjo, o jis toliau miegojo. Jo automobiliu galėjo važiuoti kažkas tą dieną kieme buvusių asmenų, rakteliai buvo palikti automobilyje. Jis pats išgėręs niekur nevažiavo. Merginų į Prienus iš V. sodybos nevežė, nes buvo išgėręs. Jos supyko. Merginos buvo išgėrę. Nežino, kiek joms metų. Pagrindas joms jį apkalbėti yra tai, kad jis nevežė jų iš V. į Prienus. V. S. pravardė „A.“. Kitą dieną jis automobilį rado už kluono, aplamdytą. Domėjosi, kas aplamdė, bet jam nieko nesakė. Prieš tai automobilis buvo sveikas. Automobilio dokumentai buvo rankinėje, kurią jis pasidėjo virtuvėje ant stalo, kai atėjo išgėręs. Iki tol rankinė buvo automobilyje. Būdamas išgėręs, pasiėmė rankinę iš automobilio, o raktelių nepasiėmė. Automobilio savininkas pretenzijų jam neturi. Automobilis nebuvo apgadintas, kai jį tikrino alkotesteriu. Protokolo nerašė pareigūnai, tik į žurnalą liepė pasirašyti. Jokių teisių neaiškino pareigūnai, sakė, jei nepūs, tai veš į ligoninę. Alkotesterio parodymų nerodė. Buvo tądien pavargęs, nemiegojęs. Kai išvyko pareigūnai, jis dar numigo fotelyje, paskui pėsčias grįžo namo. Dokumentus parsinešė, automobilio raktai buvo rankinėje. Nežino, kas įdėjo raktelius į jo rankinę. Pas jį dokumentų pareigūnai neprašė. Dalyvavo policijos pareigūnei L. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, atvykimo datos nepamena, protokolą perskaitė, pastabų dėl jo neturėjo.

Liudytoja G. K. parodė, kad ji iki įvykio gerai sutarė su V. S.. Įvykio dieną ji paskambino V. ir paprašė, kad šis ją iš Jundeliškių parvežtų namo. Susitiko stotelėje, jis atvyko su džipu ir vežė ją bei D. K.. Prienuose jos neišlipo, nes dar važiavo su V. į mišką, kur visi išgėrė 2 butelius likerio. Tada visi važiavo pas R., kur jos su D. apsiprausė, pasidažė ir vėl norėjo važiuoti į Jundeliškes. Pas R. užtruko valandą ir su D. išėjo. V. tuo metu gėrė lauke su A. V., dar buvo toks S.. Lauke jos negėrė. Buvo nuėję nuo namų plentu metrą ar du, kai privažiavo V. ir pažadėjo jas nuvežti į Prienus. Jos įlipo į automobilį. V. važiavo ne ten, kur reikia, todėl ji atsidarė dureles ir iššoko iš automobilio, o V., važiuodamas atbulas, pervažiavo jos kojos kulną. V. su D. nuvažiavo ir atsitrenkė į griovį. D. pribėgo prie jos. Prie jos privažiavo mašina. Kažkokia moteris ją pakėlė, paklausė, ar jai viskas gerai, ir iškvietė policiją. Ji moteriai nesakė, kad vairavo A.. Kita mašina sustojo, buvo moteris, vyras ir mažas vaikas. Joks vyras nebuvo priėjęs. Atvyko policija, G. K. nuvežė į ligoninę, parvežė atgal į komisariatą, tada važiavo V. mašinos ieškoti. Ją tikrai vežė V. S.. Po to jis jai skambino, buvo į namus atvažiavęs. Prašė pasikalbėti su D., kad ši pakeistų parodymus, kad pasakytų, kad ne jis buvo mašinoje, kad dėl to G. K. ir iššoko. D. nėjo susitikti su S.. G. K. iš pradžių norėjo taip sakyti, bet persigalvojo. V. prieš kelias dienas iki teismo posėdžio ją gąsdino, sakė, kad jei pasakys tiesą, jos galva bus suskaldyta į 4 dalis, kad per G. K. „pereis“ daug vaikinų. Šiuos jo žodžius girdėjo R., V. S. buvo jas į eglutės įžiebimą nuvežęs, prašė pasakyti, kad ne jis buvo mašinoje. Ji su D. K. 2013 m. iš S. yra paėmę apie 3000 Lt. Ji savo dalį – pusę pinigų - grąžino. Į policiją S. nesikreipė, pretenzijų jai neturėjo. Buvo neblaivi, nelabai susivokė aplinkoje. Apklausiama papildomai, G. K. parodė, kad nelabai pažįsta, kas sėdėjo už džipo vairo, kažkoks S.. Jis sustojo už jų. Ji iššoko iš automobilio dėl to, kad už vairo sėdėjo S.. Sąmonės iškritusi neprarado, iki atsistojo, praėjo kelios minutės. Ji buvo su S. susipykusi, todėl su D. sutarė sakyti, kad vairavo „A.“, galvojo, paprašys pinigų. Prieš posėdį su S. nebuvo susitikusi, bet pati nusprendė pasakyti tiesą. Su D. buvo susitarę, kokius parodymus duos, bet D. gal bijojo juos keisti.

