Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2019-11-26 · Civilinė byla Nr. 2YT-6349-810/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-26
Bylos Nr.
2YT-6349-810/2019
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00773-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Pareiškėjas
Z. B.
Suinteresuotas asmuo
L. V., T. K., valstybės įmonė Turto bankas
Advokatai
Jonas Amšiejus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-6349-810/2019Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00773-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 26 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei,dalyvaujant pareiškėjai Z. B., jos atstovui advokatui Jonui Amšiejui,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims L. V., T. K., valstybės įmonės Turto bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – T. K., L. V., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Z. B. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio P. J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad ji yra P. J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė. Santuokos metu pareiškėjos vardu buvo įgytas 0,0603 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties ji rūpinosi, prižiūrėjo ir naudojosi kaip savais santuokos metu įgytu žemės sklypu ir sodo namu, jį remontavo, mokėjo mokesčius. Į notarą su pareiškimu dėl P. J. B. palikimo priėmimo ji nesikreipė, nes buvo įsitikinusi, kad šis turtas dėl to, jog registruotas jos vardu, priklauso jai. Tačiau mirusio sutuoktinio palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Todėl siekdama gauti paveldėjimo teisės liudijimą prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą (b. l. 1-3).

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas advokatas J. Amšiejus patvirtino pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti.

Suinteresuoti asmenys T. K. ir L. V. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką joms pranešta tinkamai, prašė pareiškimą nagrinėti joms nedalyvaujant (b. l. 18, 36).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo P. J. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo P. J. B. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad Z. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, Turto bankas neprieštarautų pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinimui (b. l. 27-28).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra P. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė (b. l. 8, 9). Z. B. su P. J. B. susituokė (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys L. V. ir T. K. yra pareiškėjos vaikai (b. l. 15-23). Santuokos metu Z. B. ir P. J. B. įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Mirus sutuoktiniui Z. B. į notarą dėl po sutuoktinio mirties likusio palikimo priėmimo nesikreipė (b. l. 46).

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad P. J. B. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl sprendžiant klausimą dėl palikimo priėmimo, taikytinos P. J. B. palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) Civilinio kodekso normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalį, palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis palikimą įgyja tik jį priėmęs (1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos paaiškinimas patvirtina, kad Z. B. po sutuoktinio P. J. B. mirties priėmė jo palikimą pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, t. y., kad sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), priėmimo naudoti aktas buvo surašytas 1998 m. kovo 16 d., jau po P. J. B. mirties (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė patvirtina, kad po sutuoktinio P. J. B. mirties pareiškėja sodo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinosi ir organizavo sodo namelio statybos užbaigimo ir remonto darbus. Sodininkų bendrijos „Dzūkija“ pažyma (b. l. 12) patvirtina, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties ir iki šiol moka bendrijai mokesčius, įsiskolinimų neturi. Z. B. po sutuoktinio mirties prižiūrėjo ir rūpinosi paliktu turtu kaip savo, savo nuožiūra disponavo ir elgėsi su juo kaip šio turto savininkė. Minimu turtu ji rūpinosi iš karto po sutuoktinio mirties, visus šiuos veiksmus, rodančius jos aiškiai išreikštą valią priimti palikimą, ji atliko per įstatyme numatytą terminą. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad kitų įpėdinių, galinčių paveldėti P. J. B. turtą kartu su pareiškėja, nėra (b. l. 56-61).

Mirusiojo P. J. B. palikimo priėmimas, jo sutuoktinei Z. B. pradedant faktiškai paveldimą turtą valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalis). Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Byloje nėra duomenų, kad po P. J. B. mirties palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes, bei vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad byloje įrodytas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas.

Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, yra įrodytas, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos Z. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio P. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Edita Dambrauskienė