- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-10
- Bylos Nr.
- 2A-783-112/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12744-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimvida Zubernienė (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- daugiabučių namų savininkų bendrijos „Sakalas“
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybei, Klaipėdos
- Kategorijos
- 21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-783-112/2013
2013 m. birželio 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Almanto Padvelskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-813-769/2012 pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Sakalas“ patikslintą ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, tretieji asmenys mirusio P. M. teisių ir pareigų perėmėjai Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, S. A., S. M., A. A., A. A., dėl skolos išieškojimo bei atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės (apeliantės) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2012-08-21 patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 21 836,11 Lt skolą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą skolą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė yra gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl privalo atsiskaityti už ieškovės DNSB „Sakalas“ suteiktas pastatų eksploatavimo išlaidas bei specialiosios paskirties organizacijų teikiamas komunalines paslaugas; iki 2005 m. sausio 26 dienos 54,59 kv. m buto dalis buvo išnuomota P. M., šiam išsikėlus į Padvarių pensionatą, nuomos sutartis pasibaigė, tačiau bute iki 2010-02-18 toliau gyveno S. A., S. M., A. A., A. A., deklaravę savo gyvenamąją vietą tame bute, jie jokių komunalinių mokesčių už suteiktus komunalinius patarnavimus bendrijai nemokėjo; bendrija, pasirašiusi sutartis su paslaugų tiekėjais laiku atsiskaitydavo, nors dalies pinigų iš gyventojų ir nesurinkdavo; bendrijos „Sakalas“ narė Klaipėdos miesto savivaldybė nevykdė savo pareigos ir nesudarė nuomos sutarties su buto 54,49 kv. m dalyje gyvenančiais asmenimis S. A., S. M., A. A., A. A., nekontroliavo atsiskaitymų, todėl yra tiesiogiai atsakinga už susidariusių skolų likvidavimą, taip pat ir už nuomininko P. M. dėl neatsiskaitymo už komunalinius patarnavimus nuo 2000-05-01 iki 2005-01-26 susidariusią skolą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti pilnai, nurodė, kad iš A. nebuvo įmanoma išieškoti skolos, nes jie niekur nedirbo, kelis kartus buvo kreiptasi į Klaipėdos miesto savivaldybę prašant apmokėti skolą, tačiau skola nebuvo apmokėta, nuo 2005 metų vyko tik susirašinėjimas, A. skola paslaugų tiekėjams buvo apmokama iš bendrijos sukauptų pinigų, atskiro susitarimo bendrijoje dėl pinigų naudojimo nebuvo priimta. Pažymėjo, jog buvo siekiama su paslaugų tiekėjais kuo greičiau atsiskaityti, kad nebūtų skaičiuojami delspinigiai, iki 2005 metų savivaldybė neturėjo duomenų apie savo nuomojamus butus. Ieškovo atstovė teisininkė nurodė, kad 1993 m., 1998 m. nuomos sutarčių nesudarymas tai neveikimo įrodymas, 2005 metais P. M. apsigyveno pensionate, nuomos santykiai baigėsi; pagal CK 6.579 str.1d. nuomos sutartis turėjo būti raštu sudaroma, sutartis nebuvo įregistruotos viešajame registre, neįregistravę sutarties asmenys negali remtis prieš trečiuosius asmenis; senatis netaikytina, nes tai ne periodinės išmokos, be to, 2009-12-24 atsakovė pripažino skolą, todėl senatis nutraukiama; anksčiau kreiptis į teismą dėl skolos negalėjo, nes tik 2007 metais viešame registre buvo įregistruota savivaldybės nuosavybė į butą.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad savivaldybė neturi pareigos apmokėti nuomininkų skolas, teigė, kad pagal 1993-01-02 nuomos sutartį butas (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas P. M., vėliau atnaujinus įrodymų tyrimą atsakovės atstovė nurodė, kad nebuvo surašyta rašytinė nuomos sutartis su P. M., nes jis kviečiamas neatvyko nei 1993 m., nei 2005 metais, tačiau sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais; 1981-12-11 buvo suteiktos gyvenamosios patalpos P. M., buvo įforminta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nes kitaip tuo metu negalėjo būti, tačiau ji neišliko; tuo metu galiojusios Butų kodekso 55 straipsnis suteikė teisę nuomininkui bute apgyvendinti kitus šeimos narius; 1982 metais S. A. deklaravo savo gyvenamąją vietą tame bute, tarp savivaldybės ir P. M. buvo sutartiniai teisiniai santykiai, žodinis susitarimas; Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos apraše, patvirtintame 2001-07-11 Vyriausybės nutarimu Nr. 876, nurodyta, kad už komunalines paslaugas atsiskaito valstybės ir savivaldybės butų nuomininkai, o ne savivaldybė, pagal CK 6.584 straipsnio 1 d. nuomininkai turi mokėti už elektrą, šaltą vandenį; 2009-09-24 teismo sprendimu buvo nuspręsta S. A., S. M., A. A., A. A. iškeldinti iš buto (duomenys neskelbtini), teismas turėtų remtis šiuos sprendimu, nes jame nurodyta, kad P. M. buvo dalies buto nuomininku; įrodymų, kad buvo mokami nuomos mokesčiai, negali pateikti; butas tapo Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybė nuo 2007-08-14, iki tol buvo Tarybos.