Liudytoja D. K. parodė, kad įvykio dieną G. paskambino V. S., kad jas pasiimtų iš Nemajūnų, nes norėjo grįžti į Prienus. V. jas paėmė, pasiūlė išgerti, jos sutiko. Nuvažiavo į miškelį prie jo namų, išgėrė 2 butelius likerio ir nuvažiavo pas jo draugą G. V.. Ten toliau kieme gėrė – ji, V., G., G., “B.”. Pusę butelio išgėrė ir jos nuėjo į vidų susišukuoti. Prašė, kad parvežtų, V. sakė pabūti. Kai jos išėjo, tie žmonės liko. Nuėjus apie 50 m nuo namų, V. privažiavo su džipu ir sakė sėstis. D. K. atsisėdo gale, o G. priekyje. G. pasirodė, kad ne į Prienų pusę važiuoja, ir ji šoko iš mašinos. D. K. liepė V. stoti. Jis negirdėjo, apsisuko ant kelio. Netilpo ant kelio apsisukti ir atsitrenkė džipo galu gal į medį, važiuodamas atbulas, įvažiavo į griovį. Grįžo į V. sodybą. Liudytoja pasiėmė krepšius ir bėgo prie G.. G. gulėjo ant keliuko, ji šlubavo. Pamatė prie jos nepažįstamus žmones atvažiavusius. Kiti žmonės buvo sustoję, jų važiuodami nematė. Tų žmonių automobilis stovėjo link Prienų krypties. Buvo du žmonės – vyras ir moteris. Vyras liepė sėstis į jų mašiną ir iškvietė policiją. Sakė policijai, kad ant kelio rado sužeistą merginą. G. sakė, kad su „A.“ važiavo ir šoko iš mašinos. Tas vyras sakė, kad jį pažįsta. G. sakė, kad skauda koją, gal nikstelėjo šokdama iš mašinos. Sulaukė policijos. Klausė pareigūnai, kas nutiko. Jos sakė, kad „A.“ vairavo, ir G. šoko iš mašinos. Nematė, kas perstatė automobilį už kluono, nes buvo išbėgusi pas G.. Po įvykio teko bendrauti su S., kartu gėrė, dabar su juo nebendrauja. Jai V. draugai skambino ir sakė susitikti su V., pasikalbėti, kokius duoti parodymus. Pirmą kartą skambino susitikti prie mokyklos, bet V. negalėjo. Antrą kartą - kai ji grįžo į Prienus, o kitą kartą jai naują kortelę nupirko, kad ji paskambintų. V. draugas liepė sakyti tokius parodymus, kaip G.. Bet ji su G. nederino parodymų, sako taip, kaip buvo. V. sakė, kad G. sakys, kad įsėdo ne į V. mašiną ir dėl to iššoko. V. sakė taip sakyti ir G.. Po įvykio, kai gėrė, su G. jie taip kalbėjo ir D. K. liepė taip sakyti.

Liudytojas Prienų rajono policijos komisariato vyriausiasis patrulis G. V. parodė, kad pagal gautą pranešimą, jog į griovį įvažiavęs automobilis, su kolega patruliu A. P. nuvyko į vietą, ten rado dvi merginas ir jaunuolį, kaip vėliau, paaiškėjo, V.. Buvo žymės, kad automobilis buvęs griovyje. Merginos buvo neblaivios, teigė, kad jas išmetė ar tai jos pačios iššoko. Viena skundėsi, kad sužalota, nors vizualiai sužalojimo nesimatė. Jie paėmė merginas, nubraižė schemą ir ieškojo automobilio. V. pasakė, kad automobilis nuvažiavo ir kad jis yra sodyboje. Merginos teigė, kad automobilis nuvažiavo link Pociūnų, o V. teigė, kad vairavo „A.“. Pareigūnai nuvažiavo į sodybą ir pamatė už tvarto džipą. Susirado sodybos savininką, klausė, kur vairuotojas, Jis pasakė, kad pas jį miega, kad džipas „A.“. Pažadino tą asmenį, sėdėjusį ant kėdės prie stalo, paklausė, kas vairavo automobilį, davė pūsti į alkotesterį. S. sakė, kad jis nevairavo, neaiškino, kas galėjo vairuoti automobilį. Dar namuose kitame kambaryje buvo moteris, o kitų žmonių nepastebėjo. Apžiūrėjo automobilį, jo bamperis buvo apgadintas. V. seniai žinojo kaip buvusio kelių policijos vadovo sūnų, bet nebuvo su juo anksčiau asmeniškai bendravęs. V. apibūdino vairuotoją. Liudytojas S. ne kartą buvo sustabdęs, tikrinęs, buvo girdėjęs, kad jį vadina „A.“.

