Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-09-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-278-576/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-23
Bylos Nr.
1S-278-576/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Nuteistasis
G. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-278-576/2022Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo G. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. B. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 58-191, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatytas laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams. Ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžiu neatlikta bausme visiško sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams 16 dienų.

2. G. B. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2021 m. lapkričio 16 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. kovo 4 d. 1/3 laisvės atėmimo bausmės atlikta 2022 m. balandžio 21 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. liepos 22 d. – 7 mėnesiai 17 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2022 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 58-191 nuteistajam G. B. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nuteistajam rekomenduota tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą bei reabilitaciją PRC. Komisija, atsižvelgė į tai, kad nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, nors nuteistasis ir įgijo tris profesines kvalifikacijas, jis dar neišsprendė įsidarbinimo problemos lygtinio paleidimo atveju, savo skolų savanoriškai valdyti nesiekia, nors per visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį nebaustas drausmine tvarka, tačiau ir neskatintas, nuteistojo kriminalinę patirtį sudaro 26 teistumai, laisvės atėmimo bausmę atlieka vienuoliktą kartą, ne kartą buvo paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, tačiau jis nuolat pažeisdavo teismo įpareigojimus ir probacijos sąlygas, ir sprendė, kad nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis G. B., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą. Teismas, vertindamas formalius lygtinio paleidimo kriterijus, nurodė, kad G. B. atliko trečdalį jam paskirtos bausmės, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, todėl sprendė, kad būtina įvertinti, ar jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Teismas nurodė, kad nuteistasis deda tam tikras pastangas mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau atsižvelgdamas į daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, sprendė, kad elgesio rizika gali būti ženkliai mažinama, o pagrindo išvadai, kad G. B. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, nėra.

Šalies argumentai

6. Nesutikdamas su pastarąja nutartimi, G. B. pateikė skundą, kuriuo prašo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, skiriant intensyvią priežiūrą.

6.1. Skunde nurodo, kad nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi. Teigia, kad teismo išvada, jog jis dar gali ženkliai sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra neteisinga. Nurodo, kad vykdo visus pareigūnų liepimus ir rekomendacijas, užbaigė priklausomybių reabilitacijos programą, tačiau dinaminiai veiksniai per pusę metų nesumažėjo.

6.2. Dar nurodo, kad tuo metu, kai Vilniaus apygardos teismas priims sprendimą dėl jo skundo, jis bus atlikęs apie ¾ bausmės ir iki lygtinio paleidimo liks apie 1 mėnuo, todėl kelia klausimą, ar per tolį laiko tarpą galima sumažinti dinaminius veiksnius. Teigia, kad stengiasi nepriekaištingai elgtis, tačiau lygtinis paleidimas jam nepasiekiamas.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į G. B. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. B. skundas atmestinas

8. Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta vadovaujantis įstatymu ir įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, o būtent: aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo asmenybę, atliktą bausmęs dalį. Be to, joje itin detaliai ir išsamiai pasisakyta dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės G. B., įvertinant formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, įtvirtintus BVK 157 straipsnyje, todėl teigti, kad teismo priimtas sprendimas yra neteisingas, kaip nurodo nuteistasis, nėra pagrindo.

9. BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, tik esant bent vienam iš dviejų nurodytų kriterijų, yra pagrindas svarstyti, ar bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės.

10. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.

11. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad G. B. atliko trečdalį paskirtos bausmės, kad jo pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, vadovaudamasis BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais formaliais lygtinio paleidimo kriterijais, aiškinosi, ar jis yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir darė išvadą, kad G. B. nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl jis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos formaliosios sąlygos lygtinio paleidimo taikymui. Aukštesnysis teismas su tokia išvada sutinka.

12. Iš G. B. asmens bylos nustatyta, kad jis buvo svarstomas dėl lygtinio paleidimo taikymo pirmą kartą. Nustatyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebaustas. Bylos duomenys patvirtina, kad G. B. anksčiau teistas iš viso 26 kartus, jam buvo taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų, tačiau jis nuolat pažeisdavo teismo įpareigojimus. Į teisėsaugos pareigūnų akiratį pirmą kartą pateko būdamas 19 metų amžiaus, laisvės atėmimo bausmę atlieka 11 kartą. Dabartinės ir ankstesnės G. B. nusikalstamos veikos susijusios su neteisėtu siekiu pasipelnyti, vyrauja turtinio pobūdžio nusikaltimai. Nusikaltimą, už kurio padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė būdamas recidyvistu. Iš teistumo duomenų (asmens bylos 1 t., b. l. 15-30) matyti, kad jam ne kartą taikytas lygtinis paleidimas, jo praeities teistumai rodo, kad nei lygtinio paleidimo taikymas, nei atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo. Jo teistumai atskleidžia ir tai, kad būdamas laisvėje jis teikia pirmenybę pragyvenimui iš nusikalstamų veikų darymo, o ne iš darbinės veiklos.