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad savo įtraukimą į bylą laiko nepagrįstu, nes valstybė, atstovaujama VMI, nėra priėmusi P. M. palikimo, mirusysis turėjo 5 vaikus, vaikaičių, be to, 18 mėnesių terminas nėra praėjęs. Teismo posėdžio metu trečio asmens atstovė ginčą paliko spręsti teismui, nurodė, kad bendrija viršijo savo įgaliojimus, prisiėmė per didelę riziką apmokėdama skolas, bet savivaldybė turėjo teisiškai didesnius svertus šioje situacijoje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-12-31 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; nutarė priteisti ieškovei DNSB „Sakalas iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 19 659,25 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2011-10-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 510 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė; nutarė priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 83,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Nurodė, jog valstybės ir savivaldybės butų nuomininkai už komunalines paslaugas atsiskaito bendrosios nuosavybės administratoriui, rašytinė nuomos sutartis su P. M. turėjo būti sudaryta, tačiau ji archyvuose nebuvo rasta, P. M. nors ir 1993 metais ir nepasirašė nuomos sutarties, tačiau nuomos teisiniai santykiai su juo buvo sudaryti konkliudentiniais veiksmais, rašytinės sutarties nebuvimas nedaro sutarties negaliojančia. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-09-29 byloje Nr.2-8321-613/2009 padarė išvadas, kad P. M. neteko teisės gyventi savivaldybei priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, nes nuo 2005-01-26 jis gyvena Padvarių pensionate, o S. A., S. M., A. A., A. A. nebuvo įgiję teisės gyventi toje patalpoje. Teigė, jog atsakovė, kaip buto savininkė, leisdama nuo 2005-01-26 gyventi S. A., S. M., A. A., A. A. bute (duomenys neskelbtini), nesudarydama nuomos sutarties elgėsi neatsakingai, buvo neapdairi, nerūpestinga, todėl, kaip buto savininkė, bendraturtė, privalo atsiskaityti su bendrija už laikotarpį nuo 2005-01-26 iki asmenų iškeldinimo ir apmokėti išlaidas namui išlaikyti, mokesčius. Pažymėjo, kad nors ir nebuvo viešajame registre išviešinti teisiniai nuomos santykiai tarp atsakovės ir P. M., bet sudarytos tiesioginės atsiskaitymo sutartys su paslaugų tiekėjais, skolų už komunalinius patarnavimus išieškojimas iš P. M. per antstolį ir panašūs faktai liudyja, kad ieškovei buvo žinoma apie P. M. gyvenimo savivaldybei priklausančiame bute teisinį pagrindą. Šią išvadą patvirtina ir nevienkartiniai bendrijos prašymai savivaldybės apmokėti nuomininkų, tarp jų ir P. M. skolas. ieškovo pareiga buvo pateikti įrodymus, kad jis ėmėsi visų priemonių skolai išsiieškoti iš nuomininko, tačiau skola iš paslaugą gavusio asmens nebuvo išieškota, ar įrodyti, kodėl buto nuomininkui P. M. nebuvo atsiradusi pareiga mokėti mokesčių, kuriuos jis prašo priteisti iš savivaldybės. Tik išnaudojus visas galimybes išsiieškoti skolą iš nuomininko, svarstytinas atsakomybės už jų skolas perėjimas buto savininkui. Padarė išvadą, kad buto savininkė Klaipėdos miesto savivaldybė, privalėjusi kontroliuoti, kad jos nuomojamame bute gyvenantys asmenys laikytųsi nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nedarytų žalos bendrijai, paslaugų tiekėjams, privalėjusi laiku reaguoti į bendrijos pateikiamus raštus apie nuomininko skolas ir užkirsti kelią tolimesniam skolų susidarymui, savo pareigų nevykdė. Neišviešindama nuomos sutarties viešame registre atsakovė prarado teisę panaudoti ją prieš trečiuosius asmenis. Ieškovė savo susitarimą su paslaugų tiekėjais dėl delspinigių dydžio ir mokėjimo tvarkos nori perkelti trečiajam asmeniui, – atsakovei, kuri nebuvo sutarties šalimi, dėl delspinigių dydžio su ieškove nesitarė. Kadangi šalys tiesiogiai dėl delspinigių dydžio, jų apskaičiavimo ir išieškojimo tvarkos raštu tarpusavyje nėra susitarusios, delspinigių iš atsakovės nepriteisė.