Liudytojas Prienų rajono policijos komisariato vyriausiasis patrulis A. P. parodė, kad pagal gautą pranešimą, jog automobilis partrenkė merginą, įvažiavo į griovį ir pasišalino, su G. V. nuvyko į įvykio vietą, Ten rado K. ir K., jos abi aiškino, kad S. jas vežė džipu į mišką, kad jos išsigando, nenorėjo važiuoti ir išlipo, jis vieną kliudė, įvažiavo į griovį ir pasišalino. K. šlubavo. S. automobilį rado sodyboje už kluono. Merginas apklausė vietoje, jos sakė, kad važiavo iš tos sodybos, kurioje paskui jie rado automobilį. Įvykio vietoje rado automobilio posūkio skilusio gabalėlių. Daugmaž atitiko automobilio detalės. Buvo suskaldyti džipo galiniai posūkiai. S. sodyboje miegojo neblaivus. Dar buvo šeimininkas ir jo sugyventinė. Daugiau žmonių nebuvo. Virtuvėje ant stalo buvo alkoholinių gėrimų. S. negalėjo paaiškinti, kaip atsirado automobilis už kluono. Nemažai įpūtė į alkotesterį, stengėsi atsakinėti į klausimus. Sakė, kad nežino, kaip automobilis už kluono atsirado. Merginas budėtojas į Prienus nuvežė.

Liudytojas T. V. parodė, kad S. pažįsta iš matymo, jį žinojo pagal pravardę „A.“. Važiuodamas su sūnumi iš Pociūnų link Prienų, matė, kaip žalios spalvos automobilis Mitsubishi Pajero su atidarytomis priekinėmis keleivio durelėmis, atbulas vingiuodamas, įvažiavo į griovį, išvažiavo ir, pavojingai vingiuodamas, nuvažiavo į šalimais esančią sodybą. Vėliau sužinojo, kad sodyba priklauso V.. Džipo vairuotoją S. matė iš arti, poros metrų atstumu, nes su juo prasilenkė. Liudytojas beveik sustojo, kad su juo nesusidurtų. Kelias ten nėra labai platus. Nematė, ar mašinoje buvo kitų asmenų. Pavažiavęs apie 100 metrų, ant kelio važiuojamosios dalies rado gulinčią merginą. Sustojo ir pribėgo prie jos pažiūrėti, kas yra. Teko ją atgaivinti - pajudino ją, pavartė, ji pradėjo purtytis, atsigavo, atsistojo. Matėsi rankų, veido nubrozdinimai. Skundėsi, kad skauda koją, petį. Mergina pasakojo, kad lipo iš mašinos ir buvo nutrenkta. Mergina gulėjo maždaug toje vietoje, nuo kurios manevravo atbulas automobilis. Jis savo mobiliuoju telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), iškvietė policiją, sulaukė pareigūnų, jiems papasakojo, ką matė, pasakė mašinos spalvą, kad vairavo “A.”. Paskambinęs prisistatė, pasakė, kas įvyko. Policijoje irgi buvo apklaustas, davė parodymus. Buvo sustojusi dar viena mašina, kuri važiavo iš paskos. Kai liudytojas įsisodino dvi merginas į mašiną, kitas automobilis pasišalino. Kita mergina atbėgo prie nukentėjusios merginos. Paties fakto, kaip nukirto merginą, nematė, bet S. nuo tos vietos vingiuodamas, net kirsdamas ištisinę juostą, važiavo. Bandydamas įsukti į keliuką, įvažiavo į griovį. S. įžymus Prienuose ir žinomas policijai. Policija pasakė jo vardą ir pavardę. Pareigūnai pasiėmė pas save merginas.

