Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. P., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., prašymą dėl 2016 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nutarimas įsiteisėjo 2017 m. sausio 3 d.

2018 m. birželio 14 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas N. P. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Prašymas motyvuojamas tuo, jog yra visos ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos, kurioms esant galima prašyti sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą: praėjo daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, per šį laikotarpį pareiškėjas naujų administracinių ir kitokių teisės pažeidimų nepadarė. N. P. skirtą baudą yra sumokėjęs, išklausė ir baigė papildomą vairuotojų mokymą, yra atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio, dėl specialiosios teisės atėmimo patyrė daug nepatogumų, dėl to išgyveno ir suprato pažeidimo neigiamas pasekmes, todėl mano, jog administracinės nuobaudos tikslai yra pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkinamas.

2015 m. birželio 25 d. LR Įstatymu Nr. XII-1869 patvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, įsigaliojęs 2017 m. sausio 1 d. (toliau – ANK). Įsigaliojus ANK Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449) neteko galios. ANK nenumato teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 dalis), o įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (ANK 3 straipsnio 2 dalis). Todėl N. P. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės, kuri buvo atimta dar iki įsigaliojant ANK, atėmimo terminą nagrinėtinas pagal pažeidimo metu ir administracinės nuobaudos pradėjimo vykdyti galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 329 straipsnį.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2017-01-01) numatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Teismų praktikoje nustatyta, jog paskyręs nuobaudą organas (pareigūnas) gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinęs įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes.

Administracinės bylos medžiaga nustatyta, jog praėjo daugiau nei pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo termino, N. P. teismo skirtą baudą sumokėjo 2016 m. gruodžio 17 d. (b. l. 47), jis yra atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą – pateiktas 2018-06-08 sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas Nr. SV-126 (b. l. 36), specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu naujų teisės pažeidimų kelių eismo saugumo srityje nepadarė (b. l. 33-35).

Teismų praktikoje nustatyta ir tai, jog sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą teismas tiria ne tik tai, ar egzistuoja įstatyme įstatymo leidėjo įtvirtintos formalios sąlygos, bet vertina visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remdamasis sprendžia, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Pažymėtina ir tai, kad pagal šią normą, galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą yra nuobaudą paskyrusios institucijos teisė, tačiau ne pareiga.

Sprendžiant, ar N. P. atžvilgiu pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, reikia įvertinti tai, jog jis padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,82 ± 1,7 % prom.) neblaivumo laipsnis, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusios transporto priemonės, kuri buvo stabdoma, nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio, dėl ko atsitrenkė į priekyje važiavusį kitą automobilį, o šis į dar kitą, priekyje važiavusį, automobilį, t.y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadinti trys automobiliai (b. l. 24-25). Tokiu būdu N. P. sukėlė eismo įvykį. Iš 2016 m. lapkričio 23 d. administracinių teisės pažeidimų registro ir 2018 m. birželio 6 d. administracinių nusižengimų registro išrašų (b. l. 19, 34-35) matyti, jog N. P. iki 2016 m. lapkričio 22 d. pažeidimo, už kurį skirtas specialiosios teisės atėmimas, buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (greičio viršijimą), taigi 2016 m. lapkričio 22 d. administracinis teisės pažeidimas nebuvo pirmas.

Pažymėtina, jog pareiškėjo iškvėptame ore buvęs alkoholio kiekis (1,82 ± 1,7 % prom.) žymiai viršijo įstatymu leistiną neblaivumo normą. Šis pažeidimas, vertintinas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Vairuodamas automobilį neblaivus N. P. sukėlė eismo įvykį, dėl ko kilo pavojus jo paties ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuo 2017 m sausio 1 d. įsigaliojusios įstatymo pataisos, numato baudžiamąją atsakomybę vairuotojams, kuriems nustatytas 1,5 prom. neblaivumas. N. P. 2016 m. lapkričio 22 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir jam nustatytas neblaivumas viršija nustatytą minimalią ribą baudžiamajai atsakomybei kilti. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog tenkinus N. P. prašymą, teismo priimtas sprendimas nederėtų su valstybės siekiu griežtinti atsakomybę asmenims vairuojantiems neblaiviems, taip pat su visuomenės interesu, kad tokie asmenys, sukėlę realią grėsmę jos nariams, neišvengtų nuobaudos, ribojančios jų teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą. N. P. vairuodamas neblaivus, elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio rezultatas ir pasekmė.

Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, jog N. P. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje kirpėjo specialybės (b. l. 39), nurodo, jog epizodiškai dirba Norvegijoje (b. l. 40-41), yra vedęs (b. l. 42), santuokoje susilaukė ir augina du mažamečius vaikus (b. l. 43, 44). Pareiškėjas nurodo, jog atlygino dėl eismo įvykio kilusią žalą (b. l. 45-46), mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 38), 2018 m. birželio 6 d. jam išduota VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro pažyma patvirtina, jog gali vairuoti be apribojimų (b. l. 37). Pažymėtina, jog šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturėjimas teisės vairuoti transporto priemonės netrukdo ir neriboja asmens galimybių tinkamai rūpintis šeima ir artimaisiais.

Teismų teorijoje ir praktikoje išaiškinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jiems atitinkamas teisines pasekmes, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

2016 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarime nurodyta, jog skiriant nuobaudą N. P. atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį (padarytas šiurkštus, tyčinis teisės pažeidimas transporto srityje), į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir N. P. paskirta minimali nuobauda, numatyta ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijose. Specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas skirtas taip pat minimaliam minėto straipsnio sankcijoje numatytam terminui.

Atsižvelgiantį į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog N. P. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti, todėl jo prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu,

nutaria:

N. P. prašymo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos - specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.