Šalies argumentai
Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, panaikinti, ir šią ieškinio dalį atmesti. Nurodo, jog teismui patvirtinus faktą kad P. M. ginčo bute gyveno nuomininko teisėmis, laikytina nepagrįsta teismo išvada, kad nuomos teisiniai santykiai toliau nebesitęsė su jo šeimos nariais. Pirmos instancijos teismas konstatavęs, kad mokesčius butui išlaikyti privalo apmokėti savivaldybė kaip buto savininkė vadovaudamasi CK 4.82 str. 3 d., neatsižvelgė į tai, kad ginčo butas išnuomotas. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas, įpareigojęs savivaldybę sumokėti skolas susidariusias už tai, kad nuomininkai naudojosi atitinkamomis paslaugomis ir buvo šių paslaugų vartotojai, ne tik kad pažeidė teisingumo ir protingumo principus, bet ir ignoravo materialines teisės normas, įpareigojančias nuomininko šeimos narius prisiimti tokias pačias pareigas, kaip ir pagrindinis nuomininkas. Teismas visiškai nevertino, ar ieškovė turėjo teisinį pagrindą rinkti iš gyventojų mokesčius ir tiesiogiai atsiskaityti su paslaugų tiekėjais. Nevertino, ar šie bendrijos veiksmai neprieštaravo teisės aktų nuostatoms, nepažeidė bendrijos narių teisių, nes neaišku, iš kokių lėšų ieškovė mokėdavo už susidariusias skolas. Apeliantei akivaizdu, kad yra nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo grąžinimo prievolė, tačiau tinkamai neišsprendus trečiųjų asmenų A. A., A. A., S. M., S. A. procesinės padėties pakeitimo buvo sukuriamos prielaidos neteisėtam ir nepagrįstam sprendimui priimti.
Atsiliepimas
Ieškovė teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-813-769/2012 palikti nepakeistą o apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovės ieškovei visas jos papildomai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog iki skolos bendrijai susidarymo momento naujos nuomos sutarties nei su P. M., nei su kitais jo šeimos nariais sudaryta nebuvo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nes mokesčius butui išlaikyti, įskaitant išlaidas bendrojo naudojimo objektams išlaikyti ir išsaugoti, kitus mokesčius, rinkliavas, įmokas, privalo apmokėti atsakovė – Klaipėdos miesto savivaldybė kartu su visais to namo savininkais, kurie namo bendrojo naudojimo patalpų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, namo bendrojo naudojimo konstrukcijų priežiūrai, eksploatavimui, remontui, renovacijai, priskirtų žemės sklypų tvarkymui, bendrų mokėjimo įsipareigojimų vykdymui, kitų bendrų bendrijos narių – butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų teisių bei interesų gynimui ir apsaugai įsteigė DNSB „SAKALAS“. Ieškovės nuomone teismas pagrįstai netaikė CK 6.584 str. 1 d. ir LR Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininku atsiskaitymo už šaltą ir karšta vandeni, elektros energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), kurie reglamentuoja tik valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalių, t. y. valstybės ar savivaldybės – nuomotojo ir valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininko tarpusavio teisinius santykius, ir nereglamentuoja bendrijos, paslaugų tiekėjų ir nuomininkų tarpusavio santykių. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti ir siūlomi teismui taikyti precedentai šiuo atveju netinkami, nes minėtos bylos neturi sąsajos su šios nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Teigia, jog savivaldybės elgesys, kai ši, sudarydama žodinę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, ir pasirašydama, kaip to reikalauja įstatymai, rašytinės nuomos sutarties, nesudarė, neaptarė su nuomininku atsiskaitymo už komunalines, bendrojo naudojimo objektų administravimo ir kt. paslaugas tvarkos, neatitinka rūpestingo ir atidaus šeimininko (bonus pater familias) elgesio reikalavimų. Pažymėjo, kad bendrija neturi nei teisės, nei pareigos įeiti į savivaldybės gyvenamąsias patalpas, kontroliuoti, kas ten nuolat ar laikinai gyvena, priversti pasirašyti nuomos sutartį, kitaip vykdyti savivaldybės turto apskaitą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Dėl skolos už administravimo išlaidas bei namui išlaikyti ir iš išsaugoti būtinų išlaidų
Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovė ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurodo, jog „atsakovė, <...> ginčo buto savininkė, privalo atsiskaityti už ieškovės DNSB „Sakalas“ suteiktas pastatų eksploatavimo išlaidas bei specialiosios paskirties organizacijų teikiamas komunalines paslaugas“ (t. 2, b. l. 51)_ Tai reiškia, jog nagrinėjamoje byloje yra pateikti dvejopo pobūdžio reikalavimai: 1) reikalavimai, kylantys iš daiktinės teisės; 2) reikalavimai, kylantys iš prievolių teisės.
CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Be to, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Minėtas reglamentavimas bendru atveju suponuoja išvadą, jog už pastatų eksploatavimo išlaidas yra atsakinga buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė. Tokią išvadą pagrįstai ir teisėtai padarė ir pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK ir kitais teisės aktais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-16 nutartis Nr. 3K-3-494/2012).
Dėl skolos už suteiktas paslaugas
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad už Klaipėdos miesto savivaldybės butų nuomininkų skolas, susidariusias dėl paslaugų vartojimo, yra atsakinga atsakovė kaip ginčo buto savininkė, kuri nesudarydama sutarties elgėsi neatsakingai, todėl kaip buto savininkė privalo atsiskaityti su bendrija – sumokėti skolą už suteiktas paslaugas.
Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apylinkės teismo padaryta išvada, kadangi šis argumentas visiškai nepagrįstas, prieštaraujantis CK 6.584 straipsniui ir Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašui, kuriame nustatyta, jog už komunalines paslaugas atsiskaito valstybės ir savivaldybės butų nuomininkai, o ne savivaldybė (3 punktas).
Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, įpareigojęs Klaipėdos miesto savivaldybę sumokėti skolas, susidariusias už tai, kad nuomininkai naudojosi atitinkamomis paslaugomis ir buvo šių paslaugų vartotojai, ignoravo materialines teisės normas, įpareigojančias nuomininkų šeimos narius prisiimti tokias pačias pareigas, kaip ir pagrindinis nuomininkas. Aktualu pažymėti, jog CK 6.589 straipsnyje, reglamentuojančiame nuomininko šeimos narių teises ir pareigas, nustatyta, jog gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (1 dalis). Aiškinant šią nuostatą akivaizdu, jog vien tam, kad su pagrindiniu nuomininku gyvenančiam asmeniui kiltų prievolė, nagrinėjamu atveju prievolė mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas, asmuo turi būti nuomininko šeimos narys. Ginčo, kad bute gyvenantys asmenys nėra P. M. šeimos nariai, nėra. Taigi pirmosios instancijos teismui patvirtinus, kad P. M. ginčo bute gyveno nuomininko teisėmis, ir esant neabejotinam faktui, kad ginčo bute nuo 1982 metų gyveno P. M. šeimos nariai A. A., S. M., A. A., S. A., nepagrįstai ir neteisėtai šią nuomininko šeimos narių pareigą mokėti mokesčius ir visą atsakomybę dėl susidariusių skolų perkėlė atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei. Būtent tokią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatavęs, jog gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tas, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo, bet ir jo šeimos nariai, kurie apsigyvena ir gyvena kartu su nuomininku išsinuomotoje patalpoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis Nr. 3K-3-473/2009).
Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-25 įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-30-826/2012, kuriame konstatuota, jog bendrajai dalinei nuosavybei reikalingas išlaidas, susijusias su buto ir vandens šildymu, bendrijai turėtų sumokėti gyvenamųjų patalpų nuomininkai, nes jie yra šių paslaugų vartotojai. Pažymėtina, jog apylinkės teismas sprendime nurodė, jog reikia vadovautis suformuotais teismų precedentais, tačiau neaišku, dėl kokių priežasčių ignoravo ir nesivadovavo anksčiau paminėtu sprendimu . Pabrėžtina, kad bendrosios kompetencijos teismų pareiga yra paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-21 nutarimas).
Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė žinojo, kokie konkrečiai asmenys bute skolos susidarymo metu gyveno. Pabrėžtina, kad byloje yra pateikta ir pirmosios instancijos teismas nustatė, jog P. M. 2001-10-15 buvo sudaręs sutartį su AB Lesto dėl elektros energijos tiekimo į butą (t. 1, b. l. 16–18). Tai reiškia, jog tarp šalių nuo 2001-10-15 buvo susidarę prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. tarp šalių buvo sudaryta paslaugų tiekimo sutartis. Tačiau pirmosios instancijos teismas minėtos sutarties įtakos, jos galiojimo laiko bei galbūt turinčios įtakos paslaugų gavėjams nenagrinėjo ir iš viso apie tai nepasisakė (CK 6.161 straipsnis, CK 6.190 straipsnis, CK 6.200 straipsnis, CK 6.217 straipsnis, CK 6.576–6.582, 6.589 straipsniai).
Svarbu paminėti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-09 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-4849-794/2009 nutarė išieškoti iš skolininko P. M. 784,59 Lt skolą, 22,52 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2009-03-06, iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 13 Lt už sumokėtą žyminį mokestį, kreditorei AB „Klaipėdos vanduo“. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, priteisdamas skolą iš atsakovės už paslaugas, tik formaliai atsižvelgė į įstatymų nuostatas, nustatydamas atsakingą subjektą. Pažymėtina, jog teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Esant nurodytiems argumentams bei aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad mokesčius butui išlaikyti privalo sumokėti savivaldybė kaip buto savininkė, vadovavosi CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, neatsižvelgė į tai, jog ginčo butas išnuomotas, todėl nagrinėjamu atveju turėjo taikyti CK 6.584 straipsnį bei Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876, nuostatas, tačiau nepagrįstai to nepadarė. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą ši sprendimo dalis yra neteisėta, ji naikintina.
Dėl skolos dydžių
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovė pateikė skolos skaičiavimus, tačiau yra neaišku ir pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokią dalį skolos dydžio sudaro skola už pastatų eksploatavimą bei už suteiktas paslaugas. Ieškovei pareiškus, jog atsakovė privalo atsiskaityti už ieškovės DNSB „Sakalas“ suteiktas pastatų eksploatavimo išlaidas bei specialiosios paskirties organizacijų teikiamas komunalines paslaugas, lieka neaišku, ar ši skola yra suskaičiuota bendra, ar tai skola tik už suteiktas paslaugas, t. y. nėra konkrečiai nurodyta, kokios apimties yra skola už eksploatavimo išlaidas bei atitinkamai skola už paslaugas, tai turėjo būti išsiaiškinta (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Be to, šio pažeidimo – skolos dydžių nustatymo nėra galimybės išsiaiškinti ir apeliacinės instancijos teisme.
Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje yra tik viena atsakovė – Klaipėdos miesto savivaldybė, todėl nagrinėjamu atveju tikslinga iš bendrai pateikto skolos apskaičiavimo atskirti sumas, už kurias atsakinga yra atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė.
Atskirai pažymėtina, jog pasisakydama dėl argumento, kuriuo keliamas savivaldybės butų nuomos sutarčių įregistravimo viešajame registre reikšmės klausimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2010-04-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010 pažymėjo, kad ne visos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys įregistruotos viešajame registre, nulemia skolininko asmenį, į šią suformuotą praktiką apylinkės teismas privalo atsižvelgti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog CK teisės normose, kurios reglamentuoja gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties formą, nenustatyta, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis negalioja, jeigu yra nesilaikyta rašytinės sutarties formos, t. y. jei sutartis sudaryta ne raštu, o tik žodžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013). Pažymėtina, jog tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės nuomos sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis).
Anksčiau nurodytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai išanalizavo bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės ir procesinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl šis apeliantės apeliacinis skundas dėl 2012 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo laikytinas pagrįstu iš dalies, minėtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas naikintinas ir klausimas dėl skolos priteisimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.