Liudytojas G. V. parodė, kad įvykio dieną jis buvo kieme su Š. A. ir S.. Skaldė malkas, gėrė bonką, ir džipu atvažiavo V. su dviem merginom. Jos R. pažinojo. Ateidavo anksčiau ir pėsčios pas juos. Atvažiavo S. tvarkingu automobiliu. Merginos iš karto nuėjo į namą apsiprausti, o jie gėrė, V. prie jų prisijungė. Atrodė, kad V. blaivus atvažiavo. R. ir merginos nebaliavojo. Merginos name prabuvo gal pusvalandį. Jie gėrė kokia 40 minučių ar daugiau. Jiems išgėrus butelį degtinės, paskambino kaimynas, ir jis, kieme palikęs draugus, nuėjo pažiūrėti miško ribų. Grįžo už valandos, merginų jau nebuvo, o V. miegojo fotelyje. S. išėjo, parėjo pas jį vėlai vakare girtas ir miegojo, o A. vėliau atėjo. A. buvo atvažiavęs su mašina, paliko mašiną pas G. V.. S. kieme pasiliko mašiną. Kai G. V. grįžo iš miško, V. automobilis buvo už ūkinio pastato, ir policininkai iš karto atvažiavę bėgo už ūkinio pastato prie to automobilio. R. buvo kambaryje, ji vairuoti nemoka. Jam grįžus, pareigūnai apžiūrinėjo mašiną. S. miegojo fotelyje. Š. A. negalėjo imti automobilio, jis išgeria ir pėsčias eina. S. kažką minėjo, kad važiuodavo kartais automobiliu, jis ir liudytojo automobiliu pavažiuodavo per laukus. Parėjus iš miško, S. ir A. nebuvo. Išeidamas į mišką, matė, kaip S. šlitinėjo. Juos paliko kieme, jie toliau gėrė. Nematė S. rankinės, kai jis miegojo. Rankinė neturėjo būti kambaryje, kur miegojo. Pareigūnams esant, buvo atėjęs A. Š., kambaryje su juo „fleškutę“ gėrė, o S. nebuvo. Gal ir galėjo S. pasinaudoti tuo džipu. Kai G. V. išėjo į mišką, A. buvo išvažiavęs į namus. A. pėsčias atėjo, kai jau buvo policija kieme. Nematė niekas, kur dingo S.. Kai S. miegojo, turbūt A. išvežė namo draugas, jo kaimynas. S. pasakojo dabar, kai atvažiavo, kad jis tada pas kaimynus buvo, kad kluone miegojo. Po įvykio S. su K. nėra bendravęs. Niekada negirdėjo, kad S. kam grasintų. Tos merginos yra pavogę iš S. apie 2000 Lt dar anksčiau, ne kartą. Taip pasakojo V., ir pačios prisipažino, viena dar pinigus sugražino.

Liudytojas A. Š. parodė, kad jis atvažiavo savo automobiliu pas V., turėjo butelį. Atvažiavo džipu kaimynas S. su merginom, jos buvo girtos. Lauke buvo jis, S., kuris atvyksta pas V. padirbėti, S.. V. sakė, kad prisijungs prie jų. Visi kieme gėrė. Kai V. išlipo iš mašinos, S. sėdo į mašiną reguliuoti radiją. V. sėdėjo kieme, buvo pavargęs. Matė, kaip merginos išėjo į asfaltą link Strielčių. Užtruko merginos name 15-20 min. Liudytojas išgėrė antrą stikliuką, sėdo į mašiną ir suko link Pociūnų. Išvažinėdamas matė, kaip džipas suka link Prienų, išsukinėjo link Strielčių, sėdėjo prie džipo vairo S.. Kai išvažiavo su mašina, V. ėjo į mišką, o kai atvažiavo su dviračiu, V. jau buvo namuose. Liudytojas pasiliko mašiną namie ir atvažiavo su dviračiu. Jau buvo atvykusi policija. Iki atvažiavo dviračiu, praėjo pusvalandis. V. tuo metu miegojo kambaryje fotelyje. S. nerado. Liudytoją „B.“ vadina, o V. vadina „A.“. Atėjo į kambarį, baiginėjo su V. likusį alkoholį. Pareigūnai liepė pūsti V., sakė, kad pervažiavo koją kažkam. Yra girdėjęs, kad iš V. tos merginos buvo pavogę pinigų. Č. L. per draugus atgrąžino V. pinigus prieš kokią pusę metų.

Liudytojas S. P. parodė, kad dieną prieš įvykį jis atvažiavo pas G. V., įvykio dieną išgėrinėjo su juo kieme. Atvažiavo automobiliu A. Š., irgi gėrė kartu. Iki džipu atvyko V. su dviem merginomis, jie jau buvo išgėrę pusę butelio, Š. gal 2 stikliukus buvo išgėręs. S. gėrė su jais, džipą pasistatė netoli nuo jų, už kokių 2-3 metrų. Merginos nuėjo į namus. Jie gal dar po pora stikliukų išgėrė. Neprisimena, ar pabaigė butelį, jam su atmintim negerai. Nepastebėjo merginų, išeinančių iš namų. A. išvažiavo namo pastatyti mašiną, o V. tuo metu išėjo į mišką pažiūrėti sausų malkų, nes pečių kūreno. V. nesitarė su kuo susitikti, jis niekam neskambino ir jam niekas neskambino. V. sėdėjo ir užsnūdo kieme ant sėdynės. S. P. sėdėjo mašinoje ir vienas klausė muziką. A. išvažiavus, jis už kelių sekundžių sugalvojo važiuoti į Strielčius cigarečių nusipirkti. Rakteliai buvo palikti mašinoje. Jis užvedė mašiną, užvažiavo ant kalniuko, ten yra kelias į kairę ir jis stabtelėjo prie merginų, kurios atsisukę jį stabdė. Jos išsigando ir šoko iš mašinos. Jos atsidarė duris, įlipo į mašiną – viena į priekį, kita į galą, pamatė, kad ne tas žmogus, ir abi išlipo iš stovinčio automobilio. Jos nieko neklausė. Jis išsigando, apsisuko ir važiavo atgal. Buvo ten keliukas ir apsisuko. Gal į griovį įvažiavo, ne visiškai pamena. Atgal atvažiavo ir už kluono pastatė automobilį. Išvažiavęs užtruko kokias 5 minutes. Kai grįžo, V. buvo kambaryje, sėdėjo fotelyje, R. buvo tame kambaryje, jis ją matė. Paėmė rakčiukus, įdėjo į V. nešiojamą rankinę, kuri buvo ant stalo. Tuose namuose yra du kambariai ir virtuvė. Jis nuėjo į klojimą ir ant šieno užmigo. Prabudo pradėjus temti. Pagalvojo, kad reikia važiuoti namo, ir išėjo pėsčias, jau buvo prietema. Nuėjo iki Prienų ir mikroautobusu grįžo namo. Kitą kartą pas V. atvažiavo po mėnesio. Atrodo, kad džipo tamsinti stiklai. Merginos pamatė jį, jis jau buvo pajudėjęs, pavažiavo metrą ar du, ir jos abi iššoko. Daugiau automobilių nepastebėjo.