13. Nuteistojo skundo argumentai leidžia spręsti, kad nesutinka su teismo išvada, kad jis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis skunde nurodo, jog jis vykdo visus pareigūnų liepimus ir rekomendacijas, užbaigė priklausomybių reabilitacijos programą. Atsakant į tokius skundo argumentus, aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo G. B. pažangą, aukštesnysis teismas pažymi, jog iš socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad 2022 m. gegužės 5 d. Vilniaus pataisos namuose buvo atliktas pirminis G. B. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Be to, atsižvelgiant į paskutinio įvertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesį, dalyvavimo socialinės reabilitacijos priemonėse eigą, asmens bylos duomenis bei pokalbių metu gautą informaciją, 2022 m. liepos 12 d. atlikta nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūra, jos metu kriminogeninių sričių įverčiai buvo koreguoti, atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis patvirtino gyvenamąją vietą paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, tačiau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko aukšta. Pažymėta, kad nuteistasis neišsprendė įsidarbinimo problemos lygtinio paleidimo atveju, savanoriškai savo skolų valdyti nesiekia, skolos dengiamos iš trečiųjų asmenų gautų lėšų, duomenų apie artimų ryšių palaikymą nėra. 2022 m. birželio 22 d. tarnybinio pranešimo Nr. 64-2068 duomenimis, G. B. atžvilgiu atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Nurodoma, kad G. B. siekia spręsti priklausomybės problemą būdamas PRC, dalyvauja reabilitacijos programoje, kurioje esantys nuteistieji darbinės veiklos nevykdo, nes svarbiausias prioritetas išlieka tikslingi priklausomybės valdymo veiksmai. Apibendrinant socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad kriminogeniniai poreikiai, apimantys darbinės veiklos, lėšų tvarkymo ir pajamų, gyvenimo stiliaus ir draugų, ryšių, narkotinių medžiagų vartojimo, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis, reikalauja tolimesnių tikslingų ir tęstinių nuteistojo veiksmų, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo bei jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių priėmimo ir įsisavinimo.

14. Tai, jog nuteistasis deda pastangas sumažinti rizikas, vertintina teigiamai, tačiau, kita vertus, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos laipsnis nėra priskiriamas žemai rizikos grupei, o priklauso aukštai rizikos grupei. Aukštesnysis teismas pažymi ir tai, kad vien aukšta nusikalstamo elgesio rizika pati savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis neatitinka ir BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad G. B. atžvilgiu yra nustatyta daug dinaminių jo aukštą nusikalstamo elgesio vertinimą lemiančių kriminogeninių veiksnių, iš kurių daugelis šiai dienai išlieka aktualūs, vadinasi nuteistasis savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar gali ženkliai sumažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas, galima bedarbystė, darbinės patirties stoka, neigiamas požiūris į darbinę veiklą nestruktūrizuotoje aplinkoje, lėšų valdymo kompetencijų stoka, prasta finansinė padėtis dėl turimų ieškinių, palaikančių ryšių su artimaisiais stoka, nusikalstamumą skatinanti veikla, priklausomybės narkotinėms medžiagoms, kasdieninis narkotinių medžiagų vartojimas, savęs vertinimo ypatumai, ankstesnė savęs žalojimo istorija, impulsyvumas, sunkumai atpažįstant ir sprendžiant problemas, nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas, konstruktyvių problemų sprendimų priėmimo stoka, mąstymo lankstumo stoka, tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, nepakankamas jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių priėmimas, neigiama nuostata į visuomenę ir bendruomenę, yra vertinami kaip nuteistojo kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, todėl nuteistasis turi dar pakankamas galimybes mažinti kintamus dinaminius veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog nuteistasis deda maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

15. Nuteistasis skunde teigia, kad likusi neatliktos bausmės dalis yra maža ir jam neįmanoma sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos. Pastebėtina, kad likusi neatliktos bausmės dalis nelaikytina nei vienintele, nei lemiama priežastimi taikyti lygtinio paleidimo institutą. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, likusi neatliktos bausmės dalis nėra pagrindas konstatuoti, kad nuteistojo pataisos procesas yra baigtas ir pasiekti paskirtos bausmės tikslai, nesant vienos iš formalių sąlygų lygtinio paleidimo taikymui. Be to, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvieno to prašančio nuteistojo atžvilgiu. Vien tik likusios mažos neatliktos bausmės dalies egzistavimas nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

16. Be kita ko, Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai, atskirųjų nuomonių nepareikšta. Komisijos sudėtyje dalyvavo 5 nariai. Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

17. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas G. B. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 58-191 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam G. B., netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 364 straipsnio 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. B. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Nida Vigelienė