Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. D. skundą dėl 2016-08-18 Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK nutarimo administracinėje byloje Nr.82N-69188649-16 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-08-18 Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK VPS KP vyresniosios specialistės L. J. nutarimu administracinėje byloje Nr.82N-69188649-16 E. D. nubaustas 28 Eur bauda pagal LR ATPK 127 str. 2 d.

Teismo posėdžio metu E. D. nurodė analogiškas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.

Nukentėjusysis A. P. paaiškino, kad transporto priemonė, kurią jis vairavo, ir kuri buvo apgadinta įvykio metu, yra jo buvusios sutuoktinės asmeninė nuosavybė. Jis mano, kad policijos pareigūnai teisingai nustatė eismo įvykio kaltininką. Įvykio vietoje turėjo būti jo sudužusio veidrodėlio šukės, kurios eismo įvykio vietoje turėtų būti ir šiuo metu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas dėl nutarimo panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 301 str.)

Iš administracinio teisės pažeidimo medžiagos matyti, kad skundžiamu nutarimu E. D. nubaustas dėl to, kad jis 2016 m. rugpjūčio 10 d., 19 val. 56 min., Raseinių r., kelio „Raseiniai-Šilinė“ 3,60 kilometre, vairuodamas automobilį „Volvo S80“, nepraleido automobilio „VW Passat“, sukančio į kairėje kelio pusėje esantį kelią ir su juo susidūrė, t. y. savo automobiliu lenkdamas jį per kairę kelio pusę trenkėsi į sukančio automobilio kairį šoną, tuo padarydamas turtinę žalą. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad tuo E. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. ir 101 p. reikalavimus, padarydamas Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą.

Administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje priimtas skundžiamas nutarimas, be skundžiamo nutarimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo yra tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, jog pareigūnams atvykus į eismo įvykio vietą, aplinkybių galutinai išsiaiškinti nepavyko, kad abu vairuotojai kaltino vienas kitą dėl kilusio eismo įvykio. Taip pat medžiagoje yra eismo įvykio schema, kurioje sutartiniais ženklais tėra pažymėtos transporto priemonės ir kelio kilometrą žymintis ženklas, jokių kitų sutartinių ženklų nenurodyta, kaip nenurodyti ir matavimo vienetai. Be to, šioje schemoje išvardintos sugadintos transporto priemonės detalės, tačiau konkretūs sugadinimų požymiai neapibūdinti. Dar medžiagoje yra A. P. ir E. D. paaiškinimai, kuriuose jie nurodo skirtingas įvykio aplinkybes. Nors administracinio teisės pažeidimo byloje yra nuotraukos, tačiau nėra jokių duomenų apie tai kas jas darė, kur jos buvo darytos, kas jose užfiksuota ir kt.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).

ATPK 284 str. nuostatomis organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo byloje esančiuose E. D. ir A. P. paaiškinimuose nurodytos skirtingos bylos aplinkybės, tarnybiniame pranešime nurodyta, jog įvykio aplinkybės neišsiaiškintos, tačiau administracinę bylą nagrinėjanti institucija nesiėmė jokių veiksmų, kad pašalintų esamus prieštaravimus, nors tiek administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo, tiek nukentėjusysis teigė, kad yra liudytojų, mačiusių eismo įvykį, prašė juos apklausti teismo posėdžio metu, tačiau šių asmenų paaiškinimų byloje nėra.

Administracinio teisės pažeidimo byloje esančioje įvykio schemoje iš esmės pažymėta tik transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio bei deklaratyviai nurodyti transporto priemonių sugadinimo požymiai. Kitų duomenų administracinio teisės pažeidimo byloje nėra.

Byloje net nėra duomenų apie tai, kad būtų aiškintasi kam nuosavybės teise eismo įvykio metu priklausė transporto priemonė VW Passat, nors iš A. P. paaiškinimo matyti, jog jis nurodė, kad šis automobilis priklauso L. P., tačiau administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta jai net nepranešus apie bylos nagrinėjimą, tuo iš esmės pažeidžiant jos teises.

Byloje esančios nuotraukos negali būti pripažintos leistinu įrodymu byloje, nes nėra duomenų apie tai, kas jas darė, kur jos darytos ir pan. (įrodymų leistinumas ir sąsajumas).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad joje nenustatytas nei eismo įvykio mechanizmas, nei transporto priemonių susidūrimo vieta kelio ilgio ir pločio atžvilgiu, nei kurio iš vairuotojų veiksmai buvo priežastiniame tiesioginiame ryšyje su eismo įvykio metu kilusiomis pasekmėmis – transporto priemonių susidūrimu, nei tai, ar abu transporto priemonių vairuotojų veiksmai buvo teisingi bei ar jie galėjo išvengti eismo įvykio. Teismo manymu, šioje konkrečioje byloje tą nustatyti įmanoma tik paskyrus užduotį atlikti eismo įvykio tyrimą, prieš tai papildomai apžiūrėjus eismo įvykio vietą, siekiant surasti veidrodėlio šukes, papildomai apklausus asmenis apie eismo įvykio schemoje užfiksuotus duomenis, tačiau nepažymėtus sutartiniais ženklais, o taip pat nustačius ir papildomai apklausus įvykio liudytojus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių visetą vertinant LR ATPK 257 str. nustatyta tvarka, būtų galima neginčijamai spręsti, kad E. D. yra kaltas dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., todėl konstatuotina, jog skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, neišsiaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nutarimas naikintinas, o byla grąžintina papildomam tyrimui atlikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 291 str., 301 str., 302 str. 1 d. 4 p. teismas

nutarė:

Pareiškėjo E. D. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2016-08-18 Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK VPS KP vyresniosios specialistės L. J. nutarimą administracinėje byloje Nr.82N-69188649-16.

Bylą grąžinti Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK papildomam aplinkybių tyrimui.

Nutarimas per 20 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.