Liudytoja R. Č. parodė, kad S. jos kaimynas, gyvena už puskilometrio. Jis pas juos įvykio dieną atvažiavo su dviem panelėm, pats liko kieme, o merginos užėjo į kambarį ir paprašė leisti apsiprausti. Jos kambaryje užtruko apie pusvalandį. Tuo metu pas juos kieme dar buvo A. Š., S.ir jos sugyventinis, S. atvykęs buvo lauke kartu su visais. Kieme buvo V. džipas, sugyventinio dvi mašinos. Buvo atvažiavęs automobiliu ir A., bet išvažiavo ir grįžo su dviračiu. V. jau buvo atvažiavęs, kai A. išvažiavo namo ir atvažiavo su dviračiu. Ji nematė, ar kiti išsiskirstė, kai išėjo merginos, jos sugyventinis buvo išėjęs į mišką, kur rodė kaimynui T. miško ribas, grįžo jau atvažiavus policijai. Ji išgirdo šurmulį, atsidarė duris iš kambario į virtuvę, pamatė, kaip policija kėlė V.. Policija po kokios valandos atvažiavo nuo to laiko, kai atėjo merginos. Policija liepė pūsti jam į alkotesterį. Ji matė S. rankinuką. S. pas juos iš vakaro atvažiavo, o rytojaus dieną išvyko. Atvykus pareigūnams, ji S. nematė, tik A. buvo atėjęs. S. buvo kažkur dingęs, tik vakare parsirado. S. galėtų pasinaudoti automobiliu, jis nepilno proto. Jis moka vairuoti, S. duodavo S. pasinaudoti automobiliu. S. retai pas juos atvažiuoja. Taip sutapdavo, kad atvažiuodavo S. ir S. tuo pačiu metu. S. norėjo cigarečių nusipirkti, klausėsi mašinoje muzikos. Jai po kiek laiko S. sakė, kad tą dieną su V. mašina važiavo į Strielčius cigarečių nusipirkti. Nežino, ar nusipirko. Neatsimena, kas tą pasakojo. S. rytojaus dieną dingo iš pat ryto ir neatsirado. Naktį jis atžabaliojo, ryte susibeldė ir dingo. G. ir D. pas jos brolį E. P. Važatkiemio kaime buvę kelis kartus, tuo metu ten buvo ir S.. Tai buvo prieš paskutinį teismo posėdį, galėjo būti prieš sausio 16 d., po Naujųjų Metų, o gal gruodį. V. buvo sakęs, kad jos reikalauja pinigų, kad buvo iš jo pavogti pinigai, lyg 3000 Lt. Pas jos brolį atvažiavo V. su panelėm ir sėdėjo, draugiškai apie kažką kalbėjosi. V. sakė, kad jos reikalavo iš jo 3000 Lt, jos tuos pinigus iš jos pavogė. Prieš kokius metus jos tą prisipažino. Ji niekada negirdėjo, kad S. grasintų. Po teismo posėdžių S. buvo atvažiavęs pas jos sugyventinį, bet apie bylą jie nekalbėjo.

Liudytoja I. K. parodė, kad dukra dažnai baliavodavo su S., negrįždavo naktimis. Dukra jai sakė, kad su S. važiavo jo džipu, jis pervažiavo K., sakė, kad G. šoko iš važiuojančios mašinos, nes išsigando, manė, kad veš jas į mišką ar Prienus, lyg jis atgal važiavo ir užvažiavo ant G.. Sakė, kad S. buvo girtas už vairo, kad kažkas iš pašalinių kvietė policiją. Po įvykio buvo užrakinusi dukrą dėl S.. S. vėliau buvo su džipu prie jos namų, liepė dukrai per langą šokti ant džipo. L. atnešė saldainių dėžę papirkti D.. Dukra sakė, kad jis nuperka jai ką nors, kad batus ir striukę nupirkęs. Dukra pameluoja kartais, kad motina nebartų. Neslėpdavo, kad su S. būdavo. Vėliau buvo pasamdyta jo draugų, gąsdinta dukra Alytuje, kur mokosi, sakė, kad 7 bernai po langais D. ieškojo.

