- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-04
- Bylos Nr.
- e2YT-8-1037/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01213-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Ieškovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- A. L.
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- A. L.
2-47-3-01213-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2
2023 m. balandžio 4 d.
išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Vaivai Jankauskienei ir Vilmai Petkienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo A. L., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. J., miręs (duomenys neskelbtini), nėra A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. J., gimusi (duomenys neskelbtini), nėra R. J., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikas; pripažinti negaliojančiu ir panaikinti tikrovės neatitinkančiu 2021 m. kovo 26 d. gimimo įrašą Nr. 60 Telšių rajono civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygoje apie tai, kad R. J. yra A. J. tėvas. Pareiškime nurodė, jog su R. J. susituokė 2018 m. rugsėjo 14 d., kartu su juo augino iki santuokos gimusį sūnų T. J. Pareiškėjos teigimu, jų šeimyninis gyvenimas nesusiklostė, darantis vis sunkiau pragyventi Lietuvoje R. J. 2019 m. išvažiavo dirbti į Jungtinę Karalystę, kur 2020 m. rudenį buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos už žmogžudystę. R. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėja V. J., R. J. atliekant laisvės atėmimo bausmę, pradėjo gyventi su trečiuoju asmeniu A. L., nuo kurio pastojo. (duomenys neskelbtini) gimė A. J., bendra V. J. ir A. L. dukra, tačiau, kadangi vaikas gimė pareiškėjai būnant santuokoje su R. J., todėl gimimo įraše jis buvo įrašytas vaiko tėvu. Pareiškėjos teigimu, ji ir R. J., žinojo, kad gimusi A. J. yra ne jo dukra, nes skaičiuojamu pastojimo metu ji su juo kartu nebegyveno. V. J. ir A. L. po vaiko gimimo savo iniciatyva atliko DNR tyrimus, kurie patvirtino, kad A. J. yra A. L. biologinė dukra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. L. teismo posėdžio metu paaiškino, jog su pareiškimu sutinka visiškai. Pasak suinteresuoto asmens, jis gyvena kartu su pareiškėja ir jam nekyla klausimų, kad būtent jis yra A. J. tėvas, nes buvo anksčiau pasidaręs tėvystės nustatymo testą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
CPK 442 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Tokia nuostata nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos A. T. 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-98/2011 ir kt.). CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo.
Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad susiklostė paradoksali situacija, kai pareiškus reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo mirė tėvas, kurio tėvystę ir prašoma nuginčyti. CPK 391 straipsnio 1 dalyje numatyta jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą šio Kodekso V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka.
Nagrinėjamų aplinkybių kontekste teismas konstatuoja, kad įstatymas nereglamentuoja atveju, kai miršta tėvas, kurio tėvystę ir prašoma nuginčyti, o nenuginčijus tėvystės nėra įmanoma nustatyti ir pripažinti vaiko tėvu kito asmens. Dėl to teismas konstatuoja, kad tais atvejais, kai miršta vaiko tėvas, kurio tėvystė yra ginčijama turi būti galima nuginčyti tėvystę ir pripažinti vaiko tėvu biologinį tėvą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka, nes ginčo teisenos tvarka mirus asmeniui, kurio tėvystė ginčijama to padaryti nėra galima. Tokio pobūdžio bylose teisių perėmimas nėra galimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. J., kurio tėvystė buvo ginčijama ieškinio teisenos tvarka, mirė 2022 m. gruodžio 16 d.
Dėl to šiuo atveju konstatuotina, kad tėvystės nuginčijimas mirus asmeniui, kurio tėvystė kvestionuojama yra juridiškai reikšmingas, kitais būdais patvirtinti aplinkybę, kaip tik teismo tvarka, kad R. J. nėra A. J. tėvas, nėra įmanoma, todėl konstatuotina, jog šis faktas gali būti nustatytas tik kaip juridinę reikšmę turintis faktas.
Kaip matyti iš pareiškėjos paaiškinimu, miręs R. J. negalėjo būti A. J. tėvas, nes jie iki vaiko gimimo kartu negyveno, šeimyninio gyvenimo nevedė. Šia aplinkybę patvirtina ir tarp asmenų pasirašyta 2021 m. birželio 21 d. sutartis, kurioje nurodoma, kad A. L. pripažįsta save vaiko tėvu, o R. J. pripažįsta, kad nėra biologinis A. J. tėvas. Nepaisant to, kad šis susitarimas esminės teisinės reikšmės be papildomų įrodymų neturi, tačiau šalių objektyvią valios išraišką patvirtina easy DNA Lietuva atlikta ekspertizė, kurioje nurodoma, kad A. L. yra A. J. tėvas su tikimybe 99,9999998 procentų.
Nurodytų aplinkybių visetas suponuoja išvadą, kad miręs R. J. nėra A. J. tėvas. Vis dėlto teismas, nors ir nagrinėdamas byla ypatingos teisenos tvarka ir nustatęs, kad A. J. nėra R. J. dukra, o jis jos tėvas, tačiau neturi teisinio pagrindo palikti vaiko be biologinio tėvo. Nepaisant to, kad pareiškėja nereiškė reikalavimo nustatyti, kad A. J. yra A. L. dukra, tačiau įvertinus aplinkybę, kad sprendžiamas klausimas susijęs su išimtinai vaiko interesais, teismas turi teisę peržengti reikalavimo ribas ir nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad A. J. yra A. L. dukra, o jis jos tėvas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,
nusprendė:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. J., miręs (duomenys neskelbtini), nėra A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. J., gimusi (duomenys neskelbtini), nėra R. J., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikas.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. J., gimusi (duomenys neskelbtini), yra A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), vaikas.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tam, kad Telšių rajono civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų įrašuose būtų galima pakeisti duomenis apie A. J., R. J. ir A. L.
Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.