Liudytoja L. K. parodė, kad po įvykio jos dukra G. K. grįžo namo baisiai atrodanti, jai buvo patempti raiščiai, čiurna. Ji buvo išgėrusi. Sakė, kad „A.“ vežė į Prienus iš Pociūnų, pasiūlė vežti į mišką ir ji iššoko iš mašinos, pasitempė koją. Dukra jai sakė, kad S. siūlė 2000 Lt, kad ji atsiimtų pareiškimą. Dukra ir po to buvo su juo buvo susitikusi. Ne visada dukra sakydavo, su kuo leidžia laiką.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 79P-2727636-13 V. S. surašytas, nurodant jo datą 2013 m. liepos 2 d., už tai, kad jis 2013 m. balandžio 27 d. 15.20 val. Prienų r. sav., kelio Strielčiai-Pociūnai 5,80-ajame kilometre vairavo automobilį Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą Ž. S. vardu, būdamas neblaivus, jam nustatytas 1,57 prom. girtumas, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad kelionės metu keleivė G. K., sėdėdama ant priekinės keleivio sėdynės, neiškristų iš jo vairuojamo automobilio, dėl ko ji iškrito pro priekines keleivio dureles ant kelio ir buvo kliudyta jo vairuojamo automobilio, važiavusio atbuline eiga, šio eismo įvykio metu buvo sužalota keleivė G. K., kuriai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, V. S. pasišalino iš eismo įvykio vietos apie įvykį policijai nepranešęs, vairuotojo pažymėjimo nepateikė. Protokole nurodyta, kad V. S. pažeidė KET 14, 16, 19, 231.4 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje (b.l. 29-30). V. S. su protokolu supažindintas 2013 m. rugpjūčio 6 d., nuo paaiškinimų atsisakė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto L. U. 2013 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. G 535/13(06) konstatuota, kad G. K. nustatyta odos nubrozdinimai veide, kairės mentės ir pečių srityse, padaryti paveikus kietu buku daiktu, galimai 2013 m. balandžio 17 d. apie 15.20 val. jai iškritus iš automobilio ir ją kliudžius automobiliui, jie galėjo gautis ir pačiai krentant ir atsitrenkiant į kietus paviršius, sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat išvadoje nurodyta, jog patinusi kairės čiurnos sritis, skausminga čiuopiant (b.l. 31-33). Išvadoje nurodyta, kad G. K. apžiūrėta VšĮ Prienų ligoninės priėmimo skyriuje 2013 m. balandžio 27 d. 16.50 val., buvo girta.

Asmens blaivumo teste Nr. 18700 užfiksuotas 2013 m. balandžio 27 d. 19.26 val. V. S. nustatytas 1,57 promilės girtumas (b.l. 34).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2013 m. birželio 26 d. nutarimu, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nutrauktas ikiteisminis tyrimas V. S. atžvilgiu pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius dėl nežymaus G. K. sveikatos sutrikdymo, ikiteisminio tyrimo medžiaga perduota Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK spręsti klausimą dėl V. S. administracinės atsakomybės (b.l. 3-7).

Pažeidėjo atstovas advokatas G. M. teisme teigė, jog Institucija administracinio teisės pažeidimo protokolą V. S. surašė, pažeisdama ATPK 284 straipsnio reikalavimus: buvo surašyti du protokolai ta pačia data ir tuo pačiu numeriu – viename nurodyta, jog V. S. pažeidė ATPK 126 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kitame – ATPK 127 straipsnio 3 dalies, 130 straipsnio 1 dalies, 124¹ straipsnio 7 dalies reikalavimus, todėl neaišku, pagal kokius ATPK straipsnius V. S. traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Pastebėtina, kad iš tiesų Institucija 2013 m. liepos 2 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 79P-2727636-13 pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį (b.l. 1), tačiau Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 9 d. nutartimi (b.l. 22-23) grąžino šio administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą Institucijai tinkamam protokolo surašymui ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos paruošimui nagrinėti. Todėl Institucija, vykdydama teismo nutartį, ištaisė protokolo klaidas, surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą tam pačiam pažeidėjui pagal tas pačias protokole nurodytas esmines bylos aplinkybes, tik jau pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 7 dalį, tuo pačiu numeriu, tačiau akivaizdžiai per rašymo apsirikimą paliekant tą pačią protokolo datą - 2013 m. liepos 2 d. (b.l. 29-30). Tai, jog vėlesnis yra administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame V. S. inkriminuojami ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje numatyti pažeidimai, akivaizdu iš šiame protokole nurodyto bylos nagrinėjimo laiko – 2013 m. rugpjūčio 13 d. ir paties pažeidėjo raštiško atsisakymo teikti paaiškinimus dėl protokolo. Todėl visiškai nepagrįstas pažeidėjo atstovo argumentas, jog V. S. neaišku, kokių administracinių teisės pažeidimų padarymu jis yra kaltinamas, nes jam įteikta vėlesnio administracinio teisės pažeidimo protokolo kopija, be to, kaip jau minėta, šiame protokole nurodytos tos pačios esminės bylos aplinkybės, kaip ir pirmesniame. Taip pat pastebėtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokole suklysta jo surašymo data nešalina V. S. administracinės atsakomybės.

Taip pat atmestini pažeidėjo atstovo advokato G. M. argumentai, jog V. S. yra nepagrįstai ilgai persekiojamas. Administracinis teisės pažeidimas padarytas 2013 m. balandžio 27 d., tą pačią dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį, kuris baigtas 2013 m. birželio 25 d., pirminis administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2013 m. liepos 2 d. Taigi, jokio Institucijos delsimo parengti nagrinėjimui administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo. Priešingai, pats V. S., atvykęs į paskirtą bylos nagrinėjimą 2013 m. rugpjūčio 13 d., prašė bylos nagrinėjimą atidėti, nes jo pasirinktas advokatas atostogauja, todėl pažeidėjo prašymu, siekiant užtikrinti ATPK 272 straipsnyje numatytą jo teisę nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato pagalba, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2013 m. spalio 2 d., dėl šios aplinkybės pratęsiant administracinės nuobaudos skyrimo terminą (b.l. 40-41). Atkreiptinas dėmesys, jog ir šią paskirtą dieną teismui nepavyko pradėti nagrinėti bylos dėl paties pažeidėjo neatvykimo į teismo posėdį (b.l. 53-54).

Nors V. S. neigė, jog eismo įvykio metu, kai iš jo vairuojamo automobilio iškrito ir buvo sužalota G. K., būtent jis vairavo automobilį Mitsubishi Pajero, tą patvirtina liudytojo T. V. parodymai, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nei pats pažeidėjas nenurodė, nei teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių šis liudytojas būtų suinteresuotas neteisingai apkaltinti V. S.. Šis liudytojas parodė V. S. matęs labai aiškiai, vos poros metrų atstumu, nes su juo prasilenkė. Jis V. S. pažinojo pravarde „A.“, šią pravardę jį turint nurodė ir visi byloje apklausti liudytojai bei pats pažeidėjas. Liudytojas T. V. pranešė policijai apie eismo įvykį, tai užfiksuota prijungtoje baudžiamojoje byloje esančioje ROIK kortelėje (b.b.l. 3-5), jis teisme patvirtino, kad V. S. po kelią važinėjo vingiuodamas, atbulas įvažiavo į griovį, o būtent ties ta vieta liudytojas privažiavęs ir rado gulinčią G. K.. Taip pat liudytoja D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad G. K. iššoko iš V. S. vairuojamo automobilio. Nors pati G. K. teisme savo parodymus keitė be logiškai paaiškintos priežasties, ji, kaip parodė liudytoja L. K., po įvykio savo motinai teigė, kad automobilį tada vairavo būtent V. S., taip pat liudytojai policijos pareigūnai A. P. ir G. V. nurodė, kad G. K. iškart po įvykio sakė, kad ją kliudė V. S., tą patį tvirtino ir D. K., taip pat patvirtino ir liudytoja I. K., jog jos dukra D. iš karto po įvykio jai pasakojo, kad merginas vežė būtent V. S.. Nors pažeidėjas ir jo atstovai mėgino sukelti abejones liudytojų D. K. ir T. V. parodymų objektyvumu, teigdami, kad D. K. siekia melagingai apkalbėti V. S., nes ji yra iš jo pavogusi pinigų, pastebėtina, kad V. S. dėl tokios vagystės į policiją nėra kreipęsis, D. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nepradėtas, akivaizdu, kad po to atvejo V. S. ir toliau palaikė draugiškus ryšius su abiems nepilnametėmis, jas vežiojo, girtavo su jomis. D. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta 2013 m. balandžio 29 d. 11.05 val. (b.b.l. 37-38), L. K. ir T. V. kaip liudytojai apklausti prieš ją, t.y. 2013 m. balandžio 29 d. 9.10 val. ir 10.15 val. (b.b.l. 44-45, 53). Tuo tarpu G. K. apklausta tą pačią dieną po pietų, t.y. 14.30 val. (b.b.l. 28), taigi, nėra pagrindo tikėti versija, kad G. K. ir D. K. tyčia susitarė apkalbėti V. S., nes parodymus, jog būtent V. S. eismo įvykio metu vairavo automobilį, D. K. davė prieš apklausiant G. K. ir parodė tas pačias aplinkybes kaip ir L. K. bei T. V..

Pažeidėjo ir jo naudai liudijusių jo kaimynų ir tą dieną kartu girtavusių asmenų parodymai itin prieštaringi ir nelogiški, akivaizdžiai duodami, siekiant padėti V. S. išvengti administracinės atsakomybės. V. S. teigė G. V. kieme gėręs, paskui nuėjęs į virtuvę ir ten užmigęs, prieš eidamas, pasiėmęs iš automobilio rankinę su dokumentais ir atsinešęs į namo vidų. Tuo tarpu S. P. aiškino, kad A. Š. išvažiavus namo, V. S. užmigo kieme ant sėdynės, o jis tada važiavęs V. S. automobiliu į Strielčius, paėmęs pavežti jį stabdžiusias merginas, bet joms iššokus, grįžęs atgal ir automobilio raktelius įdėjęs į V. S. rankinę, kuri buvo G. V. namuose, ant stalo. Taigi, visiškai nelogiška, kaip tokiu būdu V. S. galėjęs prieš eidamas miegoti pasiimti iš automobilio rankinę, jei pagal A. Š. pasakojimą, šis tuo automobiliu jau buvo išvažiavęs į Strielčius. Apie tai, jog vyrams begeriant G. V. kieme, S. P. sėdėjo V. S. automobilyje ir reguliavo muziką, be paties S. P. ir A. Š. neparodė nei prieš juos apklausti pažeidėjas, nei G. V.. G. V. aiškino, kad S. P. pas juos grįžo vėlai vakare girtas ir miegojo, R. Č. teigė, kad S. P. naktį parsirado ir rytojaus dieną dingo, tačiau pats S. P. aiškino, kad jis pas G. V. grįžo iškart, pastatęs pažeidėjo automobilį už kluono, nunešęs automobilio raktelius ir įdėjęs į V. S. rankinę, tame pačiame kambaryje buvusi R. Č., tik tada nuėjęs miegoti į klojimą, pabudęs temstant ir tada pėsčias išvykęs namo. Nenuoseklūs ir S. P. parodymai, jog iš esą jo vairuoto automobilio išlipę (ar iššokę) abi merginos - G. K. ir D. K.. Taigi, tokie pažeidėjo ir jo naudai liudijusių asmenų parodymų prieštaringumai ir nelogiškumas duoda teismui pakankamą pagrindą jais netikėti ir atmesti kaip subjektyvius ir nepatvirtintus kitais byloje surinktais duomenimis.

Remiantis visais byloje ištirtais įrodymais, daroma išvada, kad V. S. kaltas padaręs pažeidimus ir yra baustinas.

Aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad neabejotinai nustatyta, jog V. S. vairavo automobilį, būdamas neblaivus – jam po eismo įvykio buvo nustatytas 1,57 promilių girtumas, kad jis buvo girtas, patvirtino ir D. K., G. K., kiti liudytojai bei pats pažeidėjas parodė, kad V. S. gėrė alkoholį, atvykęs pas G. V., o G. K. ir D. K., beje, parodė, jog jos kartu su V. S. miške prieš atvykstant pas G. V. dar išgėrė 2 butelius likerio. Jau aptarti įrodymai patvirtina, jog V. S., veždamas keleives, neužtikrino G. K. saugumo, nepasirūpino, kad ji neiššoktų ar neiškristų iš važiuojančio automobilio, pavojingai manevravo atbulas ir kliudė G. K. kairį petį, taip nežymiai sutrikdė G. K. sveikatą. Šią aplinkybę objektyviai patvirtina jau pirmiau minėta specialisto išvada. Taigi, įrodyta, jog V. S. veikoje yra ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). KET numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės. KET 3 punkte nustatyta, jog eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. V. S. nesustojęs pasišalino iš eismo įvykio vietos, nesuteikė jokios pagalbos iškritusiai iš automobilio G. K., taigi, jis pažeidė KET reikalavimus pranešti apie eismo įvykį policijai ir nuvažiavo atgal pas G. V.. Taigi, pripažintina, kad V. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus, ši veika atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo sudėtį.

Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, kad V. S. policijos pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tačiau byloje ši aplinkybė nenustatyta, nei pirminiuose policijos pareigūno G. V. parodymuose, nei duotuose teisme nebuvo netgi užsiminta apie tai, jog V. S. nepateikė šio dokumento, taigi, laikytina, kad neįrodytas V. S. inkriminuojamo ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo įvykis ir sudėtis, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena šioje dalyje jo atžvilgiu, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. T. V. S. turi galiojančių administracinių nuobaudų už kitų rūšių administracinius teisės pažeidimus, jis niekur nedirba, tai jį charakterizuoja neigiamai. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, skirtinos baudos, didesnės nei straipsnių sankcijose numatytas jų dydžio vidurkis, taip pat skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgesniam nei vidurkis terminui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27, 30, 30², 33, 286, 287, 302², 302⁴ straipsniais, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. S. už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, skirti 4800 (keturių tūkstančių aštuonių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirti 3800 (trijų tūkstančių aštuonių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę subendrintą nuobaudą 5000 (penkių tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui tiesiogiai arba per Prienų rajono apylinkės teismą.